Sprendimas skirtis gali būti vienas svarbiausių gyvenime. Priėmus jį greičiausiai nebebus kelio atgal. Vedybinės problemos, skausmingi santykiai ir nusivylimas santuoka nebūtinai visuomet reiškia skyrybas.
Apsispręsti bei sudėlioti jausmus gali būti lengviau, jei pasitikėdami ir gerbdami save nuoširdžiai, drąsiai, sąžiningai, atvirai, realistiškai atsakysite į tolesnius klausimus. Jie taip pat padės įvertinti, ar Jūsų lūkesčiai, reikalavimai partneriui(-ei) realūs.
Ar vis dar ką nors jaučiate savo sutuoktiniui(-ei)?
Ar jausmai susilpnėjo? Ar esate bejėgė(-is) prieš kažkokią santuokoje iškilusią problemą ir tai sukelia emocinio artumo stygių? Net jei į šiuos klausimus atsakėte teigiamai, bet jaučiate, kad tebėra likę kažkiek meilės bei švelnumo, išgelbėti santuoką vilčių yra. Bet įsitikinkite, jog liekate su vyru (žmona), nes norite būti būtent su tuo žmogumi, o ne apskritai turėti šeimą.
Ar buvo santuoka nuo pat pradžių?
Jei Jūsų bendras gyvenimas niekuomet nereiškė daugiau nei du žmones, gyvenančius po vienu stogu ir tenkinančius savo asmeninius poreikius, skyrybos iš tiesų gali būti atsakymas. Nes santuoka – tai visų pirma bendras partnerių darbas puoselėjant tarpusavio santykius. Jei nėra poros, o tik kiekvienas sau, nėra ir šeimos.
Kokie Jūsų motyvai?
Ar skyrybų sprendimą priimate dėl tinkamų priežasčių? Atsakymą į šį klausimą lengviau rasite, jei pabandysite savo vietoje įsivaizduoti kitą žmogų.
Tikitės, kad skyrybos paskatins sutuoktinį(-ę) elgtis su Jumis geriau? Galbūt jis (ji) supras, ką prarado, ir taps tokiu(-ia), kokio(-ios) norite… Jei ketinate skirtis jam (jai) nepasikeitus, tai daro meilę sąlyginę: aš tave mylėsiu, jeigu… Bet iš tiesų juk norite ne nutraukti santykius, o jį (ją) paversti kitu žmogumi. Nesielkite taip, tai visiškai neproduktyvu! Mylėkite vyrą (žmoną), koks(-ia) yra, ir pamatysite, kaip pagerės Jūsų tarpusavio santykiai.
Tikėjimas, kad jis (ji) pasikeis, – netinkamas motyvas nutraukti santuoką, nes skyrybos ne sprendžia konfliktus, bet juos sukuria. Jei norite santykių pokyčių, Jums reikia ne palikti vyrą (žmoną), o ieškoti kitų susikalbėjimo būdų. Nepamirškite, kad išsiskyrus buvęs(-usi) sutuoktinis(-ė) tampa laisvas(-a) užmegzti naujus ryšius su kitais žmonėmis. Ar ši mintis Jus jaudina? Tuomet skyrybos – tikrai ne tai, ko Jums reikia!
Jei nutraukti santuoką Jus skatina baimė, patiriama šeimoje, daugeliu atveju geriau nedvejoti, nes tokie jausmai kenkia Jūsų emocinei sveikatai. Smurtas, alkoholis, narkotikai – priežastys, kurios daro problemas šeimoje beveik neišsprendžiamas.
Neretai santuokos yra dėl gana pragmatiškų priežasčių. Pavyzdžiui, jei sutuoktinis(-ė) elgiasi neatsakingai kaip trejų metų vaikas, nemoka tvarkytis su pinigais. Tokia padėtis dažnai išveda iš kantrybės moteris, kurių vyrai mano, kad jie turi tvarkyti šeimos finansus vien todėl, kad yra stiprioji lytis. Tačiau jos visada gali bandyti pakovoti dėl lygių teisių priimant finansinius sprendimus. Pasikalbėkite atvirai, bet be rodymų pirštais ir kaltinamų, gal sukursite planą, kaip spręsti pinigines problemas.
Ar sugebate produktyviai spręsti konfliktus?
Ar bendraudami nors kartais sutariate ar viskas baigiasi barniais? Ar pykstatės sąžiningai, ar nuolat prikaišiojate praeities nuodėmes? Paleiskite pagaliau tai, kas buvo anksčiau, – pradėkite gyventi šiandiena ir žiūrėti pirmyn, kitaip santykiai amžinai tebus vienas kito kontroliavimas pasitelkus kaltę. Ar nuolat pešatės dėl tų pačių dalykų? Ar sugebate rasti kompromisus? Jei nuolatiniai barniai tapo emociškai sekinančia kasdienybe, galbūt tikrai neverta pratęsti tokių santykių.
Ar jūsų santykiuose dar liko kas nors gero?
Ar jaučiate, kad aplink per daug blogų emocijų arba tiesiog nuobodulio? Tai dar ne nuosprendis, nes tokią situaciją tikrai įmanoma pakeisti. Tereikia šiek tiek pakoreguoti savo elgesį ir imtis naujų veiklų drauge, kad nuobodulys išsisklaidytų.
Ar jums būna linksma kartu? Ar jaučiate seksualinį potraukį vienas kitam? Aistrai priblėsus neverta iškart laidoti tarpusavio santykių – pakovokite už meilę ir ugnį, kurios kažkur pasislėpė, bet gal niekur nedingo. Pasitelkite fantaziją ir nustebinkite sutuoktinį(-ę) savaitgalio išvyka, vakariene žvakių šviesoje arba seksualiais apatiniais. Be to, neužmirškite, jog seksas – tik santuokos dalis. Galbūt reikia susitvarkyti su pagarbos jausmais vienas kitam, o fizinė bendravimo pusė tuomet jau gerės savaime.
Ar sutuoktinis nuolat Jus žemina, menkina savigarbą? Ar gerbiate vienas kitą? Ar jaučiatės laimingi? Jei mąstydami apie skyrybas jaučiate liūdesį, neskubėkite, o jei palengvėjimą, pats metas pildyti dokumentus.
Ar vis dar žiūrite viena kryptimi?
Ar sutampa Jūsų gyvenimo tikslai bei vertybės? Galbūt esate pasiruošusi(-ęs) svarbiam gyvenimo pasikeitimui – naujam darbui, persikraustymui, kelionėms, bet sutuoktinis(-ė) to nepriima ir vedybinis gyvenimas trukdo Jums siekti savo didžiausios svajonės? Tuomet santuoką turbūt verta nutraukti.
Ar esate ištikimi vienas kitam?
Kai kurie žmonės sugeba atleisti partnerio(-ės) neištikimybę, o kai kurie ne. Jei esate iš pastarųjų, santuokos išgelbėti gali ir nepavykti. Tiesiog Jūsų asmeninės bei dvasinės vertybės niekaip neleidžia likti santykiuose, kuriuose Jus išdavė. Tačiau gali būti ir priešingai – galbūt esate pasiryžusi(-ęs) išsaugoti šeimą, kas benutiktų. Prieš priimdami sprendimą išsiaiškinkite savo tikruosius motyvus. Jei atleidote, sąžiningai sau atsakykite, ar tikrai nebenešiojate nuoskaudos, ar tiesiog apsimetate, kad galėtumėte partnerio(-ės) gyvenimą paversti pragaru.
Kaip elgtis, jei vyras (žmona) susirado kitą, neslepia Jūsų nebemylintis(-i), bet vis dar nepildo skyrybų dokumentų? Gal nebekovokite dėl jo (jos), bet pasirūpinkite savo savigarba ir pradėkite santuokos nutraukimo procesą. Neverta gailėti savęs bei laukti stebuklo, laikas kovoti už trokštamą laimingesnį gyvenimą.
O galbūt vyras (žmona) liguistai pavydus(-i)? Nuolatinis kontroliavimas ir kaltinimai gali tikrai išvesti iš kantrybės bei atstumti. Šiuo atveju reikalingas rimtas pokalbis, ko Jūsų sutuoktinis(-ė) bijo, kad taip elgiasi. Nebijokite užduoti sunkių klausimų. Paaiškinkite, kad jo (jos) baimė Jus prarasti tik atstumia. Nustatykite ribas tokiems dalykams kaip telefono ar pašto tikrinimas.
Ar tikrai norite skyrybų ar tik grasinate jomis sutuoktiniui(-ei)?
Ar pykstate ant savo vyro (žmonos) ir reikalaujate skyrybų dėl kažkokios problemos santuokoje? Ar tikitės taip pasiekti savo tikslų, kad viskas vyktų taip, kaip norite Jūs, ir įgyti galios valdyti sutuoktinį(-ę)? Manote, jog kalbomis apie skyrybas galiausiai atkreipsite antrosios pusės dėmesį ir priversti į Jus žiūrėti rimtai? Jei į šiuos klausimus atsakėte teigiamai, grasinimai palikti tikrai nepadės pasiekti trokštamų tikslų. Čia geriausiai padėtų abiejų apsilankymas pas psichologą.
Jei skyrybomis gąsdina Jus, pasikalbėkite ir aiškiai nubrėžkite ribas, kad tokie pasišvaistymai žodžiais Jums nepriimtini. Pyktis yra normalu, nenormalu grasinti.
Ar sprendimas skirtis pagrįstas emocijomis ar šaltu protu ir savęs pažinimu?
Jei esate pasiruošusi(-ęs) skyryboms, turite suvokti, jog teks nutraukti visus emocinius ryšius su buvusiuoju(-iąja). Santuokinio konflikto metu dažnai iškyla stiprūs tiek neigiami, tiek teigiami jausmai. Tuo momentu priimtas skyrybų sprendimas gali būti klaidingas, nes vadovavimasis emocijomis čia netinkamas. Labai svarbu nesiduoti užvaldomai(-am) pykčio, nes vėliau gali paaiškėti, kad skaudžiai suklydote palikdama(-as) vyrą (žmoną).
Ar apmąstėte neigiamus skyrybų padarinius?
Jos gali reikšti svajonių apie šeimą ir savo tikslų praradimą. Taip pat teks matyti vaikų skausmą ir padėti atžaloms jį įveikti. Be to, jei esate skyrybų iniciatorė(-ius) reikės ištverti ir to (tos), kurį(-ią) paliekate, nusivylimą. Duokite sau laiko susidėlioti mintis bei prioritetus, kad priimtumėte teisingą sprendimą. Juk žolė kitur ne visada žalesnė…
Ar po skyrybų sugebėsite elgtis kaip suaugusi(-ęs)?
Ar būsite stipri(-us), prisiimsite atsakomybę ir nejausite pykčio bei apmaudo? O gal liksite įžeista, pilna pagiežos auka? Jūsų pasirinktas požiūris į skyrybas nulems ne tik tai, koks bus jų procesas, bet ir koks bus Jūsų gyvenimas vėl tapus laisvai(-am).
Ar turite tolimesnio savo gyvenimo planą?
Ar esate pasiruošusi(-ęs) ištverti emocinį skyrybų skausmą? Jei ne, palaukite, kol galėsite. Ar tikrai norite pradėti viską iš naujo? Ar pakanka Jums pasitikėjimo savimi? Ar sugebėsite savimi pasirūpinti finansiškai? Jei į pastaruosius klausimus atsakėte teigiamai, esate pasirengusi(-ęs) skyryboms.
Jei perskaičiusi (-tęs) šį straipsnį ir apsvarsčiusi (-tęs) visus klausimus, vis dar turite abejonių, kaip dera elgtis, neskubėkite. Vidinis balsas liepia palaukti? Taip ir elkitės. Nepamirškite prieš apsispręsdama(-as) atvirai pažvelgti ne tik į partnerio(-ės), bet ir į savo klaidas. Galbūt pamatysite tai, kas nepatiks, atsiminsite, ką pamiršote, o galbūt netgi suprasite, kad Jūs pati (pats) savo elgesiu privedėte šeimą prie skyrybų slenksčio. Taigi reikia psichologiškai pasirengti pripažinti ir savo kaltę. Svarbu suvokti, jog kiek bedėtumėte pastangų norėdama(-as) išsaugoti šeimą ir išspręsti problemas, tai neduos trokštamų rezultatų be partnerio(-ės) pritarimo. Palaikyti gerus santykius reikia abiejų sutuoktinių noro, o juos sugriauti užtenka vieno.
Ar įmanoma likti draugais po skyrybų?
Jei nebuvote susituokę ir neturite vaikų, skyrybos bus mažiau problematiškos, nes nereikės dalytis turto ir vaikų. Tačiau, klausimas, kaip bendrauti su buvusiu vaikinu ar buvusia mergina, kyla ir daugeliui išsiskyrusių porų. Ar apskritai verta bandyti palaikyti draugiškus santykius, ar geriau nutraukti visus saitus, sudeginti prisiminimus ir eiti pirmyn?
Tikrai draugystei užsimegzti reikia laiko ir pastangų
Norint tapti draugais, teks įveikti nemažai kliūčių. Tam reikės daug pastangų ir sugebėjimo išspręsti neabejotinai kilsiančius konfliktus, kurie išlys todėl, kad kadaise buvote pora. Be to, nereikėtų naiviai tikėtis, jog priežastys, lėmusios sprendimą skirtis, nebus aktualios tolesniame bendravime.
Nuoširdi draugystė tarp išsiskyrusios poros gali užsimegzti tik tada, kai jie nustoja vienas apie kitą galvoti kaip apie savo ex ir pradeda žiūrėti į buvusį partnerį kaip į bet kurį kitą draugą. Tačiau tam, visų pirma, reikia daug laiko žaizdoms sugyti.
Ką apskritai reiškia būti draugais? Išklausyti ir išmokti neteisti jo (jos) naujų partnerių. Nuoširdus bendravimas po išsiskyrimo reiškia, kad abu nusiteikę taikiai, elgiasi sąžiningai ir gerbia vienas kitą. Manote, jog sugebėsite? Jei atsakymas „taip“, kitas žingsnis yra rasti būdą, nuo ko pradėti gaivinti draugiškumą, atvėsus skyrybų audroms. Geriausia tiesiog paskambinti pasiteirauti, kaip sekasi, ir pasikalbėti kitais neutraliais klausimais. Bet nepamirškite, kad per daug artimas ryšys su buvusiuoju (-iąja) gali trukdyti naujiems romantiškiems santykiams.
Draugauti reiškia paleisti
Nors ir sunku, kai kurie žmonės po skyrybų tampa artimais bičiuliais. Bet neapsigaukite – dažnai tokia draugystė slepia neišspręstus klausimus ir problemas, laikančius žmones kartu bei neleidžiančius laisvai judėti pirmyn.
Abu partneriai turi susitaikyti su skyrybomis. Jei vienas sakydamas, kad nori likti draugais, turi slaptų vilčių susigrąžinti mylimąjį (-ąją), bendravimas gali virsti košmaru. Išgyvenus skaudžias skyrybas, dar gali tekti kęsti nesibaigiančius maldavimus, skambučius, kaltinimus. Esant tokiai situacijai, pastūmėtas kaltės jausmo žmogus galutinai neatsikrato visų ryšių su buvusia mergina (vaikinu), patenka tarsi į spąstus, kuriuose kankinantys persekiojimai ir prašymai vėl būti kartu išsunkia visą emocinę energiją.
O gal geriau uždaryti duris ir eiti pirmyn neatsigręžiant?
Prieš tai minėtas ir kiti panašūs scenarijai dažni tarp besiskiriančių, todėl tikrai verta pamąstyti, ar ne geriau apskritai nutraukti visus ryšius nei veltis į nesibaigiančius aiškinimus. Sprendimas atsiriboti ir paleisti praeitį daugeliu atvejų bus tikras tuomet, jei atsikratoma visko, kas primena ex: nuotraukų, dovanų, meilės laiškų. Dažnai tik taip įmanoma judėti toliau ir užmegzti naujus santykius. Kita vertus, besijaučiantiems pakankamai stipriems nebūtina deginti ex primenančių daiktų – gal jie bus maloniu gražaus gyvenimo etapo prisiminimu.
Jei priėmėte sprendimą nebebendrauti, jokių mėginimų skambinti, jokių žinučių ir laiškelių ar sveikinimų su gimtadieniu! To nedaryti gali būti nelengva. Sunku išgyventi vienatvę. Būtent ji paprastai tampa klaidingų nuklydimų su buvusiais mylimaisiais priežastimi. Svarbu išmokti vienatvę ir skausmą išgyventi išdidžiai – jei buvęs partneris aiškiai neberodo susidomėjimo ir sėkmingai juda pirmyn, reikia nesižeminant ir nemaldaujant jo sugrįžti, bandyti elgtis taip pat.
Dėmesio! Spąstai!
Po skyrybų rizikuojate pakliūti į saviapgaulės pinkles. Nemeluokite sau! Nesistenkite „netyčia“ atsidurti vietose, kuriose lankydavotės kartu ar kuriose slapta tikitės jį (ją) sutikti.
Viena savybė, kuria dažniausiai pasižymi moterys, – skaityti tarp eilučių, – gali labai apsunkinti gyvenimą. Jeigu jis (ji) nutraukė santykius, neieškokite dviprasmybių jo (jos) veiksmuose ar žodžiuose! Neskaudinkite savęs dar labiau, kurdamos (-mi) tuščias iliuzijas!
Su buvusiu (-ia) mylimuoju (-ąja) tikriausiai turite bendrų draugų, todėl tikėtina, kad vieną dieną abu atsidursite tame pačiame vakarėlyje. Jei sugebėsite linksmai leisti laiką ir tam jums nereikės būti vienam šalia kito – tai geras ženklas. Tačiau jeigu pasirodysite kartu, visą vakarą neatsitrauksite vienas nuo kito ir jums bus smagu tik dviese – tai jau rimtas perspėjimas. Normalu būti draugiškiems, bet pavojus darniems santykiams iškyla, kai būdami išsiskyrę, žmonės vis dar elgiasi kaip įsimylėjėliai.
Viena didžiausių problemų išsiskyrusių žmonių santykiuose yra nesusigaudymas, kaip bendrauti nebesant pora. Tai ypač svarbu kalbant apie fizinį kontaktą: jie pripratę liesti vienas kitą, laikytis už rankų ar pasibučiuoti atsisveikinant, – todėl buvimas kartu be šių instinktais tapusių detalių atrodo nenatūralus ir trikdantis. Tačiau čia būtina nustatyti griežtas ribas.
Pabaigai belieka pridurti, kad draugais tapti nepavyks, jei santykiuose buvo daug išnaudojimo ir įtampos. Bet jeigu išsiskirta be drabstymosi purvais, iš tiesų įmanoma kurti tolesnius draugiškus santykius, kurie bus brangūs visą gyvenimą.
Kai tave paliko…
Turbūt sunkiausia po išsiskyrimo suvokti, jog tavo buvęs mylimas žmogus ir toliau kiekvieną rytą keliasi iš lovos, geria be tavęs kavą, skuba į darbą, o savaitgaliais eina į plaukimo treniruotę – žodžiu, elgiasi taip, lyg tavęs jo gyvenime ir nebūtų buvę. Keista, visam pasauliui jis vis dar gyvas, tačiau tau kažkodėl turi būti miręs. O kaip tavo širdis? Kaip jai paaiškinti, kad meilės tavo buvusiam sutuoktiniui jau nebereikia?
„Vis dar jį myliu ir tikiuosi, kad jo širdis atsipeikės“
Normalu, kad taip galvoji, nes atidavei jam pačius gražiausius savo jausmus. Žengdama prie altoriaus tikėjaisi, kad visada būsite kartu. Dabar tu jo nepažįsti, nes tas, kurį tu mylėjai, tikrai mylėjo tave. Norėtum, kad viskas būtų taip, kaip anksčiau, tačiau susigrąžinti jo jausmų tu neturi galios.
Pamąstyk, juk nori, kad tave mylėtų už tai, kokia tu esi, o ne todėl, kad pati reikalauji sau meilės. Tik nuoširdžiai atiduodama meilė yra tikra, todėl atsakyk sau, ar tikrai norėtum meilę susigrąžinti prievarta. Greičiausiai, ne.
„Pavargau nuo to, kaip jaučiuosi“
Skyrybos – sunkus procesas, todėl nenuostabu, kad jauti skausmą ir sielvartą dėl sudaužytos širdies ir atstūmimo. Svarbu suvokti, kad skausmas – tik vienas iš tavo pasveikimo proceso etapų, todėl vieną dieną jis sumažės, o galiausiai ir pasitrauks. Žinodama, jog liūdesys tau padeda pasveikti, greičiau išmoksi jį priimti.
„Jaučiuosi išduota ir atstumta“
Sunku susitaikyti su mintimi, kad tave atstūmė be galo tau artimas žmogus. Bet šis faktas tikrai nekeičia to, kas ir kokia tu esi, jokiu būdu nemažina tavo kaip žmogaus vertės. Sprendimas išsiskirti gal ir buvo jo, tačiau jis negali atimti tavo pomėgių, tikslų, nuomonės ar sugebėjimų.
Paprastai atstūmimas išprovokuoja pyktį, todėl tau reiks išmokti susidoroti ne tik su juo, bet ir su kilusiu apmaudu, pagieža ir nusivylimu. Pyktį vertėtų nukreipti teigiama linkme – jis galėtų paskatinti tave kurti ir įgyvendinti naujus planus. Svarbu, kad jis nesuteiktų tavo gyvenimui nuolatinės pagiežos ir kartėlio.
„Nebesijaučiu tikra dėl kiekvieno savo žingsnio“
Paprastai 80 proc. energijos yra skiriama emocijų apdorojimui. Natūralu, kad jautiesi pasimetusi ir rimtai savimi abejoji, kadangi nukentėjo tavo pasitikėjimas savimi. Be to, netekai ir kai kurių draugų, su kuriais bendravote poromis, palaikymo. O jei dar užgriūva finansiniai sunkumai ar problemos darbe, tuomet gali pasijausti visiška nevykėle. Turi sukaupti visas jėgas ir užtverti kelią neigiamoms mintims: esą tavo gyvenimas beprasmis, niekam tu nerūpi ir nesi verta meilės.
Svarbu suprasti, kad skausmas greitai nepasitraukia, tačiau tavo gyvenimas juda į priekį. Ši karti patirtis turėtų suteikti tau naujų jėgų, kad lengviau galėtum priimti kitus gyvenimo iššūkius ir būti stipresnė. Ji – tiltas į kitą, kur kas sėkmingesnį, tavo gyvenimo etapą. Tikėk tuo.
Kaip pradėti gyvenimą iš naujo?
Skyrybos po ne vienerius metus trukusios draugystės niekada nėra lengvos. Kaip pradėti gyvenimą iš naujo, kai jau seniai nebe aštuoniolika, viltys dėl ilgai puoselėtų ateities planų žlugo, o žmogus, kuris buvo tapęs tavo gyvenimo dalimi, nusprendė išeiti…
Daugelis porų prieš santuoką nori išbandyti vienas kitą, pagyventi kartu, kaip sakoma, “apsišlifuoti”. Kitaip tariant, mėgina “repetuoti” gyvenimą drauge, ir toks vienas kito išbandymas neretai tęsiasi penkmetį, o kartais net dešimtmetį.
Ir štai, kai jau atrodo, kad labai gerai pažinote vienas kitą, susitaikėte su vienas kito trūkumais, neretai įvyksta skyrybos. Kodėl taip atsitinka?
Tiesa ta, kad surepetuoti gyvenimo kartu neįmanoma, jį reikia gyventi! Santykiai turi nuolat vystytis ir augti. Priešingu atveju lieka vienas kelias – skyrybos. Net susituokusios poros niekada negali būti tikros, kad vieną dieną nenuspręs pasukti skirtingais keliais.
Būdami poroje santykius kuriame nuolatos. Žinoma, tam reikia įdėti pastangų. Natūralu, kad po tam tikro laiko pavargstame, o gal net pradedame skaičiuoti, kas poroje daugiau ima, o kas duoda. Tačiau meilė gali egzistuoti tik su sąlyga „duodu už tai nieko nereikalaudamas“.
Nereikia manyti, kad tokios krizės neištinka ir santuokoje gyvenančiųjų. Skirtumas tik tas, kad santuoka ilgiau sulaiko nuo lemtingo sprendimo – o gal dar pavyks ją išsaugoti. Tačiau juk visi esame laisvi rinktis. Po ilgos draugystės prieš nutraukiant visus saitus esminis klausimas yra tik vienas – „Ar aš vis dar noriu dalintis savo gyvenimu su šiuo žmogumi?“ Atsakant į šį klausimą tarpusavio pykčiai, nesutarimai, kartu praleistas laikas lieka nuošaly. Deja, jei buvęs mylimasis į šį klausimą atsako neigiamai, reikia gerbti jo sprendimą.
Patariame, kaip lengviau išgyventi išsiskyrimą:
• Nesvarbu, kurio iniciatyva išsiskyrėte, nieko nekaltinkite. Tiek jūs, tiek jūsų partneris turite teisę rinktis su kuriuo žmogumi sieti savo gyvenimą. Priešingai, padėkokite kitam žmogui už kartu praleistą laiką.
• Taip, jums teks išmokti gyventi be buvusio mylimojo. Tačiau manyti, kad kitas žmogus yra visas jūsų gyvenimas – tai primesti savo atsakomybę kitiems. Nutrūkę santykiai dar nereiškia, kad jūsų gyvenimas baigėsi. Įžvelkite ir gerąją šio reikalo pusę – dabar jūs turite daugiau laiko savo mėgstamai veiklai, vėl galite mėgautis priešingos lyties atstovų dėmesiu. Atraskite save iš naujo!
• Skirkite laiko sau, tačiau nenusiteikite taip, kad rimtų santykių jums nebereikia ir nebereikės niekada. Iš klaidų mokomės, tad vieni nepavykę santykiai nereiškia, kad visos draugystės turi taip baigtis. Žinoma, pradėkite naujus santykius tik tada, kai vėl jausitės tam pasiruošusi.