Nors daugelio nuomone, gyvenimas “susimetus” šiandien yra normalus reiškinys, santuokos institucija vis tik išlieka vertybe ir nepraranda savo aktualumo. Šiame straipsnyje pasigilinsime, kodėl tiek daug porų neįteisina savo santykių tapdami vyru ir žmona, kuo gyvenimas santuokoje pranašesnis už neoficialius santykius ir kas pasikeičia po vestuvių.
Gyvenimas “susimetus” – moralės stokos ir atsakomybės vengimo atspindys
Apie neįteisintų santykių mąsta geriausiai kalba skaičiai. Keletas pavyzdžių iš JAV: 2004 m. šioje šalyje kartu nesusituokę gyveno daugiau nei 5 milijonai porų; nuo 1960 iki 2004 m. nesusituokusių partnerių skaičius išaugo 1200 proc.; 1 iš 3 moterų ryžtasi pagyventi su vyru prieš vestuves, 1950 m. tokių buvo vos 1 iš 10.
Kas lemia tokį tradicinės šeimos vaidmens sumažėjimą? Visų pirma, liberalios žmonių pažiūros ir noras maištauti prieš tradicijas, religiją ar bažnyčią. Nemažiau svarbi ir socialinė aplinka: juk visi taip daro, todėl toks elgesio modelis tampa priimtinas. Įsipareigojimų vengimas neretai susijęs ir su žmonių psichologinėmis problemomis: netikėjimu pilnaverčiais ilgalaikiais santykiais arba jų baime, moralės ar supratimo, kas yra tikra meilė, trūkumu.
Santuokų skaičiaus mažėjimas nulemtas ir abortų legalizavimo bei kontraceptinių priemonių pasirinkimo ir prieinamumo didėjimu, kuris suteikė galimybę mėgautis seksu išvengiant jo padarinių. Be to, per pastaruosius 50 metų labai pasikeitė žmogaus gyvenimo būdas: dabar pirmenybė dažnai teikiama studijoms ir darbui, o ne šeimai.
Ypatinga santuokos svarba
Nepaisant įspūdingos skyrybų statistikos, šeimos kūrimas turi daug pliusų. Vedybos – tai priesaika ir įsipareigojimas būti su partneriu amžinai, net jei jis padarė klaidų ar pateko į krizę. Šeima yra mūsų kultūros dalis, atspindinti vertybes ir religinius įsitikinimus. Be to, ji užtikrina saugią aplinką, kurioje gali augti laimingi vaikai.
Amžinųjų vertybių puoselėjimas – kelias į pilnavertį gyvenimą
JAV atlikti sociologiniai tyrimai atremia visus argumentus, jog pagyvenus kartu prieš vedybas, vėliau pasiseks sukurti darnesnę šeimą. Norite prieš pasižadėdami vienas kitam amžiną ištikimybę įsitikinti, kad esate suderinami lovoje? Geriau susilaikykite: tie, kurie pradeda lytinius santykius po vedybų, turi nuo 29 proc.iki 47 proc. didesnę tikimybę būti patenkinti savo seksualiniu gyvenimu nei išbandžiusieji seksą prieš susituokdami.
Ilgalaikiai neįteisinti santykiai laimingi būna daug rečiau negu susituokusių porų santykiai. Negyvenę kartu prieš vedybas vyras ir moteris skiriasi ne taip dažnai kaip pagyvenusieji „susimetę“, nes santuokinis gyvenimas pirmiesiems teikia daugiau teigiamų emocijų. Kiti argumentai prieš neoficialius santykius yra kaltės dėl gyvenimo nuodėmėje nebuvimas, mažesnė netikėto nėštumo baimė ir, žinoma, geresnis gyvenimas, sąlygojamas saugumo jausmo.
Psichologai taip pat tvirtina, kad tradicinių vertybių atsisakymas neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, moterys, kurios nesusituokusios gyvena su vyru, yra 3 kartus labiau linkusios susirgti depresija nei ištekėjusios!
Kodėl jis (ji) po vestuvių pasikeitė?деньги онлайн на карту срочно
Dažnai pasitaiko, kad susituokus po kiek laiko iškyla klausimas, kodėl partneris po vestuvių taip pasikeitė, kur dingo žmogus, su kuriuo kūriau šeimą? Atsakymas paprastas: visi mes nuolat augame, keičiamės. Deja, kartais ne į gerąją pusę… Tokios permainos paprastai nėra tiesiogiai susijusios su šeimos sukūrimu, tiesiog metų metus būnant kartu griūna išoriniai fasadai ir partneris parodo savo tikrąjį „aš“.
Taigi gyvename egoizmo ir malonumų ieškojimo laikotarpyje, kuriame vyrauja troškimai ragauti darnių santykių vaisius, nededant pastangų juos užauginti. Viešas pažadas prieš artimuosius mylėti partnerį laimėje ir nelaimėje turėtų priminti mums, kad esame ne vien dėl savęs.
Labai patiko paskutinė straipsnio pastraipa. Jauni žmonės dažnai susimeta tik todėl, kad toks gyvenimas atrodo smagesnis ir seksas tampa prieinamas kasdien… Bet noro kartu ištverti ir santykių nuosmukius paprastai nebūna, vos iškyla didelė problema, iškart išsikrausto gyventi atskirai. Taip sakant lengvai gaunam, bet lengvai ir paleidžiam…
Pastebiu tendenciją, kad dabar dažniausiai nesituokiama, nes nėra pinigų, laiko ir kur gyventi.
Todel , kad gyvenimas ,,susimetus” yra tik gyvenimas susimetus.Santuoka mus tarsi ipareigoja laikytis pazado – buti kartu..
O ką manote apie tai, kad žmonės tuokiasi ne bažnyčioje? Pažadą, duota Dievui, laužyti tikrai negalima, bet jei žmonės tik susirašė… Ar tai ne tas pats, kas “susimesti”?
Manau kad kazkas panasaus. Svarbu kaip ta priesaika duodama, ar lupomis ar sirdimi.
Aš norėčiau tuoktis bažnyčioje, bet jau daug metų retai ten lankausi, todėl man kažkaip veidmainiškai atrodo tokios vestuvės. Prisiekinėti Dievui, kurio nebepažįsti…
Aš manau, kad Dievas yra kiekviename iš mūsų, todėl jei žmogus veidmainiauja prieš save, jis veidmainiauja ir prieš Dievą. Gyveni po santuokos ar susimetus reikia vertinti ir atsiduoti partenriui taip, kaip norėtum, kad jis tau atsiduotų. Jei neverti partenrio ir jį apgaudinėji, tai ir santuokos įteisinimas tokiam žmogui įtakos nedaro. Kas nori žaisti dvigubus žaidimus, tai jis daro iki santuokos ir po jos. Gyvendamas su artimu žmogumi ar be jo.
Manau gamtos skirta mums mylėti vieniem kitus ir daugintis. Tad linkiu visiem meilės vaisių šeimoje (po santuokos). 😉 Sėkmės 🙂
Kodėl visi įsitikinę, kad su artimu reikia elgtis kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi? Man reikia vieno, jam – kito. Įžvelgti ir sugebėti duoti žmogui tai, ko jis nori ir kas už tavo įprasto elgesio ir minčių ribų, yra sudėtinga, bet svarbu. Man reikia, kad paglostytų, o jam – cepelinų 😉
Agne, dziaugiuosi siuo tavo straipsniu. Taip pat esu skaiciusi ne viena tyrima, kur net statistishkai irodoma, kad susituokusiu zmoniu fizine, emocine, net finansine savijauta zymiai geresne, nei susimetusiu ar ishsiskyrusiu. Esu tikra, kad dar po keliu meteliu zmones jau bus persisotine “laives” ir tarpusavio rysius ims ziureti kitaip.
Kristina, tikėkimės 🙂 Kažkoks moralinis nuosmukis visuomenėje, kai pasieksim dugną, turėtume pradėti kilti.
Eva, pziurek kiek tokiu, kuriuos santuoka”ipapreigoja buti kartu”, bet i tai jie nekreipia demesio. taip kad cia nepriklauso ar tu gyveni “susimetes”, ar susituokes, cia viskas priklauso nuo paciu zmoniu, o ne nuo to, kaip tu iteisinsi savo santykius
Manyciau, jei zmogus tiek seimoje, tiek mokykloje sugbejo uzsiauginti dvasines vertybes,tuomet lengviau suprasti tiek save,tiek partneri toje stadijoje,kai suartejama lytiskai. Lytiniai santykiai daznai iskyla i pirma vieta, gyvenant poroje. Manau jie turi perspektyva, jei grindziami pakankamai susiformavusiais moraliniais aukstos kokybes dvasiniais saitais. Susimetus gyventi nepritariu, nes esu jau isbandziusi, taciau dar gyvenant atskirai,reiketu ivertinti, kaip daznai norime buti patenkinti lytiskai,ar abieju poreikiai vienodi? Jei poreikiai panasus, tuomet seima su tam tikrais isipareigojimais bei pagarba labai sustiprina moralinius dalykus,pasitikejima vienas kitu.
As su draugu gyvenu susimetus jau metai laiko,bet taip nusprendem ne del sekso ,nes mes sauge zmones,o del to,kad gyvename skirtinguose miestuose. Tuoktis, deja,kol kas negalvojam… tai kad ir negalime,nes mano draugas yra issiskyres ir galime deja tik susirasyt…o susirasymas tai ir yra tas pats kaip gyvimeas susimetus…ankciau apie tai nepagalvojau,o va dabar tai kelia nerima,nes kiekviena mergina svajoja apie balta suknele…jei galeciau grazint laika atgal tai tikrai neeiciau gyventi su juo..
Tas gyvenimas susimetus tok keistas…draugas reikalauja visko kaip is zmonos ir nieko nezada…
Danute, kodėl taip akcentuojate lytinius santykius? Man atrodo, gyventi kartu daugeliu atvejų nusprendžiama tikrai ne dėl jų.
Laura, rašot apie savo sprendimą susimesti kaip galutinį. Juk yra galimybė išeiti. Argi ne?
Labai patiko paskutinis Jūsų sakinys. Gilu.
Agne, taip yra. Be siu santyliu nebutu pasaulio, tai zmonijos prigimtis ir islikimas, varomoji jega. Mes esame tik gamtos dalis. Taciau tai nereiskia daugintis ir daugintis, dar yra morale bei dvasiniai dalykai.
Pas mane su mano eks nebuvo artimu santykiu pries vestuves ir tai buvo didziausia klaida, nes vienas kitam visai netikom. Tiesa, pries isiskirdami dar 10 m pakankinom vienas kita. Kaip bebutu grazu, bet gyvenime yra kitaip nei protingi dedes raso.
dauguma dabar taip gyvena ir kuo toliau manau tuo bus dar baisiau,nes zmones siais laikas bijo galbut isipareigoti,nori daugiau laisves ir vengia skirybu ,bei turto dalybu,o kai gyvena susimete tai susideda savo manta ir iseina kiekvienas i savas puses:)
Cia plin kazkoks kunigelis parase ta straipsni. Visiskai i vienus vartus.
Aš ne kunigėlis 🙂 Tiesiog paieškojau įrodymų, kad tai, kas dabar laikoma norma, ne visada taip jau gerai.
Sutinku, kad vyrui tikrai patogu gyventi susimetus ir nieko nežadėti, bet merginai metai bėga, deja…Manau nereikia šimto metu, kad pajaustumėt ar tinkate vienas kitam. Manyčiau, kas santuokos bijo ir ją neigia tik bijantys atsakomybės žmonės.Vairuojančiam automobilį dokumento reikia, darbo ieškančiam irgi, pagaliu veislinį šunį perkant prašome dokumento, o gyvenimui, kuriant pagaliau ir materialine gerovę ir ateitį jo nereikia? Tai laisvamanių įsitikinimai.
Dalia, mano pagarba už įžvalgų pastebėjimą.
Geriau susimetus! tada kada skiriesi jokiu teismu nereikia,isibegi ir viskas.kam bereikalingos islaidos juk zmona negimine!
Kiekviena moteris gyvenanti su vyru galvoja, jad ji turi vyra…
Kiekvienas vyras nevedes gyvendamas su moterimi, galvoja, kad jis yra nevedes……..
Kas teisus?
Dabartinėja visuomenėja yra daug kas iškrypę, jaunimas nori jaustis laisvai visose situacijose, neprisiimant jokios atsakomybės, dėl to ir mažai kas žiūri į santuoka dabar rimtai. Daugelis mąsto – “Susimesim, pagyvensim, pažiūrėsim” Ir visa tai baigiasi išsiskirimu. Gal ir būna išimčių kai pora po tokio “susimetimo” ryžtasi santuokai, ir po jos puikiai gyvena. GAL… Kuo skiriasi dabar laisva mergina kuri vienus metus su vienu prabūna, kitus metus su kitu nuo prostitutės? Tik tuo kad nereik mokėk pinigų, o visa kita tas pats… Daug kas neskiria susižavėjimo nuo tikros meilės, kuri esti amžina. “Kadangi Dievas sukūrė vyrą ir moterį, todėl jų tarpusavio meilė yra absoliučios ir nesibaigiančios Dievo meilės žmogui atvaizdas. Dievo laiminama santuokinė meilė yra skirta būti vaisinga ir tarnaujanti bendram tikslui palaikyti kūriniją: „Dievas juos palaimino tardamas: būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją“ (Pr 1, 28).
Santuokinė meilė apima visas asmeniui būdingas sritis: kūno, jausmų ir emocijų jėgą, dvasios ir valios siekius. Ši meilė sujungia ne tik kūnus, bet ir širdis. Visiškas abipusis savęs atidavimas suponuoja nesuardomumą bei ištikimybę, todėl Santuokos sakramentas nėra išardomas iki vieno iš sutuoktinių mirties, o sutuoktiniai įsipareigoja likti ištikimais vienas kitam ir rūpintis vienas kitu tiek ligoje, tiek varge, tiek kitais atvejais visą gyvenimą iki mirties. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas (Mt 19, 6). Šia prasme meilė trokšta būti nepakeičiama. Tačiau atrodytų sunku, netgi neįmanoma susisaistyti su kitu žmogumi visam gyvenimui. Tam, kad jaunieji, padedami Dievo malonės, galėtų tvirtai ryžtis priimti Santuokos sakramentą, reikia gilaus tikėjimo, todėl vien tradicija paremta motyvacija („visi taip daro“) nepakankama ir nepateisinama.”
Jauni žmonės kurie iššvaisto savo jausmus ir kūna tiesiog is susižavėjimo, nebeturi savyje sukaupe vertybių kurios būtinos santuokai. P.S esu pasislykštėjas šiolaikinėmis merginomis ir jų laisvumu.
O as esu uz gyvenima susimetus. Lovos reikalai ir bendras gyvenimas tik po vestuviu- visiska nesamone. Kiek daug pavyzdziu, kai jauni zmones vos pradeja draugauti ir susituokia, gyvenimo pradzia tarsi pasaka. Bet juk pasakos ne visada gerai baigiasi. Dazna(-as) pamato, kad ju antroji puse nera tas zmogus, kuri rodos pazino, su kuriuo nori sulaukti senatves. Bendri namai, staiga uzgriuvusi buitis labai daugeli isskiria. Tad kam skubet tuoktis? Kam tos bereikalingos islaidos tuokiantis/skiriantis. Bereikalingi nervai.. O jei jau laikaisi pazado “laimej ir nelaimej kartu”, bet praejus keliems santuokos menesiams/metams nesi laiminga (-as) tai nejau cia gyvenimas? Jei tu rimtai ziuri i santykius, koks skirtumas yra spaudas pase ar nera? Man zmogu butina pazinti iki vestuviu, butina zinoti, ko is to zmogaus laukti laimej ir nelaimej.
santuoka, kaip santuokos institucija, yra sandėris. ji sukurta visų pirma ekonominiu pagrindu ir šią funkciją atlieka patenkinamai. tačiau klaidinga manyti, kad santuoka padeda meilei – iš tiesų, dažnai atsitinka priešingai. gyvenantys “susimetę” gal ir neturi tam tikrų santuokos suteikiamų ekonominių garantijų – tačiau jų santykiai bent jau neveidmainiškai grindžiami meile. meilės nelikus, žmonės išsiskiria – taip, tame nėra saugumo, tačiau meilė ir nėra saugi. mes net negalime įsimylėti patys to panorėję – kaip galime sąžiningai žadėti mylėti visą likusį gyvenimą?
Kai manes paklausdavo kaip/ka tu isivaizduoji seima, as atsakydavau-UABas
..nes susizavejimas, aistra, trauka ir visa kita kas su tuo susije( meile-tai kaip kas ja supranta, nes kekvienas supranta SAVAIP)-PRAEINA.
O ka daryti zmogui-begaliniam egoistui, jei jis tik savim rupinasi ir galvoja tik apie save? Ar jam yra sansu, ar verta galvoti, kurti seima..?
ka jus manot?
SANTUOKA IR SKYRYBOS – DABARTINĖS VISUOMENĖS SOPULIAI - LITERATŪROJE | Ingos blogas
[…] Darni pora […]
“O ka daryti zmogui-begaliniam egoistui, jei jis tik savim rupinasi ir galvoja tik apie save? Ar jam yra sansu, ar verta galvoti, kurti seima..?
ka jus manot?”
Neverta. Nes žmona/vyru reikia rūpintis, o kur dar būsimi vaikai!
Šiaip tai aš esu už santuoką. Bet tai nėra privaloma. Jei pora susimetusi – tai savaime neparodo jų jausmų paviršutiniškumo. Jei pora susituokusi – tai savaime nerodo jų jausmų gilumo…
REMIGIJAU, manau, kad merginu buna ir padoriu. Nera sventuju ir neklystanciu, bet kaip vaikinu dar buna padoriu, taip ir merginu. Ir kaip reikia reguoti pagal tikejima i vyro neistikimybe? Juk tai skaitoma, kaip nuodeme. Reikia vyrui atleisti, jei negali atleisti artimui, taip irgi negerai. Bet po neistikimybes su vyru miegoti yra labai slykstu… Arba mano patirtis labai ribota ir tai tik postringavimai 😉 Susimetus gyventi nenori, po santuokos saugumo garantijos del laimes nera, tai gal vienintele gyvenime iseitis islikti padoriai – vienuolynas…? … … Aciu, jei kada kas pakomentuos 😉
Absurdas kiekviename žodyje.
Jei santuoka “įpareigoja”, kodėl 50proc. susituokusių porų išsiskiria?