Registruokitės nemokamai jau šiandien ir pradėkite savo meilės istoriją
Amžius:
El. paštas:
 

Neištikimybė šeimoje: kaip gyventi po to?

Žodis „neištikimybė“ dažnai reiškia neišvengiamą skausmingą santuokos ar draugystės pabaigą. Iš straipsnių komentarų ir diskusijų forumų liejasi įskaudintųjų pyktis ir apgaudinėjančių pasmerkimas. Tačiau aprimus aistroms, į neištikimybės problemą galima pažvelgti ir kitu kampu. Ar mes galime dvasiškai užaugti tiek, kad paklaustume savęs, kokias klaidas, kurios pastūmėjo vyrą (žmoną) į svetimą glėbį, padarėme patys? Ar įmanoma ir ar verta bandyti iš naujo lipdyti šeimą su mus išdavusiu žmogumi? Kaip bendrauti ir elgtis, jei nusprendėme nesiskirti?

Pirmoji reakcija: jis (ji) man neištikimas(-a)!!!

Žinia apie neištikimybę būna didelis smūgis. Užplūsta pyktis ir pavydas. Įskaudintieji neretai nuvertina save ir nepelnytai prisiima sau visą kaltę dėl sutuoktinio klaidos. Arba, atvirkščiai, jaučia partneriui pagiežą ir neapykantą. Bet čia svarbu neskubėti! Neapgalvoti sprendimai atneša didžiausią žalą. Tą pačią akimirką susikrovus lagaminus ir trenkus durimis, gali tekti gailėtis visą gyvenimą, ypač jei neištikimybė priimama asmeniškai - kaip sutuoktinio noras įskaudinti būtent Jus.

Atsidūrus šioje situacijoje sunkiausia būna, žinoma, išduotajai(-am). Ir jeigu ji (jis) nusprendė, kad verta stengtis išsaugoti šeimą, privalo prisiimti dalį atsakomybės dėl to, kas įvyko, ir sau, o ne tik suversti visą kaltę neištikimam sutuoktiniui. Aukos vaidmuo čia nepadės. Ne kiekvienam užtenka stiprybės atleisti už tai, ko nenusipelnė, todėl dauguma santuokų ir neišlaiko tokio išbandymo.

Išaiškėjus neištikimybei, kenčia ir tas, kuris nuėjo klystkeliais. Gelbėdamas santuoką, vyras (moteris) nutraukia ryšius su meiluže (meilužiu), todėl kankina ilgesys, bet dažniausiai ilgimasi ne konkretaus žmogaus, o euforijos jausmo, patirto atradus artimą bendravimą su kitu.

Kodėl sutuoktinis nuėjo klystkeliais?

Neištikimybė dažnai laikoma didžiausia santuokoje iškilusia problema, bet yra atvirkščiai – tai problemos sukuria pagrindą neištikimybei. Paprastai į svetimą glėbį žmones stumia ne pramogų ieškojimas, jie tiesiog yra labai nelaimingi. Slaptas romanas visada turi tuštumos ir nesupratimo šeimoje potekstę. Moterys nueina „į kairę“ metų metus kentėjusios nepilnavertėje šeimoje, o vyrai pasiduoda vilionėms gana greitai, tačiau ir jie taip elgiasi tik kankinami nepasitenkinimo santuoka. Seksas akcentuojamas kaip svarbiausias neištikimybės elementas, bet daugelis patyrusių dvasinę neištikimybę turbūt su tuo nesutiktų. Baisiausia yra patirtas pažeminimas bei išdavystė.

Seksualinių poreikių nesupratimas šeimoje sukelia daug problemų. Pavyzdžiui, natūralu, jog moteris, pagimdžiusi vaiką, mažiau domisi seksu ir jai reikia daugiau emocinio artumo, kad jaustų geismą. O dirbančios motinos patiria tokį krūvį, kad seksui kartais tiesiog nebelieka energijos. Tokiu gyvenimo laikotarpiu moteriai reikia ypatingo vyro supratimo ir palaikymo.

Vis tik neištikimybės esmė ne sekse. Problema kyla, kai partneriai bėgant metams keičiasi ir nesugeba arba nesistengia prisitaikyti prie pasikeitusių vienas kito poreikių. Taigi noras būti išgirstiems ir suprastiems, trokštamiems ir reikalingiems, pyktis ant antrosios pusės verčia ieškoti paguodos kitur – ne namuose. Pasitaiko ir niekšingų išdavysčių, kai neištikimas vyras (žmona) tiesiog nori nubausti antrąją pusę arba, vengdamas kažkokios problemos šeimoje sprendimo, ieško lengvesnio gyvenimo už jos ribų. Neištikimybė dažna jau beyrančiose šeimose. Ir tik vyro bei moters noras pakeisti savo mąstymo bei elgesio būdus, išsiaiškinti ir patenkinti vienas kito poreikius realiai gali išgelbėti santuoką.

Kai kurie psichologai neištikimybės, kaip ir daugelio kitų problemų žmogaus gyvenime, šaknų ieško vaikystėje. Teigiama, kad žmogus paveldi tam tikrą emocinį elgesio modelį ir stengiasi išspręsti vaikystėje neišspręstas problemas arba patirtas nuoskaudas. Tai gali nesąmoningai pastūmėti jį (ją) neištikimybės link, tačiau jei partnerė(-is) suprastų, kokiame emocinio vystymosi lygyje įstrigo antroji pusė, galėtų padėti jam (jai) išsikapstyti neieškant atsakymų svetimose lovose. Skamba sudėtingai - atsipainioti matyt gali padėti tik psichologai.

Kaip „pasveikti“ po išdavystės?

Pirma sąlyga šiltų santykių šeimoje atstatymui yra abiejų partnerių dvasinė branda ir pasiryžimas dėti visas pastangas, kad pasitikėjimas vienas kitu sugrįžtu. Tačiau dvasinio skausmo gydymas ir nutrūkusio intymumo jausmo paieškos sunkus pasirinkimas, ypač jei apie krizę šeimoje žino aplinkiniai – šeima, draugai, bendradarbiai. Daug paprasčiau tiesiog išeiti, tikintis, kad atsikračius sutuoktinio išnyks ir problema. Bet faktai rodo ką kitą: jei žmogus išsiskiria, o vėliau kuria naują šeimą – gal net ne vieną – jis į visas santuokas atsineša tas pačias neišspręstas problemas. Štai kodėl tarp pakartotinai vedusių (ištekėjusių) didelis skyrybų skaičius.

Vienas svarbiausių dalykų – kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis! Santykių gaivinimas po neištikimybės neina tiesia linija – būna duobių, kurios priverčia sugrįžti vis prie tų pačių skaudžių klausimų. Kad pokalbiai nevirstų kaltinimų lavina reikalingi kantrybė ir nuoširdumas.

Niekas negali pateikti stebuklingos formulės, kaip greitai „pasveikti“ po partnerio neištikimybės. Tačiau laikas ir dvasinis darbas gali duoti saldžių vaisių: būna, kad žmonės tampa net artimesni nei kada nors anksčiau. Kartais poroms būtinas toks emocinis sukrėtimas, kad pagaliau nustotų būti mandagūs ir pradėtų pyktis, nuoširdžiai išliedami susikaupusias aistras.

Nereikia turėti iliuzijų, kad neištikimybės faktas po kiek laiko bus užmirštas: randai lieka visam gyvenimui. Išduotasis kilus ginčams, ko gero, ne kartą primins praeities nuodėmes. Bet jei toks šantažas, apeliuojant į sąžinę, taps nuolatinis, tai nieko neduos. Įtampa tarp sutuoktinių išnyks, jei įskaudintoji pusė sugebės iš tikrųjų atleisti.

Komentarai

  1. Turiu toki jausma, kad net ir laimingiausiose porose bent karta vienas is sutuoktiniu nueina i sali. Kad ir mintimis. Ir zaviuosi tomis seimomis, kurios sugeba tai iveikti be dideliu dramu ir spektakliu.

  2. Mintimis, pripažinkim, kartais nueinam į kairę kiekvienas, bet nuo minties iki veiksmo tolimas kelias. Tokios fantazijos manau yra natūralios ir nesmerktinos. Bet būtent dėl jų nereikalingas 100 proc. atvirumas su partneriu…

  3. Nors gyvenu su savo vyru , bet mintimis esu su kitu zmogumi.Kartais jauciuos nesmagiai , lyg prasikaltus , zinau , jog vyras mane myli ..kartais kyla noras jam pasakyti ,jog nesistengtu del manes ,nes buvau jam neistikima , myliu kita zmogu, bet neisdristu.As tikrai ji gerbiu.
    Jauciuosi kaip vagis gal , jam uzmigus , ar isejus susirasinedama ar kalbedama tel. su kitu . As labai myliu ta zmogu , bet nenoriu iskaudinti savo vyro , ji palikti …yra vaikas , kuriam tevas reikalingas. Is tikruju as turbut skaudinu du zmones tiek vyra ..tiek mylima zmogu ir pacia save..

  4. Neringa, kažkada buvau atsidūrusi panašioje situacijoje kaip Jūsų vyras… Todėl truputį pykstu… Kita vertus, pati žinau, kad savo jausmų kontroliuoti neįmanoma, tik veiksmus.

  5. Manau, kad tai labai įdomus straipsnis ir labai išmintingi patatarimai. Bet mažai yra žmonių, kuriems pyktis ir savigarba leistų gelbėti griūvančią santuoką po neištikimybės…

  6. Aš negalėčiau žmonai atleisti neištikimybės. Niekaip.

  7. manau kad isgyventi ,ir isgyventi kaip pora,galima tik reikia dvasines brandos…pastangu kuriu retas suranda.vis tik mes linke eiti lengvesniais keliais…

  8. sutinku su straipsnio autores mintimis….reikia bandyti atleisti….kad skaudesne dvasine(moraline) isdavyste…..kad iskilusias problemas po neistikimybes gali padeti psichologai ir geronoriskumas vienas kito atzvilgiu…..bet deja nevisada!seimoje pragyvenome su vyru 20 metu….dvasiskai buvome labai artimi,sekse problemu nebuvo….buvo viena problema…vyro meile alchogoliui…is cia kildavo visi nesusipratimai…vis tikejaus(aisku naiviai)kad viskas pasikeis.Deja…laikas bego…prabego ir 20 m.,niekas nesikeite….mylejau ji….ir pati del jo praktiskai kasdieniu (gerdavo vienas)kentejau…daznai apsimesdavau,kad nepastebiu,jei budavo”apsineses”….iki vienos dienos apvertusios viska aukstyn kojom….nuejo lengviausiu keliu…susidejo su gerencia moterimi….bandziau elgtis protingai…atleidau….nesaukiau,nesibariau,sakiau,kad viska pamirsiu…buvom pas psichologa…,nes dar seimoja buvo 11m.dukrele,kuri labai tai isgyveno…negelbejo niekas…nes paprasciausiai jam to nereikejo…nei seimos,nei dukros….nei musu atleidimo….Likom iskaudinti,pazeminti,as dar sumusta….Reziume:5m.visiskai nebenrauja su vaikais……….

  9. Neringa, nesuprantu, kaip galima buti su vyru ir ji apgaudineti,mylint kita?? pati vaidinat auka , o isties tyciojates is savo vyro jausmu jums..-tai baisi neistikimybe.Kaip jus nesusimastot..Negalima taip savanaudiskai elgtis , privalot pasakyt savo vyrui , kad turit kita zmogu ir palikti ta kita mylimaji , jei nors kiek gerbiat savo seima.Reikia protu mastyti, o ne kazkokiais jausmais.
    Taip pat nesuprantamas Kristos elgesys : gyventi su vyru -alkoholiku.Todel toks ir reziume liko.Pati kalta esat.
    Mes su vyru 17-ka metu kartu gyvenam , be jokiu dideliu meiliu, tiesiog gerbiam ir pastikim vienas kitu.Tai manau , yra svarbiausia.

  10. As siulyciau po neistikimybes NEGYVENT :P

  11. Man nepatinka, kad neistikimus vyrus bandoma “suprasti”:tai moteris po gimdymo myletis nenorejo, tai augindama vaikus moteris neturi laiko vyrui….O ka vyras? Moteris tik turi duoti ir duoti, o jis-imti ir imti..Visi zinome, kad neideje pinigu i saskaita negausime palukanu…Taigi, iziuriu keista visuomenes nuomones formavima…vyro naudai…Bet kokia gi cia nauda? Lazda turi du galus: dabar pasidare taip populiaru mesti seima del KITOS, kad kyla klausimas, kokie gi bus VYRAI isauge nepilnose seimose…Tai karusele suksis vel taip pat.

  12. kiekvienas nugyvenam gyvenimus savaip…..ponia Julija.Su vyru isgyvenau virs 20 m.abudu buvom menininkai…artimos sielos.Mylejo ir gerbe mane,mylejo vaikus ir gere tyliai ,pasislepes….buvo geras zmogus,taciau silpnavalis.Ir nesijauciu visiskai kalta…Pazinojau vienos mokyklos direktoriu,alchogolika,gerianti,kai niekas nematydavo….su zmona isgyveno 35m.,kai mire nuo vezio(auglio galvoje),pagerbti ir palydeti i paskutine kelione atejo visas miestelis,o zmona gedi lig siol,nors praejo jau 5m….Daugybe moteru gyvena su alchogolikais ir tikrai nera del to kaltos.O del neistikimybes,tai ir moterys ir vyrai buna neistikimi.Tik moteru,gal mazesnis procentas.Nors kita vertus jei nebutu moteru viliojanciu vedusius vyrus,tiesiog jiems nebeliktu galimybes buti neistikimiems….Ponia Julija,tikriausiai esat girdejusi apie vyriska klimaksa prasidedanti po 40m…ir 20metu pragyvenus kartu krize?Taip ,kad nepersokus griovio negalima sakyti op….as niekada nesu kategoriska,neskubanti kitu teisti ar smerkti…viesiems duota isgyventi savo likima….Ir nepabuvus kito kailyje neimanoma suprasti,to kito gyvenimo skonio…….

  13. Neseniai vyras sužinojo, kad myliu kitą žmogų. Jo reakcija mane šokiravo!!!! Mano vyras pasiruošęs viską atleisti, bet aš negaliu nustoti mylėti.

  14. Neina pamiršti neištikimybės nei po metų, nei po antrų.Jei atrodo , kad viskas sotjasi į savo vėžes tai vėlei kas nors išlenda. Jei išdavė karta ,tai yra viena taisyklė ,kad sekantis ir dar ir dar kitas kartas bus lengvesni. Ir nuo santuokos griūties išlaiko tik meilė.Žinoma tai yra be galo sunku ir kiek tai dar gali testis tiesio nežinau.

  15. Geras p. Vidos supratimas apie meilę “Moteris tik turi duoti ir duoti, o jis-imti ir imti..Visi zinome, kad neideje pinigu i saskaita negausime palukanu…” Net įdomu ar kada nors mylėjosi p. Vida? Ar tik darbą atlikdavo(aukodavosi)tam, kad gaut “palūkanas”. Sutinku daug vyrų yra kurie bėgioja į kitų moterų glėbį, nes vyrui yra labai svarbu jaustis reikalingu (lovoje), o moterys tuom naudojasi, aišku ne visos, pasitaiko ir tokių kurios irgi nori būti karštai apkabintos…. aš manau nuo tokių moterų ir vyrai rečiau į “kaire” suka. P. Vida gerai pastebėjot tik moteris vyrui gali duoti - gamta taip sutvėrė.

  16. mano metai leidzia tarti-jei vyras syki buvo neistikimas, reikia ieskoti galimybiu atleisti ir nepriminti jam to.Taciau jei tai pasikartojo-nereikia kaltinti nei saves,nei aplinkybiu - tai patologija.Galima apsimesti,jog atleidai,taciau sirdyje nei vienas normalaus gyvenimo trokstantis zmogus nesugebes.Tad belieka trauktis ir nenuvertinti saves,negyventi dvasiniam diskomforte

  17. Krista, Jūsų šeimoje turbūt nieko buvo neįmanoma padaryti, nes vyras nenorėjo išsaugoti šeimos. Reikia abiejų sutuoktinių pastangų.

  18. Julija, man labai šaltai ir žiauriai nuskambėjo Jūsų komentaras. Pasakyti vyrui, kad slapta myli kitą? Ne! Kam to reikia, kam jį skaudinti? Jei vyras nežino, o moteris nėra neištikima, gal geriau viską taip ir palikti…
    Ir nesmerkčiau taip vienareikšmiškai moterų, gyvenančių su alkoholikais. Meilė akla.

  19. Vida, o kokia nauda bus iš to, kad užriesime nosis ir nesistengsim vyrų suprasti?

  20. Straipsnyje nebuvo paminetas faktas apie tai, kaip suzinoma apie neistikimybe…Vienas dalykas, kai pamatai, kazkas pasako ir kitas, kai neistikimasis pats prispazista…
    Dienos, kai mano vyras, negaledamas ilgiau tempti tokios nashtos, pats prisipazino, niekad neuzmirsiu…Ejome senamiescio gatve, sviete saule…Po jo zodziu aptemo akyse, lyg kas butu uzdejes juodus akinius, niekad neuzmirsiu tokios busenos…As jam atleidau, bet tai buvo neimanoma padaryti, kol pati progai pasitaikius “nenuejau i kaire”. Jauciausi sumautai, bet palengvejo 100 proc….Manau kito kelio nera, reikia arba skirtis, arba ” 1:1 ivarciai i abu vartus”…

  21. Saule, o aš netikiu tokiu primityviu kerštu.

  22. Pritariu visu 100 proc. Saule1. Ir mums buvo toksai momentas…

  23. Zinau, ka reiskia buti isduotai. Zinau si jausma ir prisimenu ji vos ne kiekviena diena.
    Prisimenu kiekviena sekunde, minute to baisaus ir slykstaus jausmo, kai suzinojau, kad buvau isduota savo namuose. Maniau, plys sirdis, nebezinojau ko griebtis, ka daryti. Apsirengiau, trenkaiu durimis ir isejau. I parka. Prastovejau gal pusvalandi. Blaskiausi tiek viduje, tiek isoreje. Nezinojau ar gryzti, ar likti gatveje. Gryzau. Isdavystes jausmas grauze, skverbesi i giliausias sirdies kerteles. Neiskenciau ir pasakiau, kad zinau, jog jis mane isdave.
    Pirmas dienas negalejau buti rami. Maciau, kad ir jam nera lengva. Is pradziu jis buvo piktas, mazai kalbejo su manimi. Vienu metu net pradejau jaustis kalta, kad suzinojau apie jo isdavyste. Issiaiskinau ir isdavystes priezasti.
    Po viso to praejo daugiau nei keletas menesiu. Mes vis dar kartu, bet as vis dar prisimenu ir isgyvenu ta diena. Zinau, kad pasitaikius bet kokiai progai as jam priminsiu apie diena, kai jis mane iskaudino. Esu moteris, o mums taip elgtis budinga.
    Dabar, noriu ir bandau issaugoti musu draugyste. Bandau pakeisti kai kurias savo savybes, kai ka nutyleti, nesakyti jam, nes tik prisitaikymas vienas prie kito pades issaugoti darnius santykius seimoje.

  24. pritariu Vidos nuomonei.

  25. as esu isdavusi savo vyra.as kenciu iki siol ta sirdies duzius kai jis suzinojo,kad ji isdaviau.labai gailiuosi,nors ir jo puse kaltes yra.jis nemokejo parodyti meiles gal ir jos nebuvo.visa laika dyrba kiekviena savaitgali nebudavo o namie ir tai tesesi tris metus..meiluzis buvo tik seksui o meiles nebuvo jau niekur.kai jis pakele pries mane ranka niesce dar buvau,jam to niekada neatleisiu.ir tada jau po biski dingo jam mano meile.buvau su juo tik del sunaus kuri mes abu labai stiprei mylime..ir iki siol esu su juo,bet meiles nera ir jam pasakiau, kad nebemyliu jo

  26. Monika, neskamba labai darniai…

  27. Draugavom metus, apsivedem is meiles. Po metu tapau nescia, man buvo tik 2 men nestumo, meile liejos per krastus, pasisake, kad jam kazkas negerai …prisipazino nuklydes…pasekme-gonoreja. Staugiau, kaip isprotejus, teko gydytis, bet apie skyrybas net nemasciau, kaltinau tik ta daug uz ja vyresne boba…Deja, tai buvo tik pradzia. Nepasitikejomo sekla apsigyveno manyje, o vyrelis nesnaude. Po keletos metu-trichomonoze. Jau sukilau skirtis, bet vel suskydau, du suneliai, vyras negeriantis, nerukantis, sportuojantis, tvarkingas, viskas ciki ciki. Kaltinau vel ta kita, kad ji gal suviliojo. Bet ir to jam neuzteko, dar keleta kartu paklydo, galop bendram darbe susiburkavo su virsininke, mauste mane superiniais melais, kol yla islindo is maiso. Issiskyriau pragyvenus su juo lygiai 25 metus. Bet svarbiausia, kad as buvau patrakus del sekso, niekada man nebuvo nenoriu, negaliu ar dar kas nors panasaus.Ir jis pats sakydavo, kad as ne su viena nepalyginama, net suaugusiam sunui bedavojo, kai pas mane po skyrybu atsirado vyriskis, kad jis zino kokia mama aistringa…Reziumuoju: yra pataloginiu neistikimybes ligoniu, duok tu jiems ka nori, jis eis i sali vis tiek.

  28. Anigla, pamokanti istorija. Bet man neduoda ramybės klausimas, iš kur tokie pataloginiai ligoniai atsiranda? Kodėl?

  29. Agne, o kodel neskamba darniai? Juk stengiuosi issaugoti santykius… Ar tai tuscia?

  30. Sveiki.Ir as noreciau pasidalinti savo patirtimi.Jau spejau patirti vyro neistikimybe,nors santuokoje gyvename 3 metus,pries 4men.gime leliukas.Ir as sakiau,kad niekada gyvenime vyrui neatleisiu neistikimybes…bet kai taip nutiko,mastymas siek tiek pasisuka kita linkme,pasisuka seimos linkme,vaiko ateities.Viska gal galima atleisti,bet pamirsti-niekada.Ir jei sutuoktinis nevertina,jog zmona jam pagimdo vaikeli,kad zmona jam valgi gamina,kambarius tvarko,rubus plauna ir lygina…tai tiesiog dar neaisu,kam cia su neistikimybe labiau nepasiseke…

  31. Erika, netuščia. Bet vis primenant vyrui jo klaidą, nemanau, kad įmanomi darnūs santykiai. Reikalingas susitaikymas ir atleidimas, o jei to nėra… tada yra kaip yra.

  32. geras ir paguodžiantis straipsnis tik kad mano vyras tai perskaitęs suprastų….kažkada buvau išduota,pažeminta ir užguita,bet atleidau,taksčiausi su jo “išsidirbinėjimais” paskui jis atsidūrė už grotų lėkiau iš paskos,stengiausi kaip įmanoma išlaikyti šeimą praktiškai viena,kartą per pasimatymą mane labai įskaudino…ir viskas tarsi aptemo…metus laiko “tąsiausi”su amenim,net negaliu pavadint jo vyru,bet visa širdim likau su savo vyru,vis del to jam pavyko įtikint sugrįžt(negrįžau,nes bijojau but pažeminta,jaučiausi labai kalta),deja…jau metai kaip jis laisvej bet vis labaiu pabrėžia kokia jis auka,ir kokia aš beširdė,nebeliko daugiau jėgų įrodinėt kaip stipriai jį myliu,praradau savo moteriškumą,asmeniskumą.Jis mane suėdė psichologiškai…ir dar nežinau kaip viskas baigsis,nes išeit neišeina…gal vyriškas išdidumas neleidžia…

  33. Giedre, gal vieną dieną pavyks išeiti. Stiprybės.

  34. Na tiesiog kai akys nemato,ausys negirdi tai ir nera taip skaudu.Bet kai jau suzinai tai isties yra skaudu.Man buvo toks atvejis,kad vyro meiluze pradejo man rasineti ir visaip koneveikti mane.tai tesesi kazkur metus laiko.Bet as esu optimiste.Savaime suprantama santykiai su vyru visiskai netokie kaip buvo anksciau.bet tiesiog esu savimi pasitikinti ir gyvenime moku laviruoti.Tai isties yra skaudi tema.

  35. Oi oi, kaip baisu - išduotos! Gal labiau pasidomėkite Klintonų šeima, gal palengvės? Dar neaišku, kuri lytis yra labiau linkusi į neištikimybę? Aš manau, kad abi vienodai.

  36. @neringa: skamba lyg gyventum vengdama apsisprendimo

    @ugne & tomas: kalbant apie izoliuotą atvejį, atleidimas yra natūralus brandžios asmenybės pasirinkimas

    @julija: “kartu gyvenam , be jokiu dideliu meiliu, tiesiog gerbiam ir pastikim vienas kitu.” - gali būti sunku suprasti, bet kai kurie iš mūsų gyvena nes myli; be meilės “santuoka” yra mirus, telikęs ekonominis sandėris

    @giedrė: bandau suprasti ką nori pasakyti? nes juk visiems akivaizdu, ką turi daryti

    @ieva & erika: priekaištavimas dėl praeities (sau ar kitam) niekur neveda - mes negalime grįžti į praeitį ir ją pakeisti; svarbu kaip gyvename dabar; jei negalime atleisti - telieka skirtis; gyvenimas kartu kasdien priekaištaujant yra nesąmoningas

  37. Laba diena, kodel visi kaltina neistikimaja puse? reikia ieskoti priezasciu kodel taip ivyko? Visi mes esame su savo charakteriais ir juos atsinesam i seima. Is pradziu buna viskas grazu, veliau atsiranda rutina, sumazeja graziu zodziu, jaunose seimose atsiranda krizes, kada nieko kito nematom tik ieskom, kuris yra blogesnis. Taip buvo ir musu seimoje…nuo meiliu zodziu iki nei vienos dienos be pykciu. Tokiu momentu tik norisi supratimo, norisi silumos ir meiles, kurios namuose nebeliko, o nebeliko del to, kad vienas kito nebeklausem, nors mylejom. Ir staiga atsiranda vyras, kuris tave pamalonina komplimentais, tave isklauso, tu vel pradedi jaustis tikra moterim…tada paslysti, tiesiog nesamoningai. Taip buvo ir man… viena eiline diena susikivircinom kaip reikiant ir as isejau pasivaiksciot, sutikau ji ir… kai pagalvojau ka padariau buvo jau per velu…grizau namo ir apie viska papasakojau jam, nors jis jau nujaute, nes niekada taip ilgai nebuvau isejus niekam nieko nepasakius ir dar issijungus telefona. Mes ir kalbejom ir aiskinomes ir kartais jis reke ir visada as save niekinau del to prakeikto zingsnio. As nesiteisinau ir jam sakiau pateisinimo nera reikia tik atleisti, jei nori but kartu arba skirtis. Buvau viskam pasiryzus. Tada jis nusprende atleisti, po keliu dienu jau nebe, paskui vel atleisti, paskui ne! Dabar is manes liko tik pajuodusiom akim moteris, kuri bijo jam pasakyti nors viena zodi, kuri tik kas pradeda verkti… Ar taip galima elgtis su zmogumi, kuri jis sakosi Mylintis? Zinau jam sunku, bet ir man nei trupuciuko nelengviau, kartais atrodo, kad sazines priekaistai mane suvalgys is vidaus…nors iki to zingsnio zengiama kartu ir reikia pripazinti vieno kalto nera, kalti abu, tik vienas pasirodo yra labiau silpnavalis…Ir tik dabar as supratau, kaip labai as vis del to ji Myliu…

  38. tai inqa ar jus susiqyvenot pas mus panasi situacija tik ne as o jis mane ir man labai sunku jis su manim apie tai nekalba sako nenori skaudint o as noriu kalbet ir nebezinau ar as su tuo kada susitaikysiu man tai labai didelis zmuqis as visada zinojau ir zinau kad noriu tvirtos seimos darnios o ne tokios kokia ji yra dabar qaila vaiku kad taip jiems kaa daryti kaip elqtis kaip susitaikyki su tokiu likimo smuqiu

  39. labas as dabar isgyvenu vyro neistikimybe.Viskas buvo gerai kol jis neisvyko dirbt i uzsieni,gryzdamas pats pasake viska telefonu buvo toks sokas kad atrode kad sapnuoju jis gryzo as ji priemiau be triuksmo skandalu jis atsiprasinejo pazadejo kad daugiau taip nebus po kiek laiko vel isvaziavo ir suzinojau kad vel mane isdave negalejau ir negaliu su tuo susitaikyt myliu ji auginam du nuostabius vaikus po keliu savaiciu jis vel grysta is uzsienio nezinau kaip pasielgsiu nors ir myliu nezinau ar galesiu but su juo….

  40. Sveika, as irgi esu panasioje situacijoje. Labai tave suprantu - as irgi jauciuosi labai blogai, visa laika norisi tik zliumbti…bandau ieskoti kazkokios pusiausvyros savyje, bet labai sunkiai sekasi…..oi net nezinau is kur tos stiprybes rast atleist ir pamirst… mes vaiku neturim, jus matau auginate vaikucius, bandyk gal kaip nors negalvoti apie situacija ir nedaryti staigiu sprendimu,manau viskas dazniausiai savaime susiklosto kaip ir turi buti… gaila to dvasiskai sunkaus periodo.. jeigu taip zmogus galetum isgerti kokiu nors vaistu, kurie leistu sudelioti mintis teisingai…..deja, laikas geriausias vaistas..

  41. sveika ele as verkt nebeverkiu nebeturiu asaru zinau tik tiek kad noriu palikt ji nes nebera pasitikejimo bet gaila vaiku mazoji labai prie jo prisirisus isgyvenu tik vaistu pagalba nusiteikiau taip kad kai grys susesim ir pasikalbesim tada ir nuspresiu kaip toliau gyvent skausmas nemazeja pasidariau pikta liudna noris viska pamirst bet neiseina linkiu tau stiprybes

  42. labas as tai neisivaizduoju kaip ir kam po neistikimibes bebuti karto.

  43. taip ir as supratau kad nebera prasmes but kartu nes atleist taip ir nesugebejau

  44. …na prisidedu prie temos,kurios nemaniau,kad teks man gvildenti,nes gyvenau ne to,kad pasaku pasauli,ir tikrai nebuvau uzsidejus roziniu akiniu,bet tikrai netikejau,kad tas kuris mane taip MYLI,kuris taip trosko manes visa gyvenima man taip padarys..ir iki, siol nors viska pasake pats po keliu itarimu,nenoriu tuo tiket.Sirdi sumaistis-praejo keli etapai per ta skaudu menesi,is pradziu kaip ir visiem buvo sokas ir pyktis,po to nuoskauda ir nusivylimas,dbr baime ir nzn kuriuo keliu pasukt..
    pergalvojau gyvenima bendrai visuos tuos 5m nuo A iki Z, ir ieskojau priezasciu,ir kaltinau ji ir save,ir klausiau n kartu kodel?kodel jei taip myli mane?ir supratau viena,ats nera, nera nei man,nei jam..Ar tai momentas,ar akimirka,ar susizavejimas-sunku ivardint,gal viskas viename,pateisinimo jis sau neiiesko,ieskau as,tas ir baisiausia,kai is visu jegu jo ieskai, ir kai nori randi,gali apkaltint ta kita,alkoholi,viso gyvenimo nelaimes,deja kas padaryta neatitaisoma..ir atitaisyt reikes laiko,nes kiekvienam gijimui reikia laiko,tik laikas,savikontrole,saves radimas ir abipusis noras padeda…
    tai as zinau,perskaiciau daug straipsniu,forumu,nuomoniu,issipasakojimu,ieskojau atsakymo visur,tarsi kas galetu imt ateit pasakyt daryk taip ir taip..Deja tai tik noras padet sau ir musu santykiams,bandymas sustabdyt duztanciom svajonem,griuvanciam siam gyvenimo(nesu ant tiek kvaila, kad pasakyt kad del to grius viskas)etapui..Zinau,esu jauna,grazi,normali mergina, kuri gales tolaiu gyvent,bet ar noriu gyevnt be JO?ar galiu rast gyvenime save be jo,ar galiu atrast jegu susitaikyt su slykscia isdavyste,su suvokimu,kad iskaudino,ir suvoke, ka padare?

  45. Zinau,kad visi nusipelno paskutinio sanso,gal kazkada jo prasysiu as ir nebutinai is sito zmogaus,gal kazkada man labia reikes atleidimo,o manes neikas negirdes,niekas nekalbes,tik zemins,reks, pyks…Ar galima mylint del tokio skausmo taip zemai krist,kad isvadint mylima visais pasaulio zodziais,kai jauciama tikru tikraiusia neapykanta,kai norima kersyt,sutrypt ir suzlugdyt..Pasirodo-galima..Bet tai kalba skausmas,pyktis,nuoskadau, nusivylimas..Tai buvo ne mano zodziai…
    O dbr liko tik keli klausimai svarbiausi siame gyvenimo laikotarpyje,kaip nesuklyst?Kaip nesklyst ji paliekant,kai nuosirdziai gailis ir supranta,ka padare,juk gal JIS mano gyvenimo dalis,gal mano likimas?Ir kaip nesuklyst atleidziant,gal ir bus jis amzinai istikimas po skaudziu isgyvenimu,bet gal as jau niekad nebusiu ta pati,gal neikad to nepamirsiu,gal santykius tik smelks nepasitikejimas ir skausmas?Juk esu jauna, nei vaiku, nei seimos…Bet ar sirdziai isakysi..
    Sie du klausimai,net uzgozia klausima Kaip JIS galejo,uzgozia net mintis,kad buvo su kita,kad artimiausi zmones tai zino,uzgozia viska..Turiu pasirinkt arba arba..Nera kitu variantu..Negaliu gyvent nepasirenkant - neteisinga nei mano, nei jo atvzvilgiu.. Juk atsiprasinet uz padarytas klaidas negali metus laiko..Kalbet reikai.bet ar verta kai iskalbetas visas menuo,kai viskas viskas issakyta?
    Norejau suzinot,ark am buvo bent karta, kad po isdavystes atsigavot, kad sustiprejo vienas kito vertinimas ir pan.Tik siaip butu idomu zinot istorijos kurios per skaudzius isgyvenimus, istvere nes tikejo,kad suklyst zmogiska,atleist Dieviska…
    Ir vis del to, apsisprest teks man mano gyvenimas-o as jo kryzkelej..Noreciau pasukt laika atgalios, noreciau sustabdyt ar pasukt I prieki, bet tai neimanoma,reikai isgyvent viska cia ir dbr,,Ir nusprest vistiek teks…
    …tik tiek…

  46. As netikiu, kad isdavyste nepasikartos. Jei viena karta taip padare,kartosis. Ir, zinoma, aplinkybes bus kaltos. Jei buciau palikus savo vyriski po pirmos isdavystes, jau turbut seniai buciau laimingai istekejus antra karta. Atleidau, neuzmirsau, bet nustumiau i tolimiausia kampeli, niekada nepriekaistavau. Ir stai vel. Dabar jau su 15 metu jaunesne. Nes mes bendraamziai. Skaudu beprotiskai. Gaila vaiku. Noriu skirtis……
    Ardne, kaip laikaisi?

  47. kovoju tarp saves,savo sirdies ir proto..jau siaubingas laikas tai negaliu,nei karu, nei atskirai..
    neina issiskirt,neina susitaikyt..
    ir isvariau is namu,bet vistiek neina sako kad myli,o bendrauja toliau su ja..
    Kaip tu Li?Ar skirsies?kaip gaila,buvo seima,,seimos nebera..
    Ar jis nori taikytis?

  48. as irgi kovoju. Su savim. Nes vis dar myliu. Mano vyriskis nenori manes netekti. Nori pradeti is naujo. Atleisti dar negaliu, meginu islaukti. Jis nutrauke visus savo rysius, sako, kad ju ir nebuvo. Ir tereikejo jam tik sekso is salies. Kaip lengvai jie atskiria meile nuo sekso….. man kaip ir Tau, nei issiskirt, nei susitaikyt…. ir dar grauziu nuolat save, ka gi as dariau ne taip, kad taip isejo. Labai tikiuosi, kad praeis sitas etapas, ir ateis kitas, kai jau taip nebeskaudes. Ir va tada gal ir pavyks is naujo pamatyti priezasti, del kurios dar verta but kartu. Nezinau, ar taip nutiks, bet labai viliuosi. Laikykis.

  49. Pasidalinsiu ir aš savo mintimis. Nesenai sužinojau, kad mano žmona man buvo neištikima. Sužinojau atsitiktinai, bet kai pradėjau aškintis, dabar galvoju, kad geriau būčiau nežinojęs. Mes turim du vaikus, mes jau 10 metų kaip vedę… Žiauriausia tai, kad tai ivyko su mano pačiu geriausiu draugu mano namuose. Dar žiauriau tai, kad tai ivyko man esant namuose. Buvo balius pagirtuokliavom, visiems užmigus ji nukeliavo pas ji i lova… (plyšta širdis). Toliau sužinojau, kad jis ilga laiką turėjo užmezgus romaną su mūsų dukros krikšto tėvu… Tik sužinojęs supratau kodėl jis taip vengia pas mus lankytis ir bent per gimtadienius pasveikinti mūsų dukrą. Na ir dar paskutinis smūgis į paširdžius kažkoks jos klientas kuris ją pakadrino ir ji paliko telefoną.. Aš nuoširdžiai tikėjausi, kad ji tvarko ataskaitas pasilikus po darbo, o pasirodo, kad su juo į miškeli važiuodavo… Nežinau kaip man toliau gyventi. Viskas buvo pas mus gerai, myliu ja iki šiol, bet kaip atleisti tai net neįsivaizduoju.

  50. Aš dabar irgi išgyvenu tokį pat pragarą, kaip ne kurie čia pasisakiusieji. Aš jau priėmiau sprendimą - atleidau, bet nepamiršau, gyvenu pragare, galvoju kiekvieną akimirką, įsivaizduoju kaip jie tai darė ,mūsų mašinoje, miške, kaip jie galmonėjosi, o po to jis gryždavo namo,kaip po darbo pusę šešių valgyti mano paruoštos vakarienės, o aš nėščia, laiminga, nieko neįtarianti, o jam dar turbūt kelnės šlapios, ir kojos tebevirpa nuo dulkinimosi…Tokia realybė, aš net neįsivaizduoju ar sugebėsiu iš vis kada nors tai pamiršti ir su tuo susigyventi, labai jį mylių, nors suvokiu kokia purvina kiaulė jis yra…man buvo šokas, nes tai ne tas žmogus, kuris taip galėtų pasielgti, bet pasielgė, vaikai jį myli, aš jį myliu….o šleikštulys niekaip nepraeina…..tik fantazija dirba viršvalandžius…… Niekada net neįsivaizdavau, koks tai gali būti nepakeliamas skausmas…..

  51. Labas visoms,pirmiausia uzjauciu atsidurus tokioje situacijoje. Na as taip pat isgyvenu neistikimybe, bet ne fizine o dvasine. Mes su vyru gyvename santuokoje 10 metu auginam dukryte ir dabar laukiame antro vaikelio. Rodos viskas gerai, grazi laiminga seima :), iki itartino skambucio vyrui. tas skambutis pasejo manyje dvejone, ir as pasitaikius progai paziurinejau jo telefono adresu knygele, bei skambuciu retrospektyva, radau itartina numeri. Galiausiai googleje ivedziau savo vyro varda, ir duoti rezultatai mane nustebino, ogi mano brangusis uzsiregisraes keliose pazinciu svetainese ir iesko draugiu. Beabejo po musu pokalbio jis istryne visus savo duomenis is interneto ir tas itartinas numeris is telefono dingo.As turiu uzsirasiusi ta numeri, bet nedrystu paskambinti juo, nes bijau isgirsti balsa kuris galutinai sugriaus pasitikejima. o jog uz menesio mes tapsim antra karta tevais. Aisku jis mane dabar itikineja jog tai nieko nereiskia, jog jis man istikimas 100%. bet kaip man dabar juo tiketi?. Regis toks menkas nuklydimas o sukelia tiek daug skausmo. Visaip galvoju, o jei nebuciau aptikusi tu internetiniu meiliu, kuo butu viskas pasibaige?
    Mielosios aklai nepasitikekite savo vyrais, nes kartais ir angelai suka i kaire, dvasiskai ar fiziskai:(

  52. Aš irgi buvau panašioje situacijoje. Turėjo drąsos vyras grįžti namo tiesiai nuo … dar su šlapiu ir visas šlapias , be vienos kojinės… Pasirodė toks 2 sūnų ir mano akivaizdoje (sūnūs suaugę). Bandė aiškintis absurdiškai. Po kelių mėnesių išdrįso prisipažinti, nors objektą aš pažinojau ir faktus žinojau.

  53. Praejo tik 3 menesiai.mes su vyru susituoke metus.Kai tai nutiko musu kudikiui buvo tik pusantro menesio,po gimdymo tarp musu dar nebuvo lytiniu santykiu.Buvom truputi apsipyke,nes mano vyras isgerineja..ta vakara jis taip pat gere su draugais ir neparejo namo visa nakti,gryzo tik kita diena po darbo.As gaunu zinute kad mano vyras man buvo neistikimas.Is karto jam pasakiau,jis neneige tik pasake kad tai buvo viena karta.Rekiau suns balsu,man taip skaudejo,gali saukt rekt niekas nepadeda,atrodo sirdis plys.Daviau jam dar viena sansa,bet atleist ar kada galesiu nezinau,istisai apie tai galvoju.

  54. Wai wai wai mielosios ir mielieji nera ko cia pergyvent taip mylekite save ir viskas susitwarkys savaime.

  55. lengva pasakyt nera cia ko pergyvent,bet kai pasitiki zmogum,gyveni su juo 8-erius metus,augini vaikus ir kai staiga suzinai, tai tikrai noris kaukt suns balsu,ir viskas aplink atrodo juoda.deja laikas zaizdu negydo……..

  56. Sveiki, neistikimybe keblus reikalas, nuejusi i sona pati nustebau..dar labiau nustebau kai maniskis pasnipinejes ta suzinojo. Vis dar esam kartu, bet kad ir kaip keistai nuskambetu ne ji santykius ardo, neistikimybe tera pasekme, bent jau as taip manau. Pasekme ilgu darbo valandu, pasnekesiu nebuvimo, komplimentu nesakymo, reto sekso,apleidimo antros puses ir daugybes kitu dalyku. Bandom aiskitis kalbeti, atrodo suprantam vienas kita, vienas kito poreikius, bet trumpam, jau du metai taip..iseiti vis nesiryztu, viltingai laukiu to laiko, kuomet us gerai, bus gerai ne tik jam, bet ir man.

  57. Ardne rase, kad sakosi myli bet ir toliau bendrauja su ja. Pati isgyvenu ta pati, tik skirtumas tas, jog maniskis paliko ja, apie ja nenori nieko girdeti, sakosi, jog jos net neprisimena. Ar jos neprisimena - nezinau, bet, kad jos nenori tikiu, nes tai jau patikrinau. Beje musu amziaus skirtumas nemazas, jis uz mane gerokai vyresnis, taciau ir tai nesulaike jo nuo neistikimybes. Jis man teigia, jog jam sunkiau, nei man, nes kalte ji jau baigia sugrauzti, o dar as kartas nuo karto primenu. O kaip man nepriminti, jeigu kiekviena diena norint nenorint tie isgyvenimai grizta. Kaip, kad kazkas rase, jog plysta sirdis galvojant,bandant isivaizduoti, kaip jie ten, kaip jie galbut glamonejosi, galbut buciavosi, sakau galbut, nes jis tai neigia, o as po melo aklai tiketi negaliu. Ir jau nekalbu apie, tai, jog jie tikrai santykiavo. Tai jis prisipazino, taciau anot jo, tas trumpalaikis seksas visiskai nieko nereiskia, jis jo nesudomino.Taciau zinau,jog meilius zodzius jis jai kalbejo. Tai ziauriai pjauna, nes negaliu suprasti,kaip galima kiekviena diena kartoti zmonai, jog labai myli, jog zmona vienintele ta, kurios jam reikia, o tik su ja susitikus, kalbeti jai jog ji grazi, jog ja myli ir pan. Nezinau nesu vyras, gal todel nesuprantu vyru psichologijos,man atrodo kaip galima tuo paciu metu tai sakyti zmonai ir meiluzei. Suprantu, jog galbut gali i sirdi i jausmus isivelti maisalyne ir mintimis skraidyti ar tai praeities meilese, ar tai fantazijose apie tai pagalvoti, taciau tam yra protas, kuris ir turi nulemti santykiu eiga, kad nebutu iskaudinti mylimi zmones. Nes pastebejau, kas seka po neistikimybes - asaros, skausmas, kaltinimai ir pan. Mano vyras sako, jog as nekalta del to kas atsitiko, kad as nuostabi zmona ir moteris, sakosi negalintis paaiskinti kodel tai padare, aiskina, jog jis tiesiog asilas, dabar pats nesuprantantis kaip taip galejo mane iskaudinti. O svarbiausia ka jis teigia, jog jei as pasekciau jo keliu jis su manimi negyventu, anot jo, kaip jis galetu po kito vyro buti su manimi, sake tai neimanoma. Kaip jums a… ?
    Arde kelia klausima, kaip nesuklyst pasirenkant? Vat butent mane tai taip pat kamuoja, galvojau gal skirtis bet ar tikrai tai teisinga, likti kartu, o gal tai neverta neverta ir beprasmiska, jog niekas negali garantuoti jog toks dalykas nepasikartos, o metai bega, po to ju jau sugrazinsi, o gal laiku pakeitus kelia galima gyvenima nugyveti laimingai, graziai, be to didelio isdavystes skausmo. Bet taip pat niekas negali pasakyti, kaip butu jei paliktum isdavusiji ir galbut gyvenima susietum su kitu, kas gali garantuoti, jog tas kitas neiskaudins taip pat, o gal dar baisiau.
    Kazkuri rase, jog isdave vyra ir reziume is jos liko tik moters seselis. Nenoriu buti nejautri ir smerkti, taciau, ji pati kalta del to, ji isdave vyra, reikia valdyti jausmus proto pagalba, juk esame ne gyvuliai. Man saves lyg ir gaila, nes is manes liko seselis, idubusios, pajuodusios akys, po tokiu ivykiu atsirade zilsteleje plaukai, nors dar pakankamai jauna. negaliu suvokti, kodel daug vyresni vyrai isduoda,anot ju paciu - grazias, protingas, dievinamas zmonas.
    Trumpai papasakosiu savo iki vedybine istorija. Draugavau su vaikinu, nuo kurio prisilietimu eidavau is proto, jam uztekdavo mane tik apkabinti ir susilydydavau. Taciau taip jau atsitiko, jog mes issiskyreme. Po kiek laiko sutikau savo dabartini vyra, susituokeme, susilaukeme kudikio. Jis valdydavo mano mintis, besimylint su vyru as galvodavau apie ji, kaip noreciau, jog jis butu kartu, kad jis mane apkabintu, kaip butu, jei mes butume susituoke. Tai truko apie 3-4 metus ir tik tada jis mano mintyse nebefiguravo, as jo nebeprisimindavau besimyledama su vyru. Kazkas turbut pasakys, jog as ji isdaviau mintimis, jog tai irgi isdavyste, bet as nesijauciu kalta, nes nepaisant visko, as protu tramdziau savo uzpludusius jausmus ir prisiminimus bei nora buti su juo. Taciau nors ir turejau galimybe su juo bent jau pasilinksminti, to nedariau, nes suvokiau, jog tai nepagarba mano vyrui. Kentejau tik as, nes tai mano problema, vyrui niekada neparodziau ir nepasakiau apie tai,kas mane kankina, nes svarsciau, jog tai gali ji iskaudinti. Todel ir sakau, jog visiems buna vienaip ar kitaip sunku, bet tam turime prota, kuris sustabdo nuo kvailu poelgiu, mes gi ne gyvuliai ir turime galvoti, jog neistikimybe iskaudins mylima zmogu, tai ir turime tvardytis. Na nekalbu apie tuo, kuriu jausmai pasikeite ir nebenori buti su sutuoktiniu apskritai. Reziume, as saugojau vyra nuo iskaudinimo, o jis mane isdave su pacia slyksciausia moterimi, kuri neverta nei mamos, nei moters vardo. Taip sakau, nes zinau kokia ji, koks jos palaidas gyvenimas.
    Nezinau kaip paaiskinti, tai, jog as nemazai metu galviojau apie buvusiji.

  58. Labukas…

    Praejo puse metu..Perskaiciau nauju apsilankusiu pasisakymus.Skaudu, kad tiek isgyvenanciu zmoniu..Vadinas neistikimybe egzistuoja,tik vieniems paslepta, kitiems iskyla aiksten.Ir tik mums sprest atleisim ar ne…Tiesa?
    Labai skaudu del visu pasisakiusiu,bet arturo pasakojimas isvis sokiravo,ten jau turbut zmonos liga,arba as be zodziu..Sokiruoja ir tai,kad zmonos,mamos laukia namie su naujagimiais…Bet kokiu atveju-nera pasiteisinimo-yra faktas,taciau gyvenimas nera rozinis ir visi sukurti ispaniski serialai, kurie mums sukelia juoka ar pykti - yra pagristi tiesa!!!Ar gi ne taip pas mus?Bet mano gyvenime buvo butent taip..Tik aisku man buvo kosmaras nei serialas, as nesu macius gyvenime tokio zemo lygio moters (nepavadinciau jos taip), kuri tiek kovotu ir draskytusi del zmogaus su kuriuo buvo kiek,viena du kartus,savaite…Tiek melo,smeizto,bandymo sukirsinti visus,terorizavimo,manipuliavcijos..Zodziu!!!Buvo baisu!tai tesesi apie puse metu!!!Tik nesakykit niekas kodel jos neimanoma suvaldyt, nes butent neimanoma!!!Zmogus ligonis jei ne vienu, kitu budu bandys viska padarys bet jau is principo bandys isskirt mus.
    Jei kam idomu tai mes likom kartu!!!!!!!!!!!!!!Ar imanoma turet grazia ateity po isdavystes???pasakysiu po keliu metu:)Dbr santykiai plaukia gera linkme,butu dar geriau jei praeities smeklos netrukdytu dabarciai,bet as jau susitaikiau - ji dar bent metus nenurims,o gal ilgiau…Nesvarbu kad i jos issisokimus aju niekas nebekreipia demesio.Mano vaikinas elgias graziai kaip niekur nieko,apie tai nebekalbam,pastebejau mazus pokycius,ko seniau neisprasydavau.Zinau kodel nepalikau jo- nes myliu - to neneigiu,plius iki to ir po to,jis visad buvo rupestingas, geras, mylintis ir pan.Skirtumas vienas as zinau,kad jis apsisprendes del manes,nes as jo nelaikiau,neprasiau likt,as ji pati iskankinau per ta laika,nes amno pyktis kalbejo uz mane,as negalejau atleist..Va po puses metu galiu pasakyt jam pykcio neliko-as atleidau-ar pamirsiu?NIEKADA!!!ir jei kas zinot vaistu,kaip gyvenant graziai ir planuojant seima istrint isdavystes momentus is galvos busiu dekinga.nes kaip dbr supratau vienintelis vaistas yra- arba laikas,arba neistikimybe.
    as kersyt nenoriu,bet noriu pajust ta jausma,kai budama su tikrai mylimu zmogum,susimaisai jausmuos, kai pradeda patikt kitas,kaip tai imanoma???nenoreciau niekada pasiklyst jausmuose kad reiktu rinktis tarp dvieju..Bet noreciau saves nestabdyt..Jie tik patiktu…Ziauru bet mano charakteriui tai butu idealiausias vaistas..Nes tik pamascius mintyse kaip lengva nuklyst negalvojant kaip bus sunku,galiu atleist jam…

  59. Sveiki. Skaiciau Jusu straipsnius, mintis, patarimus, bet kiekvieno situacija yra individuali ir kiekvienam skaudziausia…..As zmona izdaviau ne fiziskai, bet norejau permiegoti su jos drauge…Mes seimoje gyvename 14 metu, turime dvi dukrytes, abu dirbame, as sportuoju… Lyg ir butu ideali seima, bet nera namu be dumu kaip sakoma. Man truko sekso, jai buvo per daug taip fantazijos ir nuvede mane i kitos glebi, o dar ji lyg ir nieko pries buvo, nors ir saziningai sakau mes nepermiegojome. Aisku as tik dabar supratau ko netenku, labai myliu savo zmona, dukrytes ir labai noriu issaugoti seima, bet ji kazin ar gales man atleisti, nors as del jos atleidimo pasirizes viska padaryti.Ir neteisus yra tas kuris sako, jei karta paslydai, tai butinai paslysi ir antra, trecia… Net ir biblijoje yra pasakyta: NETEISK IR NEBUSI TEISIAMAS. Bet nemanau, kad kas galetu patarti kaip pragyventi visa gyvenima santuokoje ir “nesuklysti” ir manau nesame nei vienas sventas viena ar kita prasme. Kaip sakoma tas kuris be nuodemes tegul meta i mane akmeni.O reziume, tai kalciausias esu as ir tik as{gaila, kad tik dabar tai supratau} ir atiduociau viska, kad galeciau atsukti laika atgal, bet…. O kitiem nuosirdziai patarciau nesivelkite i jokius romanus, apsidairykite ir pamatysite salia brangiausius , Jums reikalingus zmones. Su pagarba.

  60. Laba diena,
    Norejau pasitarti. Turiu problema. Mano draugas(esame 3m kartu)vis periodiskai registruojasi i visokius pazinciu tinklapius. Buna,kad kuri laika nelenda,2-3 men,kai turi daugiau darbu sone,kai tik atsiranda daugiau laisvo laiko pas ji,iskart bega pirmu reikalu registruotis,aisku tai daro incognito(anketose ne jo metai,vardas,raso,kad laisvas ir pan). Jis tokia problema turi jau kaip minimum 10 metu,kai tik atsirado kazkokie tinklapiai panasus i draugas.lt,darni pora ir pan. Tokiu budu subyrejo ir jo pirmoji santuoka. Zmona kaip supratau negalejo apiskesti jo pastoviu nukrypimu i sona.
    Su manimi viskas kitaip,jauciu,kad jis kol kas neturi nieko sone,jug yra vidinis balsas ir nuojauta,taip pat ir kitu faktu,tai pativirtinanciu,jis yra is tokiu,kurie ilgai to nuskepti nemoka. Tad kol kas esu tikra,kad apsiriboja tik internetinemis pazintimis. Musu santykiai tikrai geri,seksualine prasme viskas tvarkoje. Pati esu tikrai aktyvi ir visada rodau nora uzsiimti seksu,prisiziuriu save,tikrai galiu pasakyti,kad gerai atrodau. Tuo labiau matau,kad jam gerai buti su manimi,kol esame kartu,jis nelandzioja po jokius tinklapius,kai tik iskeliu koja is jo namu,jei pas ji bune atejes ieskojimu periodas,iskart lenda i interneta. :( Keleta kartu klausiau,kodel taip daro,ar ko iesko. Tai atsakymai buvo tokie: is kur istraukei,nieko as neieskau,neprivalau teisintis arba “tai buvo for fun,buvau alaus izgeres” ir pan. Jis ir pats kartais nesupranta tokiu savo veiksmu. Uzeina momentai kai uzsidaro savyje,atsiriboja ir pan. net nepaaiskina kas atsitiko. Pradeda kazkokias desperatiskas paieskas,jam vis kartais pradeda atrodyti,kad reikia “savo zmogu surasti”,nors ne karta yra man sakes,kad as esu jo tipo zmogus ir jis tai jaucia,bet vistiek kazko iesko,pats nezino ko. As delto lb kenciu,man skaudu,nzn ko imtis ir ka daryti. Pati esu istikima jam ir atsidavusi. Beje visai nesenai,izdryso prisipazinti,kad sedi pazinciu tinklapiuose ir pasake,kad ir kiek ten besedetu tokios kaip as ten nera,ir suprask tu toki zmogu. Tad lb reikia patarimo,nes jau istikruju pavargau nuo tokio jo blaskymosi ir manes varginimo. Dekui

  61. Praejo 2 metai po to,kai suzinojau apie nesitikimybe. Seima issaugojom. Atrode momentais, kad jau viskas klostosi geryn ir geryn. Bet vel esu nubloksta i giliausia duobe.Kas baisiausia, kad nieko lyg ir nenutiko, o savijauta tragiska. Vel naktimis verkiu ir dustu, blaskausi, svarstau, analizuoju, isivaizduoju ir taip toliau. nera tam pabaigos,kai tik mintys “uzsisuka”. Jauciuosi pazeidziama, nes negaliu apsisaugot nuo savo pacios minciu. Tai vercia grizt ir grizt i ta pacia vieta, nuo kurios pries 2 metus pradejau. Gal man ir lengviau, nei tiems, kurie apie neistikimybe suzinojo, pries kelis men, bet kaip suprantu ir viso gyvenimo neuzteks, kad TAI PAMIRSTUM. Ziauriai liudna

  62. perskaiciau nedarnios komentara ir asaros pradejo byret…. pas mane lygiai tokia pati situacija, atrodo, jog kazkas mano gyvenima aprase… :( jau greit bus 1.5 m kai as suzinojau, jog vaikinas nuejo i sona.. man tox smugis buvo…iki siol kenciu ir verkiu……. nors jis sake, jog nieko ten rimto nebuvo, buvo tik atsisveikinimo buciniai, jog su ja buvo susitikes dviese tik pora sykiu, o kitus kartus visada budavo musu draugai ir t.t. netikiu juo… netikiu iki siol, bet negaliu palikti… musu santykiai atrode tokie nuostabus, atrode jog nieks taip pasauli negali but isimyleje vienas kito kaip mes buvom…. negaliu palikti jo gal todel ,kad noriu jog sugristu tie nuostabus laikai…noriu jog sugristu meile atgal… jis iki siol su manim elgiasi nuostabiai - vis apkabina, buciuoja, grazius zodzius sako…bando gyvent taip kaip buvo anksciau. o man tik sirdi nuo to skauda, nebetikiu jo zodziais…

  63. idomiausia tai, jog cia pasisake tik nukentejusieji… ir tik pora tu, kurie buvo neistikimi… negi jiems visai neidomu skaityt tokius straipsnius? toks jausmas ,kad gal jiems net ir nerupi ju neistikimybe? kodel jie nepasidalina savo mintimis kaip jie gyvena po nukrypimo i sona, kaip jiems sekasi gyventi tokioj seimoj kai antra puse kencia del isdavystes? na negi jiems visiskai yra px?…

  64. Viktorija, matyt, kad nuo žmogaus priklauso. Pas mus priešingai, aš nuėjau šonan, aš domiuosi kas ir kaip, o maniškis..nežinau, neaitrinu klausimais ar tau dar skaudu, ar domiesi ir pan. Mano iniciatyva abu perskaitėme knygą apie neištikimybę, daug kalbėjomės. Supratome savo klaidas. Šiuo metu santykiai kaip niekad geri, labai tuo džiaugiuosi ir tikiuosi niekada neteks būt toj pačioj duobėj.

  65. Gyvenu su vyru 10 metu. Nuejau ne karta i sona (vyras zino). Paskutini karta isimylejau i kita, vedusi, su vaikais. Norejau iseiti, bet vyras sulaike, atleido. O as ir bijojau kazka keisti. Tebegyvenu su vyru. Praejo metai, nemaciau to kito, bet kartais vienu kitu zodziu persimetam elektroniniais laiskais. As tebemyliu ji-kita. Arba gyvenu iliuzijomis. Nezinau. Zinau tiek, kad baisiai ilgiuosi jo zvilgsnio, pokalbiu su juo, glebio ir meiles. Bet ir vyra savotiskai myliu. Kas gi ta meile? pagarba, supratimas? Zinau tiek, kad su kitu man buvo dangus melynesnis ir suprato mane daugiau nei bet kas pries tai mane buvo suprates, izvelge manyje tai, ko niekas nemate, ar neizvelge, ar nedriso izvelgti, ir ko as pati nedrisau sau to pripazinti. Su vyru gyvenu draugiskai, bet kasdien vis ilgiuosi Kito. Sirdis linksta link kito, o protas ir pripratimas, ir saugumas, bei jaukumas laiko namie. Negaliu istrukti is uzburto rato: manau, kad mano vyras pats geriausias. Matyt, reikes “mesti” meile ir gyventi toliau su vyru. Tai skamba daug lengviau nei palikti vyra ir pradeti gyvenima is pradziu, kuris dar neaisku ar bus mielesnis. Kodel mes gyvename tik karta?

  66. siandiena isitikinau, kad mergina man buvo neistikima. nuo sausio men esu isvaziaves olandijon, drauge liko lietuvoj. vasario vidury susitike buvom keliom dienom amsterdame. viskas buvo nuostabu. bet jai jau labai norejosi vyro pries tai, visai pries susitikima uzsiregistravo sexpazinciu svetainej. bendravo. jau ir nujauciau kazka negero. bet nepaisant to susitikimas buvo nuostabus, tos kelios dienos kartu. po to nusprendem kad ji atvaziuos pas mane. geguzes pradzioj pavyko gauti gyvenamaja vieta ir ji atvyko. vel viskas nuostabu, nes jau galejom buti kartu ir nesiskirt. taciau tame tarpe tarp pasimatymo amsterdame ir atvykimo pas mane daug ko ir ivyko. kaip ir rasiau, bendravo ji su kitais, flirtavo… o kadangi tokia karsta ir aistringa yra, man, suprantama, kilo neramiu minciu. ir man viska pasakodavo. o jei paroddavau kad pavydziu, pykdavo iskart. taip kelis kartus ir ivyko. nieko nezinojau. maniau kad tik tiek. kalbas telefonu, susirasineja…
    bet siandiena emiau ir paklausiau po sekso: ar tave kas nors dulkino kol buvai lt? prisipazino. priremiau. sugebejo net tris meiluzius pakeist per ta laika. ir visus is sexpazinciu. ir sako, jei nebutum pavydejes, nebutu taip nutike. bet argi tai pateisinama… skaudu. sako, ar tureciau taves atsiprasyt? sakau, berods, viskas baigta. kaip nori, tepasake. stai tau ir triju metu laime…

  67. Labas.

    negaliu patiket,ka skaitau,kad merginos nepamirso po 1.5-2m.
    nes man lygiai tas pats,nieko nepamirsau praejo metai,niekas nepasikeite,aisku mano situacijoj kitaip,nes tik du men kaip nebendrauja su ta kita,o visa ta laika,kaip suprantu taip ir bendravo…
    nu ir kaip tiket zmogum po tiek metu buvimo kartu ir tokio poelgio?
    kas svarbiausia kai skaitau kitu mintis,iskart galvoju,jei negali pamirst,tai kam gyvent,kiek tai tesis?
    ir tada supratau,ta patarima reiktu pasiimt sau.teisingai kiek tai tesis,dar metus,du,kol galiausiai dings meile?ar ji dingsnes buna dienu garzu-meile ir visa kita,buna dienu,kad nekenciu jo taip,kaip pirma diena kai suzinojau visa kraupia istorija…
    Sako zmones klysta,bet kad sitaip.
    Zodziu jau metai tesias kraupus gyvenimas, nes negaliu pamirst, atleist, susitaikyt..nes tai buvo ne tik neistikimybe tai buvo tikru tikraiusia isdavyste.bet jei man patinka save kankint turbut ir tolaiu galiu gyvent su juo,nes kaip matau,palikt vis nesinori,vis kazko laukiu,nes buvo tikrai nuostabus metai kartu..Saves zudymas, nemylejimas daugaiu nieko.nekenciu saves uz tai,ta meile,silpnavaliskuma,ir negalejima padaryt galutinio sprendimo arba arba.
    jei atleist tai visam pamirs,jei negaliu palikt ir duot kelia jam bei savu naujam gyvenimui…

  68. siuo metu ir as taip jauciuos. nezinioj. nesinori tiket kaip taip buvo. bet netgi sitaip. tustuma viduj…

  69. Ardne, Donatai,
    laikas is tiesu siek tiek gydo. Kad viso gyvenimo neuzteks 100% pamirsti-tai faktas. Ta skriauda ir skausmas bet kur, bet kada gali islysti, tik su laiku ismoksti, surandi kas padeda “isplaukti” i pavirsiu ir ikvepti gryno oro :) Siaip, iki sitos mano klaikios istorijos, visada galvojau ir sakiau, kad neistikimybei nera atleidimo, o pasirodo yra. tik tai, manau, simta kartu sunkiau nei palikti, nubraukti, iseiti. Pasirenki neiseiti, ne tik del vaiku, butu, paskolu ir t.t.. Pasirenki buti kartu-jei myli. Jei tikiesi, kad galesi atleisti, jei jauti, kad tarp to “atleidziu” istarto pries metus, ar kelis, kai buvo skaudziausia ir “atleidziu”, sakomo siandien, kai sirdies taip stipriai nebeskauda, atsiranda nors siek tiek graziu dabarties akimirku. Verta. sunku be proto, bet, manau, verta. Iseiti suspesim. Man padejo mintis, kai vyras pasake, kad mano atleidimas, jam yra didziausia dovana. Man nebuvo ir nera geda kabintis uz smulkmenu, uz mazu maziausiu kabliuku. Jei tik, jauti, kad jie padeda, kodel gi nesikabinti?

  70. o as bandziau..metus namdziau,sunkiai bet atleist suprast,kad imanoma suklyst,padaryt klaida ir nusprest likt su tuo zmogum,kurio nori likusiam gyvenimui…Bet kai tiek pastangu ideta ir suzinai,kad jokia cia ne neistikimybe,o metus trukes romanas,tai kas kad ne fiziskai…bet nuolatinis susirasinejimas,baigimas visko,ir vel…apgaulingas ratas…tik keli men praejo nuo to kai viskas su kita baigta…as dar nespejau susitaikyt pries metus kas buvo…o cia paaiskejo,kad buvo ne nuolatinis bet karts nuo karto ilgesingas bendravimas..meiles prisipazinimai ir visa kita..
    Niekada nesuprasiu,jei taip myli kita kodel esi cia,tai gi eik,kurk laiminga nauja gyvenima,ar kas trukdo,laiko?
    ne…neina..
    aiskina,kad myli tik mane,,,o ten nieko nereiskia..
    va tau zmogau ir suprask kas reiskia kas ne…
    Kai praejo metai,kanciu, asaru ir viso kito..o as sedziu ir verkiu kaip pacia pirma diena po suduoto skaudaus smugio gyvenimui…
    Nera lengviausia iseit,,jei tai butu lengvas budas tai buciau padarius…as vis laukiu to palengvejimo,to pamirsimo,ar negalvojimo apie viska kiekviena miela minute per diena..kazkodel neateina,o palikt ir iseit vistiek neina…nei vaikai,nei seima,nei bendri turtai,,niekas nesunkina padeties..tik tas vienas vienintelis dalykas MEILE ir beprotiskas prisirisimas trukdo pabaigt tai,ko neimanoma sulipdyt…
    Nes ka cia sulipdysi,kai ziuri i poreles ir tik galvoji,va kokie jie laimingi,nei grazus nei ka,o viens kito neisdavineja,..apsikabine ir be jokiu skausmu sirdi gyvena..
    As ir to noriu gyvent be skausmo sirdi…Klyst galima,bet priklauso nuo to kaip klysti,ir kaip visas klaidas sutvarkai…
    Man net pasakymas koks as laimingas kad likai su manim kartu,nieko nieko nebereiskia,kokia cia laime,kai apsisukes kitai meiles giesmeles rasai,.,,
    ai meluok mielasis sau..o as meluosiu sau..kol viena diena,,iseisiu,,ir tikiuos Dievas man duos stiprybes negrisiu..kad ir koks nuostabus ir geras buvai visus tuos 4 gyvenimo metus…
    Liudna…Galetu but tustuma..deja..tik veriantis skausmas.

  71. Donatai,

    Bet juk ji padare klaida,ir ji nieko nesake kai pasakei,kad viskas,,tikek manim manau baiges viska dbr po metu bent galesi but laimingas,,ypac jei esat skirtingose salyse..Pasimirs,zinau..
    Ne tai kai as bandau jau metus pamirst..ir ka veltui..likau ne zmogus o seselis,visi aplinkiniai mato kiek pykcio nesioju savy..kad pasikeiciau…
    negana to visi apie jo isdavyste zino,visa seima is abieju pusiu,kur jau cia visa gimine sakykim…taip kad gyvenimas krecia sunybes,,kodel…nzn..ar negeriau butu buve kitu butu suzinot kad nelemta but kartu…………………………………………………………………………………………………………….:(

  72. Nedarni,

    Tai zinoma,atsiranda garziu akimirku,ir dabartis buna kad juokies ir viska pamirsti..bet kokiu atevju,tau praejo du metai..bet ramybes tikrosios dar neradai,gal jau nebijai,kad vel pasikartos,gal vaizduote nebedirba virsvalandziu kaip du metus atgal..bet vistiek kazkas nuolat primena sirdutej tai buvo,,,kodel mums,kodel jis tai padare man…
    Jie sugebi nors savaite apie tai negalvot,manau verta…nes as nesugebu nei dienos apie tai negalvot,nebuvo ne vienos dienos..todel ir sakau,gal tai nuo zmogaus priklauso…as turbut ne is tu kurios sugeba atleist,nors labai norejau,labai bandziau,labai norejau likt kartu nepaisant visko,nes ir dbr nematau saves nei savo seimos su kitu zmogum nei jis…JIS MAN BUVO<YRA IR BUS VISKAS…bet kas is to kad laimes sirdy neber…kol kas kovoju su savim,su supratimu,kad viskas baigta ir nieko nepakeisi,ir delsimas ir atideliojimas skyrybu nieko nepakeis..
    bet cia tik mano situacija…visus kurie susitaiko ir bando is naujo palaikau,ir palaikysiu,nes nzn kas gyvenime gali nutikt..tikiuos man neteks iskaudint taip kito zmogaus netycia,kaip buavu iskaudinta as…

  73. Ardne,

    Skaitau ir negaliu patiketi,nes kiekviename tavo zodyje as matau save:jauciu ta pati skausma, taip pat myliu ir kartu nekenciu.
    Noriu issikalbeti,nes apie tai, kad vyras mane isdave niekas is mano artimuju nezino ir net neitaria,nezinojau ir as,o tai tesesi apie du metus.Suzinojau pries pusmeti ir praradau ramybe,verkiu beveik kiekviena diena ir bijau, kad niekada nagalesiu jam atleisti.Kai isaiskejo teisybe buvau 6 menesi nescia, netycia perskaiciau zinutes.Sunku paaiskinti ka sa jauciau, as juo taip pasitikejau.Sedejau vonioje ant saltu plyteliu skaiciau ir verkiau,o vaikelis spardesi,man buvo skaudu ir del saves ir del vaikelio,sugriuvo visas mano pasaulis,svajones.Paskui tris dienas nieko nevalgiau, gulejau lovoje ir verkiau.Jis buvo salia, gailejosi ir verke kartu su manim, per 13 kartu praleistu metu pirma kart maciau jo asaras ir tikejausi,kad jis pasikeis,deja.Vyras sako ,kad jie viska issiaiskino ir liko draugais,bet as to nesuprantu (tarp kitko, jie kartu dirba).Bijau,kad negalesiu buti su juo laiminga,o noriu myleti, kaip seniau,prieiti,apsikabinti ir jaustis saugiai.Prasiau iseiti,issiskirti,bet jis nesutinka,sako,kad mane myli o man tada dar labiau skauda.Dabar laimes man suteikia dukryte(mums tuoj 3 men.),kuria mes abu dievinam,bet argi to uztenka laimingai seimai?Daznai ziuriu i dukryte ir galvoju kodel?,jeigu tik buciau suzinojusi anksciau…,bet tada netureciau jos…

  74. sunku ka ir parasyti,siuo metu musu seima isgyvena sunku laikotarpi… as suprantu ziauriai iskaudinau savo vyra,nesuvokiu iki siol del ko taip pasielgiau…
    pries si mano poelgi sunkumu daug seimoje buvo nekaltinu savo vyro,kad jis pastumejo mane taip pasielgti,kalta sioje situcijoje tik as….
    net neiisivaizduoja jis kaip man sunku,kaip skaudu,ka as isgyvenu….
    o jis tik kaltina mane…
    atrodo jau viska issikalbam ,viskas tvarkoj lyg gereja santykiai,bet po sekundes vel prikaisioja iskolioja visais imanomais zodziais ,man taip blogai ,kaip elgtis toliau,,,kaip susitaikyti..
    AS MYLIU IR NEGALIU GYVENTI BE SAVO MYLIMO VYRO!!!
    bet manau nieko nebebus tik skirybos,nes jo ego neleidzia suprasti ir isigilinti del ko taip atsitiko….

  75. Lina…

    Buk gera,,papasakok tada,paaiskink tiems nukentejusiems kaip galima taip mylet vyra,negalet be jo gyvent ir suklyst?
    Turbut nukentejusi puse to nesugebes suprast,kol pati to nepatirs?ar kaip cia?
    Man lygiai tas pats..menuo praeina,ir vel grizta priekaistai,liudesys,nesuvokimas,kaip…kaip galima taip mylet ir suklyst..ar zmogui buna patinka dvi tuo metu,ar tai buna nezmoniska aistra,kai protas aptempsta ir negali paleist vienos su kuria buvai tiek metu,ir nefgali atsisakyt naujos?
    Man daug kas sake miliona kartu imanoma suklyst,Niekada nesakyk Niekada..bandau isivaizduot kosk turi atsitrast princas,kad as suklysciau..ir neisivaizduoju…
    Taip ir gyvenam..menesi gerai,,kelias savites grizta prisiminimai,ir vis tas pats,,negalejimas suvokt kaip,,kaip galejo taip nutikt..
    Todel ir klausiu Linos,jei vyras nustotu priekaistaves ajustumeis laiminga,kad gavai antra sansa ir niekad jo nebeiskaudintum???

  76. ir dar Linut…
    jo ego neleidzia suprast ir isigilint kodel taip buvo..o kodel taip buvo?jei vyro tu nekaltini del savo nukrypimo?ko jis nesupranta?
    Mano atveju vyras aiskina,kad as nekalta niekuo,jis nezino kodel,kodel taip nutiko..net paminejo,geraiu anksciau nei velaiu,,tebunie nudegaiu visam gyvenimui,nes nenoriu nei prisimint..as net manau,kad jis ignoruoja ta fakta,kad isvis tai buvo,,vyrams lengvaiu,,daug lengviau…
    oi kaip as paavrgau…tarp musu viskas taip grazu,jei ne mano juodos mintys ir grizimas i tai kas buvo senai senai…

  77. Labukas Juratesa…tik dbr uzmaciau ka parasei,,perejo per visa kuna tavo skausmas..tavo dar kaip suprantu irgi gan aitrus kiek praejo puse metu?
    Gal ir gerai,kad neikas nezino,ka jis padare..pas mane zino dauguma…visi turbut,nes isdavyste isvyko seimos tarpe ar kaip cia pasakyt,,tai deme liks visam gyvenimui..ir pasiruosus esu tai gyvent..kodel?
    Sau sakau todel kad esu durna,o atsakymas veinas todel kad myliu ir nematau kito salia saves,todel kad negaliu palikt..todel,kad netikiu,kad tai tas pats zmogus kuris su manim,ir kuris tai padare…
    Is gyvenimo reikia priimt pamokas,kazko ismokt,nekankint saves nesamoningom mintim,kodel,kas kaip,,o dziaugtis,kad dbr salia,kartu,rupinas amnim ir seima..bet ka daryt su sirdute..?va lygiai pries puse men man buvo blogai,dbr vel.,,vadinas laimnga buna 2 savaites per menesi,,puse laiko kankinuos,kita puse spjaunu i viska ir laimingai gyvenu…
    Kaip tu Jurate?ar geriau?ar jie toliau dirba kartu?tai jis du metus negalejo nusprest su kuo but, bet dbr nusprende likt su tavim?tai vadinas mergyt tu saunesne,tu geresne,tu fainesne,tu viskas ko jam reikia…isivaizduok taip gal palengves:
    gyvenat ramu rutiniska gyvenima…nieko naujo..tas pats per ta pati,nesibarat,,bet ir nebera tokiu geru aistru:)atsiranda tavo gyvenime zmogus,kuris kazkaip prieina prie taves,jauti potrauki,aistra,,jis atve dievina,kartoja tave nesiotu ant ranku (vyras to juk nebedaro), dovanoja geles,romantiskos vakarienes, zinutes..meiles zodziai,,tu iklimpsit blaskais..kankinies tarp seimos ir susizavejimo objekto…Tada vyras suzino,,viskas griuna…ir tu suvoki,ten buvo susizavejimas, perdetas isivaizdavimas meiles..o ten neiko,,tik tustuma,nes meile,pagarba,stiprybe tavy ir tavo vyre,,tik su juo maati savo vaikus..tik jo nori salia rytais,,jis ne pramogom,ne vakarienem,o gyvenimui ir senatvei..jis draugas,meiluzis,tevas…tu maldauji,verki atleidimo,prasai,supranti juodai suklydus,verki…sirdis duzta nuo minties,vyras iseina,,o susizavejimo obejtas ne toks ir zavus:(ir tau jo nei reikia nei ka…
    as taip save raminu,,isivaizdavimu,kad as isduodu…ir ka jauciu…
    tikiuos Lina mums atrasys kas ir kaip buna isdaviko pusej..ji irgi kankinas…ar vyrai kankinas?

  78. Laba visiems,tikrai straipsniukas labai geras,vertas susimastyti…
    Noreciau pasidalinti savo situacija,kuri ivyko pries savaite-mes pora jau 4 metai,aisku vis dar draugaujame,nes antra puse tik ka baige mokslus,ruosemes seimyniniam gyvenimui,susituokti,leliukas ir t.t..Esme ira ta,kad mano mylimoji isdave mane su kitu :( aisku ji tai man pati pasake ir labai gailisi,tad nezinau kaip pasielgti protingai?klausiu jusu nuomones,nes esu izeistas moraliskai ir dvasiskai…padekit man apsispresti kaip pasielgti?as ja vis dar myliu…

  79. Labukas Jordanai…(girdetas slapyvardis:))

    Jei tik baige mokslus vadinas mergina jauna dar,nors ne amziui esme,koks skirtumas isduoda 18m ar 30m, skauda gi taip pat,tik gal apteisint lengviau,jauna,neissilakscius…
    Pagal tai keik per metus isstudijavau yra keli tipai neistikimybes ir isdavystes,plius visi atvejai skirtingi,visi zmones skirtingi..
    1.Gali but, kad jai kazko truko,ir tuo metu pasitaike kitas,kuris dave demesi,parama,meile…bet tai nereiskia,kad tu jai niekas!!!Gali but,kad zmogus susipainiojo,dvejojo tarp dveiju,kad ir kaip skaudu,bet taip buna..
    2. Jie tai tik viena naktis,gali but AISTRA,proto aptemimas,kazkiek ir atsakingumo neturejimas, bet kur garantija,kad po 5metu tau taip nenutiks?visko visko buna..
    3. Nuolatinis isdavinejimas,kai prasoma atleidimo, o vis kartojas ir kartojas su kitais zmonem…
    4.Romanas - ilgesni santykiai, negu kelios savaites.Tai veda i tai kad yra jausmai, galbut jausmai abiem,ir belieka susivokt..
    5.Tycinis nuklydimas,ieskojimas nuotykiu,kazko naujo…

    Tau perziuret pagalvot,kuris variantas jusu..ir ka ji pati sako?dazniausiai isdavikas nesupranta pats kodel taip nutiko,neturi paaiskinimo,tiesiog nutiko..
    Tarkim mano atveju buvo stiprus susizavejimas kita,kuris per kelias savaites vos neperaugo i toki burbula…bet jis bleso,bleso,,ir sprogo..ir supratimas liko vienas ta kita buvo susizavejimo objektas..o as likau ta tikroji gyvenimo meile su kuria norima kurt tikra seima ir pan.
    Ar skaudu?aisku kad taip…
    Ir tau tikiu yra labai sunku,…tavo atveju kaip suprantu, ji viska pasake maldauja atleidimo,jei reikia laiko pabukit atskirai..
    Mano atveju laiko davimas butu vyruka pastomejes link kitos,bet as vistiek bent menesi neprisileidau pries saves nors ir gyvenom kartu.
    Nedaryk drastisku sprendimu.Atsakyk sau i klausima,ar galesi tolaiu gyvent neleisdamas vaizduotei viska zlugdyt?ar matai savo gyvenima be jos?ar gali suvokt,kad zmogus klysta..ir kartais klaidos skaudzios…

  80. Ardne,na matai viskas yra giliau,visos bedos prasidejo musu seimoje ne nuo tada kai isdaviau vyra,viskas daug nuo seniau,tik as kentejau ,laukiau kazko,kad viskas pasikeis,pageres,bet deja,,,,pasielgiau taip kaip nereikejo,bet jis manes negirdejo ir net nemate kaip as gyvenu kaip jauciuosi,o dabar jau tik as kalta esu del visko,kad ir kiek gailiesi del poelgio visada bus primenama tai…

  81. Jordanai, patariu jai myli atleisk ir gyvenk laimingai,nepasiduok niekada,,stebek kaip vyksta viskas is jos puses kaip ji stengesi del to poelge,apmastyk viska,ar gali toliau su ja gyventi ar negalesi niekada to pamirsti,bet jai pasiryzai atleisti,nebeminek tos temos,nes uzgraus jus ji abu,ir nebus imanoma taip gyventi toliau…

  82. na as turiu tokia problemele,cia ne i tema,bet noreciau paklaust jusu nuomones…
    panele man neduoda visai laisves,na as nieko negaliu daryt be jos zinios,ji visada tikrina mane,nieko neleidzia,net su draugais susitikt,bendraut su draugais neleidizia,darbo neturiu,tai net is namu iseit nenori leist,na tik iki parduotuves,as ja labai myliu,ji pirma kuria myliu,net nzn ka daryt?

  83. Mano nuomone tokia, nesuprantu tokiu panu,nieko tuo nepasieks verzdamos kazka buti visada salia,neduoti neikiek laisves,cia nenormalu yra,viena diena viskas nusibos tau ir bus daug liudnesnes pasekmes,seip patariu pasikalbek su ja pasakyk kaip jautiesi,gal pasikeis

  84. dainiau, manau kad cia yra savanaudiskumas ir egoizmas, taip elgtis negalima. tavo mylima mergina ir tu esat visiskai svetimi zmones, tu turi teise i ora, dangu, saule, ji taip pat, juk gyvenam tik karta… esat is skirtyngu seimu, esat buve skirtingai auklejami, manau kad reikia moketi vienas kita suprasti ir gerbti…
    manau kad jai turi paaiskinti tai jog jos toks elgesys tave gali labai greitai atbaidyti nuo jos… nes tokios merginos labai greitai atbaido vyrus, jei ne dabar tai po menesio… o ka ji? susitikineja su draugem? eina pvz i parka pasivaiksciot(viena)?
    pavydas yra negeras dalykas, pvz as savo vyra islaikiau iki siu dienu skaistu:) tikiu kad jis nebuvo nuejes i sona, nes as su juo mokejau elgtis padoriai, pvz pacioj pradzioj leisdavau jam eiti su draugais i klubus, nieko nedrausdavau, nes mes buvom tik pora, nebuvom vede, jauciau jog neturiu teises aiskinti tam zmogui kuri pazystu tik kelis menesius…
    nebezinau ka cia bepridurti:)

  85. Labukas,

    Idomu kaip visiems sekas kovot su nuoskaudom?
    Tikiuos,meile nugalejo,ir visi neistikimybiu seseliai liks tik seseliais pasleptais giliai sirdutese…

  86. Lina,

    O pas mus kuo labiau stengies pamirst,tuo daugiau zmoniu tai primena,nes matai neistikimybe musu poroje tapo neistikimybe visoje seimoje,kotais labai visi nuskriausti tapo ir visa kita,ir primena apie tai nuolat..
    bet as kovoju,ir su visais,ir su savim del savo meiles ir ateities,ir tik gyvenimas parodys klydau as atleisdama ar ne..
    Ar pasitikiu juo?TAIP
    bet esme ne tame,esme ar busiu laiminga nesiodama ta akmeny sirdyje…
    nors vistiek po poros metu turetu visi nurimt pamirst ir gyvent savo gyvenimus;)

  87. Ardne, nekovok su kitais ,cia tik jusu reikalas,seip visi aplinkiniai neturetu reguliuoti kaip tau gyventi,kaip pasielgti,cia tavo pacios turi buti sprendimas,kuo dazniau jie primins tuo sunkiau bus pamirst,mano seima taip pat viska zino,kaip as pasielgiau,bet nei vienas nebesneka ta tema tyli,gal but laukia kada pati noresiu pasipasakoti,o as noriu viska pamirsti,ir tikiuos laimingai gyvensim,kaip pasakose(juokauju)

  88. oi kaip nesutinku su daugeliu nuomonių … Sklaidotės žodžiais “myliu, atleidau”, nesamonė, nes nei atleidot nei mylit. O tas “atleidimas” labiau panašus į susitaikymą su esama situacija, vienam dėl patogumo, kitam iš baimės likt vienam, bet ne iš meilės. Atleidus nebelieka nepagrįsto pavydo, nelieka baimių ar įtarinėjimų. Iš principo, juk nieko neįvyko, jei antra pusė pasimėgavo tuo apie ką visur ir nuolat yra kalbama, rodoma, net propoguojama, bet dėl kažkokių keistų normų tuo pat metu ir draudžiama. Negali čia siūlyti, čia artimi. Nebūsim mes pačiais pačiausiais ir geriausiais, geidžiamiausiais. Trūksta daugelyje pasakymų elementaraus racionalumo ir realaus situacijos vertinimo. Pasikartojanti neištikimybė yra nepagarba santuokai, sutuoktiniui - tai daug svarbiau nei pats faktas, kad buvo aktas. Kad neatsilaikė gundymui ar pats/pati iniciavo tai - silpnumas ir netvirtas požiūris į santykius. tai vėl daug stipriau. Kalbu iš patirties ir džiaugiausi, kai pagaliau prioritetus susidėliojau nuo galvos link užpakalio. Sėkmės gyvenant!

  89. Daiva, manau klysti ir nekalbek uz visus,kiti ir myli ,ir atleidzia,cia tavo situacija o kitu zmoniu yra galbut kitokia,nepamirsk to. Niekada nekalbek uz visus…

  90. tap prisimenu tą dieną, kai vyras pasakė, kad nori skirtis, jis keistokas, kai pamenu buvo jau ir anksčiau palaidojęs savo artimą žmogų, jis prišnekėjo tiek daug žeminančių žodžių, man tai buvo šokas didžiausias,po kiek laiko jis išėjo gyventi atskirai paskui laukiau gal praeis, kalbėjausi su juo ir nesikalbėjau buvo visko, jo paklausus ar turi kitą, jis sakydavo ne, bet, kad išdavė mane tai sakė, jis nenorėjo gyventi, lipdyti santykių, aš stengiausi tą daryti, bet mūsų visai ir nepaliko, mūsų sakau, nes yra dar du vaikai. Dar ilgą laiką aš jo telefone rasdavau žinučių, kai po metų užsimanė gryžti, dar
    skaičiau žinutes, rankos jau buvo visai nusvirę, galvojau viena auginsiu vaikus, jis užsimanė pabandyti vėl kurti viską kartu, bet atleisti negalėjau, taip apsidžiaugiau, kad būsim kartu, bet pasitikėjimas tuo žmogum dingo visai, galvojau, kad jis ne mano žmogus, ilgai tą akmenį nešiojau širdyje, kol vieną dieną atsilyginau tuo pačiu, buvau neištikima, nukrito akmuo ir skausmas visai, dabar galiu vėl kurti santykius iš naujo:)

  91. Labu Lina,

    Tai kaip suprantu pas jus ten situacija irgi buvo ne kokia jei ir seima ar seimos zinojo:(teisingai elgies,kad sugebi daryt ir tvarkyt savo gyvenima kaip nori,man taip neina..vis atsistoju,vel krentu,,uzburtas ratas..turbut joks jau garzus jo elgesys nebegali istrinti to kas neatitaisomai padaryta.
    kaip galiu suprast ir suvokt kita zmogu,jei pati nerandu ramybes, nesuvokiu kaip toliau,ar tie prisiminimai taip ir grizines visa gyvenima,nes jei taip gal rimtai geriau pamirst zmogu su visom nuoskaudom,nes su tuo gyvent nuolat.
    Niekas man nepasakys kaip ka daryt, o pati iki siol nezinau, o tek laiko praejo…Bijau padaryt klaida,nes jau esu toks zmogus,nenoriu palikus gailetis ateuty..bet nenoriu ir gailetis nepalikus.
    Kad antro karto nebus-esu isitikinus,ar pasitikiu?Taip, jokiu nepasitikejimu jau neliko,nebijau kad ras kita ar kazka,tvirtai tikiu,kad ji tas ivykis pakeite i ta puse,kad jo meile man tik sustiprejo..
    Vadinas mano pergyvenimas ne pasitikejimo grazinimas,o tai kad negaliu susitaikyti su tuo kas buvo,toks jausmas kad mano gyvenimas sustojo toje dienoje,kai viskas paaiskejo..:(

  92. ………labai noriu su kazkuo pasikalbeti, bet nerandu kuo galeciau pasitiketi, arba tokio zmogaus, kuris gebetu isklausyti-be jokiu moralu ar psichologiniu isvedziojimu-tiesiog isklausytu..pries 16 metu istekejau uz zmogaus, kuri stipriai mylejau(tas jausmas gyvena manyje iki pat siol), tai buvo pirmasis vyras mano gyvenime(tuo metu man buvo 20 metu, nebuvau “piemene”).Dirbome, gyvenome draugiskai, gime du vaikai, rodos ir meiles netruko, bent jau as stengiausi visaip tai parodyti(jam meile man buvo sunku parodyti, jis nuolatos argumentuodavo, kad is tevu to pavyzdzio nemate, todel ir man parodyti nesugeba…), susitaikiau su tuo.Taciau salia to, kad zmogui buvo sunku praverti burna ir pasakyti,-kokia tu man brangi, kaip as tave myliu ir t.t….ejo greta ir labai didele silpnybe alkoholiui, kuri galu gale viska ir sugriove.Apie sita beda as zinojau dar pries santuoka, bet jo gerumas, svelnumas taip aptemde akis, kad maniau, kai busime dviese, mes busim vienas tvirtas kumstis galintis pasipriesinti tokioms(tuo metu maniau nereiksmingoms)silpnybems….deja…Isgerinejimai buvo daznesni, prasidejo vagystes(gere vienas, pradejo dingti pinigai, daiktai..)Kas karta atleisdavau, stengiausi suprasti(zinoma buvo visko:verkiau, maldavau, kai kantrybe trukdavo pratrukdavau ir tona gerokai pakeldavau, galu gale priprasiau uzsikoduoti).Taciau tai nepadejo, po uzsikodavimo, praejus metams mes jo netekome(jis zuvo tragiskomis aplinkybemis- musu visu triju akyse), prie tos zuties prisidejo tas nelemtas alkoholis…Matyt,ta nuolatine kova su jo beda, demesio trukumas, mane padare tokia pazeidziama, tad kai netiketai sulaukiau demesio is svetimo vyriskio, manyje kazkas istirpo:norejau svelniu zodziu, stipraus vyrisko priglaudimo, tiesiog demesio- AS ISDAVIAU VYRA!Tuo metu dar gyvenau su vyru( kaltes jausmas grauze neapsakomai, taciau tuo pat metu protas ir tikriausiai geismas stumte stume i kito vyro glebi,to vyro seimyniniai santykiai taip pat biro i sukes, zodziu, tuo metu atrode, kad mes tos dvi puseles atitikusios viena kita idealiai, tik po poros metu paaiskejo, jog tai buvo tik iliuzija..Jis issiskyre su zmona, pradejome gyventi kartu(tuo metu ir as jau buvau issituokus, taciau buvusiajam vyrui vis dar padedavau kuom galejau, duodavau pinigu,maisto, jis neturejo darbo)draugas labai nepriestaravo, zinoma ir dziaugsmu netrysko.Zuvus pirmajam vyrui, praejus 1.5 metu pastojau nuo draugo, zinau, kad laukiuosi sunaus, esu 7 nestumo menesy ir stai suzinojau, kad jis man neistikimas(isitikinau ir pati ir pasaliniai zmones pradejo sakyti,- tu atsimerk, tu jam tik “patogi”, jis tave isduoda su visom), zinau, kad nervintis, verkti tokios bukles esant negalima, bet sirdis pilasi krauju, aprimti negaliu- UZ KA ???? Juk troskau tik myleti ir buti mylima !!Jis sakosi, kad beprotiskai mane myli, kad as jam visas pasaulis, o vaikelis , tai musu meiles vaisius, taciau visa tai tik siaubingas melas.Berods juratesa sake, kad yra tokia kategorija vyru, kuriems vienos partneres neuztenka(tai kaip patologija), nors niekada jam nepasakau ne ir pats ne karta yra sakes, jog jei tiek sekso butu gaves is buvusios zmonos, niekada nebutu ju santuoka sugriuvus……………
    Dabar tik verkiu, glostau vis didejanti pilvuka ir galvoju, gal visgi reikejo geriau gyvent su isgerianciu vyru, nei su neistikimu, nes tai zeidzia tukstancius kartu labiau, nei girtuokliavimas…

  93. jomone nusiramink,pagalvok apie vaikeli turi buti stipri, tikrai nesi viena turi vaikus kurie manau tikrai parems ,paguos ikveps stiprybes,o tie vyrai neverti musu asaru.
    Matai idomu del ko jo pirma santuoka sugriuvo,gal tokia pati situacija,tai jau jo nebepakeisi ,toks jau yra zmogus.
    Neparodyk jam kad esi silpna,kad ir kaip sunku sukandus dantis buk stipri…

  94. Laba Ardne,
    kaip cia pasakius kaip noriu tvarkaus gyvenima,ne neiseina taip kaip nori,tik mazai kreipiu demesi ka loja kiti.
    Situacija panasi pas mane kaip pas jomone,tik tiek kas susija su alkoholiu,niekaip nepriverciu ir manau nepriversiu jo mesti alkoholio,lygiai taip pat norejosi svelnumo paguodos vyriskos,buvo ir ranku pakelimas,tas daznas alkoholio vartojimas taip zlugdo seima,jis net nesusimasto del ko as taip pasielgiau ,jis tik kaltina mane.Ir dabar tik susibaram ir prikisa aik pas ta ….Kaip viskas nusibodo,o norisi tik graziai gyventi,buti mylimai,reikent tureti kur pasiguosti ir pasidziaugti.

  95. Labukas visiems…

    As dar nepamirsau,dar nebuvo dienos kad nepagalvociau apie tai,bet skauda lyg ir maziau…
    Su manim elgias pasakiskai,myli,parodo,sako,padeda,viska turiu ka noriu,visada buvo svelnus…kodel ivyko taip nezinau ar noriu zinot?turbut nebe..gal likomo isbandymas parodantys ka galima prarast,gal burtai,gal paprasciausiai taip buvo ir tiek…
    esu mylima ir tikrai myliu..bet kol kas 100% laiminga negaliu but,nes kirminukas vis pagrauzia…
    Bet as verta?kas buvo prazuvo,dbr reik gyvent sia diena ir tuo ka turiu…
    tik vieno gaila.gal butu viskas senai pasimirse jei ne kitu zmoniu nuolatiniai priminimai ir trukdziai but mums kartu..
    ziuresim
    visiems stiprybes.ir nepamirskit nuteisti lengva atleisti sunku,kad netektu paties teisiantiems kazkada prasyt atleidimo..
    jei verta atleist verta,jei verta skirtis verta…kiekvienam savo…

  96. sveiki,

    tiek graudziu istoriju dar nebuvau skaites, deja, mes ne dievai, kad sprestume uz kitus, kai kartais uz save negali blaiviai apsispresti.Blaiviai, turiu omeny, kad kai nuklysti, tu nesuvoki kas daros, neisigilini i pasekmes, paskesti euforijoj, bet kai gryzta realybe, jei tu esi zmogus, zinoma tu gailiesi ir tik vienas tu zinai, tas gailestis yra tikras ar pavirsutiniskas, kad atgauti isduoto pasitikejima.Aktoriu pilnas pasaulis.Visokiu nuomoniu esu isgirdes, kad klydes ir toliau klys, kad…. Manau tai priklauso tik nuo paties zmogaus.Pasmerkti, pabegti nuo problemos isprendimo yra lengviausia.Deja, palikus problema, ji tikrai pasikartos kitam epizode ir kitokiu pavidalu ir tu vel su ja susidursi.Todel dejau visas pastangas, kad netureciau sau veliau priekaistu, bet atlest nesugebu sau.
    Mano istorija irgi banali iki meksikietisko serialo lygio.Siai dienai, daznai sau uzduodu klausima, kodel as paslydau, deja, bijau, jei atsukti laika atgal, butu ivyke tas pats, nes mes vel darytume tas pacias klaidas.Is ju galima tik pasimokyti, gaila, kad tik ismanus mokosi is svetimu.Istorija banali iki negalejimo, nors rodos ir nieko netruko, turejau gerai apmokama darba, seima, pomegius, bet po truputi ede banalybe, kol nusiritau iki koks esu dabar.Atsirado neivertinimo jausmas.Pradejo nykti polekis kurti.Galima sakyt netekau visko, zinoma perkeltine prasme, nei darbo, nei polekio, nei noro(cia jau po visko).
    Ir netycia atsirado zmogus, kuris parode demesi.Tai buvo malonu ir nesakau , kad tuo labai zavejaus, bet begant laikui suvokiau ko man truksta.Snekejaus su zmona, bet…Po vienos komandiruotes, kai draugai visi ilsejos, radau kompe jos foto su mano draugu. Deja, jos nebuvo labai “draugiskos” ir tada …Nutylejau, bet pasidaviau silpnybei, kuri man brangiai kainavo. Iskaudinau man brangu zmogu ir kai tai vyko nieko nemasciau, tiesiog plaukiau pasroviui.Ir apie pasekmes masciau maziausia. Buvau vedes, turim vaika.Suklydau.Gal tada jau seimai reikejo psichologu pagalbos.Deja, abu esam tokie ambicingi, kad net nekilo mintis tokiai iseiciai, tuo labiau pripazint kad nezinom kaip elgtis.Zinoma, apie nuotraukas nutylejau, surijau viens skausma. Baisiausia yra ne isduoti, skausmingiausia yra matyt artimo asaras, nevilti ir suzlugdyma jo svajoniu. Radau ja apsiverkusia,nagrinejant mano mobilu,verkiant,tada suvokiau aiskiai, kiek daug ji man reiskia. Iki siol negaliu pamirst jos asaru ir nevilties.Pasakiau,, kad negaliu apgaves ja, gyvent su ja.Nieko neslepiau, prisipazinau klydes ir prasiau tik atleidimo.Apie jos poelgi net neuzsiminiau.Ji isejo su vaiku. Bendravome tris men vien mano pastangomis, poto ji lyg ir patikejo.Prisikalbinau sugryzti.Deja, pirmas kartas musu namuose baigesi man labai liudnai.Gal buvo irgi issivystes nepasitikejimas.Deja ilindau i jos palikta mobilu.Kaip nuvairavau iki darbo, nepamenu.Zinute nuo jos draugo mane visiskai ismuse is veziu.Zinoma ji teisinosi, buvo meili, sakanti ,kad viska kursim is naujo, bet savo nuoskaudos paslept nesugebejau jau.Ji visa laik su juo palaike rysius, artimus, kaip as dabar speju, nes bijojau toliau gilintis.Zinoma, poto buvo prisiekinejimai, kad viskas baigta, kad ji neturejo jokiu garantiju ir tt. Patikejau.Bet ji viska neige, teige,kad tarp ju nieko artimo nebuvo.Nepagautas-nevagis, o as neturejau noro. Laime zinoma truko neilgai.Visad rasdavos prie ko prikibti.Buvo vel nekalbadieniu ir dziaugsmo.Buvo kitu moteru demesio, bet man reikejo dabar tik jos.Norejos parodyt, kad man svarbi seima.Deja, gyvenimas tikriausia megsta siust isbandymus.Karta gryzes aptikau jos neuzdaryta skaipa.Bijojau, bet smalsumas nugalejo, deja.Po savaites susirinkes daiktus as jau buvau kitur.Bendravom tiek kiek ji norejo ir kiek siejo vaikas.As jai neslepiau, kad noriu but mylimas ir tiket kito atsidavimu.Yra zmoniu kategorija, kuriems lb reik demesio, bet jie negali suvokt, kad gali turet viska, jei ir patys tuo paciu atsakys, be jokiu isskaiciavimu.Ir nereik gyvenime jokiu isskaiciavimu, jei nori jaustis zmogum.Nebegalejau susitaikyti su gyvenimu po vienu stogu su kaimynu,tuo labiau dalintis zmona sukazkuo.Palikau nama vaikui ir pasitraukiau.Issiskyrem mano iniciatyva.Gal ji nuo to laimingesne, nezinau, deja vis dar nesugebu Jos pamirst.
    Zinoma, nebuvo pas mane daugiau nuslydimu, vertinau ka ji dare.Ir dabar dar gyvenu viens.Bijau.Taip praejo jau keli metai. Deja, as matyt nesugebejau irodyt, kad ji man svarbus zmogus, nes kaip ji sake, zmones nesikeicia.
    Reziumuojant noriu pasakyt, kad tik abipusiu darbu ir noru galima surast kelia is duobes.Atleist taip pat, jei vis dar tiki zmogum.Viltis mirsta paskutine.Dziaugiuosi uz zmones, kurie sugebejo atleist.As manau Jus to nepasigailesit.Pats sedziu dabar gilioj duobej, nesusigaudau savo ateity.Ir niekaip nesugebu padet sau.Jauciu, kad dar dugno nepasiekiau.Beto atsirado silpnybe alkoholiuj, kuris nors kazkuriam laikui padeda uzsimirst, nors nei ramaus miego nei ramios minutes jau senai ner, nebent dirbant itemta fizini darba, kuris neleidzia atsipalaiduot.
    Snekekit, bendraukit ir visom isgalem kapstykites is bedos kartu, to ir linkiu.Svarbiausia tikekit, bet ne aklai.

  97. neturi buti atleidimu.. Nebent vieninteli karta..
    Kvaila straipsni pateike neistikimybei pateisinti.. Nori eiti i kaire?- tai iverink uz ir pries, issiskirk su zmona (vyru) ir eik.. Tie autoriai, kurie tokius straipsnius, teisininancius neistikimybe, rasineja, matyt, patys nera pajute istikimybes skonio..
    O is kur tiek nevaisingu poru?- tegyvuoj aneistikimybe, teplinta lytiniu keliu plintancios ligos.. oi, oi, atleisti neistikimybe.. Nereikia atleisti, nes tai neatleidziama. Zmogus turi apsispresti - ar jis gyvunas ar mastanti butybe, o ne nesti visoki brieda, dvasini skausma namo..

  98. ir nemanau, kad veliau dazniau skiriasi tos poros, kurios jau karta skyresi, del to, kad yra nebrandzios asmenybes. Atvirksciai - iveikei skyrybu kosmara pirma karta, antra karta tuo labiau nesedesi santuokoje su kokiu playbojumi ar -oliku kokios nors rusies..Tik, aisku, vaiku geriau jau nebegimdyt, jei jau Dievas is pirmo karto “nedave” normalaus vyro.. Kiek ju, tu normaliu, tebuna, dauguma Lietuvoje islepinti moteru demesio, atleidimu ir t.t. Net bloga nuo visko. Fu..

  99. o ka pasakytumete apie toki vyra kuris internete isideda skelbimus jog iesko slaptu aisringu trumpalaikiu pasimatymu?namjose viskas gerai, mylimes beveik kasdien niekada nesakau ne. tai kaip gyventi toliau jei jau zinau kad ateis diena ir jis anksciau ar veliau bus neistikimas..

  100. Sveiki, labai atydziai skaiciau jusu gyvenimo istorijas. Sirdi spaudzia, kai suvoki kad tokie dalykai dedasi ne tik tavo siemoje. Nezinau ar mano istorija kuo nors issiskiria,mano vyras turejo ilgalaikiu rysiu su kita moterimi. Apie neistikimybe suzinojau atsitiktinai, galima sakyti visai is svetimo zmogaus, gal tai ir geriau, kad man artimi zmones nieko nezino.
    Mano vyras tai mano gyvenymo zmogus, mano meile, tas kuriuo as galejau pasitiketi ir jaustis saugi, mano geriausias draugas. Kai sisduri su neistikimybe, tik tada pradedi suvokti, kad mes visi idealizuojam savo mylimus zmones, gal del to, kad bijom likti vieni, galvojam kad geriau jau nerasim, cia tik musu baimes. Apie save galiu paskyti tik tiek - esu stipri, gyvenime patyriau daug neteisybes,esu kovotoja is prigimties, todel manau, kad gyvenimas tuo nesibaigia!
    Apie atleidima cia negali buti net kalbos, su tuo gali pabandyti susitaikyti, issiaiskinti kodel taip ivyko, o jei nepavks paleisti zmogu, nekankinti nei jo nei saves, kad ir kaip skaudetu sirdi.
    Santuoka gali isgelbeti tik abieju pastangos ir atvyrumas, jei rankoveje esi pasilikes kad ir maziausia paslapti, ji butinai islis ir sugriaus viska del ko kovojai.
    As visdar tikiuosi, kad jis atskleis visas savo kortas, santuoka tai ne pokerio partija!Siame gyvenimo tarpsnyje vien meile nebepades, reikia vel patiketi zmogumi….

  101. Noriu papasakoti apie pažįstamą vyrą, kurio gyvenimą gerai žinau. Per visą gyvenimą turėjo daugybę moterų, nepraleisdavo progos. Ir kartu sugebėjo taip maskuotis, kad žmona nežinojo. Gal todėl, kad neįsipainiojo į jokias meilės istorijas, saugojosi pastovių ryšių, naudodavosi tik moterų kūnais. Šeimai buvo geriausias vyras ir tėvas, rūpestingas, uždirbantis, viskuo pasirūpinantis, lepinantis žmoną ir vaikus, jiems nieko netrūko. Ir dabar jų mylimas, gerbiamas, jau garbingo amžiaus, todėl metęs visus žaidimus.
    Tą viską pasakoju todėl, kad neturėtumėt iliuzijų, mielos moterys. Daugelis vyrų nepraleidžia progos, tik apie vienkartinius nuotykius niekas nesužino. Iš keleto vyrų pasipasakojimų girdėjau, kad žmona apsiriboja tik niekam tikę vyrai, neverti didelės pagarbos. Atmintin įstrigo vieno vyro komentaras internete atleidimo tema, maždaug; jūsų reikalas, moterys, ar jūs atleidžiat mums ar ne, mums tas nerūpi, mes seniai turim savo gyvenimus.
    Jaunystėje ir aš svajojau, kad ištikimybės priesaika šventa. Nugyvenusi gyvenimą, man 64, galiu patarti nelaimingoms moterims; negraužkit savęs, džiaukitės jaunyste, gyvenkit savo gyvenimą, auginkit vaikus. Sulaukus senatvės, tie vyrų klaidžiojimai kels tik juoką. Kad vyras nugyventų gyvenimą su vienintele moterimi - retenybė, jiems, netgi mylintiems savo šeimas, visada rūpi, kas ten po kitais sijonais. Patenkinę smalsumą grįžta namo ir gyvena kaip niekur nieko. Tokie jie yra.

  102. sveiki…

    shadow - toks atviras ir skausmingas issipasakojimas…
    zinai kas keista?Tu grauzi save del neistikimybes kai tavo zmona buvo neistikima…va kas keista…man atrodo ne tu viska pradejai, o ji…bet ar tai svarbu,jus issiskyre,tu jos pamirst negali…
    paskaicius visu istorijas,net noretus pamatyt zmones,kurie slepias po siais slapyvardziais,manau daugelis labnai nustebtume,kad tie skausmo pertvinke zmones,atrodo tokie laimingi ir pasitikintys gyvenime:)
    zinau viena man nera net 30m bet patirtis santykiuos pasieke 50m tikrai,,,ir vien todel kad sia krize isgyvenom net nesukure seimos…
    Kiekvienam asmeniskai..kiekvieno istorija kitokia,o visu labai labai skaudi..Manoji buvo meksikietiskai ziauri..bet atleidau..nes negalejau kitaip,ar idealizavau ar ka nzn,bet negalejau…Skausmas nurimo,atleidimo jausmas atejo,neapykantos jausmas pasitrauke,prisiminimai vis reteja…zodziu,net ir tokei save kankinantys zmones kaip as sugeba isbraukti tai is atminties…Deja…nuo to nelemto ivykio ivyko luzis,kuriuo sunku atsikrayt..priekaistu kaip ir nebera,taciau bet kokia maza smulkmena vercia mastyt ar cia mano zmogus?iki tol tokiu minciu nebuvo,o dbr tos mintys sukas aplink net kilus paprastam buitiniam kivircui del siuklsiu nesimo:)ar cia neistikimybes pasekmes ar tai tik akiu atmerkimas i ateity po to kas ivyko..vel gi galesiu pasakyt metu begyje…nes iki siol nzn ar liksim kartu,zinau,kad dbr esam kartu,ir jei ne tos mintys viskas yra taip kaip IKI TO NELEMTO IVYKIO…
    aisku,noreciau kad po visko kas ivyko ir manasis mastytu bet kazkiek panasiai i Shadow..kad gailetus ir pan..gal taip ir yra…bet nesureiksmina juk negali jaust kaltes kelis metus….
    Sekmes JUms!!!
    Tikiuos 2011-ais Metais vis maziau isdavysciu istoriju rasim cia..bet issipasakot butina,o jei tai galima padaryt cia,,kodel gi ne,,juk kitiems kitu istorijos suteikia stiprybes kovot ar apsisprest…

  103. Sveiki,perskaiciau jusu visu isgyvenimus ir negaliu patiket kad mano galvoje kirba mintis apie neistikimybe kai del to sitaip kenciama…net nzn nuo ko pradeti…esame vede 2 metus,santykiai puikus,vyras nuostabus zmogus,yra ir ta didele meile,bet…pries 4 metus as paslydau…isdaviau ji su kitu(su savo ilgamete mokyklos simpatija).Tiesa mes nenuejome iki galo bet tik del to kad nebuvo salygu…kas baisiausia,as pati tai iniciavau…tuomet nieko negalvojau tik megavausi,nes potraukis ir kazkokie jausmai vaikinukui buvo…po to atgavusi sveika prota ilgai kankinausi,grauziau save ir negalejau savo vyrui(tuomet dar vaikinui)paziureti I akis…bet prisiekiau kad tai nepasikartos nes tai buvo didziausia mano klaida…bet po daug laiko(praejo 4metai)as vis prisimenu ta nuodeme ir turiu pripazinti jog daznai pafantazuoju kaip viskas butu pasibaige…savo vyra tikrai lb myliu,kuriam seima,jis yra tas su kuriuo noriu nugyvent gyvenima taciau pasvajoju apie ta KITA nes vis dar yra virpuliuku jo adresu…mano vyras man buvo pirmas ir vienintelis,gal todel kyla tokiu minciu,svarstymu nuklysi vel…nenoriu saves teisinti,tiesiog ieskau priezasties…kankina tas jausmas’kas butu,jei butu’ nenoriu savo vyro nieku gyvu iskaudint nes ji labai myliu taciau savo minciu sutramdyt ne visada randu jegu…vyras dirba uzsienyje bet as budama jo zmona niekad jo neisdaviau bet vis ieskau preteksto susitikt su ta praeities simpatija,uzmegzt bendravima nes turiu tam galimybes juolab kad zinau jog jis man neabejingas taciau jau 4metus klausau proto balso ir viska slopinu taciau noriu kad tai baigtusi…nenoriu jaustis kalta del to ko net nepadariau…taciau bijau kad viena diena nebepajegsiu atsispirti…

  104. tai ivyko 2011-uosius sutinkant.mes gyvenam 7 metai.turim 2 vaikucius,atrode(bent jau man)kad esame laiminga seima,kad tai ka sukureme neatims niekas.bet…
    pasikvieteme seseri(ji issiskyrusi)palydet senuosius.isgere jie(vyras ir mano sesuo)tik po kelias taureles degtines,tikrai vyras nebuvo girtas.nuejom miegot,bet man sirdis jaute,kad sianakt kazkas ivyks.jis po poros val.atsikele ir jutau kaip nuejo i kita kambari-sirdis dauzes,maniau kas issoks is krutines.truputi palaukiau,jis ussidare duris,dar po keliu min ir as nuejau.ka manot ka pamaciau-jis buvo ilindes jai i klyna.kas buvo toliau jus isivaizduot galit.
    aisku,jis atsiprasinejo,teisinos,kad jie visi kiaules,bet man kazkodel to neuztenka…
    patarkit kaip man issigydyt,padekit!
    as ji per daug myliu kad galeciau paimt ir iseit,bet atleist nzn ar sugebesiu,jei ir kada atleisiu,ta zaizda kraujuos,prisiminimai niekur nedings,o gyvent reikes..

  105. Sveiki visi…rasau si laiska nes gal jusu visu izgyvenimai supratimas man pades iskesti savaji skausma….mano istorija prasidejo pries metus….pastojau ir trumpai sakant gyvenimas tapo pragaru penktame nenesyje mano mylimasis mane izdave…siirdis plyso pusiau tokio skausmo neteko patirti….ramint save turejau kad tik
    kudikiui nepakenkti….zodziu neistverema….smerkiau ji uz tai metus laiko kol jis neistvere ir mane paliko ….kad zinotumet kaip as gailiuosi kad jo pastangu nemaciau ….o jis savo kalte tikrai ispirkinejo tik akla is skausmo buvau….kaip ji man susigrazinti patarkit man suklydau jam neatleisdama…..

  106. Nesupratom jusu, ka reiskia “ilindes jai i klyna”. Ar ikises savo varpa jai i maksti ar tik kunilinga dare???
    O jusu sesuo tai jusu kunas ir kraujas - turetumet dziaugtis, kad pasirinko jusu gimine, o ne kokia klubine kaimiete nieko nebaigusia.

  107. apgailėtinas komentaras- ,,to raimonda”: džiaukis, kad seseri, o ne kokia kaimiete nieko nebaigusia…nu ir lygis žmogelio komentatoriaus…kažin ka tamsta pats (pati) baigęs(-usi), kad taip apsurdiškai gali parašyti…jei tamsta nebuvai iskaudintas (-a), tai dar gyvenime bus proga tai pajust patikėk ir nereikės tokiu apsurdišku komentaru rašinėti.

  108. o man kaip tik merginos atrodo,kad baisiau yra aptikt vyra su gimine nei su svetima.jausmams issilavinimas manau visai nebutinas.cia kalba jos jausmai,o ne issilavinimas.kodel jus taip ziauriai ant tos moteriskes?kodel apsurdiskas komentaras?man jos nuosirdziai gaila!

  109. to raimonda galiu pasakyt,kad pati kaimiete esi,is aulo islindusi!!!!!duok die kad tau tokioj situacijoj pabuvusi suprastum tada ir mane!kazkokia vepla!

  110. to paprasta moteriske: ta ir norejau pasakyti, kad apgailetina sakyti geriau sesuo, o ne kokia kaimiete…gal cia ta pati sesuo ir parase, na slykstu tikrai slykstu…dviguba isdavyste…

  111. O Raimondai noriu palinkėti stiprybės ir išlikti oriai. Vyras kaip ir dauguma vyrų, jiem instinktai stipresni už moralę,tačiau sesuo-nėra pateisinimo jokio apsoliučiai.Aš bandau isivaizduoti, save tavo vietoj, nors mano vyriškis mane išdavė ir labai šlykščiai ir ne kartą, ir aš stengiuosi vis rasti tam pateisinimų ir sunku man su tuo gyventi, be galo. Na bet kaip sakoma, visada palengvėja, tada kai atsisuki kur blogiau ir supranti, kad nera jau man taip blogai. Nežinau, kaip tu pasielgsi šioj situacijoj ir kap tu gyveni ir kaip tau sekasi su savimi ir aplinkianiais kovoti, bet nuoširdžiai tave suprantu ir užjaučiu, būk stipri nepasiduok. Aš nežinaau pati, kaip pasielgčiau tokioj situacijoj, tačiau sesers seserim nebelaikyčiau, o ka su vyru-na geriausia butu jį palikti, bet jeigu myli ir nesinori jo seseriai guosti palikti,belieka įrodyti, kad esi pati nuostabiausia moteris žemėje, neprarandant savigarbos ir orumo. Tai yra sunku, tačiau jeigu matai, kad jis nuoširdžiai gailisi, pasistengčiau tavo vietoj būt jam viskuo ir kad taip jis pajustų, ko gali netekti. Pasielk netradiciškai jeigu išeina, būk tokia apie kokias vyrai svajoja. Paslaptinga, kurviškai patraukli ir gašli, kai reikia švelini, mylinti kai reikia griežta ir pikta- leidžianti save sušvelninti, na būk visokia, pakelk savo vertę bet nepriekaištauk ir neprimink jam to, jei nusprendei su juo pasilikti. Turi būti tokia, kad žinotų jog jei praras tu busi tokia ir su kitu vyru, kuris sugebės tai įvertinti. Tad pirmyn mergyt čia tik gyvenimas, o mes aktoriai, todėl laikas pradėt vaidinti :) sėkmės :)

  112. aciu erika uz grazius zodzius!Mes tebegyvenam kartu,atrodo viskas susitvarke.bet perlipti per save ir buti tokiai kokia nesu -neina.bet aciu uz patarima!gal ateity ir iseis taip padaryti,tiksliau pavirsti tokia,kokia nesu-kurviska :-) .dar karta aciu

  113. raimonda,nebuk kurviska ir nesistenk nieko pakeisti.tai jis suklydo,ne tu.todel tau elgtis taip tikrai nepatariu.lai jis tepasistengia labiau tave vertinti ir gerbti…

  114. visi vyrai meslai ir kiaules!jie anksciau ar veliau savo moteri isduoda….

  115. ne visi yra nieksai, bet didzioji dauguma patys SLYKSCIAUSI SUTVERIMAI SIOJ ZEMEJ!!!!!!!Ir kaip tik su tokiu tenka gyventi man….Su siuo zmogum mes kartu 5 metai, auginam vaikuti, bet pasitikejimo juo nebera-sis menkysta, slykstyne, nieksas puikiai mokantis maskuotis po nekaltumo kauke, net nesusimastydamas ir nemastydamas apie galimas pasekmes eina per visas(kad tik siltos).Nesu is tu, kurios renka apie vyra informacija is visur, taciau ta ”informacija” jis parnesa pats-ant savo ,,galo,,.”Dovanele” sugebejo parnest net tada, kai laukiausi…..
    Is paziuros maniskis atrodo normalus vyras, turintis skoni, mastantis, na, bet kad sugeba issirinkti partneres su puokstem ivairiausiu lytiskai plintanciu ligu…nebelieka jokio inteligentiskumo….parazitas- nevertas vyro, o tuo labiau zmogaus vardo…

  116. kai mano vyras pasielge nieksiskai, as tebegyvenu su juo, bet tik del naudos, apsimetu kvailele, as jo nebegerbiu kaip vyro, o gyvenu tik del to kad man naudinga. jis pats uzmuse mano meile jam, ir priverte mane dairytis i sonus, noreti kitu. aisku visuomene iskat smerkia istekejusia moteri jei ji tik pasiziuri i sona, o vyrui galima…:)

  117. pritariu,kai vyrai eina i sonus tai cia tipo normalus reiskinys,bet jei jau moteris nusuka tai tragedija didziausia.niekad nesu nusukusi i sona,bet nesmerkiu ir tu kurios taip daro.reta kuri is gero gyvenimo taip pasielgia,kitas privercia patys vyrai…

  118. Mano patarimas tiems(toms)kurie galvoja nusukti i kaire.Jokiu budu nedarykite sito,,labai skausmingas procesas laukia.O viso sito vaisiai labai kartus patikekite.
    Seima yra seima ir reikia ja issaugoti,kita vertus svetimame glebyje ilgai laimingi nebusite ir neilgai reikalingi busite.
    tai mano praktinis patarimas,

  119. Suzinojau apie draugo neistikimybe pries dvi dienas….vakar dar buvo pusetinai, siandien norisi numirt.Jis sako kad tai buvo vienas kartas-girtas nuklydimas ir kalti del to musu pablogeje santykiai.Taip- jau menesi gyvenome kaip ant adatu-pykomes kasdien, jis nebenorejo myletis. Taip as kalta del to-isijauciau- pradejau ji savintis, jam reguliuoti, ji kontroliuoti, nurodineti, zyzti, bambet…zinau kad davedziau iki nerviniu priepuoliu, jis pradejo manes vengti, bijoti, slepti viska, pradejo niekinti ir negerbti nes pati nebegerbiau saves ir jo. Minkiau ji kaip moli.Jis prase nustoti ta daryti, prase atsipeiketi, bet as neisiklausiau, tada pradejo mane skaudinti, vardint mano silpnybes, izeidineti, ziuret paniekinamai, sakyt kad nekencia manes. Tada nusprendem savaite duoti vienas kitam pailset ir pabuti atskirai.Ir stai per ta savaite jis ir nuklydo. Ji dirba tam paciam pastate, turbut eidavo pietaut, parukyt, ji aisku buvo linksma, zavi, neproblematiska. Nepateisinu jo. Bet kaip kazkas pasake,neistikimybe -tai pasekme blogu santykiu. As supratau savo klaidas, bet negaliu suprasti kodel jis griebesi lengviausio kelio-nors visada prisiekinejo kad taip nepadarytu o padares pasakys iskart. Nepasake-radau nakti sms jo tel. Suvedziau galus:jau savaites pradzioje jis atbego pasiimti savo kvepalu, isbuciavo mane, ir isleke namo pas save. o kita ryta drauge sutiko ji su mergina. Jis iskart man paskambino ir pasake kad tai tik buvusi bendradarbe. Buvo keista kad teisinasi…visa musu pertraukos savaite skambino ir ir kartojo kad myli ir kad kazkaip ishspresim viska ir musu santykiai pasitaisys. Bet as vel pora kartu uZsokau ant jo su priekaistais ir pykciais, jis buvo nusivyles, bet atleke vis tiek penktadieni taikytis-atrodo suradom sprendima, sestadieni vel susiriejom mirtinai, maciau kad kazkas jam skambina ir jis kazkodel isleke i darba, vakare vel buvo kaip silkas,o ta pacia nakti paziurejau jo tel ir radau is jos milijona ta vakara rasytu sms, kad negali pamirsti ka jis pasake ir klause ar jo pasliulymas dar galioja..,ir mase praleistu skambuciu-jis nieko jai nebuvo atrases,neatsambines , nors turejo proga tikrai ta vakara. Gal tris valandas kamantinejau ir isterikavau kol prisipazino. Tvirtina butu man pasakes prie progos, kaltina mane kad as ilindau i jo tel, ir dar sugebejau jai atrasyt kad atsoktu. Taip, as kvailai padariau, bet taip atrodo kad jis gina ja, sakydamas kad galejome kitaip ishsiaiskinti o ne pilti mesla ant kitu. O koks man skirtumas kaip ji jauciasi, jei man plysta sirdis! ir nebetikiu kad tai buvo vienkartinis nuklydimas, is sms aisku kad ji planavo su juo kazkur eiti, kad jis sake kad ja myli ir dar nezinia ko prisnekejo(nors jam tai budinga, jis bet ka pasakyti noredamas suviliot, kaip ir daugelis vyru turbut)…Nebezinau ka daryt ir kaip toliau elgtis, pasakiau kad man riekia laiko ir nebelaikau jo, kad gali daryt ka nori. jis tvirtina kad yra salia ir niekur nedinges. Jauciu kad nenori skrtis. Bet kaip man suzinot ar pas juo nieko daugiau nebus, juk matosi kasdien, kaip man pasitiket. Jis man nedave jokiu pazadu ir neklupejo ant keliu, tiesiog paprastai pasake kad gailisi kad padare klaida, tai tiesiog buvo pasi*, ir koks ten gali but pratesimas. Bet is jos sms buvo aisku kad yra jai suteikes milijona vilciu santykiams…Zinau kad kalta esu del daug ko, jis santykiu pradzioje irgi man atleido mano nuklydima, gal mes abu tokie nenormalus.Zinau kad as pasikeisiu ir nebedarysiu tokiu klaidu santykiuose kaip lyg siol, bet ar galiu patiket kad jei kartais istiks santykiu krize ar jis vel nenubegs pas kita, jei lengvai atleisiu ir prisiimsiu sau daug kaltes ar neatrodys kad neistikimybe yra nereiksmingas dalykas, ir gal net geras kad priverstum kita pasikeist.. gal jis imsis tokios taktikos ir santazuos mane, nebegerbs jei atlesiu…esu pasimetus.

  120. Kiek daug isduotu, kai patiri ta jausma atrodo, kad tu vienintele sioj zemej tokia….Kad vyras neistikimas nujauciau senei ~2 m., aisku jis tai neige, bet anksciau ar veliau islenda yla is maiso. Mano istorija absurdiska, nerasysiu kaip gyvenau tuos du metus zinodama, kad vyras isvaziuoja pas kita… Gyvenam mes vienam mieste, dirba vyras kitame mieste. Auginame du puikius sunus, santuokoje 18 m. Ir stai kursioke is kito miesto pakviecia i svecius, na kadangi namuose kaip ir viena, ant nosies savaigalis, vyras darbe, vaikuciai uzsieme (bureliai, sportas…), ir siaip liudna, nyku isisruosiau ir nuvykau. Ir ka… Ogi nutiko taip, kad kursiokei paskambino drauge ir paprase pagalbos persikraustyti (tiksliau rubelius is jos tevu namu pervesti i isnuomota buta). Ai galvoju vaziuoju ir as prasiblaskysiu, ka as viena svetimuose namuose pora val. veiksiu. Ir nuvaziavom, tik iejus i buta matau striuke tokia kaip mano vyro, tasyte (i kuria as jam maista sukraudavau 4 d.) tokia kaip mano vyro, na pamaniau sutapimas…. Einam toliau, virtuveje matyti indai ir kt. daiktai…. na galvoju as turbut sapnuoju, tikrai kazkas sirdy vartosi, bloga nuojauta kankina…. Kambaryje stovi kompas, irgi toks kaip mano vyro…. Ispyle saltas prakaitas, pamaniau, kad tikrai sapnuoju, o toliau dar graziau. Kaip turbut jau supratot tai buvo jo meiluze (kita zmona, gyvenimo drauge, nezinau vadinkit tai kaip norit, vyras irgi nesugebejo jos statuso ivardinti, tik veliau isgirdau, kad ji kale…), ijungia ji ta kompa, pasakoja kaip susipazino, kad yra vedes, kad zmona yra baisi nevala, valgyt nedaro, namu netvarko, pinigus pramogom melzia, vaiku nepriziuri ir t.t….. zodziu monstras kazkoks. Jis tuo metu dirbo… Prisiklausiau iki soties, aisku ir nuotraukas rode ir netycia issiaiskinom, kad as pasirodo esu jo geriausio draugo zmona (kursioke ziurejo ir viska supratusi, nepratarusi nei zozdio ziurejo man i akis….) Graziai atsisveikinom isejom, neprisimenu, kaip parvaziavau namo…. Prisimenu tik kaip nuejau i grozio salona, pasidariau sukuosena, manikiura, makijaza, apsirengiau juoda ekstravagantiska suknele, uzsidejau aukstakulnius ir isvaziavau…. Stai as vel prie tu duru, paskambinau, duris atidare vyras…….. Nepratare ne zodzio, jam buvo sokas (meiluze labai apsidziauge, kad vel uzsukau i svecius, noretu su manimi susidraugauti ir……..), na o as savo ruostu su asarom akyse (gaila, kad taip iskydau) drebanciu balsu palinkejau jiems meiles, laimes, dziaugsmo ……. na ir zinoma nepatirti to jausmo kai tave isduoda mylimas zmogus… Tik po siu mano zodziu meiluzei dasilo, kad as ne draugo zmona, o jo, kad as meiluzei padejau persikraustyti, kad as klausiausi negraziu kalbu apie jo zmona, kad as………. Praejo tik menuo, bet nemanau, kad kada nors uzmirsiu sia skaudzia, bet kartu ir tokia absurdiska isdavyste. Iskaudino taip, kad nera zodziu skausmui aprasyti…. Po sio ivykio sekancia diena kalbejom su vyru ilgai, vis klausiau kas buvo negerai, kur padariau klaida, maldavau, kad atsakytu, kad antra karta (jeigu toks bus) ant to paties greblio neuzlipciau… Zinot ka jis pasake, jis pasake, kad as ideali…. jis nieko nenori keisti, jis myli tik mane, jis nori buti tik su manim…. Absurdu absurdas kaip vyras gyvendamas dviguba gyvenima gali kalbeti apie meile, gyvenima kartu ir… Taigi kol kas gyvenam po vienu stogu (tik kol vaikam atostogos prasides), po to mausiu is namu viska palikdama jam, lai ilgai ir laimingai gyvena… Na o as neprapulsiu, esu grazi, isilavinusi, skaniai gaminu, turiu gera darba, uzdirbu pakankamai (beje tuos visus metus seimos maitintoja buvau as, as netgi jam kuro pripildavau kai i darba vaziuodavo….)… o jis pasirinko pats, matau, kad ir jam nepyragai, liko vienas kaip pirstas, tiesa vaikai… Nedrausiu jam matytis su jais, juolab, kad vaikus jis tikrai labai myli…. Tokia ta mano istorija… Zinot noreciau siandien but kompo vietoj, imestum koki virusa, viska sunaikintu…. gyveni sau toliau… Bet deja…Tikiuosi issikapstysiu, bet taip skauda… Tikrai niekam nelinkiu patirti to jausmo….

  121. Sveiki,

    perskaičiau kiekvieną istoriją nuo pradžios iki pabaigos ir dar kartą įsitikinau, kaip siaubingai aš pasielgiau apgaudama savo vaikiną. Nors mes kartu jau daugiau nei šešerius metus, bet praėjusį rudenį aš išvažiavau į užsienį. Du mėn.prieš man grįžtant atsirado draugas, kuris buvo tikrai geras draugas(įsitikinau ir tuo, kad vyras ir moteris negali būti labai artimi tik draugai). Tačiau jis bandė mane pabučiuoti vieną kartą, paskui kitą, kol galiausiai trečią kartą jam pavyko. Mane tikriausiai nugalėjo tekila, smalsumas ir tai, jog su saviškiu mes jau nebendravom beveik du mėnesius(nesusiskambinom, mazai susirasinedavom, pykomes). Blogiausia, kad grįžusi namo aš dar karts nuo karto su juo susirašydavau skype ir maniškis rado žinutes, perskaitė, labai įpyko. Gailiuosi dėl šios situacijos be galo. Dar prieš savaitę anam rašiau, kad nieko nekeisčiau, jei galėčiau grįžt atgal(nors turėjau omeny ne bučinį, o tik pažintį su juo), bet tą akimirką, kai sužinojo apie tai maniškis, panorau prakeikt save, kad taip pasielgiau ir jį įskaudinau, nes jis tikrai mane myli ir man nė karto nėra tekę tuo abejoti. Tas draugas pasidarė visiškai nesvarbus, tarsi pabudau iš kažkokio transo ir tik dabar suvokiau, kad rizikavau ilgamečiais patikrintais stabiliais santykiais. Prisiekiau daugiau niekada jam nerasyti ir tikiuosi niekada negausiu žinutes iš jo. Mano vaikinas kol kas renkasi atleisti. Praėjo dar tik savaitė, bet ji labai sunki mums abiems: daugybė klausimų, o ypač vienas (KODĖL?)jam neduoda ramybės. mane tie klausimai kankina ir žemina, nenoriu apie tai kalbėti, tačiau stengiuosi būti kantri ir atsakyti į visus klausimus. Jo tvirtas būdas, jis labai principingas ir pamenu, kad visada sakydavo, jog tokiu atveju niekada man neatleistu, bet… jis mane myli. Pagalvoju, kad gal reikėtų išeiti pačiai (kaip gyventi su tokia kalte? kaip žiūrėti jam į akis ir nematyti skausmo, kurį jis išgyvena? kaip negirdėti tų klausimų? kaip nebijoti, kad tik neparašytų anas ir dar visko nepablogintu?) Ar jis sugebės man atleisti? Gal niekada nepamirš, dažnai primins, nuolat galvos ir nebūsim laimingi abu, taip, kaip jūs visi čia ir rašote. Bet aš nenoriu išeiti, noriu būti kartu, kurti šeimą, gimdyti jam vaikus ir niekada gyvenime taip daugiau nebepadaryti.Viska dėl to atiduočiau. O jis vis klausia: “kaip mylinti mergina gali taip pasielgti?” Aisku, kad jis nebetiki mano meile ir pats dvejoja, ar bus su manim laimingas, ar jis nevertas buti su ta, kuri jo neisduos ir jis tikrai zino, kad to nepamirš. Bet aš tikrai nuoširdžiai gailiuosi…

  122. Alge, tu labai stipri moteris. Ir drąsi.Nors man dabar norisi būti įskaudinusiųjų pusėj ir prašyti suteikti antrą šansą. Nors ir nežinau, ar tai pagelbės…

  123. ………sugrizau……..
    perskaiciau naujuosius pasisakymus..
    skaitau.ir atrodo suprantu kieviena jusu patirta isgyvenima,nes visi sujungti juk tuo paciu…
    man praejo jau metai po visu nelaimiu-metai kaip jis neturejo jokio kontakto su ta kita…kurios dbr net nekencia…nes pamate kaip cia viskas buvo is tikro…aqr yra KALIU - taip ir dar tokiu,kurios viska suplanuoja,o iklimpusiems vis tiek nera jokio pasteisinimo…
    tikrai metai buvo ramesni nei pries..kai vyko draskymaisi ir pan..
    bet vistiek mintys kaip zudo taip zude…
    galvojau palengves susiradus kita,gal atsakysiu i kirbancius klausimus,,
    ir taqip atsirado tas kitas kai jau ne minciu tokiu nebebuvo-netiketai…su gan rimtais ketinimais,ar bent jau isiplieskusiais jausmais…bendravom gal 2-3men bet tai bendravimas,keli susitikimai,jokiu buciniu,,ltik kazkokie jausmai-gan sunkiai ivardijami…visa ta laika nesijauciau nei trupucio kalta pries savaji,nors jis ir elges angeliskai-sutarem 100%, nes as del demesio is salies,pamirsau laikinai visas isdavystes,supratau kaip galima lengvai suklyst—nors as to nepadariau—negalejau…tai gi kalta nesijauciau,bet toliau nebridau,nes bijojau jausmu dviem,nes supratau,kad savojo vistiek nepaliksiu,kad ir kaip zavejo naujas asmuo..supratau savaji myliu be galo be krasto…tiesiog beprotiskai..naujo zmogaus atsiradimas tik dave supratima,kito tokio nera-YRA TIK JIS…savaime nutraukiau grazia TIK draugyste su nauju zmogeliuku,kuris tikrai atrodo padejo sunkiu metu…ir ka…….man sokas,,nei as naujo trokstu,nei ka…bet jo dingimas,tik atvere senaja zaizda del savojo..su eilini karta nuolat nepaliekanciais klausimasi KODEL TAIP MYLEDAMAS MANE SUGEBEJO…MANE ISDUOT savo seimos akivaizdoje,visiems zinant..sugebejo taip iskaudint,kad tubut skausmas neidils niekada gyvenime..
    snd atrodo..kad taip ir liksiu visa gyvenima kancioje,…busiu su juo kentesiu uz jo padarytas klaidas..o gal metu mazai,,,kad pamirst???bet juk negaliu gyevnt su tuo kasdiena…
    o jei iseisiu, paliksiu…TUBUT NESUGEBESIU NIEKADA MYLET TAIP KITO…juk net po isdavystes nesugebejau jo israut is sirdies…
    tai ka toliau daryt?kaip toliau gyvent…skausmas dienom buna mazas mazas,,,o kitom toks pat kaip ta diena kai viska suzinojau,,atrodo ner prasmes gyvent kaqi sirdy taip skausminga……………………….
    MYleti ir Kenteti-ar cia ta laime…Ir kaip norinciam ispirkt kaltes padaryt kita zmog7u vel laiminga,jei net nieko blogo nedarant skauda sirdis del praeities….

  124. ardne, numanau, kaip jautiesi, matau panašius jausmus savojo akyse. Ir nors jis nori būti su manimi ir man atleisti, stengiasi apie tai nebekalbėti (po daugybės klausimų,pokalbių ir ašarų), bet vis tiek kartais išlenda koks nors priekaištas, pašaipa mano adresu, aišku, daug nepasitikėjimo ir netikėjimo. Aš, pasiskaičiusi žmonių pasakojimus čia, pažadėjau sau, kad iš visų jėgų stengsiuosi būti stipri ir nutraukti mūsų santykius, jei matysiu, kad praėjus tam tikram laiko tarpui (gal metams…) jis vis dar stipriai išgyvena mano apgavystę. Tiesiog nebus visiškos laimės abiems. Nors, atvirai pasakius, neįsivaizduoju savo gyvenimo be jo ir bijau, akd mano kalbos tai ir liks kalbomis…

  125. Ieva,,,

    Bet mano akyse tu nieko tokio siaubingo nepadarei…nebent tai atrodo man taip todel,kad as patyriau dautg siaubingesne apgavyste..daug ziauresne,,todel kazkoks bucinys ar susirasinejimai man atrodo tokei nekalti…turbut taip nekalbeciau jei to nebutu ivyke man..
    as dbr drasiai galiu pasakyt,nematau ir neisivaizduoju savo gyvenimo be jo,,bet manau tas ivykis padare musu porai lenmtinga zingsni,gal jis labaiu myli ir vertina mane nzn as jau,,bet as manau,kad as net eidama i sona kalta nesijausciau - nors to padaryt negaliu,nes nei sirdis nei kunas neleidzia,,taciau kaltes jausmo manau pas amne pries ji manau gyvenime neliks…
    kas benutiktu ka bebadaryciau,pasakyciau ir pan..visad mintyse buna,cia nieko tokio-jis mane 100k labaiu iskaudino nei as,…
    o cia jau blogai…cia negalima taip..bet…….laikas bega…o meile nedingsta niekur niekur…

  126. Sveikos mergaites,aukos ir suduzusios sirdys.Daug cia realiu faktu prirasyta ir skausmo prilieta.Nuosirdziai uzjauciu nukentejusias.Pats irgi ne is rojaus nusileides, tai mazu pasidalinsiu karcia praeitim.Siaip,labai sukrete Alges istorija.Lenkiu galva pries moteri.Vieni ziuriu balsuoja,kad negalima atleist, kiti negali gyvent be buvusio,kiek zmoniu tiek istoriju.Viskas zinoma,priklauso nuo to suzinojimo lygio.Aisku,kad faktas tikrai nieko guodziancio nezadantis ir jei nebesugebesi zmogum pasitiket, ner jokiu bandymu.Kita vertus, priklauso labai ir nuo prisidirbusio veiksmu.Kazkur buvo pasakyta,kad kencia ir pasidavesi sona, jei jis tikrai apgailestauja del ivykusio nuopolio,gal net daugiau nei auka,jei myli savo buvusi.Patikekit, tas kryzius uzgula skaudziai pecius.Nekalbu apie patologinius ligonius,kurie be svetimo klyno nebegali gyvent.Visi mes lygus ir nera virsesniu,netikit nueikit i kapines pasiziuret. Ir niekada, cia tie neklydusieji, nesakykit,kad jau jus tai nepasiduotumet pagundai.Niekas negali zinot,kokios aplinkybes gali prie to privest.Man dar dabar skauda prisimenant lemiama diena.Nors jau praejo keturi metai.Skauda,koks tupas buvau,kad pavedziau man brangu zmogu ir praradau pasitikejima.Gaila,labai.Manau,viska galima issprest pokalbiu.Prisiekinejimai nebeturi jokio svorio,nes buvai prisiekes baznycioj ir pazada sulauzei, bet sansas atsitiest manau surandamas kartu.Tik tuo momentu nereik nieko absoliuciai vyniot i vata, ir jei nepasitiki zmogum, tiesiai ir pasakyt,kad jis tai zinotu ir mastytu,kaip tai susigrazinti.Gal reik laiko,vienam viska apmastyt,gal ir neiseis su tuo susitaikyti.Kiekvienam savas kelias.Tik manau,jei oponentas klausia atsakyk be uzuolanku,kuo daugiau issiaiskinsi problemu,del ko tai ivyko,tuo bus paprasciau surast sprendima.Man tai buvo nuotykis,demesio stoka ir nesusikalbejimas,nes matyt nenorejau girdeti.Niekas nepakeis zmogaus,jei jis pats to nenores.Paradoksalu,bet kai isaiskejo isdavyste,man buvo lengva pasirinkti,net nesuabejojau kas man svarbu.O seniai maniau,kad jai nusispjaut ant manes.Pasirodo ne,tiksliau,nebuvo,tik gaila kad tokia brangia kaina teko tai issiaiskinti.Deja, issiskyrem jos iniciatyva.Niekas nebepadejo,nei itikinimai,nei prasymai bei atsiprasymai.Vardan jos ramybes, susirinkau daigtus ir isejau,nes neturejau jokio noro dar labiau jai kartinti gyvenimo.Skausmas keicia zmogu.O gal tampa varomaja jega.Visiskai sutinku su Vytenio komentaru, pries pasukdami i bet kuria puse, trumpam, sustokite ir pamastykit keliais zingsniais i prieky,ka pasakysite pasiteisinimui,jei to prireiks ir kaip brangus jums jusu santykiai.Cia rimtai.Man paciam,nors as ir ne auka,prireike triju metu,kad bent suvokciau blaiviai,ka pridirbau ir kiek daug netekau.Tikrai nesididziuoju ir neieskau paguodos.Buvo toksmomentas,kai manes nieks uz rankos nevede i kito glebi ir tiesiogiai pats atsakau uz savo veiksmus.Zinoma,tikejaus kad atleis.Taip kad, svarbu atleidziant suvokt uz ka atleidziat ir uzbraukt bruksni ties ta gyvenimo stotele.Mums tai nepavyko,nes prie maziausios kibirksties visas sudas iskildavo i pavirsiu dar labiau perpuvusiais ratilais.Patikekit,skausmo ne maziau,kai kaskart turi tai suvirskint.As nieko neteisiu,nes pats nezinau,kaip pasielgciau jos vietoj,bet visad atrode kad yra ieskoma priezastis pazeminti.Tai jau ivyke.Laiko neatsuksi.Tikiuosi,kad daugelis suras jegu isbrist is problemos kartu,nes tik kartu,o nelaukiant kazkokiu kompensaciju,galima isvengti povandeniniu poliu.To ir linkiu.Asgaliu pasakyt,kad irgi mylejau,gal net dabar dar myliu,bet pateisinimo sau neieskau.Reikejo tik atleidimo,nuosirdaus,deja, negavau.Nuodeme, taip,pasimsiu ja su savim iki anapus.Sekmes visiems

  127. Sveiki,

    Praeities neimanoma uzmirsti su ja reikia susigyventi. Apgaudinejame save, kad galima uzmirsti praeiti, patys zinodami kad jinai visada bus musu sirduteje…
    Visiems patarciau paziureti sena filma
    “Visa tiesa apie meile”. Gal pries zengiant ta zingsni i neistikimybe pamastysite…

  128. perskaiciau..Piercazz laiska…ir taip graziai mylejau,gal ir dbr myliu reikejo tik atleidimo…atrodo taip suprantama kai skaitai kitu zmoniu istorijas,atrodo taip naturalu atleist ir suteikti sansa ta vieninteli jei tikrai myli..bet..tikrovej……
    ATLEISTI IMANOMA, bet ka atleist turbut imanoma…nebuciau patikejus…BET…ar iamnoma susitaikyt..ir patiket kad tai tikrai ivyko? kiek laiko reikia kad pamirst tai kas ivyko…o is kitos puses jei pasirenki skyrybas kiek laiko reiks kad pamitrst pati zmogu…atrodo reiktu nustot gvildent ir pradet ziuret i prieki,bet ka daryt jei atrodo buna dienu kai viskas primena tai kas lb skausminga…
    as vis dar tam kely-tarp likimo kartu ir skyrybas…atrodo praejo jau pirmieji - tikrieji be jokio melo, be tos kitos nuolatinio santazo ir kismosi-atrodo tureciau but laiminga ir rami… deja…atrodo pavargau nuo minciu ir tokiom dienom kaip si atrodo viena diena pervargus nuo ju paimsiu ir iseisiu,,su skaudancia sirdim nes meile yra..abipuse ir lb stipri..pasitikejimas kaip bebutu keista vistiek liko..taciau skausmas tas kasdienis galvojimas ar gerai pasilegiau neduoda ramybes…atrodo jei jau pasirinkai gyvenima kartu ri atleidima tai ir viskas,deja ne..kas menesi susimastau ar tikrai galiu su juo gyvent jei skausmas likes…
    nesuprantu as nieko,akip zmones toliau gyvena,,,juk cia ne mirtis ne liga,o neina nors tu ka..

  129. Ardne,

    atleist tikriausia ir yra sunkiausia, nes turi priimti zmogaus klaida ir sau rasti jegu pripazint,kad butent Jus tai paliete.Visa kita priklauso nuo Jusu abieju ir jei jau pasiryzai duot sansa partneriui,siulyciau nebesizvalgyti atgal i prasta sustojima.Traukinys nuvaziavo ir patikek, mes jauciam tiek skausma tiek abejones ir nepasitikijima.Jei kyla kazkokios abejones,siulau ramiai tarpusavi isgvildent problema, nes manau,kad vis dar budama kartu,pasitiki savo antra puse, todel manau,kad abuir iveiksit abejones,kokios bebutu,To ir linkiu.
    Pamirst ivykiu ar zmogaus, na nezinau.Man manau kad nepavyks,nes tai mane paliete.Susitaikyti, su tuo kas ivyko imanoma, tik aiskiai reikia suvokti,kame buvo kampas ir nusprest ka darysi su ta patirtim.Skausmo daug patikek abiems atvejams.Bet kartais zmogus esi neigalus itakoti kitu sprendimu,kad ir kaip nuosirdziai atgailausi.Taip kad,jei pasiryzai buti su draugu kartu,nebesizvalgyk i skirybas o kabinkis i gyvenima drauge.Visiems buna blogu dienu,kai aplanko sudiniausios mintys ir visi skirtingai sprendzia problemas.Man padeda sportas,nusikalu iki nukritimo, nes kazkada bandziau su alkoholiu zaist, nepavyko, viskas sugryzdavo dvigubai :) O ar gerai pasielgei pasirinkdama atleidima, turi sirdim jaust, ar tai yra ivertinama.Ir susirask skausmo priezasti, suvok ir ismesk,pamatysi, palengves.Manau jis neturetu nuo taves nusisukti tokiu momentu.Sekmes

  130. Piercazz…

    is tirko isgirst mintis is kitos puses yra labai idomu..nors esam visi skirtingi - taciau atsakymu i kai kuriuos klausimus galim rast…Tikiu,kad zmogus kuris padare klaida (o tai imanoma,labai net zmogiska - juk ne robotai esam,ir niekas musu nesukre tam vienam zmogui,kad kiti nekristu i sirdi,,ir pan..)taip pat kencia - tik manau jis kencia tik tuo atveju,jei jis lieka del klaidos paliktas..Na bent mano supratimu…Kai jau prarandi suvoki visko kaina ir verte,suvoki,koks gi laimingas/a buvai iki tol…Ir tai persekioja ilgai..Va tavo atveju net ilgus 3metus…Bet uztad esu isitikinus tavo sekanti mele ar esama dbr bus lb laiminga,nes tikiu,kad tokios klaidos,kai esi is tu tikru zmoniu suklydusiu ir pasigailejusiu,JAU TURBUT NEBEBUS…Ta pati pasake ir mano VYRAS,kad kitas mano gyvenime galetu but geresnis tik tuo kad nebutu buve neistikimybes…O visa kita jis vertina kaip labai paprastai ir i praeity nesigramzdina kaltes jausmais ar grauzatimi,nes zino,kad kas padaryta nebesugrazinsi,reikia ziureti pirmyn..
    Manau,kad jei mes neliksim vis gi kartu jo sekanti moteris bus labai laiminga JIs nuostabus zmogus,draugas,vyras - ir tikrai manau jokiu kitu jo gyvenime jau nebutu…Nors pati galiu but ta moteris ir gyvent laimingai, bet kaip minejau, praejo du metai nuo ivykiu pradzios ir tik metai ramybes…Kol kas kosmariskos mintys tebekamuoja,o skausmas buna dienu lyg ivyko viskas vakar…tik kad nebera pykciu,priekaistu zeminimo…tai jau praeity..tik skausmas kol kas veriantis skausmas…
    Kol nepatenki i tokia situacija nesupranti nieko - dbr man atrodo,o kad tai tik butu buves vienos nakties nuotikis,,,kad ir susizavejimas…bet tik ne tai kas ivyko pas mus…Man asmeniskai atrodo,kad tai buvo filmas-nes ar taip buna gyvenime kaip ispaniskose serialuose,kai kita draskos del vyro,kuris akivaizdziai gyvena su savo moterim?zodziu…labai sunku,nes ivykis ivykes seimos ribose su nauju seimos nariu paliks pedsaka ilgam,juk seimos neisbrauksi…tai sunkina viska..
    As zianu tik viena ka pasakytu mano zmogus perksaites viska…Kad as nesusitaikysiu niekada su ivykusiu ivykiu,kad ir kaip noresiu…nes per daug gyvenu pareitim nei dabartim…Gal jis teisus-nes jam pavyko viska taip nubraukt tarsi TO niekada nebuvo…Idomu ar butu tai pavyke padaryt jei buciau as skirtingoj pusej nei dbr esu…Ar zmonew suklyde patys atleistu……..

  131. Ardne,

    tikejaus ,kad pakomentuosi mano mintis,todel atsiduriau vel cia.As pasamprotausiu pagal sawe,vis dar is kitos barikadu puses.Pirma, jei tu manai,kad atgailaujama yra tik todel,kad yra baime buti paliktam, tu manau klysti.Zinoma, i kiekvieno zmogaus vidu neilysi, taciau speju, jusu santykiai ne metus ar du trunka ir turetum perprast savo vyra.Kaip nekeista,mes mokam nustebint ir kartais ne graziausiu budu,cia lyrinis nukrypimas.Man asmeniskai buvo nesunku priimt sprendima ir paleist zmogu,nes akivaizdziai maciau,kad manim nepasitikima ir tik zodziais bandoma apsimesti,kad viskas gerai.Taip,tam daug itakojo ir jos seima ir mano (turiu omeny tevus) ir dar biesas zino kas.As manau,kad tik nuosirdziai atleidus ir kartu suvokus,kas ivyko,imanoma eiti i prieki.Arba jis pas tave aklas,kad nemato problemos arba tu puiki aktore,arba jis paprasciausia nekreipia i tai demesio.Cia mano nuomone.O kancia, atgaila, cia jau vidinis jausmas.Man paciam irgi asmeniskai nepatikdavo gyvent pastoviai prikaisant,kad cia as viska sugrioviau.Gal ji irgi panasiai jautesi kaip tu, bet zinau ir tai,kad iki pabaigos man kazko ir nedasake.Tikrai buciau nenusisukes ar sukvailines,bet mastyciau kaip kartu issivyniot is padeties,nes man tai rupejo.Cia tikrai nevaidino jokios roles nei pinigai,nei butai nei psixologinis spaudimas is aplink.Ir tikrai neieskau kaltu,nes norint galima visad iskast kirvi.Praradimas, taip,jis labai skaudus, del tos laimes,matyt vistiek kazkas buvo ne taip,kad pasisuko kompasas i sona, todel vertetu ten ir pasiknaisioti,kas netenkino,kad teko isbandyt likima.Nepatikesiu,kad viskas buvo super ir tik del adrenalino suguliau su eiline moterim,sitas pasiteisinimas tik akiu dumimas.As pats sau ilgai ieskojau atsakymo,kodel nusukau, bet viskas labai greitai atsiranda ant lekstes,kai pamastai ir neapgaudineji saves.Zinoma, geriau tai issprest kitokiu budu, be skausmo.As nelaikiau zmogaus prisirises,cia yra kiekvieno asmeninis sprendimas,gal buciau patenkintas esama padetim ir po siai dienai gyventume kartu, tik klausimas ar laimingi.Nesakau,kad as nuo to laimingesnis, bet ji tuo laikotarpiu negalejo artai nenorejo atleist,nors nesuteikiau jokios priezasties tuo suabejot,bent man taip atrodo.Tiesiog buvo lemta issiskirstyt,del jos,del vaiko del ju ateities.Per skaudu buvo laikyti mylima zmogu per prievarta salia,zinoma,prasiau issiaiskint,nes tikejau,kad galim tai iveikt kartu, bet ji pati prisipazino,kad nenori.Taip,labai skaudejo.Apie kita meile kolkas nemastau, tai nebent savaime ivyks,jei jau bus lemta.Pasikeite daugkas,vertybes,mastymas, saviverte.Sunku buvo labai vel atsistot ant koju,bet tai manau lasas juroj,palyginus su jos skausmu.O jei rimtai,pasak tavo vyro,kad geresniu uz ji nera, tai sakyciau jo auksta saviverte,gal uz dzeimso bondo istekejus??Gryzinet i praeiti nematau ir as reikalo,jos neistrinsi,bet ja gyvent dar beprasmiskiau.Juk nesi mazochiste,tai kam kankint save? Jei kazkas neramina,klausk,snekek,rek, bet tyledama jokio atsakymo negausi.Juk jis ir yra tavo gyvenimo partneris,kad palaikytu betkokioj situacijoj,teisi tu ar ne.Negalit dviese,pasitelkit pagalba,susiraskit psichologa,nes kitu atveju ta praraja tik giles,jei ji tave kankina.
    Kita vertus,man buvo uzduotas klausimas,kodel butent ja pasirinkau,kas verte klysti.Cia viskas zmogiska,pati pastebejai,kad mes ne robotai.Serialai is to ir gimsta.Del to draskymosi, tai tik parodo oponentes intelekto lygi ir gali didziuotis,kad taip zemai pati nevaikstai.Juk ne del jo ji ardesi ,o del taves.Kartais, mato, kad negaus ko nori,tai bent kitam pakenks,lietuviskas bruozas.Vis prisimenu reklama, berods kalnapilio,kaip kompanija susedus ant suoliuko gurksnoja alu ir grozisi deganciu kaimyno namu.O kad nesugebejo taviskis susitvarkyt su savo nuosale,tai cia jo minusas.Tiesa pasakius,nzn,kas ten vyko pas jus,bet..asmeniskai uzdraudziau net pamastyt meiluzei apie mano seima,pakako ka patyre ir taip.Itikint apie pasekmes mokejau,jei NETYCIA ivyks bet koks kontaktas.
    Kitas dalykas, tau ir nereikia prie nieko taikytis, tai nieko nekeicia.Tu tik sau privalai pasakyti, ar tu gali jam atleist ir ji vel priimt ar ne.Cia yra svarbiausia.Ivykis jus lydes iki grabo lentos,bet tik jus nuspresit,kaip i ji reaguot.Zinoma,jam nereik visko dramatizuot ir nereik per save perlipt,tam kad but kartu,bet juk tik tu sugebi jausti, ar jis vertina tai ka gavo, o est ji del klaidos iki paskutiniu dienu,nemanau taippat kad bus teisinga.Visada gali pasiklausti,kaip jis pasielgtu tavo vietoj,manau,net padarei ta.Visada gali ir isbandyt.Nebutinai tiesiogine prasme,jei idomu.Idomu,kaip jis reaguotu.Tai irgi priklausytu matyt nuo pacio zmogaus.O siaip,maziau sau suk galva,kas butu jei butu,gyvenk sia diena,juk rytojus gali ir neisausti..Pirma,paklausk saves, ar tu laiminga,jei ne,pamastyk,ka gali pakeist,kad taip jaustumeis.Nera situaciju be iseities,tik kartais sprendimai netenkina.Linkiu surast ta teisinga kelia,po kurio tikrai nesigailesi,kad ji nuejai.

  132. Piercazz…

    Numaniau,kad parasysi..Aciu uz palinkejimus,ir issakoma nuomone,tikrai vertinga..Vis mastau kas tave patrauke i toki straipsni,kai tiek laiko praejo butent nuo tavo ivykio…Ir ar pas tave buvo romanas,ar tik vienadienis nuotikis?Kazkaip supratus kad zmogus net po 4m nepamirso ivykio ir galbut to zmogaus,man dar baisiau pasidaro galvot apie skyrybas..o as is tu…as ilgai kankinuos,nesu tokia buvo prazuvo gyvenam toliau-man kiekvienas dalykas primintu,kad as likau be jo…Tikiu zmogu galima pamirst tik per nauja meile,,jei jos nera..manau man nebutu net mazo sanso…gal per grieztai,bet zinau save…
    Kodel zmones suklysta, kodel butent su tuo zmogum?Na as galiu pasakyt galima suklyst ir be priezasties,paprasciausiai susizavi..Kodel su vienu ar kitu-priklauso nuo situacijos…Musu situacijo buvo pavojingas momentas sakyciau santykiuose nes buvom tokioj vietoj kur as bunu suirzus..taip buvo ir ta karta..O ji paprasciausiai akivaizdziai prie jo lipo-tuo metu manaiu,kafd isivaizduoju,nes esu is pavydziuju..Bet iv baliukai,vasaros naktys ir nuolatinis keksovo elgesio moters demesys padare savo,,Negi busi su ta per atostogas kuri zyzia neleidzia pabaliavot su visais,pyksta uz per dideli rukyma ir pan.Aisku turbut geraiu pasirinkt -prasmatnesni avrianta su visais smagumais,deja akys atsivere tada kai pamatem kad zmogus iklipmes vos ne iki kriminalinio lygio,nu ir kaip besustatyt griuvanti pavaiksla i vietas…As kaip mastau,pas mus nei iki to buvo blogai,nei dbr kas ypatingai pasikeite,tik 1000k maziau buitiniu konfliktu nes jie tapo nereiksmingi,1000k daugiau vertinimo vienas kitame,ir jauciu kad meile is jo puses ir rupestis dbr yra didesnis nei seniau… Butent..As taip ir manau,kad negalima kankint zmogaus del klaidu..As jo nebekankinu,stengiuos bent..Bet butent tai ir yra jis gi mato kancia,,,Buna dienu kad viskas gera buna dienu kai atrodo viskas ivcyko vakar,staugt noris is skausmo..o ne laiminga vaidint..Ir ner ka vaidint jis viska mato-ir daug kartu kalbeta ir sakyta gal skirstomes skirtingais keliais jei nesugebu atleist ir tiek kenciu,neverta del jo tiek kentet ir liet asaras, nera jis koks robotas pats,ir tikrai negaleciau nieko blogo api ji pasakyt iskyrus ta suklydima ir daleidima tokiam terorui..As butent turbut ir negaliu atleist ne pacio fakto,kad susizavejo kita, ne ai turbut tiek siaubingai skaudina,kai zinau,kad tai imanoma..Bet labiausiai skaudina kad nepasaugojo manes nuo tolesnio skausmo,nesakau kad nieko nedare,bet ka labai ten padarysi jei myli ir gyveni su viena,o zavies lyg ir kita,bet suvoki kad su tokio lygio zmogum isgyvent iseis kelis menesius…Mane tas ir zudo,kad leido kazkokiai isibroveliai,net zmogaus vardo nevertai moteriai isibraut tiek i musu gyvenimus,terorizuot visus ne tik mus visus - ji rado ir be musu ka veikt savo bangom,ir toliau tubut gyvena ta savo toki griovimo gyvenima…Ar jis tai zino- viska jis zino…Ne mazas vaikas pats sirdy zino ar padare viska,jis isitikines kad dare kaip geraiu,o gavos kaip blogiau po visko…Bet cia neikapstysi jau dbr visko - seima buvo taip ivrlti,net jo tevai ejo pries mane o ne pries isibrovele,tai zinoma nepalengvino situacijos..
    Rasau ir galvoju,ar cia man saves gaila,ar as tik ilgai skausma nesioju..Net i klausima galiu pasakyt iskart -ar as laiminga.NE, NE, NE! As nesu laiminga bet jau kai kuriom menesio savaitem…Toks uzburtas ratas geros savaites, blogos savites…Kartojas ir sukas ratu…BET!!! Ar as busiu laiminga be jo…??? Kiek save zinau,jei man taip skauda del isdavystes kazin ar dar likima be jo galeciau isgyvent..Jei zinociau kad viena diena palengves..kenteciau jei reiktu su juo ar be jo dar kelis metus,kad tik viena diena buciau laiminga vel..Kokia buvau iki to ivykio- normali mergina be panikos priepuoliu ir nuolatinio nerimo,kuris gyvena many nuo ryto iki vakaro…Grizt atgal negaliu,pakeist nieko negaliu,susitaikyt kol kas nemoku,,,ir nerandu net kaip gyvent toliau..Juk nesizudysi -gyvent tai reik,,bet bent suvokiu kodel zmones vietoj isbandydami viska pasirenka baisius kelius,todel kad jie nenori bandyt nieko,nes skausmas tai juk tavy…ka tu bedarytum…
    Del to kaip jis butu pasielges…Nu sunku pasakyt klausiau jo-siuo metu kaip ka jaucia sake liktu kartu..As nesakau daug metu atgal ir as buvau ji iskaudinus,as buvau jo pirmoji tikroji meile,ir ji palikau -tik ne del kito,nu bet ar galima skaityt tai iskaudinima kai tau 16m??? Nors ir sunkiai jis atsigavo,bet manes nepamirso ir sugebejo susigrazint:)Tai tas ivykis pradzioj net santykiu buvo man primenamas..Tai jei tokius dalykus zm prisimena,kazin kaip butu jei butu buves mano vietoj..Jei atvirai kas zinotu mano istorija -NETIKIU, kad kas sugebejes butu atleist..Todel ir jauciuos kvailiu kvaile,kad atleidau,nors ir zinau,kad mane myli,kad manim rupinas,kad iskaluso,pataria,ir rpisitaiko prie mano kaprizu…Sakau - kitai moteriai jis butu nuostabus vyras,o man jis sudrumstas ir ar nuosedos nuses…
    Beja savo ramybej labai norejau kad gyvenime atsirastu kitas..kad suvokt,nu kaip kaip mylint galima susizavet,nes as to negalejau suvokt niekaip..Ir ka jis atsirado,labai netiketai,labai jausmingai isiverze i mano gyvenima, nors mano zodziai buvo visad MES TIK DRAUGAI..taciau vistiek bendravau,susitikinejau…Galvojau pasijusiu geraiu,ir ka pasijutau,nes nebuvo ne karto minties apie tai ka padare maniskis..:)Aisku buvo ir dvejoniu,bet net nuostabus naujas zmogus negalejo pakeist to kuri taip myliu..as nesugebejau net mazu buciniu isduot,tiesiog negalejau…Ir tada kylo baisus suvokimas,as negalejau net zinodama ka man padare,o jis galejo kaip niekur nieko…Ir nera jokio pasiteisinimo kad jis buvo viliojamas,juk turi galva ant peciu,ir pries darydamas kazka supranta viska..Bet jei visama grazume dvi savaites sugeba savo seimos akivaizdoje but su kita turbut ta meile labai jau keista…
    Prirasiau cia..atrodo nuo issakymo net akmenelsi mazas nugriuvo..:)bet juk nerasysiu dienorasciu 5m kad sulaukt vidines ramybes..
    Tavo situacijoj manau dar skaudziau tai,kad jus vede buvot ir buvo jau vaikas..Mes net nevede,ner vaiku,o as vistiek prisirisus ir myliu…Ir kas svarbiausia - nesu kokia tyli pilka pelyte,esu normali moteris,demesio galiu gaut daug,esu ir protinga,ir darbsti ir tikrai zianu esu seimos zmogus,o negaliu isprest tokiu atrodo aiskiu problemu kurios kaip ant delno…Juk niekas nevercia renkuos arba arba ir gyvenu…bet ne…dvejones zudo..bijau sikart jau as padaryt klaida..nes jis ju prodare per metus pakankamai…
    …………..

  133. A.

    nebuvo tai vienadienis nuotykis,nepavadinciau tai ir romanu,net nzn.Koks skirtumas is tikruju.Zinau,kad tuo momentu buvau vienas dvasiskai, buvo tik prasymu ir reikalavimu kruva.Reikia to,reikia ano.Bet tai buvo isore,vidui viskas vire dvigubai.Manau ,kad duodamas norejau ir gauti kazka mainais,gal tai egoistiska,bet juk kiekvienas to tikimes,kad mus ir isgirs ir supras.Paradoksas, bet kasdienine rutina vis gilino seimos nesutarimus,tiek kad mes i juos nekreipdavom demesio.Paprasciausia neturejau gyvenimiskos patirties,o ir paklaust nebuvo pas ka.Koks kvailys buvau tada, bet be sios patirties manau,kad buciau to ir nesuvokes.Uzdirbau pakankamai kad moteriai nereiktu dirbti,rodos ir nieko zemisko netruko apart zmogisko susikalbejimo.Tokio paprasto zemisko dalyko.O cia pasimaise ji,kuriai net dorai ir atsivert nenorejau, bet tikau visoks.Pasimoviau ant iliuzijos kablio.Kol nepradejo viskas krypti i jos akimis rimtus santykius.Asmeniskai net nesiruosiau nieko naujo kurti,gal norejau zmonos pavydo,sunku pasakyt,gavau trukstama demesi, viska prisimenu per miglas,matyt man tai nebuvo taip reiksminga,kad uzsiliktu ilgai atminty.Iki to vakaro,kai norejau viska apsisneket ramiai su zmona,net nezinau,bet neketinau ir to slept nuo jos,tik nesuvokiau,kaip viska logiskai isdestyti.Puikiai suvokiau,kad tai kvepia afigienu skandalu,bet zinojau,kad ji mane myli ir to bijojau.Bijojau jai prisipazint,koks as buvau nieksas,nebijojau,nei isteriju,nei pazeminimu nei bausmiu.Bijojau jau seniai jai atvirai i akis paziuret, nes neatlaikydavau zvilgsnio,rodes kad kiaurai mane permato. Ir neklydau, deja,pirmas zingsnio nespejau zengt,padare tai uz mane.Tyli pelyte pakuzdejo kur ir ka surast,kad viskas butu akivaizdziau.Nekaltinu as nei jo nei kitu,nors kaip paaiskejo,turejo jis ir rimtesniu interesu :)Tiesa pasakius, persiverte ta diena i pragara zemeje,gal kas ir pasakys,kad taip ir reikia man,jusu reikalas.As ne teisejas ir uz savo veiksmus atsakau.Nieko neslepiau ir negrazinau,nenorejau kad kazkada ateity tai islystu kaip rakstis.Kai susimastau ir manes klausia,kas mane pastume i avantiura, atsakysiu- per geras gyvenimas, nes buvo viskas,ko ta diena norejau.Norejau naujos masinos, turejau,reikejo nauju baldu,buvo,varydavom tusinti tai tik all inclusive.Gal fortuna iki tol man buvo dosni,bet perdeti zemiski malonumai nors trumpam nustumdavo rutina.Taip jau mes sutverti,kad dazniausiai pasirenkam lengviausia kelia.Ir visa kita priklause tik nuo jos sprendimo,bet ji pasirinko kaip jai geriau,as jau nebeturejau nei jegu nei galimybes kazka pakeist.Vardan to,kad suvoktu jog as nebenorejau daugiau jos apgaut, palikau viska ir pasitraukiau.Maniau,kad gal suvoks mano zodziu svori,atsiprasymus ir atgaila, deja,matyt per giliai jai viskas isireze ir manau,ji nesugebejo atleist.Lenkiu galva pries visus,kurie sugebejo kartu issikapstyt ir gali pasakyti,kad yra laimingi.Patikek, nera taip paprasta pradet,kai viskas lipa nuo nulio ir dar su prislegta sazine.Seke ir alkoholizmas ir depresija ir isterijos ir velnias zino kas butu nutike jei ne avantiurizmas.Matyt esu taippat is tu zmoniu,kurie nesugeba nusispjaut i praeity, bet nebenoriu ja ir gyvent.Tiesiog jauciu pries tai atsakomybe.Daug nuviltu zmoniu liko,ypac gaila vaiko,nes nera jis toks didelis,kad turetu nesiotis tokia nuoskauda.Nezinau,kaip jam pasirode ir ka jis masto,kai viena diena neberanda tevo,paprasciausia mes apie tai nebendraujam,kas nutiko,nors jis puikiai zino,tik vis noriu,kad jis neprarastu tikejimo,nes be jo,nebus jokio progreso.
    Man irgi daugkas sake,isimylek ir praeitis bus kaip nykus sapnas.Nesu urodas ir visad buvaukompanijos siela.Tiek kad man tai laimes ne kiek nepridejo.As pasirinkau blaivu suvokima, nereik man jokiu pakaitalu ar paguodu.Cia aisku kiekvieno asmeninis reikalas,kaip issivyniot is problemos, bet pirma ja reik suvokt,kas tave grauzia viduje.Sau as turiu tuos atsakymus,negaliu zaist zmoniu likimais todel belieka su tuo susitaikyti.Tau reiktu uzduot sau irgi klausima,kas tave neramina ir kodel tu nelaiminga.Jis juk pasirinko tave,o tai reiskia,kad nori tau padet,belieka tau jam atsiskleist.Ir nebutinai jis tave skaudins,jei gerai ismoko pamokas o stengsis,kad tu to neprisimintum.Diena trumpa,tai dziaukis jos malonumaiso ne rupesciais.O kai uzeina nykios mintys uzsiimk veikla,kuri tave pasiima visa ir atsijungi nuo pasaulio,kad jis tau nebeegzistuotu,manau turi tokia teise net pries partneri,nes jis tave irgi buvo palikes.Bus isbandymas ir jam irtu pamatysi,kiek jis del taves gali paaukot.Nes manau,ka tu jau padarei del jo,tai yra labai daug.Svarbu juk skirti ir sau demesio,nevaiksciosi visad susikibes uz ranku.O jei kyla abejones del vyro,tai taip ir pasakyk jam ,pamatysi, palengves paciai,tik nekaupk to purvo nes jis kaip narkotikai tik gruzins ir trauks i abejoniu liuna.Viskas yra naturalu ir suirzimai ir nekalbadieniai,tiesiog pasakyk partneriui,ko tau reik,manau nenusisuks.O jei rimtai nesugebi issikapstyt pati,pasiieskok draugu,kas sugebes isklausyt,jei negali to pasakyt vyrui,tik buk atsargi, zodis kaip zvirblis,isskris,o gali sugryzt akmeniu,taip kad atsargiai rinkis pasnekovus.Manau tu jam gali leist irodyt savo atsidavima, tik nesipriesink,jei jau nusprendus but kartu, gali padet,tiek sau tiek jam.Be tikejimo ir pasitikejimo sioj vietoj nebus ateities, cia nuosirdziai sakau,bet to nelinkiu.Jei blaiviai mastot,gailesites abu poto.Bet jei vieno ego yra artimesnis sau,ko nepasakyciau apie tave,tai variantu daug.Tiesiog bijau,kad jis jausdamas tavo nepasitikejima, nesumastytu klysti is naujo,nes nepilnavertiskumo jausmas sekmingai stumia i zygdarbius taippat.Ir neturetum jaustis kvailiu kvaile, cia ne tu prisisikai,svarbiausia kad sirdy jaustum ar teisingai pasielgiai.As ne karta buvau apsikvailines ir dar baisesnese situacijose,kol kas gyvas,bet to nepadares buciau nesuzinojes rezultato.As isitikines,kad gyvenime viskas sukasi ratu,gali mane cia idiotu palaikyt ar nukvakusiu, bet man tai pasitvirtino 100%.Prisiksi,-tau prisiks,padesi,-ateis laikas ir tau kazkas pades.Tereikia tiket,tuo ka darai.Juk tu gyveni,ne kazkas ir tai tikrai nera meksikietiskas serialas su pigiu turiniu.Atleisti-neatleisti,cia yra kiekvieno asmeninis reikalas, niekas dar nebuvo laimingas ant svetimo kailio,paprasciausia kitiems tai patogiau.Tuom zmogus ir skiriasi nuo parazitu.Tiek kad vyrai ir moterys yra is principo skirtingi zmones ir ne viska priima taipkaip kitam atrodo.Tu manai, buciau as taip elgesis,jei kasnors butu nupieses man siandiena?Neskaitau saves idiotu, bet matyt buvo didziuju pusrutuliu uztemimas ir i orbita issiliejo mazosios smegenys.Dar negreit isdygs man sparnai,kad jausciaus laisvas nuo praeities ir buciau laimingas,kaip kazkada.Tam turi dar daugkas pasikeisti ir ivykti,kad sugryztu pilnavertis pasitikejimas savo jegomis.Dabar zinoma,viskas post factum,bet laiko neatsuksi.Nes seima ir yra du asmenys pradzioje ir turi palaikyt viens kita.Dziaugiuos,kad tu gali mylet ir turi ka,tai susimastyk,ka tau reiskia ta meile.Juk joje turi buti mazai vietos skausmui,tad linkiu ja ir dziaugtis,nenuleisk nosies.Viskas susitvarkys, jei tik panoresi,pamatysi.O as busiu tik nuo to laimingesnis,kad kazkam pavyko.Tikiuosi kada nors pranesi.Sekmes tau ir nusispjauk i tas blogas dienas ir irzlia nuotaika,gyvenimas ne to is taves nori,tik ar tu to nori??Kaip bebutu, as irgi kazkada grysiu su noru pazvelgt jai i akis ir pamatyt jas laimingas.Labai tikiuosi,kad ji nesuklydo pasirinkdama.

  134. Piercazz…

    Skaiciau tavo laiska kelis kartus…Zodziai kurie liejasi is sirdies ir taip atvirai…Nors esi kitos barikados pusej gyevnimo situacijo-kaip as tave suprantu,patikek…Jei as buciau tai padarius isgyvenciau butent taip kaip tu…ir reiktu daug metu atsigavimui ir suvokimui…bet tikiu tavo sirdy atsiras vietos naujai meilei,nes tu busi islaukes ir atkentejes uz klaidas, ir ismokes pamokas…Po visko ka patyriau niekada nebenoriu teist zmogaus uz jos kaltes,kas mes tokie,kad teist,ir kas mes tokie, kad atleist..Bet tavyje as maatu,kad suvokimas yra labai stiprus,turbut nebutu jis toks stiprus jei ji butu likus salia..Nors…as nezinau ar jus bent bandet likt kartu,ir keik ilgai seima buvo iki sio ivykio..nors…Gal but butum laimingas,dekingas jei ji butu atleidus bet praradimo jausmas tai taip sutvirtina nuoskaudas,kaltes ir suvokimus gyvenime…As asmeniskai nemanaiu,kad imanoma taip giliai iskentet tai ka pats padarei,visad maniau kad kencia tik nuskriaustoji puse..Bet ne visais atvejais taip yra..Tik baisu kaip krypsta gyvenimai po tokiu isbandymu…Kaip susiklosto likimai,ir keik laiko reikia,kad vel griztum i ta pacia ramia laiminga savijauta..Kai grizta sparnai - kuriu kartais nebelieka ne tik pas nukentejusius,bet ir iskaudinusius,..Butent ko as dbr ir ieskau..Atrodo nieko nereikia-nei dideliu turtu,nei ypatingo demesio,nieko tik tos vidines ramybes, kuria praradau du metus atgal…
    Is tikro as net pavargau ji kaltint uz tai kad as netekau, ne ne meiles jausmo,ne, ne pasitikejimo jausmo, net ne to kad silumos neliko-viskas manyje liko viskas manyje gyvena,as netekau ramybes…tos vidines ramybes ir to tyro dziaugsmo kiekvienu momentu..DEja jis to grazint negali-tai mano vidinis ir asmeninis darbas,kuri dirbu sakyciau gerus metus..gal net ilgiau,ir kai tiek stengies,kai tiek kovoji su savim,,,ir nerimas vis tiek grizta atrodo..VISKAS as juk pabandziau,nebeturiu ko gailetis,suteikiau jam ir sau to taip reikiamo ir norimo sanso-sukurt tai kas buvo iki tol…Arba sukurt net daug daugiau,juk seimos dar nera…JUk ateity gali but mazesniu ir grazesniu kuriais reiks rupintis,kuriems reikes tos meiles daugiau nei bet kam…Jis beprotiskai nori seimos - o as to norejau tiek ilgai 4metus…o dbr seimos turet as bijau - ir tikrai ne del to kad bijau kad jis mane paliks,iskaudins ar pan.Bijau kad jei negris ramybe seimos nebus…ir mazas nekaltas zmogeliukas jaus ta vidini skausma ir nerima…Todel ir vel lieku savo asmeninej kelionej tarp dvejoniu ir jausmu,ir proto bei suvokimo…As juo pasitikiu ir tikiu,man asmeniskai kai suzinojau apie viska nepakeite zmogaus,juk jis buvo tas kuris buvo 10min atgal,,Tas pats mano zmogus…tik velaiu seke pyktis,agresija,isterijos ir zeminimo turnyras..
    As lygiai kaip ir tu zaviuos,ir dziaugiuos poromis kurie sugebejo,kurie nepasidave ir atlaike sunku isdavystes nasta..Kurie nesureiksmino visko iki negalejimo,ir zenge pirmyn del savo laimes ir geroves..Zaviuos tokiais zmonemis,poromis…KArtoju sau jei labiau pasistengsiu busim viena is ju…Bet tada ir prabyla tas zmogiskas isdidumas ir nezinia dar kas skaydamas,o kodel tu turi stengtis,kodel jei ne tu prisidirbai,kodel tau reikia klajot dvejoniu labirintuose..Juk jam to nereikia,jis tik zmogiskai dziaugias kiekviena diena praleista su manim,rupinasi buitim,kuria ateity,dalinas rupesciais..Jo mintyse nera dvejoniu-po visu isgyvenimu jis pasake sau..Nieko net noredamas nepakeisi,bet antra karta as niekada nepakartosiu tai kas ivyko su niekuo gyvenime..Nors jis taip pat gali gyvent pergyvendamas,kad as iseisiu,kad as dbr kersysiu,juk tokiu zodziu buta daug…Taciau mes visi skirtingi,jis kitoks,jis nemasto kas bus jei bus,jis gyvena,,As ir siuo metu nebijau kas bus…Ko cia bijot,jei dar negaliu susigyvent kas buvo…O buvo daug…ir kaip minejau ne pats neistikimybes faktas skaudina,skaudina tai ,kad jis bedarydamas kaip neva geriau uzvire 1 metu kosmara,kuriame nukentejo labiausiai as..bet beprasmiska analizuot,zmogus padare sprendimus,kurie jam atrode geri tada,man tai atrode absurdas..KAi akys atsivere nereikejo,net besakyt ar gi as tau nesakiau…
    Taciau as zinau ko man reikejo galbut iki to pilno atleidimo..Butent to tikro nuosirdaus supratimo,kad tai ne siaip ivykis palauzes mane,kad tai ivykis kuri jis sukure pats..Jei as galeciau ilist i jo vidu ir suprasciau,kad jis nuosirdziai gailis,kad suvokia viska manau ir ateitu ta ramybe..Nes dbr po tiek laiko jis nemanao,kad cia jau toks ziaurus ivykis del kurio reik tiek ilgai kentet,juk jis nenusigere ir neispardave musu daiktu,nenuzude zmogaus,nepradejo vogt ir pan…Kazkaip keista…jei zmogus nesuvokia kad nuzude maza dalele kito zmogaus-tada…
    Bet visi mes skirtingi,ir visi mokomes is gyvenimo pamoku,uz ka mus uzklumpa tokios pamokos? atsakymo as neradau…Bet jei as perskaityciau toki kaip tavo laiska savo vyro - buciau tikrai suzaveta..nes tikrai jaucias keik daug dave tau sita zmogiskai baisi pamoka…O mano sirdi ir gyvena tas keistas jausmas,kad manasis tikrai duoda man daug demesio,daug visko - bet viskas yra taip kaip iki to ivykio,atmetus mano dvejones…Tai iskart iskyla klausimas jei viskas yra kaip buvo,kokia buvo sito skausmo esme..Galbut as neiziurejau kazko dar…Kazko paslepto,nes manau isdavystei man buvo daugiau pagrindu nei jam..Jam truko demesio kai kuriose gyvenimo srityse,bet apie tai nebuvo kalbama iki skyrybu meto,o ko man truko jis 100% zinojo,tai buvo sakoma metu metus…Manau jis net neturetu teises nustebt kodel isdaviau as ji,,o ivyko atvirksciai..
    O kas dbr…o dbr reikai toliau gyvent:) tik jei man vidinis balsas nuolat kartos kokia tu kvaila,kad atleidai tokius dalykus -viena diena ateis, kai reiks pasitraukt,bet iki tos dienos as turbut dar sugebesiu daug ka suprast ir dvasiskai uzaugt…
    Bet geriau gailetis ka padarei nei ko nepadarei..sio posakio ir meiles vedama as suteikaiu sansa musu porai- bet meileje neturi buti vietos skausmui,kaip kad tu ir minejai,o jei jis yra, vadinas devjones ar esu su tinkamu zmogumi tesias…Nera taip skausminga isdavyste kaip po to kanknancios abejones,ar teisingu keliu nuejau.ar nesigailesiu..o is kur man zinot?
    Tu irgi minejai,noresi paziuret jai i akis ir suvokt ar ji pasirinko teisingai,va butent to momento kai viskas isaiskejo mano gyvenime as ir bijojau,nes zinojau,jei as liepsiu jam iseit,jis gris po metu,dvieju 10 paziuret i mano akis ir paklaus - AR TAI YRA GYVENIMAS KURIO AS NOREJAU?
    ir nesvarbu kad as pasirenku-likti ar nelikti,juk realiai si kelia pasirenka be atsiklausimo zmogus kuris isduoda…tik tada jis nezino,kad buvo padarytas didelis pasirinkimas dvieju zmoniu gyvenimuos,po kurio visa nasta uzkrius ant nukentejusio-juk jam reisk su tuo susigyvent ir nusprest issaugot viska ar galutinai nutraukt…
    ir taip viskas grizta bumerangu…100% tik kol kas matau kad ne visiems..nes kazkada as daug metu netiketai buvau tas trecias asmuo..Tik taip ivyko,kad netiketai tapus trecia labai gerit poroje tapau pirma…Kad ir kiek tada visi kaltino mane iskyrus pora,as ramiai pasakaiu,ne as buvau poroje,as buvau laisvas zmogus,kiekvienas turi savo pasirinkimus,gal gyvenimas man norejo parodyt ka isgyveno tas zmogus, kai neva as atemiau laime..Keista kad gyvenimas pamoke mane o ne JI..Tuo metu as nesijauciau kalta,kodel turejau -uz tai kad pamilau ir po sio ivykio parbuvom su zmogum ne vienus ir ne dvejus metus, o likom ilgam…ak,,gyevnimas…ar mums ji suprast…

  135. Sveika,

    as puikiai suvokiu,kad ne is gero pasivaiksciojimo pas tave kyla dvejones, bet turi ieskot butu ju atsikratyti.Matai,tau mano pamastymai butu patike,galiu garantuot, kad buvusiai tai sukeltu juoka.Rodos ir pazinojom viens kita nemazai,pragyvenom kartu 10 metu,po lemtingo ivykio dar metus bandem sulipdyt duzusias svajas,gal daugiau as bandziau,nes ji konkreciai pasake,kad prisisikau as ir mano reikalas issikapstyt is sudo.Nepadejo nei nuosirdus pokalbiai nei klausimai.Keiciasi visi,pasikeite ir ji.Zinoma buvo momentu,kai rodes jog viskas gali susilipdyti,bet nebuvo pakankamai noro.O siaip ir tecias atsirado ir patikek,zinau abi puse,tiek kalto tiek trecio :) Stengiaus nenuleist ranku,bet gyvent su melu,kai viskas akivaizdu irgi nesiruosiau.Beto manau ir jai as pasidariau nebereikalingas.Gal tu ir teisi,viskas igauna tirstesne spalva kai netenki kazko.Bet pati pastebejai,gyvenimas tuo nesibaigia.Ir stotis is duobes yra labai sunku.Tuo labiau vienam,nes mano pasirinkimas buvo maksimaliai atsiriboti nuo praeities,kiek imanoma. Neisivaizduoju,ka tau patart,kad rastum vidine ramybe,man padejo tikejimas,malda ir sportas.Buna busena,kai visiskai atsijungi nuo pasaulio ir niekas aplink nebeegzistuoja. Viskas tik sukyla,bendraujant su vaiku,nes ne save as nuskriaudziau, kazkam nepadovanojau laimingos vaikystes. Deja neturiu ir galimybes matytis daznai,bet ir nieko negaliu pakeist dabar,tik tikiu kad islauksiu momento,kai bus geresniu dienu.Jis zino,kad as ji myliu,siai dienai man to pakanka.
    O atvirumas ir atgaila yra kiekvieno asmeninis reikalas. Vieni pasirenka kerstaut,kiti neatleist.Prisidirbes neturi pasirinkimo,cia belieka aukos malone. Manau,kad vyras puikiai suvokia kas darosi,gali but,kad nezino ka keist ir kaip keistis. Man juokas imdavo,kai is manes reikalaudavo susivokti paciam,to,ko as net nenutuokdavau.Visa tai ateina su laiku ir patirtim.Subrendimas,atsakomybe, visa tai yra isgyvenama ir sukaupiama.Zinau tiksliai,kad kai kuriau seima, buvau visiskai zalias ir tam nepasiruoses ir reikejo daug laiko,kad suvokt,kas tai yra.Deja, sprendimai buvo priimti lengviausi, neteisingi ir pasekmes liudnos.Dabar daznai susimastau,ka reiskia zodziai ir varge ir dziaugsme. Gaila,kad tada buvau nepajegus ju suvokti, pajausti ju svorio.
    O zmones keiciasi,dazniausiai paveikti ivykiu, aplinkos, sukretimu.Turi atsirasti vertybiu skale,kuri tave lydi kiekvienam zingsnyje. Kiti praranda vertybes, nes jos joms nieko doro nedave, bet esu isitikines,kad vistiek su jomis susidurs.Pasakysiu tik viena, ieskok iseities is savo uzburto rato.Slogios mintys prie nieko gero neprives. Sakai,kad jam kartojai metu metus,ko tau reik?Maza paslaptis, vyrai gali buti kurti,klausyt,bet negirdet. Deja.Jei myli,atleidai, tai siulyciau ne vienai kapanotis is abejoniu ir nerimo o kartu,tikiuos kad jus tai dar labiau sutvirtins. Tuo labiau,kad tau to reik.Juk tai nera vien tavo problema,o ir priezastis slypi ne tavyje,tai aplinka ir salutiniai faktoriai sukele nerima.Tai ir nesikapanok viena, nes mazu tu net nezinai,kaip tai padaryt.Ir zodi VISKAS, visad spesi pasakyt,nebent esi apsvarscius nuodugniai ir nebematai kitu variantu.Nieko nereik bijot, tai tavo gyvenimas ir geri sprendimai atsiranda po blogu,blogiausiu atveju.Nezinau,kaip as elgciaus tavo atveju,sunku pasakyt.Viena zinau,kad kvailai nepasielgei, nes juk ir tau reik to,kiek suprantu.As manau,kad viskas susitvarkys,tik tau reik laiko.Negaisk besigailedama,nieko tu ten nesurasi apart depresijos.Tik laikas tokiomis akimirkomis buna begalo ilgas,sekinanciai alinantis ir negailestingas.Todel ieskokis veiklos, kuri uzmustu tave ir nuvarytu nuo blogu minciu.Bloga namie,eik i lauka,kad ir lyja,megsti apsipirkinet,lek shopintis.Juk turi kazkas,kas tave veza.Nori issikalbet, dusink ji savo negalavimais,gal tai ir bus proga suzinoti jo riba.Viesa paslaptis, tu juk esi parado dirigente, tai ir naudokis savo teisemis, tik neperlenk lazdos.Viskam yra ribos.Toks jau pasaulis, butu visiems gerai, nebutu meksikietisku serialu :))Sekmes tau,bus liudna,parasyk,kazkada tureciau dar atsirast

  136. Piercazz..

    Tikrai taip!Vieniem tokios mintys sukelia,juoka,kitiems tarsi gurksnis tyro vandens..Norintiems atleisti ir susitaikyt su viskuo 100% tai ne tik butu tyras vanduo,bet vanduo mirstanciam..:)
    Tavo istorija tikrai labai brandi,skausmingai brandi,nes tu joje suaugai viduje..O tai taip matosi is kiekvieno zodzio ir eilutes..Jaucias ir skausmas,juk teko grizt i gan sena praeity…Cia turbut taip jau yra - kiekvienas grizimas i praeita etapa yra svaip pervertinimas esamu ir sudeliojimas i savas lentyneles…
    per sias kelias dienas uzdavinejimo klausimu sau,,ir net terapijos seanso as suvokiau visgi kas yra ne taip ir ko as bijau..Zinau,kad man tik truko to nuosirdaus galutinio atsiprasymo ir suvokimo,kad jis tikrai pasielge ziauriai,ir to pasistengs kad niekad nebenutiktu…As dbr tik suvokiau,kad jo atsiprasymai man kaip ir sirdy nieko verti,nes po kiekvieno jo lyg ir seke dar vienas skausmas kol viena diena jis pats suvoke kas jis toks buvo tai kitai moteriai,ir kaip jis yra naivus,ne tik as…
    As kaip ir tu manau,kad tokios situacijos kai norima sprendziama kartu,taciau mano situacijoj atrodo jis mano,kad as turiu sprest viena,juk cia mano sprendimas kaip atleist,juk jis nieko pakeist negali-jis turbut kitoks zmogus,juk as negaliu bandyt jo pakeist,bet giliai viduje as zinau,jis jautrus,esu macius ir jo asaras,jis geras..Tai kas ji taip stabdo man padet,kas ji taip stabdo kai as noriu issikalbet,nekaltint,nezemint,paprasciausiai uzduot keleta klausimu kai praejo karstieji momentai…JUk praejo jau ramus metai,be tu ziauriu pykciu,negi sunku atsakyt i kelis klausimus..Jo nuomone neverta grizt i tai kas buvo slykstu..ir kas jo sirdyje pamirsta su visam,bet gal butent taip zmogus susigyvena su savo kalte,gal cia jo budas islikt?Jau nezinosiu nebent viena diena sugebesiu ji prakalbint…Nes kiekvienas bandymas baigias asarom ir jo noru skirtis,nes jis negali daugiau matyt manes tokios..

    Bandysiu susivokt ir zvelgt i prieki,pavyks nepavyks nezinau,bet metai bega man irgi jau ne -niuolika butu ziauru,jei susivokciau tik dar po 5metu…JUk tada tikrai jau laikas butu prasvaistytas,kaip ir dbr mastau kad du metai praejo realiai veltui,jokio tikslo siems ivykiams ir jokios naudos dar nematau..Trbut as dar nesuaugau…Man dar reiks laiko..
    Aciu tau uz visus patarimus,isliejima savo sirdies ir keliu dienu bendravima…Manau tavo zodziai kaip vyro,kuris suklydo bus idomus ir kitoms nuskriaustom sielom,kurios ateina perskaityt si straipsni kai ivyksta baisiausias ivykis meileje-juk baisesniu meileje nebebuna…Dar baisesniu gali buti paciam gyvenime..Bet meilej..
    Kada prie progos - jei noresi brukstelk man i ardnete@yahoo.com kartais juk taip gera vien tik issikalbet……
    o as cia irgi grisiu:)nes laiks nuo laiko griztu…atviros formos dienorastis virtes i bendravima..:)

  137. Vyru pasitikiu 99 proc, labaiu nei savim, kad neis pas kitas, net labiau nei savim…DEJA…Atostogaujam, naudojames vienu kompu jo ir… paziuriu kas parase jam i skype, gal verta pasakyt…ir ziuriu nemazai moteriskiu, nu gal darbiniai reikalai del idomumo nieko blogo neitardama atsidarau ir negaliu patiketi…kitas perziuriu tas pat…apgaudinejimas su internetinem damom, telefoniai pokalbiai su jom…Santykiai nera geri, jis nieko nenori aikskintis ir padet, namie nei pirsto nepajudina kad padetu su vaikais ar namus bent kiek patvarkyt…O joms aikina kad nera silumos, akiu zvilgsnio, issiskyres arba pusiau…Suprantu savo klaidas, bet auginant vaikus, po to ir dirbant ir namus tvarkant, jauciant pykti kad viska reik paciai darytis kaip galiu sypsotis jam, meilintis, vos randant laiko pailseti, kad bent butu sakes ar bent parodes kad jam kazko truksta…
    Geriausia iseiti rado internetines o gal tikras isdavystes, nebera taip svarbu nes net nenoriu gilinti, nes jei skambino ir planavo susitikimus sekso temom, vaziuot kitur darbo reikalais ir su jom…siaubas ima.
    Nedarau nieko “ant karstuju” visgi vienas vaikutis leliukas, kita jau suprantantis viska, vat tas ir baisiausia. Ir kaip sugadinta vasara ir atostogos, koks cia dabar sedejimas dar pajury…ir kaip elgtis, tokie dalykai nepamirstami, svarbiausia nelieka PASITIKEJIMO
    viena zinau tikrai neprapulsiu, yra kas palaiko ir pades, bet taip slykstu juolab antrasyk gyvenime…jau pirmasyk pasimokiau daug taikiausi, bet isdavystes buvo tikros realios, be to buvom jauna seima, vos baigus mokykla, santuoka labai greit isiro, dovanojo brangiausias dovanas, kviesdavo i pasimatymus, zadedavo kad taip nebus, bet uzteko keliu isdavysciu ir supratai kad nieko dora nebus
    Uztat su siuo buvau tik del to, kad jis taip maniau neiskres, jis nei atsiprasineja, nei teisinas, aisku mane kaltina. Ir kaip visad jam dzin viskas turbut. Tipo pati kalta, kad skaitau svetimus laiskus, bet jei jie akis bado ir mane liecia kaip gi neskaitysi. Tikrai gyvenam 7 metus ir niekad netikrinau nei telefono, nei laisku kol patys neislindo…
    Turiu vaikus, dziaugiuosi jais, tikiuosi sugebesiu bent normaliai bendraut del ju
    oj kiek dar rasyt butu galima…

  138. mane išdavė vyras, labai sunku net rašyti, bet norisi kažkam išsilieti kaip man skauda širdelę, mes su vyru pykomės dvi savaites, na kaip visada šeimyniniai barniai, ir vieną vakarą jis grįžo vėlai, kitą naktį visai negrįžo, todel supratau kad jis su kita, verkiau visą naktį nujausdama kad jis miega šalia kitos.
    paskui bandėm aškintis, nenorėjo nieko prisipažinti, bet kai prisipažino gavosi kad jis lyg atkeršijo man ir bandė kažką sau įrodyti,
    nusprendėm kad abu kalti. jis atrodo kaip ir nesijaučia dėl to kaltas, bet jis ir man sako kad nesijaučia kaltu ir man dėl to skaudžiausia,
    šiuo metu viską lipdom iš naujo bet kai lieku viena man tiesiog plyšta iš skausmo širdis.
    sako kitos nerūpi o aš negaliu savęs itikinti kad jis nemeluoja.

  139. suprantu visus siuos isgyvenimus, pati irgi ka tik isduota vyro, 16 metu kartu, du vaikai…… ginasi, nieko nebuvo, bet rysio nenutraukia, rasysis zinutes, skambinsis, nes negali staiga pasakyti meiluzei ne, reikia palaipsniui. Niekada negalvojau, kad man taip atsitiks, pasitikejimas buvo aklas, kaip ir daugumos moterų cia rasiusiu. Negaliu dirbti mintys tik apie isdavyste… Man metu jau kaip ir nemazai, bet nesuprantu vyru visiskai, ko jie nori taip ir liks amzinas klausimas.
    Viliuosi kad parasius cia kazkiek palengves….nors siandien…

  140. man parašius čia, tikrai palengvėjo, nes negalėjau daugiau tylėti, norėjau nors kiek išsakyti savo skausmą, kur niekas nežinos ir nepažins. tik atrodo laikas bėga, o mintys vis iškyla apie tai kad buvau išduota, tik gaila kad skauda man o ne jam. nors teisybe pasakius nežinau jo minčių, apie tai nebekalbam, stengiamės užmiršti, tik aš niekaip negaliu….
    žinau kad niekada nepamiršiu, o reikia susigyventi ir viskas, atrodo tiek nedaug, bet neišeina…..

  141. ‘Tokia pati’,mano nuomone, jei neissiaiskinsi priezasties,kodel taip ivyko,del ko jis nuejo i sona,nes kaip suvokiu, bandote toliau gyvent kartu, nemanau,kad rasi ramybe,nes visad iskils aibe klausimu, netikeciausiais paciai periodais, ar atsiradus kazkokioms svetimoms panasioms asociacijoms.Tu visad savyje ieskosi atsakymo, nebent aklai su tuo susitaikysi.Beto ,nezinant priezasties,kas pastumejo, ar isvis tai tebuvo nuotykio ieskojimas,didele tikimybe, kad tai kartosis,nes nezinosi kur ka pakeist.Pabusiu banalus, taciau be priezasties nebuna nieko, reiskias,kazkur kazkas praziopsota,ar tas minimas aklas pasitikejimas, ar per daug laisves ar vidiniai nesutarimai, bet,…kazkas praleista, tikrai.Sutinku,kad galima atleist, taciau to turi noret abu, bet, labai gaila man ,tinkancios i kompanija’,jei prisisikes vyras nesugeba nutraukti santykiu su meiluze ir toliau skaudina artima zmogu.Be jokiu komentaru leisciau pasijaust jam laisvam, nes jis tikriausia nesuvokia,kaip drasko kazkam sirdi, nebent tau tinka tokia padetis.Bet netikiu tuo.Kai buvo laikas man rinktis,dilemu nekilo, nes zinojau koman reik is tikro.Galiu palinket tik sekmes ir kantrybes,zengiant toliau,nes lengva manau nebus.

  142. na taip mes stengiamės dabar abu, ir priežastis jau išsiaiškinom, didžiausia priežastis buvo kai atsirado vaikas , tai dėmesio stoka, ignoravimas ir panašiai, jis išsakė viską kas pastūmėjo,aš išsakiau ir viską del ko taip elgiaus, dabar viskas gerai,ir žinau kad jam ji buvo ne pramoga ar šiaip, kaip …..tik jis įvardina vienu žodžiu , net nežinau kaip tai pavadinti, stengiasi kad pasitikėčiau ir pan, tik man užeina tokios minutės pradeda lysti visokios mintys į galva, aišku jam to neparodau, nes tada ir jis kankinasi. čia buvo abiejų kaltė, negaliu teigti kad tik jis kaltas.
    todel ir save kaltinu, juk ir galėjau būti kitokia,
    tik labai gera kad gali nors kur išsakyti mintis, nes niekas pas mus nežino, tik jis ir aš…..

  143. tokia pati,
    as kaip suvokiu, tavo maksimalus demesys buvo skirtas vaikui, kas kaip ir naturalu,taciau, as asmeniskai,manau irgi pasimoviau ant tos pacios klaidos,tik maniske to nesuvoke,kad ir man reik demesio.Dziaugiuos uz jus, kad, toliau kabinates i jusu abieju gyvenima, nepergyvenk, jei jis tave tikrai labai myli,tai manau greit viskas susitvarkys,neieskok klystkeliu ir rasit kelia.Dziaugiuos uz jus ir palinkesiu tik sekmes

  144. vien jau tai, kad zmones uzsuka paskaityti sio straipsnio ar komentaru, kazka sako… tokiose nesusipratimuose esu ir pati. sunkiai vis dar galiu tai pripazinti, bet abejones vis dazneja. visa beda, kad mano vyras policininkas ir ka jau ka, o maskuoti visus nukrypimus labai gerai moka. tai jam ivykis naktimis, tai jam siaip kuno suzalojimai, pvz., ant kaklo, o i kalbas visiskai nesileidzia, net nezinau kaip ji prakalbinti, nuo kp pradet, bet kai po vakarykscio darbo iki pusiaunakcio siandien pamaciau demele ant kaklo, kazko klausti reiktu… nenoriu kivirciu, barniu, draskymosi,verkslenimu… viso to nepalaikau ir is savo puses stengsiuosi to isvendti. tiesiog norisi tiesos, taikiam ir ramiam sprendimui, kol dar esu kazkiek jauna ir suspeciau isokti i pravaziuojanti traukini. nes sunkiausia yra gyventi su abejone ir issiaiskinta tiesa po laiko…

  145. “Aš dabar irgi išgyvenu tokį pat pragarą, kaip ne kurie čia pasisakiusieji. Aš jau priėmiau sprendimą - atleidau, bet nepamiršau, gyvenu pragare, galvoju kiekvieną akimirką, įsivaizduoju kaip jie tai darė ,mūsų mašinoje, miške, kaip jie galmonėjosi, o po to jis gryždavo namo,kaip po darbo pusę šešių valgyti mano paruoštos vakarienės, o aš nėščia, laiminga, nieko neįtarianti, o jam dar turbūt kelnės šlapios, ir kojos tebevirpa nuo dulkinimosi…Tokia realybė, aš net neįsivaizduoju ar sugebėsiu iš vis kada nors tai pamiršti ir su tuo susigyventi, labai jį mylių, nors suvokiu kokia purvina kiaulė jis yra…man buvo šokas, nes tai ne tas žmogus, kuris taip galėtų pasielgti, bet pasielgė, vaikai jį myli, aš jį myliu….o šleikštulys niekaip nepraeina…..tik fantazija dirba viršvalandžius…… Niekada net neįsivaizdavau, koks tai gali būti nepakeliamas skausmas…..”

  146. Suprantu visus kas tai isgyvena,mano istorija niekuo nesiskiria nuo kitu.Gyvenam kartu jau 12 metu 2 vaikai,tik as susigyvenau su tuo koks jis yra,jau draugystes pradzioj zinojau kad jis linkes prie moteru nes iki manes jis ju turejo daug,bet buvau naivi galvodama kad to nebus kai mes kartu,baigiau mokykla isvaziavom kartu i kita miesta as studijavau nuomavomes butuka ir vel tas pats naujos pazintys isgerinejimai negryzimai namo,o as vis laukiau ir mylejau,prisiekinejo jog myli ir jam nieko daugiau nereikia tik manes.taip bego laikas visko buvo gyvenau toliau daug kartu variau bet jis neisejo.Po 5 metu gime dukra buvo laimingas nes seniai norejo vaiku,isigyjom buta atrodo turetu buti viskas gerai,bet viskas pasikartodavo kartas nuo karto rasdavau sms kitu mergu skambinejau jom keiksmai,asaros ir atrodo viskas aprimdavo,bet tik kuriam laikui,gyme sunus vel viskas kaip ir gerai budavo isgerinejimai kompanijos ir vel apsiramina gyvenam toliau,jis niekada man nieko neprisipazino pastoviai viska neige.Ir stai dabar naujas darbas ir nauja pazintis,paemus mobilu vel randu zinuciu nuo kitos jis teige kad cia nieko rimto nera tik drauge,bet kazkokie neaiskus susirasinejimai nenorint kad as matyciau,kai tik gryzta namo isjungia telefona,nesusivaldziau ir ijungus mobilu randu zinute(labas rytas mazuti)rankos drebet pradejo nesusilaikiau ir paskambinau jai uzsipuoliai isvadinau visaip,bet paskui apsiraminau ir kalbejau su ja ji daug ka pasakejog jis jai kalbejo kad gyvena su manim tik del vaiku,kad seniai jam nerupiu,bet man niekad to nera sakes vis kartoja,kad myli ir manes niekad nepaliks nebent as pati ji isvarysiu.As ji myliu beproto pragyvenau tiek metu vien tik del jo o jis man taip.Iskeliau skandala labai supyko,kad as jai paskambinau,klausiau ar jis ja myli atsake nezinau,kai paklausiau ar vis dar myli mane pradejo verkt saukiau kad jai nemyli iseitu ir vel atsakymas nezinau buvo kaip peilis i sirdi,isbego is namu susinervines.Staugiau tiesiogine to zodzio prasme niekad gyvenime dar taip neverkiau varciau albuma kur kartu vis klausiau kodel.Parase sms kad jam reikia daug ka apgalvot nes jam labai sunku,veliau parase kad myli ir nori but su manim ir vaikais ir kad viska nutrauks su ta,nors kaip ir ji patvirtino tarp ju sekso nebuvo,bet kaip sunku galvojau spjausiu ir ismesiu lauk,bet nesugebejau,gryzo ir galvoja kad viskas bus gerai,bet as zinau kad bus sunku as jam to neatleisu,bet zinau kad susigyvensiu su tuo galbut ir vel iki kito nuklidimo.Zinau,kad daugelis mane laikys nesveikia,beprote,silpnavale bet as be jo negaliu per daug ji myliu.

  147. Sveiki,,,
    Sugryzau ir as, visu istoriju dar nespejau perskaityti bet tikrai skaitysiu.
    Ir kiek matau is visu skausmas taip ir nedingo,neisbleso…
    Pas mus seimoje taip pat, galima sakyti gyvename tuo paciu laiku kai viskas ivyko, o praejo daugiau nei metai. Akimirkom manau nejau tikrai teks skyrtis…

  148. Sveiki,

    Esu Tadas, man 33 metai, gyvenu Vilniuje, su zmona gyvename nuo 1998 metu, turime 3 metu berniuka, susituokeme su zmona nuo 2001 metais, pradejome draugauti nuo 1998 metu. Vakelio susilaukeme 2008 metais. Per tuos visus bendro gyvenimo 1998-2011 metus buvau nuklydes i sali 3 kartus, t.y turejau kitu moteru, buvo ir skyrybu uzuomazga. Suo metu jau ketvirtas kartas kai vel nuklydau i sona, nuejeas i kluba susipazinau su mergina. Problema seimoje yra ta kad zmona nepatenkina mano lovos poreikiu, as esu karstas ji salta. Kai susipazinau su zmona atrodo viskas buvo gerai (lovos reikalai) bet laikui begant ir pabandes kitu variantu su kitomis moterimis supratau, kad zmona visiskai i seksa nelinkus, man buvo uzristos akys ir nieko nemaciau, gal problema ta jog anksciau neturejau jokiu kitu moteru ir todel negalejau suprasti ka reiskia tureti gera seksa, zmona nera tas zmogus kuris elgtusi kaip zuvis vandenyje (lovoje). Siuo metu turiu meiluze, su kuria man yra gera, visomis prasmemis, nz aisku kaip butu gyvenimas su nauja partnere, visgi su zmona pragyvenome 10 metu kartu santuokoje. Nezinau kaip elgtis, lyg ir noreciau grizti pas zmona, bet bijau, kad vel nepasikartos ta pati situacija ejimas i sona, kadangi zmogus nepasikeis, koks gime toks ir liks, turiu omenyje lovos reikalus, seimoje aisku yra ir kitu pykciu bei nesutarimu, seksas nera tas dalykas kuris man skatina nutraukti santykius su esama zmona, visos smulkmenos gyvenime susideda ir kaupiasi kol atsiranda tas momentas kai viskas sprogsta, aisku ji gali pasistengti kazka keisti bet tai bus tik keitimas is reikalo ir noras issaugoti seima. Mano zmona man atleido visus mano klystklelius, ir nori kad grisciau pas ja, bet vakar as jai nepaskambinau ir ji man pasake esu laisvas galiu gyventi su ta k***rva. Tad esu visiskai pasimetes ir nezinau kaip elgtis, like du variantai: 1 skirtis su zmona 2 skirtis su meiluze. Siuo metu beje zmona isvykus dirbti i uzsnieny 3 metams (isvyko rugpjucio men viduryje). Vaikelis siuo metu su manimi, bet zmona nori pasiimti vakeli pas save i uzsieni.

    KA DARYT…………..???

    Lauksiu atsakymo

    Pagarbiai

    Tadas

  149. Na turbūt man ir knygos neuztektu parasyti apie neistikymbe… Su vyru esu 9 metai, pradejom draugauti kai man 15, jam 21… Visi metai praleisti tebuvo grysti melu ir neistikimybe… Zinoma kad skaudu ir kiekviena karta saves klausiu, kodėl vis as dar su juo.. Turim sunu kartu, buvo palikes kai laukausiu del kitos moters atleidau varrdan praejus metams po susitaikymo susidejo vel su kita, vel atldeidau, nuolatinis nepasitikejimas juo vercia mane jaustis nepilnavete, tuscia… bet manau kad tai patologija genai, vyro tevas toks pats, brolis taip pat nepadtovus neturintis ilgalaikiu santykiu… po visu 9 metų isdavysciu, melo bemiegiu naktu nusprendziau kad laikas viska mesti padariau viska ka galejau per tuos metus zeminausi, atleidau bet tai niekada nepasikeis,blogas pavizdys vaikui nenoriu kad sis uzburtas ratas testusi vaikas matytu toki vyro-tevo pavizdi vardan viso to nusprendziau viska mesti palikti ji… salia manes per tuos metus buvo atsirades nuostabus zmogus, su kuriuo bendravau ne metus ir nei karto neisdaviau savo vyro fiziskai su kuo nors tikrai galejo taip atsitikti…paleidau ta zmogu ir tikrai del to gailiuosi, galejau buti laimingiausia pasaulyje… nuolatos apie ji galvoju… o visi vyro zeminimai issidirbinejimai perpilde kantrybes taure, kai laukiausi vyras mane paliko nes juo nuomone buvau stora, slyksti jam negaledavo net i vonia ateiti nugaros nutrinti nes jam slykstu buvo, nors nescia nebuvau nei stora nei slyksti grazi besilaukianti moteris… baisu ir pagalvoti kaip galejau su juo dar po visu skaudinimu gyventi ir tai kesti… Buvau tikrai gera zmona, moteris, vaiko mama, tiesiog suprantu tai jog jis neturi jokiu vertybiu, niekas nesvarbu tik draugai vakareliai ir kitos… mano klaida ta, kad as tokia kvaila tiek ilgai su visu tuo gyvenau…

  150. Sveiki,turiu ir as problemike didele,radau zmonos telefone kitam skirtus sms,jai teko viska papasakot,jis kolkas uzsienyje,ji su juo dar nebuvo susitikus. Bet sake susitiks kai grys,ir ji nori skirtis,turim du vaikucius ir as noriu issaugot seima,zinoma ir ja labai myliu,ka daryt kol dar laikas.

  151. kartas nuo karto paskaitau šį straipsnį ir komentarus bandydama rasti atsakymą, kodėl jis taip pasielgė…galvoju atlėgs skausmas, kai suprasiu, bet deja.Mes susituokę daugiau nei 16 metų, trys vaikai, mažiausiajam tik 2. Gilindamasi į vykius, suprantu, kad iš dalies ir aš kalta.Gimus mažėliui, 150 procentų pasinėriau į motinystę, buvau pavargusi, nes vaikas sunkiai miegojo naktimis, o dar į darbą reikėjo išeiti kai vaikui sukako metai. Buvo sunku, neparodydavau tiek dėmesio vyrui, bet neparodydavau, kad man sunku. Tapau kartais net grubi. Ir atsirado gražesnė, jaunesnė, kuri įvertino mano vyrą, kuri rodė jam dėmesį, rodė, kad jai reikia globos ir panašiai. Iš pradžių buvo tik nuojauta, kad kažkas ne taip. Vėliau dukra pateikė įrodymus, kad tėtis mane išdavė. Pirmas kartas, gailėjos, sakė, kad myli mane, nežino kas su juo darosi. Patikėjau-artėja 40-metis, vyriškių viduramžio krizė.Kad ir sunku, ateleidau, bandžiau patikėti juo. Daviau laisvės susivokti…tik vėl tas pats.vėl turiu įrodymų…Nežinau, pasakiau, kad susirinktų daiktus ir eitų savo keliu. Bet pačiai plyšta širdis, vaikai nieko dar nežino.kaip gyventi toliau.aš jį dar vis beprotiškai myliu, tikiu, kad ir jis dar mane myli, bet myli ir ją “blondinę” ir nežino kaip tinkamai apsispręsti.
    Galvoju gal kreiptis į psichologus, sudėliotų viską į savo vietas.nežinau?

  152. Pries gerus metus cia isliejau savo skausma ir tik dabar isdrisau vel cia apsilankyti,per daug skaudu buvo…perskaiciau savo rasyta istorija,veliau kitu ir supratau,kad cia lankosi rmybes nerandantys zmones,kurie nori buti laimingi,bet deja…Mes pazenklinti - kenteti.Netikiu,kad seimoje po neistikimybes gali buti ramu.Galime tos ramybes ieskoti kitur,bet kazkodel to nedarome,dangstomes meile,o kokia ji,ar saldi tokia meile pilna asaru,nepasitikejmo, skausmo - mes tiesiog bijome liki vieni.As cia labai pesimistiskai,gal todel,kad negaliu atleisti,nors aplinkiniai mano,kad musu seima idiali (niekas apie vyro isdavyste nezino).Bunda dukryte,tad turiu atsisveikinti.Noreciau visiems palinketi sekmes,nepasiduoti skausmui,atsitiesti,daug kas raso - as pati kalta,netiesa kaltas tik isdavikas,buk pranasesne uz ji.Nezinau ar as teisi,bet jam daviau suprasti,kad nuo siol jis gali tiketis to paties ir zinokite bendrauju su kitais vyrais,idemiai apziurineja trumpesni mano sijona,ar gilesne iskirpte.tegul ir jie bijo.deja as taip nepasielgciau,nebent vel isimyleciau.

  153. Sveiki,
    mano panašus atvejis..mae vyras išdavė 3 kartus..verkiau,blioviau,bet po to pamaniau,kad jis nevertas mano ašarų..suprantu,kad kažkur yra ir mano kaltė,tačiau matyt,vyrai yra arba primatai arba pastoviai nori dėmesio..

  154. Sveiki,

    Kankinuosi ir as jau keturi menesiai. Vis mintys grizta ir grizta prie to pacio.Kartais norisi viska mesti ir iseiti ir pradeti gyvenima is naujo, be to skausmo. Bet is kitos puses negaliu gyventi be jo. Taip ir blaskausi tarp meiles ir skausmo. Kai jis salia ir kalba graziais zodziais, viskas taip lengva, gera. Kai lieku viena, skausmas grizta ir stengiuosi ismokti jo nekesti.
    Is vienos puses jis buvo ir vis dar yra pas nuostabiausias mano sutiktas vyras per visa mano gyvenima(o as tikarai seniai jau ne dvidesimtmete), o is kitos puses, niekas dar taip ziauriai nebuvo manes iskaudinesir isdaves. Jis tiesiog sunaikino mane, sunaikino visa mano pasitikejima savimi ir mano laimes jausma .

  155. Sveiki,
    Matau, kad dauguma išgyvena panašiai kaip aš. Vieną kartą atleidau. Daug šnekėjomės, patikėjau, kad viskas jau gerai.Bet deja - širdimi jaučiau, kad kažkas vis tiek ne taip. Santykiai tik šalti dalykiški, jokio švelnumo, kas buvo iki tol. Ir deje pasitvirtinantys mano spėliojimai, kad jis vis dėl to nenutraukė ryšių-vis dar susitikinėja su ja. Ir skaudžiausia man ne tai, kad išdavė-visko gyvenime būna, bet kad melavo. Daugiau nei 17 metų aš juo tikėjau ir buvau tikra, kad viską pasakys, bet deja..Bandau būti stipri ir save įtikinti, kad aš viską galiu padaryti pati - ir tikrai galiu, bet žmogaus šalia labai trūks.O kai dar vaikų akys klausiančios, kas yra? Koki sprendima priimti, nes toks dvilypis gyvenimas ne man..

  156. Neverta taikytis. Mano vyras jau antra karta blaškosi tarp 25m. jaunesnių merginų. Ir jau mano kantrybė baigėsi. Pasakiau sau stop. Šiuo metu esu nėščia ir privalau galvoti apie kūdikį, o jo pielgis tiesiog nesuprantamas. Nežadu vėl tuščiai kalbėti, bandyti aiškintis elgesio priežastis ir t.t. jis yra dvylypė asmenybė. Ir čia jau reikia šeimos psichologo pagalbos. Tačiau ir ten nesiruošia eiti kartu su manimi. Sako aš laiko nešvaistysiu veltui yra ir taip kas vekti. Va t tokios tatai pastangos išsaugojant šeimą.

  157. Mano vyras susrado meilužę, kai man tebuvo vos 8mėn. nėštumo. Ir svarbiausia kad tarp jų yra 25m. skirtumas. Jis rašo jai elektroninius laiškus, pasakoja kaip ją myli, labai pasiilgo ir t.t. Jaučiuosi tokia pažeminta kad sužinojau tai. Pastaruoju metu mūsų su vyru santykiai labai atšalę. Man jau artėja gimdymas, o jis nenustoja ir toliau susirašinėjęs. Suprantu kad šeimoje ši santykių krizė nesibaigs gerai, nes aš jaučiu kaip tas žmogus tolsta kaskart nuo mūsų šeimos. Bandžiau kalbėti, tačiau jis mane kaltina paranoja ir t.t. prašiau kreiptis pagalbos, spręsti problemą, tačiau matau tik viena- jis nenori. Sako kad myli mane ir mažylį, tačiau jaučiu jo šaltą abejingumą.

  158. Piercazz, vos neišdurnėjau, kai perskaičiau Jūsų mintis.Mano tokios pačios.Tik vienintelis klausimas kilo mano makaulėje, ar vyrai pergyvena,kai patys išduodą mylimą žmoną.Jei ją išduoda, tai gal ji nėra mylima,ar galima gyventi su nemylimu? Aš manau, kad ne.Norėčiau su tavim prisigerti ,bet ne daugiau.Ir pasikalbėti.Na tokio paties asmens ,t.y.su tokiomis mintimis nesu sutikusi.

  159. Siga,

    durnet nera ko, cia viskas realu ir gyvenimas ties posukiais nesustoja, kol mastai ir kazka veiki.As Tau negaliu pasakyti del visu vyru, ir nebutinai tai liecia tik juos, nes mes tesam tokie patys zmones kaip ir Jus, gal tik daugiau i viesuma iskeliami ir pazymimi, bet man paciam skaudejo, skaudejo,poto kai suvokiau, ka pridirbau ir nesiruosiau visko graziai uzglaistyt, man buvo svarbu issiaiskint, pirma, kas mane pastume ir kaip viska aptart ir atgaut pasitikejima ir pagarba tarpusavy.Deja, man nepavyko, kadangi tai ne nuo manes vieno priklause ir zmones ,kai jiems skauda, yra neadekvatus savo poelgiams,kadangi viska lydi emocijos.Del tos meiles, hmm, pasakysiu tik tiek, kad as apie ja tuo momentu nemasciau, nes lygiai taippat buvau bejegis savo silpnumui ir nebesugebejau suvaldyt situacijos.Zinoma, viskas priklauso ir nuo situacijos, nes pati istikimybes ar isdavystes samprata gali buti skirtingai suvokiama.Ar mylejau, manau kad taip.Kiekvienas turim savo nuomone siuo klausimu. Ir dar viena, manau kad alkoholis nieko neisspres, tik padidins depresija ir suastrins kampus, patikek, sita as jau perejau.Yra ir kitokiu budu issikalbet ir rast iseiti.Bet pasaulis mazas, eisi pro sali kada, uzkalbink :)) Sekmes tame, ka darai ir ko sieki.

  160. Piercazz,
    Ačiū,kad atsiliepei.Tiesiog nesitikėjau.Išgyvenu tokią išdavystę,kad protu negaliu suvokti…Na tiesiog neišeina,gal nemoku.Skausmas taip parvėrė sielą, bet aš atleidau.Tikrąja to žodžio prasme,absoliučiai…Deja…gavau tik pliūpsnį pykčio, nes mano žmogus nemoka atsiprašyti.Man neužtenka jo vieno žodžio,kuo toliau ,tuo sunkiau.O tereikia tik vieno paprasto gražaus vakaro…:((( Kaip žmonės nesupranta, be pykčio, rėkimo,be kaltinimų ir praeities narstymo sau palankia tvarka, tarsi pažeminti būtų labai smagu:(((.Negeriu aš, beveik visiškai, man nepatinka,bet, kai ypatingai reikia,sunkiai, bet prisiverčiu.Parašyk, kaip tau sekasi, gal dar bandysi susigrąžinti savo meilę.Manau, kad ,jei davei priesaiką bažnyčioje, tai prašyk ,belsk ir durys atsidarys, patikėk.Ačiū,kad užsukai.Sėkmės.

  161. Geras straipsnis, parašytas prieš tiek metų,o iki šiol skaitomas. Man 35 metai. Daug žmonių nelaimingų, man jų be galo gaila. Galiu duoti mažą patarimą , kad būtų lengviau. Galvokit, darykit nuo ryto iki vakaro tik gerus darbus,padėkit kitiem,alkaniem, benamiam , mirštantiems … Pašerkit alkanus gyvūnus . Šypsokitės visiems visur ir visada. Nenuleiskit ranku, jus reikalingi …. Kiek vaikų gyvena globos namuose , be meilės… Juos išdavė jiems dar negimus. Džiaukitės,kad turit giminių, draugų… Tie kas mus išduoda … negalvokit apie juos -jie to neverti… Dažnai negalim skirtis, vaikai,turtas… Vaidinkit šaltais ir abejingais,jus jau nieko nepakeisite… Nebūkit aukomis, gyvenkit… Nėra to blogo , kas neišeitų į gerą… Išdavystė ne piktybinis auglys pas jūsų vaiką… čia viską dar galima pakeisti…Darykit gerus darbus,jie jus atpalaiduos nuo visko… Atsiminkit!!!!! Į jus akmeniu , o jus duona. Gyvenimas per trumpas liūdėti. Gyvenkit , kaip gyventumėt paskutinę dieną. Ir jai jums nieks nenuperka gėlių , nusipirkit jų pat sau…

  162. Perskaičiau visas istorijas,jos visos vienodai nelaimingos,bet kartu kokios skausmingos.Man norisi paklausti tų moterų, kurios susideda su vedusiais vyrais: ko jūs tikitės, pagarbos nenusipelnysite tai tikrai,ar čia kažkoks kerštas dėl savo nenusisekusio gyvenimo,bet patyręs išdavystę žmogus puikiai žino mirties alsavimą į nugarą.Išdavystė baisiau už mirtį.Ko draskotės, kai vedęs pasirenka šeimą? Kiek jūs skausmo ir kančios atnešate žmonėms.Na pagaliau būkite pačios žmonėmis, o ne kekšėmis,kurių kūnais naudojasi tokie patys kaip jūs.

  163. Kaip as jum pritariu Roberta,pati isgyvenu toki skausma kad gyvent nesinori.Atrodo tiek metu gyveni dziaugies augini vaikus ir se tau viskas per akimirka nutruksta jau keli menesiai gyvenu kosmare ir matau kad viskas taip paprastai nesibaiks.Mano vyro glebyja dabar 10 metu uz mane jaunesne,o kad dar butu tik tiek manaiu pamirsiu susigyvensiu del jo vaiku ir pagaliau del saves nes myliu beproto,bet tikriausiai to nepakanka,is pradziu viska neige durnino kol pati jai nepaskambinau isrekiau ka norejau ji nieko neneige.Prasiau jo viska baikti pazadejo bet apgavo niekas nesibaige,o ir dar blogiau zinoma jis dabar verkia atsiprasineja,bet visko iki galo nepasako,bet tik tiek ispesiau,kad negali man ziureti i akis jok padare pati baisiausia dalyka gyvenime ir kad zino kad jam neatleisiu,bet kas tai ateina tik viena mintis jok ta kekse laukiasi jo vaiko ir gimdys ji,na cia tai smugis kurio tikrai neatlaikysiu jai tai tiesa,zinoma kad issiskyrsiu kad ir kaip sunku nes toliau gyvent zinant kad kazkas augina jo vaika baisiau negu baisu,kai dar paties vaikai mazi.Vat tokia mano situacija beproto uzjauciu visus apgautuosius bet zinoma reikia gyventi toliau del vaiku ir saves.

  164. Ingute, pati išgyvenu tai.Tęsiasi jau ilgai.Pabandyk nusiraminti kaip nors ir pasikalbėti su savo žmogumi.Klystame visi, nėra nė vieno ,kuris gyventų be klaidų.Galbūt ta situacija visai nėra tokia baisi,gal gali pabandyti atleisti…Reikės laiko, kasdien tave ės ir nervins.Neatiduok savo laimės kažkokiai įsibrovėlei,bandyk su vyru pradėti kažkaip kitaip kalbėtis.Neleisk emocijoms tave valdyti, nors lengva pasakyti, kai tau peilį įsmeigia į nugarą.Bet bandyk,tikrai turėtų pavykti.

  165. Roberta skaitau ka man paraset ir negaliu nulaikyt asaru,matau kad suprantat mane,niekam to nepasakoju laikau viska savyja taip sunku kad mirt norisi.Zinoma as su juo kalbu atrodo nuosirdziai gailisi atsiprasineja,sako kad jam svarbiausia musu seima kad myli mus beprotiskai,kad niekada nepaliks,nebent as ji paliksiu,bet kita diena viskas vel tas pats,ziuriu i ta zmogu ir jauciu kad jis man jau svetimas kad viskas ne be taip kaip buvo,dar prisidejo alkoholis pradejo gert vos ne kiekviena diena,suprantu kad ir jam sunku,bet as jau nebegaliu daugiau.Nezinau kaip viskas baiksis bet jauciu kad negerai.

  166. Laikykitės Inga,viskas Jūsų rankose,būkite stipri, kaukitės už savo laimę.Linkiu sėkmės.

  167. Man labai patiko br.Antano mintys:
    - priešai yra geradariai.Per jų sunkumus mes tobulėjame .o darydami gera priešui,mes “krauname žarijas jam ant galvos”…
    - jei viduje jaučiame kančią,paaukokime ją kažkam ar už kažką…
    - jei Dievas parodytų mums visą kelią,tai gal ir nenorėtume tuo eiti tuo keliu.

    Užjaučiu visus išduotus ir išdavikus.Visi esame nelaimingi.Bandykime atleisti ir susitaikyti.Na nors bandykime…manau,kad pavyks.Kam labai sunku ir nėra vilties, kreipkimės į Dievą.Jis visagalis.Tik reikia tuo tikėti,labai tikėti.

  168. Tu matyt taip uzknisai savo moteri,kad ta net sekso jausma prarado.A tu zinai delko taip yra,nu zinok ji pervargo nuo tavo nesamoniu,a va su kitu tai jai gerai.O tu su K****m ir liksi trintis.Nu kai as ta supratau,tai is naujo savo zmona atradau.Leisk jai pailseti, nudirbk ir tu kokius darbus,kalbek graziau ir seksinkis nuo ryto, o ne tik vakare.Nu tipo,geliu nupirk, pazvanyk kelis kartus.Meiluzei juk zvambteli kada nori.O tu prastu bobu a mums reik,man jau nebereik.

  169. …perskaiciau vel visas mintis…oho kiek skausmo cia slepia cia sitas puslapis,ir kiek vilties, kiek troskimo,kad butu viskas gerai…
    …kazkaip nusprendziau sugrizt parasyt po kazkiek laiko,kad ne visu istorijos vienodos, ir ne visos turi vienoda pabaiga-bet jei lb nori po to galima gyventi kartu…ar ilgai dar nzn bet imanoma…
    lb patiko Robertos pasisakymas-visi mes klystam-pabandyti verta…
    Tik pasakysiu viena-nebutinai kisimasis i vedusiu zmoniu snatykius nuodeme-siais laikais yra n poru gyvenanciu po n metu kartu-tai ar jei ne seima i kuria galima butu tarkim isbraut,kaip kad mums nutiko?Manau NE! nu bet juk braunas tos - kurias mes nukentejusios vadinam KEKSEMIs ir jos brausis dar ne i viena pora,seima, sirdi,taip jau yra..Kodel nzn…Tik zinau,kad po patirtu isgyvenimu-man uzimtas vyras visada bus MIRES - lazda turi du galus,tikekit manim..Taip yra gyvenime…
    Linkeciau visiems-jei imanoma susitaikymo:)As likau su savo sirdies zmogum…ir kaip bus po 10 metu nzn…ir kiekvienam juk savas pasirinkimas,sava nugyventa patirtis…
    Tik visom suzeistom sirdim noreciau pasakyt,as netikejau-bet tikrai skausmas sumazeja,jis atlegsta,asaros nudziuva,kam po keliu menesiu,kam TIK po keliu metu…Svarbiausia kad netektu gailetis sprendimo- ATLEISTI taip mylimam ir brangima zmogui….

  170. Sveika Siga,

    is tikro uzjauciu,kad Tave, ar Jusu seima,kad irgi aplanke neistikimybes testas ir manau,kad neisvengiamai turetu sekti isgyvenimu laikotarpis.Patikek, viena diena viskas praeis ir is savo praeities tik nusijuoksi.Siandie tikiu,kad viskas atrodo susiliejusiom spalvom ir klaidziojanciom mintim,bei svarstymais.Skaudu girdeti,kad atleidus Tu gauni tik dar viena pliupsni purvo, tai bent mane vercia susimastyti, ar Tavo zmogus suvoke,ka prisidirbo ir ar ne per anksti gavo atleidima, nes jam irgi reik subresti,suvokti,kodel tai ivyko,ka galima pakeisti ir kaip su tuo gyventi toliau.Nejaugi tik Tau vienai reik seimos, o daznai po greito atleidimo seks ir sekantys isbandymai, nesakau kad ryt, taciau…ar jis suvokia praradimo ir skausmo kaina?Nenoriu izeist, bet po tokiu purvo voniu, Tu vis dar manai,kad tai jis yra antra Tavo dalis siam pasaulyje??Gal ir taip, tik manau galetu surasti zavingesniu budu irodymams,kad vertas buti salia.Cia mano nuomone.Kaip bebutu, linkiu istvermes ir blaivaus proto isgyvenant esama laikotarpi,tas kas buvo, nebegryz,tas kas bus, gali susikurti pati, jei kazka darysi, o ne vien lauksi,kol kazkas padarys uz Tave.Tai Tavo gyvenimas, su juo ar bejo.
    O jei trumpai apie mane,manau po to,ka isgyvenau as,dabar man sekasi puikiai, nes visi sukretimai keicia vertybiu skale, poziuri i ivykius ir zmones, bendravima ir gyvenimo krypti.Man prireike nemazai laiko ta suprast, bet manau galiu pasakyti,kad subrendau,kadangi nagrinejant savo praeiti pastebi daug klaidu,kuriu nebesinori kartot.Klausi, ar dar bandysiu susigrazint savo meile, hmm, tam kad ja susigrazint, ji turi egzistuot, ir to reik noret ne vienam.Pasakysiu atvirai, siandie man gerai ir vienam, bet tai nereiskia, kad vengiu atsakomybes.Matyt stipriai perdegiau as su tom meilem, bet kaip bus tai tik Dievo valioje,nes egzistuoja procesai ir dalykai, kuriu mes neigalus sukontroliuot,bet tai nereiskia,kad reik nuleist rankas ar laukti stebuklo visa gyvenima.Man labai patiko Editos zodziai, yra daug tiesos.O kas liecia pacia tema,neistikimybes, tai nei mes pirmi, nei paskutiniai, procesas kaip vyko,taip ir vyks,kol suksis pasaulis,tik niekad to jautriai nepriimam,kol tai nepaliecia Jusu asmeniskai.Manau, nuosirdziai isanalizave savo situacijas,zmones gali nustebti, surade priezastis,kodel tai vyksta,vienam tai pades, kitus tai sukres,tik reik nuosirdziai sau pasakyt, ar tikrai tau to reik,nes kartais mes elgiames kaip gyvuliu vejama banda, vis tas bandos principas, o juk esam visi tokie individualus.Sekmes visiems, beieskant tiesos ir laimes.

    p.s. dziaugiuos uz Ardne,kiek zinau, jai pavyko.

    Nuosirdziai P.

  171. Sveikas Piercai,
    Dėkoju,kad atsiliepei.Nors viena paguoda paskaityti protingo žmogaus minčių.Nesutinku,kad ,praėjus kažkuriam laikui, iš to tik pasijuoksiu.Ne,aš nesijuoksiu,man per daug kainuoja sveikata ir nervai.Gyveni,dirbi,stengiesi,augini vaikus, rūpiniesi, o čia tau - bac peiliu į nugarą…Žiauroka…Gyvenam 26 metus kartu,rodos ir nemažai,jau ir amžius,argi reikia dar begadinti santykius su artimiausiais žmonėmis.Rodos, imk ir gyvenk,bet ne…Nera pas žmogų jokios atsakomybės už savo veiksmus,šeimą.Skauda, nežmoniškai skauda, ir tie purvini ratilai vis išplaukia į paviršių.Trys mėnesiai, o man atrodo,kaip trisdešimt metų…Gelia taip,kad net inkšti negaliu…blogiausia,kad dirbti reikia, o ir darbas atsakingas, nueinu kaip šešėlis ir žiūriu stiklinėmis akimis i kompą..niekaip nepraeina, niekaip…Norėčiau išnykti kažkur tamsoje ir kad daugiau čia nesivaidenti..bet negaliu, vaikai sulaiko….
    Ačiū tau,Žmogau už gerą žodį.Sėkmės Jums visiems ,linkiu sėkmingai klijuoti sudužusias širdis.

  172. Siga
    nesuprask manes neteisingai,juoktis reik ne is to kas ivyko,o is poziurio i tai, kaip mes tai suvokiam.as zinau, siandie Tau sirdis neleidzia to priimt, tiesiog ji valdo jausmus,.Taciau,ar del to gyveni si gyvenima,kad negaletum atsipalaiduot?Velnias.As masciau kad esi jaunesne,ir kad visko taip nesureiksminsi.tiesiog,esi zmogus,pasimk laisva minute ir sumastyk,kur noretum atsidurt,jei nepadeda vaikai palaikymu,ir aplinka, nuskrisk i rytoju,be problemu, susirask, uzsiemime del saves,nueik pas drauge,bet tik ta,kuri bus pirma prie kryziaus,issikalbet,….susirask sim ta priezasciu pamirst Ji.Nejaugi esi tokia beviltiska kad nesuvoktum,kad gyvenimas yra skirtas ne idiotams???netikiu.jei…noresi pakalbet, pasakyk.

  173. Piercazz,

    Man dabar taip neišeina, manau ir toliau taip bus.Viską suprantu,bet negalvoti neišeina nors pasikark.Matyt,kad laikas čia bus geriausias gydytojas.Kalbu su ta,kuriai padejai.

  174. Sveiki,
    Skaiciau visus pasisakymus. Man labai gaila, kai isdavyste atsiranda seimoje. Cia nieko negaliu patarti, nes nesu istekejus. Taciau jeigu isdavyste atsiranda dar draugaujant, neturint vaiku, drasiai galiu pasakyti, nevarkit ir nelipdykit tos draugystes jei isduoda ne pirma karta. Suduzusi inda suklijuoti galima, taciau abejoju ar jus sugebesite ji naudoti tam paciam tikslui, kuriam naudojot pries sudustant. Kodel as taip kalbu? Pati esu isdavus savo antra puse. Pirma isdavyste mane pacia suglumino, nesupratau nei kaip tai nutiko, nei del ko. Tada pradejau ieskot priezasciu, ieskot budu, kad taip nenutiktu, su ilgameciu draugu sutarem keistis, ideti pastangu, kad atgaivintumem tai, del ko atsiranda noras nusukti i sona. Deja, kalbeti buvo paprasciau negu daryti… Situacija tik blogejo, kol galiausiai pabodo stengtis ir leidom gyvenimui teketi sava vaga. Isdaviau antra karta. Nesigailiu. Nes pradejau daugiau galvoti apie save. Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmi.
    Tarp kitko yra daugybe atveju, kai vede vyrai turi meiluzes, taciau jei tenka rinktis, zmonos visuomet buna svarbesnes. Manau vyras privalo nors karta “prarasti” mylima moteri, kad susideliotu savo gyvenime prioritetus ir toliau sugebetu vykdyti savo pareigas budamas geras vyras bei tevas.
    P.S. Mylintys zmones turi ziureti ne vienas i kita, o viena kryptimi.
    Sekmes

  175. Tikrai saziningai perskaiciau visas istorijas ir, manau, tikrai graudu matyti, kaip zmones (nesvarbu moteris tai ar vyras) kencia po kazkurios puses neistikimybes.. Nors perskaiciau nemazai komentaru, kuriuose kalbama, kad kol nera seimos nera reikalo kazko taisyti, man asmeniskai sunku su tuo sutikti… pati esu netekejusi ir gyvenu su draugu, taciau siuos santykius tikrai laikau ne kazkokiu paauglystes dziaugsmu ir isgyvenimu, bet tikrai brandziais santykiais, kurie veda link seimos sukurimo.. deja, kol kas apie tai galvoti siek tiek per anksti ir per anksti ne laiko atzvlgiu, o del to, kad musu santykiai neseniai isgyveno ta pati neistikimybes pragara, kuri isgyveno daugelis cia komentuojanciu zmoniu. Galbut lengviau butu kalbeti, jei neistikimybes akmuo slegtu ne mane, bet mano mylima zmogu, deja siuo atveju, i sona nuklydau as.. Su draugu pradejome susitikineti budami labai jauni (dar mokykloje), bet aisku tas susitikinejimas tebuvo nuejimas kartu i sokius ir pan., viskas pasikeite, kai istojau mokytis i universiteta. Tuomet abu jauteme, kad mus junge kur kas daugiau nei paprasta draugyste, bendravimas. Prasidejo tas grazus visiems zinomas jausmas meile.. buvom laimingi, tikrai galiu pasakyti, pilve tuo metu skraide drugeliai ir skraide ne metus,ne du, tol, kol santykiuose pradejo kazko trukti ir pradejo trukti ne jam, o man. Gyvenom skirtinguose miestuose, nes jis studijavo ir dirbo Kaune, as - Vilniuje, galbut demesio trukumas, susitikimu (kuriu norejosi vis daugiau ir tik savaitgaliniu ar atostogu praleidimo kartu jau nebepakako)trukumas pastumejo mane i kito glebi.. tas kitas zmogus nuo pat pirmo kurso buvo geras draugas, kuris mane suprasdavo, kai draugo supratimo nesulaukdavau, taciau tai tikrai nepasiteisinimas.. galu gale paprastas draugas tapo kur kas daugiau - kasdieniai laiko praleidimai kartu, pokalbiai ir bendravimas vis didino atstuma tarp manes ir mano mylimo zmogaus.. Vis reciau norejosi susitikti, o ir jo vadovaujancios pareigos darbe nebeleido praleisti su manim tiek laiko, kiek galbut jam norejosi… nusprendziau daugiau nebezaisti dvigubo gyvenimo ir draugui pasakyti STOP - daugiau taip nebegalima,as turiu mylima zmogu ir noriu su juo buti. Tuo metu atrode viskas gerai, bet sazines grauzatis dare savo. Mano mylimasis atsikrauste pas mane i VIlniu, susirado labai gera darba cia ir bande savo troskimus igyvendinti kitame mieste, taciau, nors ir gyvenome kartu, demesio, kurio as norejau, nesusilaukiau. Didziausia beda, kad retai kada sugebu atsisesti ir isaiskinti ko man truksta, kad jis galetu pasitaisyti. Ir tada vel pasimaise mano “draugas”. Susitikome, pakalbejome, atsimineme senus laikus ir tada padariau didziausia klaida savo gyvenime. Grizusi namo jauciausi slyksciai, taip norejosi viska papasakoti, bet bijojau, kad viska sugriausiu, kad ji nuvilsiu (vis delto del manes jis pakeite savo gyvenima - paliko draugus, darba Kaune ir tik del manes persikrauste i VIlniu). Taip nieko ir nepapasakojau, gyvenau su ta sazines grauzatimi ir bandziau sau atleisti, darydama ji laimingiausiu zmogumi pasaulyje - buvau ideali “zmona” (taip sakydavo jis). Tai tesesi iki tos dienos, kai mano mylimasis pasijunge mano “skype”, noredamas pakalbeti su mano broliu ir smalsumo vedinas perskaite mano susirasinejimus su mano “draugu”. Ten buvo atsiprasinejimai, kad jis privede mane prie tokios situacijos kad as neatsilaikiau ir pan. Vienu zodziu, nereikejo daug proto, kad suvoktum, kad su siuo zmogumi as ji isdaviau.
    Grizusi namo radau ji, verianti su sukrautais daiktais sedinti prie “skype”. Is karto nesupratau kas atsitiko, bandziau klausti, kame reikalas ir jis man parode “draugo” zinute. Tuomet sirdis atrode issoks is krutines, nes supratau, kad mane pagavo. Aisku, kaip ir daugelis, bandziau teisintis, kad tai tik vienas kartas, kad man tai nieko nereiske ir tik dabar suvokiu kokie tie pasiteisinimai buvo kvaili. Nieko nekalbedamas jis paklause tik vieno zodzio “kodel?”. Aisku, negalejau i tai atssakyti ir tuomet jis isejo susirinkes visus daiktus, isejo nezinia kur ir tikrai zinojau, kad nebegris.
    Laimei po keliu savaiciu jis su manim sutiko susitikti. Atvaziavo pas mane, susedom, pakalbejom, uzdave begale klausimu, i kuriuos atsakymus suradau tik neseniai. Atleido ir pazadejo viska pamirsti ir apie tai gyvenime man nepriminti.
    Aisku, dabar as jam nezmoniskai dekinga uz suteikta antra proga, nes siuo metu as ir vel nuostabiausia “zmona”. Deja sirdyje tas kaltes jausmas, ta sazines grauzatis taip ir liko. Ir esme tame, kad jis man gyvenime to neprimena, apie tai nekabla, bet as pati sau nesugebejau atleisti ir tikriausiai niekuomet neatleisiu, nes turejau viska, apie ka moteris gali pasvjoti, bet nukrypau is kelio. Nukrypau del ko? Del to euforijos jausmo, kai kitas zmogus sako kokia as nuostabi? Del nuotykiu ieskojimo? Nezinau, ir tikriausiai niekada nesuzinosiu.
    Reziume ta, kad nezmoniskai palaikau zmones, kurie sugebejo atleisti ir zinokit, kad ne tik jums sunku, manau, kad ir po jusu atleidimo, jus isdaves zmogus ilga laika jaus kalte, o su ja gyventi yra kazkas nepakeliamo.. Kaskart vis susitiprejanti sazines grauzatis veda prie situacijos, kai pradedi galvoti ar tu gali tam zmogui, kuri kazkada isdavei, padovanoti laime, ar gali jam suteikti tai, ko jis nusipelne. Ir mane kamuoja tokie klausimai, nors mano mylimasis dar ir siandien - po 8 metu draugystes kartoja, kad as - nuostabiausias dalykas ivykes jo gyvenime.

  176. Eleonora, nors esu kitoje barikadu puseje, bet…
    As is tu - isduotuju, ieskanciu atsakymo KODEL, besistengianciu suprasti ir atleisti, bet nerandanciu nei atsakymu nei galios atleisti. Bent jau kol kas…
    Pas psichologa? Pas kuniga? Pas geriausia drauge? Kur eiti? Kur rasti atsakymus? Ramybe? Tiesiausias ir greiciausias kelias “panarsyti” i-nete, paieskoti panasiu istoriju, rasti paguoda ta pati isgyvenusiu zmoniu gyvenimuose.
    Perskaiciau viska per visus 3 metus, nuo straipsnio publikacijos DP ir pirmojo komentaro, iki tavo vakarykscio laisko. Dievazi, kaip viskas sudetinga… Nera ramybes nei isdavusiems, anei isduotiesiems. Dauguma komentaru isties labai brandziu asmenybiu, nevaikiski, nepaiki. Subrende zmones krecia su savo gyvenimais nesuvokiamus dalykus. O kas po to? Skausmas, ilgi menesiai, metai skausmingo suvokimo, kad padarei klaida arba negali atleisti nei sau nei kitam… Liudna…

  177. Piercazz, parašyk,jei gali padeti man nora.vait@inbox.lt

  178. Ena, tikiu, kad sunku atleisti, bet mano istorija leidzia suvokti, kad ir atleides zmogus gali buti laimingas.. Didziausias klausimas kaip tu ir sakei - yra KODEL, kuris kankita tiek isduota zmogu, tiek ta kuris isdave… Mane sis klausimas kankina iki siol ir manau ramybes dar ilgai nerasiu, nes nesugebu atleisti pati sau. Manau, saves pateisinimas ir atleidimas sau paciam yra kur kas svarbesnis uz zmogaus, kuri tu isdavei atleidima. Mano mylimas zmogus man tikrai atleido, o as? As sau neatleidau ir iki siol gyvenu su sirdies grauzatimi, su tuo kaltes jausmu, kuris kiekviena diena gilina zaizdas mano sirdyje..
    Zinau, kad atleisti sunku, bet Ena, ar nemanai, kad atleidusi tu perduosi ta skausma kuri jauti zmogui, kuris tave isdave? Patikek, tokiu atveju jam bus kur kas sunkiau, nei tokiu atveju, jei tu nuspresi viska baigti. Gal tai ir yra didziausias kerstas? Bent jau savuoju atveju galiu teigti, kad tikrai tai yra kur kas skaudziau nei tiesiog iseiti…

  179. Istorija: gyvena sau nuostabi pora. susituoke pries 11 metu is dideliausios meiles. grazus namai, miela dukryte, padorus darbai… statistine lietuviska seima su trupuciu barniu, saldziu susitaikymu, aistra dar neisblesusi, staigmenos, keliones… Ir stai viena diena suprantu, kad mano brangusis kazkoks ne toks. Sita mes visos pajuntame. I klausimus - jokiu atsakymu (arba- ka cia issigalvoji, viskas gerai), i raginimus pasikalbeti - tyla. Nepasakosiu detaliu kaip viska suzinojau. Pradzioje, kai pradejo i dienos sviesa lysti visa tiesa, galvojau, kad vyras tiesiog susizavejo internetine nepazystamaja, kad ji tiesiog itrauke visai nekalti susirasinejimai. Kuri laika tuo net tikejau, o ir jis pats man sake, kad ten nieko tokio, nieko rimto ar juolab - nuodemingo. Melavo. Pilnas vaizdas toks: uzsiregistraves beveik visose pazinciu svetainese (iskaitant ir xxx), susirasinejimai i-nete, zinutes telefonu tiesiog nesuvokiamo kiekio, susitimai, pasimatymai, aisku prisidengiant “darbo reikalais”.
    Zinai, Eleonora, jei jam butu nutikusi tokia situacija kaip tavo - ziureciau i tai tikrai kitaip, patikek. Esu ramaus budo, manau turiu nemazai isminties, myliu zmogu ir tikrai galiu daug ka pateisinti, suprasti ir atleisti. Ka patartum daryt man tokioje situacijoje? A?
    Klaustum manes ka sako jis? Sako - pamirskim, nieko nebuvo, tai klaida, tai praeitis, kurios jis nebenori prisiminti. Aisku, myli tik mane ir neranda priezasciu del kuriu taip elgesi. Ai, ir dar lyg tarp kitko pareiske - visos TEN surastos moterys tikros pabaisos, nieko gero aptikti jam ten nepavyko.
    Kaip jauciuosi as? Kaip nudeveta automobilio padanga, kuri aiskiai zino, kad tik laiko klausimas kada ja pakeis nauja. Ir nenoriu laukti kol jis mane savo rankomis ismontuos ir ismes. Sprogsiu pati ir velniop visi, kas ir kur tuo automobiliu vaziuoja.

  180. Ena, tavo situacija kiek kitokia. Zinau, ziauru, kai taip jautiesi.. Maniskis po visko irgi taip kalbejo, kad tik laiko klausimas, kada atsiras geresnis variantas ir as pabegsiu, bet sirdyje pati buvau isitikinusi, kad to nebus.. Zinau, i sirdi neilisi, nesuprasi, ka jis jaucia, ka galvoja, bet, manau, is nuotaiku galima suprasti, ar jis gailisi, ar nori viska lipdyti..
    Su internetinemis pazintimis zinau kaip buna, pati ne karta taip susipazindavau su “princu ant balto zirgo”, kuris atrodydavo pranasesnis uz mano mylimaji visomis prasmemis. Aisku, laiku susivokdavau ir laiku pasispasakodavau pati, kad yra toks zmogus su kuriuo susirasineju ir musu atveju po to sekdavo ramus pasisedejimas ir issikalbejimas dviese.. Ne karta klausiau savojo zmogaus, ar jis atleido, ar gali taip toliau gyventi ir lygiai taip pat kiekviena karta isgirsdavau ta pati atsakyma - kol esi tokia, kokia esi dabar, jokie atsiminimai apie isdavyste neislenda, bet tik kai susipykstame (ir del barnio bunu kalta as) jis tikrai pagalvoja, kad as netureciau taip elgtis, kad jis man atleido isdavyste, o as to nevertinu.. Aisku, dabar baisiausia, kad nevirsciau zmogumi, bijanciu bent koki zodi jam nepatinkanti istarti, bet tik laikas parodys, ar jis taip atleido, kad net pykdamas apie tai negalvoja..
    Pamirsti? Manau, neimanoma tiek vienai tiek kitai pusei, bet pabandyti (juolab jei tai tik pirmas kartas) galbut verta, juo labiau jus turite dukryte, pries kuria atsakomybes nasta turetum nesti ne viena. Jis irgi turetu stengtis ir labai stengtis viska klijuoti, nes, mano nuomone, vaikas santykiuose yra svarbiausias. Reikia elgtis tap, kad jis jokiu budu nenukentetu. Is kitos puses, kas gali garantuoti, kad tai tik pirmas ir paskutinis kartas kai dukrytei teko matyti mamos asaras del tevo isdavystes? Garantuoju, kad tu pti to tikrai negali zinoti. Tik jis vienas zino, ka jis jaucia, tik vienas sau gali garantuoti, kad to nebebus. Tik vienas gali zinoti, kad tu esi ta vienintele, del kurios jis pasiryzes isgyventi tikra pragara ir melsti tavo atleidimo… Jei jis gailisi tikrai galima tai izvelgti, tieiog ramiomis akimis pabandyk paziureti i kiekviena situacija, vykstancia tarp jusu, pabandyk paziureti, kaip elgiasi, jei bandai apie tai kalbeti, jei susipykstate del paprastu buitiniu dalyku (pvz siuksliu isnesimo). Tokiose situacijose labai puikiai pamatysi, ar zmogus gailisi… As po to ivykio buvau auksinis zmogus - niekada nerodydavau oziu, virtuveje praleisdavau daugiau laiko nei bet kada, stengdamasi ji nustebinti, griztanti is darbo, stengdavausi isvengti bet kokiu barniu (nes seniau as juos dazniausiai sukeldavau, esu labai nervinga) ir sias mano pastangas jis tikrai pastebejo ir ivertino.
    Taip kad pabandyk ir jo elgesyje izvelgti kazkokias pastangas. Jei nesistengia - nesigaili ir tai tikrai gali pasikartoti… Tokia tiesa. Be to, susipyksusi su savuoju daznai galvodavau apie galimybe nuo to pabegti (aisku pas kita), bet to nepadarydavau, nes bijojau, kad tai galutinai sugriautu musu santykius. Taip kad tai gali pasikartoti ir pykcio akivaizdoje..
    Aisku, cia tik mano nuomone, bet zinau kaip sunku atleisti, bet bandyti tikrai verte, juolab - jus esate jau pilna seima su vaikuciu priesakyje.

  181. Brangieji apgautieji ir išduotosios,praktiškai i6šgyvenu išdavystės jausmą.Bjaurus jis, nepakeliamas.Noriu visdėlto visiems duoti gerą patarimą: vadovaukitės tik savo širdimi,neklausykite patarimų ,kurie iškarto ragina skirtis ar trenkti išdaviką į šoną.Patikėkit, viskas Jūsų širdyse,jos ir klausykite.Norite atleisti išdavikui,atleiskite,bet patys žinokite,kad tai ne vienos dienos procesas,tai tęsis ilgai.Norite bendrauti,aiškintis,tai įlyskite į išdaviko laikį.Norite verkti,kaukti ,tai ir darykite.Iki tam tikros ribos,kol asaros iššseks.Tik žiūrėkite savo sveikatą…reikalinga bus ir gysytojų pagalba.O jie sugeba padėti,tada nors protas tampa aiškesnis.Man pavyko,kabinausi ,ieškojau info ir visų klausinėjau.Atrodo,kad pavyko,žmonės skirtingi ir vienodo recepto nėra.Kiekvienas pažįstame savo žmogų,visi turime silpnybių,patikėkit ir duokite šansą.Tikrai nepasigailėsit.Kai išbandysite viską,ką įmanoma,tada spręskite, pavyko Jums ar ne.Manau,kad daugeliu atveju reikalinga beprotiška kantrybė.Nesišvaistykite mylimaisiais.Ir melskitės,prašykite Dievo pagalbos visur ir visada.Einame ir mes susitaikymo keliu.Tikiuosi,kad pavyks.Turi pavykti,nes supurto abu taip,kad žmonės gali pasikeisti absoliučiai,tarsi atgimti iš naujo,bet jau su kita patirtimi ir protu.Linkiu visiems sėkmės.

  182. o man nutiko taip,kad su savaja isgyvenau 11 metuku,susilaukiame grazios dukrytes-kuriai dabar 2metukai,bet neseniai suzinojau kad mene isdavineja su mano draugu jau pusantru metu (ir tai pasake jis man pats sita dalyka )jinai tai pripazysta.Nezinau negaliu nei sirdyje nei sielojai jei atleisti tai,bet nenoriu palikti savo mazosios princeses.Jinai man sako kad mane myli,bet as nesuprantu tokios meiles…kolkas esame kartu,bet negaliu ja pasitiketi.Suprantu visi klystame gyvenime,juk esame zmones,bet klysti pusantru metu ? kaip galvojate ar verta dar karta bandyti ?

  183. Sveiki,

    Rasau jums turedamas vilti ir is stipraus dvasinio skausmo sirdyje, mintyse.

    2007-uju metu pabaigoje susipazinau su mano dabartine zmona, ji tuo metu dirbo Maskvoje, Rusijoje penkerius metus is eiles, o as apie penkerius metus Londone, Didziojoje Britanijoje, susipazinome populiariame internetiniame lietuviskame puslapyje, veliau bendravimas perejo I intensyvu bendravima skype programoje,

    keliu menesiu begyje nutareme susitikti Vilniuje, tarytum pusiaukeleje, susitikome, bendravome, as buvau nedrasus vaikinas 28 metai o ji buvo 32-uju jauna moteris, turinti automobili, buta ir vadovaujanti darba sesers reklamos ir dizaino imoneje, Maskvoje. Ji man patiko jog buvo savarankiska, megstanti lyderio pozicija ir praktiska. As tuo tarpu jai patikau jog buvau paprastas bendravime, teigiamu emociju ir draugiskas, iskalbus.

    Po mano dvieju savaiciu vizito grizus i Londona, ji pasiteiravo ar gali atvykti pas mane savaitgaliui, nuo jos vizito, prasidejo virtine skrydziu pirmyn ir atgal is Londono i Vilniu is man opuses, skraidziau beveik kas antra menesi, kartais I menesi karta ar du. Po pusmecio isvykome i pazintine kelione autobusu Europoje. Keliones metu as jai pasipirsau ir dar po puses metu ji sutiko teketi. Kadangi ji buvo Vilniuje o as Londone, vestuviu pasirengima ji emesi savo iniciatyva, as tik turejau atostogu laika suplanuota vestuvems. Susituokeme, pirmais santuokos metais susilaukeme vaikelio, berniuko. Pagimde ji, ji vienoje is Londono ligoniniu, nes as tikejau jog galbut tai bus gera pradzia jog vaikas gims Britanijoje, ji taip pat tikejosi jog tai bus naudinga ateityje. Is karto gimus vaikui ir grizus I musu nuomojama busta Londone, vaikui issivyste gastroenteritis (gastro sutrikimas) sudetingas motinos pieno pasisavinimas, vaikas turejo problemu del staigaus svorio netekimo ir pan. Nuvyke i ligonine, specialistai pagulde musu kudiki i intensyvios prieziuros palata, apie tris savaites mes isbuvome su juo, tyrimai, vaistu ir gliukozes varinejimas i kuna. Po to ivykio, siek tiek atsigavus kudikeliui, zmona nutare nedelsiant grizti i Lietuva ir gydyti vaika toliau Lietuvoje. Buvome sutare jog ji sugris gyventi kartu kuomet vaiko sveikata zymiai pasitaisys. Lietuvoje vaikas sparciai sveiko, bet zmona pakeite nuomone, ji nebenorejo grizti, taigi, mes toliau teseme musu keliones vienas pas kita karta i du menesius ir po savaite arba dvi. Paskutini menesi, pries kelias savaites, zmona pradejo elgtis labai saltai, as jos klausinejau kas nutiko, kokios priezastis ir pan. Ji man tik sake jog as privedziau musu seima prie sios busenos ir kad jau velu kazka gelbeti. Ji patare man eiti pas psichologa del savo vaikystes nuoskaudu. Kuomet pasiuliau eiti pas Seimos Kriziu Centro darbuotojus ji atsake jog psichologo reikia tik man ir jog ji nera mano psichologas ir kad musu problema yra jau ilgu menesiu padarinys. Bet as nemokejau ivertinti situacijos pries kelis menesius, nes ji tiesiog apie tai nebuvo uzsiminusi, ji tik uzsimindavo jog jai blogai be manes, jai vienisa ir jog galbut as tureciau pasvarstyti apie galimybe grizti gyventi i Lietuva, bet tai buvo daugiau kaip patarimas o ne prasymas ar reikalavimas stambiu planu.
    Buvau stresineje padetyje del darbo ir del musu santykiu, nezinojau kaip prie jos prieiti, paklausti ir spresti iskilusias problemas musu seimoje, ja nuolatos erzindavo mano pasikartojantys klausimai, bet as kitaip nezinojau kaip ir ka daryti, man reikejo konkretumo, o jai matomai laiko, isvada ta jog as kazkur praleidau signalus, kuomet ji man sake jog butu gerai jeigu butum salia ir panasiai, o as savo ruoztu toliau dirbau Londone, studijavau. Kuomet atidejau studijas del musu ir del to jog galeciau ieskoti geresnio darbo, busto, ji man pareiskia jog viska ka as darau jau per velu ir jog ji nebejaucia nieko man. Nezinau kaip elgtis, nors skyrybu procesa ji neskuba pradeti, sako duoda man laiko bet tik todel kas as prasau jo, o kuomet paklausiau kad gal einam pas advokata, ji atsake: o tu jau nori dabar? sako eisime kai nutarsime. Ji daznai megsta vartoti teiginius: pagyvensim, pamatysim. Palikime viska likimui… as nezinau kaip reaguoti, kaip islikti ramiu. Prasau patarkite kaip man elgtis sioje nelengvoje seimos krizineje situacijoje. Dekoju jums uz jusu laika ir neikainuojamus komentarus. Prasau rasykite i sia skilti arba man asmeniskai:

    d.daskus@yahoo.co.uk

    Bus begalo malonu rasti atsakyma nuo Jusu visu

    –pagarbiai, Deivis

  184. …Dar pamirsau pridurti, jog kuomet ji buvo kitame kambaryje, as pastebejau jog yra galimybe paziureti i jos telefono turini, taigi radau keleta zinuciu su turiniu: Turiu nelaukta svecia, pasuksiu veliau… ir pan. Tadien, ji mane pagavo ziurinejant jos telefona, ir pasake jog viskas krauciaus daiktus ir eiciau, bet kuomet pasakiau jai jog neturiu kur eiti, ji atlyzo, bet pasake jog eiciau pasivaikscioti, siule eiti i Akropoli. Taip ir padariau… po valandos, kitos ji man skambina ir klausia kur esu, sakau einu is Akropolio, esu lauke, sako palauk ten kur esi as privaziuosiu ir paiimsiu taves nes vaziuoju i Akropoli, turiu reikalu. Nesuprantu kodel ji dar vis tebesirupina manimi, nupirko dovana naujiems metams, jeigu as jai neberusiu ir ji nori issiskirti artimiausiu laiku. Ar ji tai daro susvelninti seimos issiskirimo procesa? kad veliau as islikciau palankus vaiko atzvilgiu? Kodel ji taip daro?

  185. Labas Deivi, sunku ka pasakyti kai nepazystu jos,bet manau ji sutrikus taip kaip ir tu,gal ji galutinai ir nenori skirtis su tavimi,gal ji nori kad ir tu butum toks nepriklausomas vyriskas,parodyti kad gali pasirupinti savo seima,vaikeliu,gal ji paluzo kai vaikelis sirgo sunku mamai kai nera mylimo vyro salia,mums reike paramos,gal ir jai taip,manau tikrai nenusimink taip labai, visom jegom bandyk susigrazinti seima,nepasiduok,tuo labiau jai ji noretu skyrtis manau neskambintu tau,neduotu laiko. Bandyk keist gyvenima stenkis buti visa laika salia ju.

  186. Labas Deivi.. tiesa pasakius, manau, kad dabar darai didziasia klaida, suprantu, bandai gelbeti santuoka, bet taip elgtis kaip ji su tavimi elgiasi.. pasako eik i akropoli ir tu eini? Jus juk kol kas seima, kaip ji gali tave isvaryti is namu ir tik tuomet kai pasakai kad neturi kur eiti ji sako eik i akropoli ir tu iseini? Atleisk, bet tavo toks elgesys sunkiai suvokiamas. Paskui skambina klausia kur tu ir atvaziuoja taves paimti?? Kazkokia painiava.. Gal pabandyk kitaip elgtis, viska bent siek tiek perimti i savo rankas.. juo labiau, kad itari jog ji tau neistikima. Be to, nemanau, kad tave moteris gerbs, jei darysi viska ka ji liepia. Juk vyras visose, net sunkiausiose situacijose turi islikti vyras, buti stiprus ir neleisti saves trypti. Taip butent taip, mano nuomone, ji elgiasi su tavimi.. trypia tave, matydama ir zinodama kad kai kuriose gyvenimo srityse ji uz tave yra pranasesne.
    Galbut ji ir pati nezino ko nori, juk jai sunku, vaikiukas serga irt kaip daugeliui moteru vaikas jai svarbesnis uz vyra. Galbut del to ji taip elgiasi - nervinasi del vaiko sveikatos todel rupescius su tavimi, ju sprendima nori atideti tolesniam laikui, kai vaiko sveikata pageres. Galbut del to nuolat tau kartoja - pagyvensim, pamatysim..
    Bet, Deivi, pasistenk viska perimti i savo rankas, nedaryk absoliuciai visko, ko jinai praso. Nepyk, bet mano nuomone, tai tave zemina…
    Tikiuosi, viskas pas tave issispres, nes ikrai matosi, kad isgyveni del sios situacijos.
    Sekmes tau, patikek, anksciau ar veliau viskas vienaip ar kitap issispres. Tai tik laikini sunkumai, svarbu laiku priimti teisingus sprendimus. To tau ir linku…

  187. Labas Deividai,
    Kadangi aprasei nedidele dali savo gyvenimo, supranti jog komentaru sulauksi ivairiu. Is to ka papasakojai susidariau nuomone, jog gyveni po zmonos padu. Tai nera blogai, bet ir pagirt nera uz ka, juk vis delto vyras turi islikti vyriskas ir svarbiausius sprendimus lemiancius seimos ateiti ir laime daryti privalai Tu. Juolab Tavo zmona - vyresne, jai tikrai nereikia dar vieno vaiko, ji laukia is Taves paramos, iniciatyvos, nes situacija tikrai sunki. Apskritai kaip reiktu suprasti pasakyma: “bet tai buvo daugiau kaip patarimas o ne prasymas ar reikalavimas stambiu planu”? Ne jau Tau reikia uzrekti ar naudoti prievarta, kad butu aisku ko nori Tavo antra puse?
    Manau, nereikia cia jokiu patarimu is salies, Jus gerai zinote kur buvo padarytos esmines klaidos, seima turi gyventi ir buti kartu, o ne vienas vienam pasaulio kraste, o kitas kitam. Norit seimos, tai nutarkit kur gyvensit drauge, o tada bandykite spresti problemas. O psichologo pagalbos tikrai reikia tiek Tau, tiek jai, padetu tiesiog susigaudyti savo mintyse, sprendimuose. Juk svarbiausia grandis esate ne Jus ir ne zmona, o Jusu atzala. Siaip akivaizdu, kad esate meiles trikampyje kaip jau pats tai pastebejote, tik jokia cia paslaptis, kad vienas kampas visuomet buna bukas…. Cia jau Tau rinktis, kuris kampas nori buti tik akivaizdu, kad esminis - jau nebusi, bet bent jau ne bukas :)
    Didele pradzia Tu jau padarei, ieskai problemos ir jos sprendimo budo, bet svarbiausia - veiksmas, nes kaip matai zodziu jau neuztenka. Sekmes!

  188. Labas visiems,

    Noriu ir aš prisidėti prie jūsų pokalbio ir parašyti savo istorija. Tai istorija moters, kuri pamatė gyvenimą iš abiejų pusių… Kai man buvo 20, susipažinau su vaikinu, pora metelių už mane jaunesniu… Iniciatyva buvo jo, draugavom… tapo pirmuoju mano gyvenime…Meilė…Nunešėm pareiškimus santuokai… Tačiau jos neįvyko, nes aš suabejojau jo brandumu šiam žingsniui… naivus buvo, jaunutis, akelės ir į kitas merginas krypo…Žodžiu, buvo visko ir tas viskas atvedė mane prie santuokos su kitu žmogum. Išgyvenau su juo santuokoje 16 metų. Atvirai pasakysiu, mums nepasisekė: aš galvojau, kad gyvensim kaip du balandėliai - juk protingi esam, kalbet mokam, susikalbėsim. Verslas, dažnos išvykos ir mano amžinas laukimas… Intymūs santykiai nuvylė, bent jau mane, nes man norėjosi abipusių pastangų, o ne vien pasinaudojimo mano pastangomis ir kūnu… Bet šeima, vaikai, daug dirbantis vyras - galvojau, teks aukoti svajones gyventi pilnavertį gyvenimą. Beje, bandžiau kalbėtis ta tema, bet jis sakė: viskas gi gerai… Kol staiga vieną dieną sužinau: jis turi kitą. Čia nekartosiu, ką išgyvena išduota moteris, moteris, niekada per 16 metų net nepagalvojusi apie neištikimybę savo vyrui, tvarkinga, nerėkianti, ta, verdanti, skalbianti, besišypsanti, norinti mylėtis, prižiūrinti ir savo kūna, ir sielą… Daug dalykų, ko nesuvardinsi… Po vienos meilužės sekė kita ir taip be galo be krašto 10 metų iš 16 vedybinio gyvenimo metų. Noriu parašyti, kad pirmos vyro meilužės nekenčiau, galvojau, kad ji yra kalta, į antrą žiūrėjau su panieka, bet jau gaudžiausi, kame reikalas - kad mano vyrelis tiesiog yra vartotojas, kuris moka tik imti, bet duoti… deja. Kentėjau, kol supratau, kad jau nelaukiu jo grįžtančio į namus, nebrangus gyvenimas, negerbiu savęs. Paskui ryžausi ir per didelius vargus pora metų pakovojusi dėl laisvės šiaip taip išsiskyriau, sumokėjusi už tai “kainą” - praktiškai visą santuokoje užgyventą turtą palikau jam. Tegul gyvena ir dauginasi… Buvo skaudu, jaučiausi sunaikinta, vieniša. Moteris, ir vyrų ir moterų vertinama, kaip ir protinga, ir graži… tik nelaiminga. Susiradau draugą - atsitiktinai - nemoku iki šiol to daryti. Gyvenimas sušilo ir pražydo gražesnėmis spalvomis…Bent jau buvau savimi…Kol staiga netikėtai vieną dieną ir į mano širdelę vėl sugrįžo ji, didžioji meilė, išgyventa prieš daugel metų, ta pati iš jaunystės laikų. Buvau pamiršus ir paleidus tą žmogų, bet jis mane susirado, sugrąžino į praeitį ir sugebėjo prikelti jausmus… Palikau savo naują draugą… sugrįžau pas pirmąjį… bet ne kaip pilnavertė partnerė, o kaip ta, iš šešėlio… Kol leidau sau… klausimas geras… nes patikėjau, kad su gyvenimo drauge jo niesieja jausmai, kad jau daugiau nei metai neturi bendro intymaus gyvenimo, kad aš vienintelė per tiek metų… na, žodžiu, tikiu ir dabar, kad kažkuria prasme esu vienintelė, bet deja, ne iki tokio lygio, kad tai įgyvendinti realybėje… Kadangi kaip ir visada viskas vieną dieną išaiškėja, taip ir šiuo atveju… Pajutau, ką reikšia būti kitoje stovyklos pusėje, kada tu išties myli žmogų, o esi kaltinama svetimo vyro viliojimu, kai yra netiesiogiai, bet vis dėlto pasityčiojama iš žmogiškų jausmų… Noriu pasakyti, kad situacijų gyvenime yra daug ir visokių, nėra taisyklių kaip gyventi, tačiau prieš smerkiant verta pagalvoti… Ateis diena, kai teks paragauti ir kitokio gyvenimo. Nes šaltu protu nugyventi gyvenimą galima, tačiau… norisi mylėti, norisi patikėti meile… Ir patiki. Ir kenti. Kai kada lieki įskaudinta/as.

  189. as pamilau beprotiskai 10metu jaunesni vaikina . bet turiu sugiventini ir du vaikus ,turiu del vaiku gyvent seimoje uzmirst savo maziu.

  190. as pati buvau savo daugui neistikima,jis suzinojio paliko mane,o kai praejio kaskiek laiko labai pradejau jo ilgetis,supratau kad myliu ji is visos sirdies,kad noriu buti jo tik jo, man skaudu kai jo nematau kad jo negaliu liesti, bet as pati kalta,bandziau prasyt jo atleidimo, jis neatleido man,ispirmo galvojio bet paskui nealeido, o dar as laukios vaikelio nuo to kito,tai ko reike tiketis atleidimo. dabar gyvenu prisiminimais,ir mintimis apie ji, as zinau kad mes nebibusime kartu bet tuo paciu ir tikuosi da, skaudu netekti brangaus zmogaus,zinau kad uzmirsiu ji per laika bet dabar man sunku. istikimybes sunku atleisti,jiai atleisi manau sirdija liks ta nuospauda visa gyvenima ir ai tugdys gyventi abiem,ir po kaskiek laiko atra puse pasielks taipat kaip ir tu pasielgiai su juo

  191. Gyvenime esu, gal geriau sakyti buvau, gana valdinga savarankiška moteris. Visada žinojau, ko noriu gyvenime. Bet tik ne dabar. Vyras, kurį pažįstu daugiau nei 20 metų, buvo man neištikimas. Svarbiausiai ne tai, kad jis fiziškai mylėjosi su ta moterimi. Baisiau, kad jis jos negali pamiršti. Pakalbame, išsikalbame, lygtai gerai. Jau ir gyvenimas teka normaliai, bet vėl jos šešėlis atsitoja šalia.Tai jai reikia pagalbos-mašina neužsiveda, tai dar koki priežastis, kad tik pasimatytų su ja. Iš pradžių buvau kategoriška, kad arba aš arba ji. Tai jau buvome beveik ant skyrybų slenksčio-dalinomės turtą, dienas, kad vyras bus su vaikais, na gal greičiau su vienu vaiku-mažuoju.Nes kiti jau dideli ir su jais būti nereikia, o ji be to tėtį smerkia-nežinau, ar iš viso norėtų bendrauti.
    Sakiau, ad būsiu išdidi, išgyvensiu. Bet aš savo vyrą myliu ir suprantu, kad jam 40 krizė, kad jis galvoja ne su ta galva. bandau jį teisinti. Bet pati kankinuosi beprotiškai matydama, jo susižavėjimą kita.Kaip jis ja rūpinasi, o aš pati galiu viskuo pasirūpinti. na jis priprato, kad aš stipri ir negali pasijusti vyrišku, o ji silpnutė, gležnutė..Nors taip tik ji atrodo jam pro susižavėjimo akinius, o šiaip ji gana valdinga ir ašttrisu nagus turinti moteriškė (todėl 34 metų vis dar nesusirandanti vyriškio ant balto žirgo).
    Viena diena lyg tai save paguodžiu, kad reikia tik palaukti-gal atsipeikės.Bet iš kitos pusės -ar verta aukoti save, savo orumą, galų gale jausmus..
    Gyvenimas toks negailestingas…
    Kuriuo keliu sukti gali žinoti tik pats.Bet deja širdis kol kas dūžtanti į šipulius ir besiblaškanti..

  192. Kažkaip skaičiau ir pati nusprendžiau pakomentuoti.
    Nežinau ar galiu sakyti, kad mane apgavo.
    Prieš gerus metus mudu paprasčiausiai išsiskyrėm po ketverių metų bandymo būti kartu. Buvo sunku ir skaudu, nes tikrai mylėjau jį. Bet mačiau kad nesilipdo santykiai ir nebenorėjau tokio gyvenimo.
    Ir tikriausiai kaip ne vienai išsiskyrusiai porai būna, dar kurį laiką jie miega kartu. Tai taip buvo ir mums. Jis atvažiuodavo pas mane ir likdavo. Po kiek laiko pranešė kad yra kita. Sužinojau, kad ji mūsų kolegė (mes kartu dirbome), kurią aš neblogai pažįstu ir jis jai rodė simpatijas kol mes dar buvom kartu. Man buvo didžiulis smūgis. Praėjo gal mėnuo ir jis man pranešė, kad ją metė ir nori pabandyti vėl būti su manim.
    Tikrai neslėpsiu - ir verkiau, ir žeminausi, ir skambindavau rėkdama ir pan. Kai pasakė kad ją metė - gal ir pasijutau geriau. Po mėnesio bandymo sužinojau kad ji pas jį ne kartą miegojo. Namuose, kuriuos aš kūriau ne vienus metus, lovoje, kurioje miegojom mes prieš skyrybas ir po to taikydamiesi. Atsimenu kaip pykino kai suvokiau jog miegojau net gal tose pačiose paklodėse kaip ir ji…
    Jis aiškino kad sekso tarp jų nebuvo. Iki šiol netikiu. Sakė, kad tos mūsų skyrybos ir pabuvimas su ta mergina privertė jį suvokti kokia aš jam svarbi ir kad aš kaip geras vynas, o ji - eilinis ir pigus. Aišku papirko ir tais žodžiais.
    Praėjo jau nemažai laiko. Susitaikėm, planuojam vestuves.
    Ar pamiršau? Ne. Ar atleidau? Ne. Jis iki užspringimo gali kartoti, kad mes buvom išsiskyrę ir kad tai padarė mums paslaugą, nes dabar turim neįtikėtinai gerus santykius ir jis mane be proto myli. Bet jis mane apgaudinėjo, kadangi miegojo su abiem tuo pačiu metu….
    Ir šiandien kažkodėl prisiminiau. Sėdėjau ir galvojau ar tikrai gerai padariau nepalikusi. Nes dabar nežinau ar jam jaučiu meilę ar paprasčiausią prisirišimą. Į viską, susijusį su juo ir ateitim žiūriu labai logiškai. Nebėra jokių iliuzijų ar rožinių akinių. Pirmą kartą iškėliau save aukščiau visko ir gyvenu sau. Jis tik yra greta mano gyvenime. Džiaugiuosi kad atradau save ir vėl save pamilau. Kad švyčiu ir sulaukiu dėmesio. Kad esu gerbiama ir mylima žmonių. Kad mėgaujuosi gyvenimu ir darau viską, kas šauna galvon.
    Visa ši patirtis privertė mąstyti kitaip ir viską daryti dėl savęs. Nebepaisyti kito nuotaikų ar nepasitenkinimo. Jei nepatinka - keliauk lauk.
    Bet nuoskauda tebėra ir niekad nepamiršiu tos istorijos. Taigi kad ir kiek metų kartu gyvensime, visad prisiminsiu kad jis buvo tas, kuris bjauriai pasielgė ir mano akyse visad išliks žemiau.
    Gal ir negeras toks mąstymas, bet po tokių dalykų galvoji, kad net jei ieškosi kito, bus jei ne panašios tai kitokios bėdos. Šitą vyrą bent jau žinai ir gali nuspėti ko iš jo tikėtis.
    Linkiu visom iš šito skausmo išbristi pakelta galva ir mylint save daug labiau.

  193. pragyvenom 15 metu, sukaktuviu proga dar syki pasipirsau…sutiko, buvo smagu…po to suzinojau kad ji man neistikima su vienu tipu apie 8 menesius buvo…sake kad mylejosi tik keleta kartu..patikejau..dar suzinojau, kad ji nejaute mano demesio, pagalbos namu ruosoje…todel bendravo su kitais vyriskiais sms …sms erotiniai…sake nebuvo susitikusi???gal …patikejau…
    sexe problemu nebuvo…dabar po truputi atsiranda…man vis atrodo, kad jai nera iki galo malonu, kad nesugebu taip kaip tas…kazkas panasaus i erekcijos disfunkcija vystosi… gyvenam jau trys menesiai sitaip…nzn gal be reikalo?
    sako kad suklydo…sako , kad dabar tik mane myli ir myles….? buvom pas psihologa…per pirma seansa pasake, kad nemato, kad ji gailetusi…per kita nieko nebesake, gal gailisi? gal tik zodziai tai viskas…???? daug klausimu…nedarykit moterys taip…galima ir be to apsieit ir paprasyt demesio, pagalbos…..

  194. Sveiki,
    noreciau ir as papasakot savo istorija, gal but kas tures protingu patarimu,ziurint i situacija is sono. As myliu savo drauga. Taciau as buvau jam neistikima, kodel taip ivyko nezinau, tikriausiai del to,kad jis nera visiskai toks zmogus,kuri as noreciau isivaizduot salia saves.Po neistikimybes as ji palikau,nes pasakiau,kad man atsirado abejone del musu santykiu ir as negaliu buti su juo,nors jis ir sake,kad atleis. Tuo metu as buvau su tuo kitu zmogum,tai truko menesi,jis buvo butent toks koki as isivaizduoju “Vyra”.Taciau santykiai su juo buvo lyg ir geri,bet as nebuvau savimi,kaip su savo draugu,todel nuolat apie ji galvojau,abejones mane grauze is vidaus ir galiausiai as paprasiau jo,kad man atleistu,o naujaji vyra palikau. Draugas man atleido ir yra ziauriai man pakantus,nieko neprikisineja. pavydus buvo visada,tad toks ir liko,bet manau,kad manim pasitiki. Taciau abejones mano galvoje karts nuo karto islenda ir zinau tik todel,kad gal nuskambes keistai,bet jis mane myli per daug. kalbu apie tai,jog jis nori buti tik su manim arba vienas, jis ne mato reikalo bendrauti su kitais apart manes,sako jog as jam viskas. O man toks vyras nera idomus.man taip pat kliudo jo gyvenimo siekiai, as bandau ji stumti,bet ar ilgai ta galesiu daryti? Ir nezinau ka daryti as noriu buti su juo,bet noreciau,kad jis nors kiek pasikeistu..bet juk sakoma zmogu myli uz tai koks jis yra. tai gal as visgi savo draugo nemyliu. nesuprantu as labai pasimetus…

  195. Ausra,
    as Tau pasakysiu tik tiek,jei Tau brangus zmogus, ir jei gali manipuliuoti jo sugebejimais, tai nukreipsi manau reikiama kryptim,o jei tik patogus,tai,sorry,negaisk laiko.ir taskas.kaip bebutum,as uz santykiu islaikyma,tiesiog,jie kartais neimanomi.kaip bebutu gaila.

  196. Arija,

    skaiciau ir paziurejau kad panasi historyy,..man paciam pns buvo susisuke :)parasyk man i emeila necukrinis@gmail.com bandysim pasipasakot,jei idomu paciai

  197. Sveiki visi apviltieji ir apgautieji po 40 metų.Jau devyni mėnesiai trunka baisiausias košmaras gyvenime.Vyras gyvena su kita ,paliko ir išdavė mus.Niekaip negaliu suprasti,ko lenda į mūsų gyvenimus,jei jau pasirinko ją.O ir ta,rašinėja kvailas žinutes,keikia mane visokiais žodžiais,supratau,kad tai asocialė,ne mūsų sluoksnio žmogus.Keiksmažodžių pliūpsnis liovėsi tada ,kai parašiau,kad nesu ta,kuri parsiduoda už pinigus ir galiu juos pati uždirbti.Skyrybos dar neįvyko,nesiruošiu karšta galva skirtis,nes konsultavausi su psichiatrais dėl vyro elgesio.Pasirodo,kad jų klimaksas trunka nuo vienerių iki penkerių metų,pikas - vieneri metai.Tai paskutinis pasispardymas prieš gęstant seksualiniam pajėgumui,vyksta hormonų išmetimas į smegenis,kad vyktų dauginimosi procesas,tada jie tampa vaikais,chi -chi-cha-cha,tarsi penkiolikiniai….todėl ir domisi tik mažvaikėmis ir visai nesvarbu kokios tai mergos,svarbu,kad atitiktų poreikius.Vyrams sumažėja atsakomybės jausmas,atsiranda nenoras dirbti,kažką spręsti,rengiasi kaip paaugliai (kai saviškį pamačiau,tai juokiausi ilgai,ryškiai raudoni marškiniai,nors anksčiau bordo spalvos megztiniu
    neapvilksi).Na ką padarysi,jis jau vėl jaunas….deja,perspėjo mano gydytojai,- gydyti jį reikia,nes tokios hormonų audros gero jam pačiam neatneša.Vieni šį laikotarpį perneša lengvai,kiti labai audringai.Man teko pastarasis.Galiu pasakyti,kad tai tikrų tikriausias pragaras.Nori iš mūsų dviejų padaryti vieną.Juk taip nebūna,o ir valia tarsi paralyžuota,vaikiškas ir juokingas,paskendęs fantazijose,nes alkoholio jūra padaro savo,o ir rusės moka juos “pamylėti”,taip priskres,kad neatplėši niekuo.Bet manau,kad toks jo gyvenimas nusibos ir jam pačiam,juk baliai greitai įgrįsta.Šeimoje visokių reikalų pasitaiko,juk gyventa 25 metus,todėl atlekia sunkiai,kažkaip nenori ateiti į namus,bet ir savo daiktų neišsineša .Prašiau ne vieną kartą,nešdinkis.Neina….Nori matytis su dukra,tačiau ji visai nenori matyti tokio tėvo ir vadina išdaviku,ji be galo jį myli,abu būdavo tarsi nematoma virvute surišti.Žiauriai išgyvena ir ji ,ir aš.Dabar nutarėme visai nutraukti bet kokius santykius,absoliučiai.Nors išvyko į komandiruotę,rašo kažkokius niekus,tik mes tylim.Jam šokas!Rašau ir negaliu sulaikyti juoko,kai prisimenu kaip atrodo mano amžiaus vadinami seniai-lovelasai.Sukasi filmas “Senis ir jūra”,kur pagrindinį vaidmenį atlieka žinomas seimūnas….Kodėl įvyksta toks proto suminkštėjimas,sunku suprasti.Gerai liaudis sako,kad moterys sensta,o vyrai kvailėja.Skauda mums su dukra abiems,nežmoniškai.Kenčiam,niekaip neišeina nurimti,nes išgyventa ilgai,gražiai ir laimingai,buvo pavyzdingas šeimos vyras,o čia ….nežinau,gal kada sugrįš protas į vietą,palauksiu,neturiu kur skubėti,nors ir draugas atsirado.Kuo toliau stumiu nuo savęs ,tuo daugiau limpa.Nežinau,viskas kažkaip ne taip,kaip reikėtų.Kad neišprotėčiau,nusipirkau tapetų,dažų ir pati remontuoju butą,kad mažiau galvočiau apie ištikusią nelaimę,kurios kaltininkė džiaugiasi ir siurbia mūsų gyvenimą.Tikiuosi,kad viskas susitvarkys taip,kaip Dievui reikia,o ne man.Malda padeda pailsėti,sustiprina ir teikia gyvenimą.Kam priimtina,bandykite.Palaikau visus išduotus ir pažemintus,laikykitės,o išdavusiems linkiu atsipeikėti.

  198. skaiciau zmoniu komentarus 5 valandas ir man palengvejo, nes pati nezinau kaipistverti ta kosmara…
    Laukiausi… Vyras pasakė, kad nebežino ką man jaučia likus kelioms dienoms iki gimdymo. Verkiau daug verkiau, bet kad turi kitą dar ilgai net nebuvau pagalvojus. Gimdyme leidau jam dalyvauti, nors nė karto nepažvelgiau jam i akis, tada per daug skaudu buvo. Kol ligoninėj buvau verkiau, nes nesupratau kodėl jis taip pasikeitė, kas jam atsitiko.
    Grįžom namo, praėjo mėnuo, santykiai vis šąlo ir šalo, pykomės ir pykomės, per savo tėvystės atostogas nieko man nepadėjo, tik sugebėjo mane išduoti, su kita kaip veliau sužinojau.
    Taip,dar kol buvau su juo pradėjo siūlyti pagyventi atskirai pora savaičių, sako važiuok pas tevus, nesutikau. Laukiau, kentėjau, gal pasakys pagaliau, kad myli, kad čia tik santykių krizė, kad viskas bus gerai, norėjau, kad nuramintų, kad pasijausčiau saugi su juo… Miegojo man atsukęs nugara, vaikščiojo kaip pro baldą namie, net neprisiliesdavo. Pavargau, nusprendžiau išeit, ne pas tėvus, o į kitą butą, jis manęs nestabdė- aš išėjau…
    Ateidavo, atnešdavo dar daiktų, bet nepasilikdavo. Aš laukiau. Vieną dieną supykau, nuvažiavau pasiimt visų likusių daiktų ir nustebau- nes jis man neleido, apsikabino sakė, kad myli ir nežino, kodėl taip man sakė ir kodėl leido išeiti. Apsidžiaugiau- pagalvojau, gal dar viskas susitvarkys…
    Neėmiau daiktų, išvažiavau į savo butą.
    Bet gyvenom atskirai visą mėnesį, atvažiuodavo, kartais pasilikdavo, kartais ne. Ir kažkaip pastebėjau, kad slepia telefoną, kilo įtarimas, bet numojau ranka. Viena naktį, kai pas mane nakvojo, ėjau į tualetą, galvoju paimsiu telefoną, striukėj laikė, bet taip ir neišdrįsau. Bijojau, jog pamatys ir supyks, juk tarp mūsų toks pasitikėjimas.. buvo… Kai vieną dieną prašiau, kad pasiliktų, nepasiliko, išsisukinėjo, kad jam tą aną dar reikia namie pasidaryti. Pažadėjo kitą dieną, kad busim kartu.
    Tos dienos neužmiršiu niekada, net atsimenu tikslią datą, lapkričio 21 d. Sėdėjau prie kompiuterio ir šovė į galvą tokia mintis- žinau jo slaptažodžius. nusprendžiau prisijungti prie jo tele2 sąskaitos. Parsisiunčiau sąskaitos išklotinę- 300 lt ir tas jos numeris, rankas, kojas atėmė, kai paskambinus atsiliepė mergina. Tą dieną jaučiausi, kaip per laidotuves, nemiegojau visą naktį laukiau ryto, laukiau jo, jo pasiaiškinimo. jis pas mane neskubėjo, nes žinojo, kad aš jau žinau apie ją.
    Dar iš pradžių tikėjau, kad tai buvo tik sms bendravimas, bet pasirodo ne, jis ją buvo parsivedęs į mūsų namus, ji nakvojo mano namuose, mano lovoj, su mano vyru, tai buvo toks smūgis, kad aš nežinojau, kur man dėtis, norėjosi prasmegti skradžiai žemę, o širdį tokia tuštuma…
    Vaikas mažas, viską jautė, mano visas emocijas atspindėjo, kaip tyčia buvo neramus naktimis.
    Jau beveik 6 mėnesiai praėjo, po tos tragiškos dienos, kai sužinojau apie ją- asmenį įsiterpusį, tarp mūsų, pasityčiojusios iš mūsų santuokos, iš mūsų šeimos.
    Spėju, tai buvo tik žaidimas tos merginos su mano vyru, nes sms buvo tokie: ar tavo žmona graži? ar gerai sutariat? ji pasinaudojo situacija, o jis neatlaikė.
    Dabar labai gailisi, nebe išmano ką daryti, kaip besistengti kad susigrąžintų šeimą. O aš negaliu suvokti, kokia priežastis to? kaip jis galejo? iškraustė savo šeimą iš namų dėl jos? ar ji buvo to verta?
    Perka man dovanas, neša gėles, stengiasi tikrai matau, kad stengiasi, bet man sunku, labai sunku, jaučiu tuštumą savo širdy, manau kad jo nebemyliu, bet yra santuoka, yra vaikas, kurio abu taip norėjom. Norėčiau atleisti, norėčiau iš naujo pamilti, pasitikėti, iš naujo atrasti jį, nes dabar visai kitaip į jį žiuriu, jis labai pasikeitė….. pasikeičiau ir AŠ….

  199. O dieve, praejo beveik metai kaip ir pasimirsom ir vel tas pat. Vaikai serga, vyras su draugais tipo iseina, o grizta paryciais. Na siaip patikrinu telefona nieko bloga neitardama ir pakraupstu nieko nenutraukta vel tas pat tik kiti vardai, kiti miestai…Vel grazuole vel patikai vel naujos pazintys…Gana, tik gaila vaiku, saves nei kiek, matomai meile isgaravo ar nebuvo ar isisjunge protas, jei ir gyvenciau tik del vaiku, bet manau neverta

  200. moterys nebebukim istizusios, imkimes veiksmu. nakui tokie reikalingi. jie tig geriau iosmoksta slapstytis… mes galim ir be ju. o vaikai??? jei mama laiminga laimingi ir vaikai

  201. sveiki, na ką man jau liko mėn iki pilnų metukų kai mane išdavė vyras, nesuprantu kodėl man vis dar taip skauda, ir kuo toliau tuo labiau, matau kaip jis stengiasi, matau jo nuoširdžias pastangas, mes viską išsisaiškinom kas kodel del ko, bet man vis tiek skauda , nežinau net ką daryti ….

  202. taip pat esu virš 30m laimingai ištekėjusi su vaikiukais moteris. Bet žinokit, na visiškai netikiu ir nepasitikiu vyrais. Nei jais, nei jų meile… Maniškis geras, ištikimas, bet po pirmojo vyro išdavystės+skaudžių skyrybų (santuokos bažnyčioje) tarsi viskas persivertė. O gal ir gerai. Tapau savotiška cinike ir nei meile, juolabiau vyrų, manęs “nepaimsi”:))))

  203. o mano istorija visai kitokia, visa gyvenima draugavau su aistringais blogiukais ir zinojau, kad niekada uz ju neistekesiu. tada atsirado mano vyras, mielas issilavines, rupestingas, demesingas, idealus, jau 5 metai kartu, niekad nesipykom, visada pasitarem ka darom,ir kaip, zmones aplinkui sako, kad pavydi musu santykiu ir kad noretu tokiu kaip musu. Bet yra dvi problemos. viena jau iveikem, 4 metus vyras tik pradejes iskart baigdavo, stengemes viska kunelinga ir t,t,t dabar jau pora menesiu musu sexas geras, bet as vyro, kaip vyro negeidziu, esu aukstesne uz ji, daug santykiu pradzioj kompleksavau del to.dabar jau susitaikiau.
    As ji myliu beproto, bet kasnakti uzmigdama svajoju, kad mane kas gerai aistringai pamyletu, kad as geisciau to kuno. Nezinau, kiek dar ilgai issilaikysiu nenuslydus….
    Jei nuslysiu labai bijau, kad nesugebesiu islaikyti paslapties, jei islaikysiu, kad negalesiu sau atleisti, arba toliau slysiu ir slysiu.
    Mes su vyru labai graziai sutarem, mes kaip geriausi draugai, bet kaip vyro as jo negeidziu, nors sexas jau du paskutinius menesius visai neblogas. jauciuosi sudinai. Gal kas is sono patartumet, juk kitaip matosi is sono

  204. kaip akmuo nuo sirdies…dabar zinau kad daug tokiu kaip
    as… mane vyras isdave pries 9men.vis dar sunku,labai sunku.pasilikau su juo daug snekejomes,daug asaru isliejau.vyras sako kad tai buvo pirma ir paskutine klaida.labai noriu juo patiketi bet su kiekvienu jo isejimu pro duris kaip koks kirminas is vidaus grauzia ir grauzia o jeigu vel?negaliu ramiai gyventi bijau kad viena diena vel isgirsiu kad pergulejo su kita.dieve kaip atrast ramybe?kaip?

  205. Sali.

    nezinau kodel uzkibo tavo istorija,gal kad jauciu panasuma,bet nenoriu pripazint niekaip.
    Pas mane vyras manau nuostabus lovoje,manau kiekviena moteris del tokio alptu,nes stengiasi visada labaiu del amnes nei del saves,todel gali myletis lb ilgai tai netrukdo- man buna per ilgai,nes jam taip patinka myletis,kad problema kad jis nenori baigti,o man tai nera keliu val malonumas,taip jei jis nesistengtu turbut isvis nieko nejausciau- jei su tokiu buciau turbut man seksas butu tv ziurejimas, bet paskutiniu metu po neistikimybes, kuri is tikro buvo jau senokai apie 3m atgal.jauciu,kad nzn ar jis mane traukia,nors iki jos irgi nebuvau sexo manjake,man tarsi jo uztektu karta i savaite,nu gerai du,bet ne taip akip jis kasdien ir dar, dar..Kuo toliau tuo labiau fantazuoju mylintis,nes tada greiciau pasiekiu didziausia palaima kas amne pradejo isvis gasdint,atrodo ji myliu lb nors geriausiais draugais mus nepavadinciau,ir barniai,ir pavydas,ir beprotiskas nepsitikejimas.Bet tas pasimetimas,nezinojimas traukia ar ne,negalejimas palygint su niekuo,nes tai vieninteliai tiek ilgai trunkantys santykiai,iki tol visi buvo sakyciau pakeleiviai gyvenimo begy..Zodziu pasimetimas visiskas,nesuvokimas kaip ir kas.
    O tau Sali is salies galiu pasakyt taip, ka manau.
    Tu blaskais,nzn kas ir kaip,bet myli lb,bijai nusukt i sona,nes biaju nuslyts,bet jei nuslysi vadinas gal judu ir tesat tik geri draugai,O gal tau reikia to isbandymo,jei yra su kuo,kad suvoktum kaip is tikro tu savo vyra myli ir kad jis tave visgi traukia?negaliu patiket,kad taip rasau as-moteris kuri nukentejo nuo isdavystes- ir kentejo 3metus,gal net dbr atsiliepimu sirdyje yra..Bet tavo atveju,kazkodel galvoju,aistra ne vienintelis dalykas,yra kitu,bet tu pati nzn jau kaip kas- gal tau reik vis gi susivokimo butent padarius baisiausia dalyka meileje?O gal visgi susilaikymas ir buvimas su savo zmogum parodo tikraja meile…?Kaip sudetinga.xx

  206. Sveiki. na man neistikimybe poroje yra pats baisiauses dalykas kurio negaleciau atleisti,arba labai sunku butu atleisti. Na bet atleidau ,mano mergina su kuria draugaujam 1,5 metu pries pusmeti buvo man neistikima. na vyko jos universiteto vakarelis kazkokioj isnuomotoj sodyboj,na ir to tuso metu prie jos priskreto kazkox vaikinas grupiokas ar kursiokas nezinau jis lindo prie jos ,na ji is prdziu atstuminejo ji o veliau neatsilaike jo gundymams ir visa ta vakara elgesi kaip isimylejaliai,meilus sokiai,apsikabinimai ,buciniai ir laizekas,na aisku aloholis biski prisidejo prie to ,bet tai nepasitaisinimas. Na baigesi tusas baigesi ir meilikavimai ju,jis net gerai nebuvo jai pazystamas;D Nu krc suzinojau apie tai po savaites,mano mergina pati man prisipazino ,sako kad grauze ja sazine del to ,naktim uzmikt negali ir pan. na as labai supikau ,jauciausi labai iskaudintas,ir nesuvokiau kodel ji taip elgesi juk musu pora kaip tvora meile trysko per krastus ,nieko jai nestokojau nei demesio,elgiausi visada su ja graziai ,pats visada buvau jai istikimas nei biskuti i kaire nebuvau nusukes,na ji vis tikina kad tai didziause jos klaida ,as labai pykau maciau kad ji labai gailisi ,puole i dpresija ,nieko nevalge,verke istisai ,nu vien del to kad labai ja myliu as jai atleidau ,ir tikiu kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas,dabar viskas gryzo i senas vezes jau seniai apie ta nemalonu iviki nekalbam,bet as jo nepamisau gilei sirdyja vis dar pykstu del to ant jos ,tik jai to neparodau,na bet tikuosi prais ta nuoskauda. Tik zinau tai kad jai dar nors karta kakas panasaus pasikartotu is jos puses tada tikrai neatleisciau,palikciau ja be jokiu islygu 100 proc butu viskas baikta ,nes atleisti man jau butu per skaudu jai.

  207. Mano istorija tikriausiai nieko nenustebins. Gyvenu antroje santuokoje, su pirmu vyru išsiskyriau todėl, kad pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu,nesutarėme dėl vaikų auklėjimo ir t.t., alkoholiu sėkmingai piktnaudžiauja iki šiol. Po kurio laiko sutikau žmogų, kusis tuo metu atrodė tikrai patikimas, neturėjęs šeimos. Pamilau. Kadangi jau turėjau du vaikus, apie šeimos padidėjimą iš karto perspėjau, kad neturėtų vilčių. Mano draugas su tuo sutiko. Deja, po kelių metų draugystės ir gyvenimo kartu, jis mane perkalbėjo. Po šešių draugystės ir gyvenimo metų susituokėme. Vaikelį planavome, ir aišku jo susilaukėme. Supratau ir jį, kadangi neturėjo vaikų. Deja, jau nėštumo metu supratau, kad jis man neištikimas. Kelis kartus grįžo labai vėlai, neaiškūs skambučiai ar sms. Puikiai suprantate, kad moteris jaučia kada ją vyras apgaudinėja. Kai sūnui buvo gal keli mėnesiai, susirgome, ir teko gulėti ligoninėje. Grįžus vyresnieji vaikai pasakė, kad jis vieną naktį grįžo paryčiais. Aišku, patikrinus telefono sms, radau nedviprasmiškų sms,liudijančių apie neištikimybę. Susipykom žiauriai, galų gale prisipažino iš dalies,prašė atleidimo, prisiekinėjo meilę. Kurį laiką buvo ramu. Praėjus dviem metams, vėl kaip nujausdama perskaičiau jo telefone sms, vėl susirašinėjimai su merginomis. Vėl kivirčas. Vėl priesaikos kad myli, ir negali gyventi be mūsų. Eilinį kartą patikėjau. Dabar sūnui keturi metai. Pasirodo, mano vyras susikūrė anketą sexpažintys, ir ten sėkmingai ieško sau pramogų. Aišku, priremtas prie sienos prisipažino, bet aiškina, kad tai tik smalsumas. Ir vėl tas pats, kad negali gyventi be mūsų, tik aš ir mūsų sūnus jam svarbiausi gyvenime, kad neišgyvens ir t.t. Bet aš jau pavargau, nebenoriu nieko, nežinau ką daryt, gal jis priklausomas nuo sekso, myliu jį, gaila vaiko. Noriu apgaut save, kad viskas bus gerai, bet širdyje tokios didelės abejonės,kad negaliu perlipt per save.Nežinau ką daryt, nenoriu daugiau būti apgaudinėjama. Netikiu juo.

  208. sveiki.Matau cia pagal visus rasancius kad tiek moterys tiek vyrai neistikimi.pas mane panasiai.Vedziau pirma kart 19 jaunas po poros metu susilaukem dukros viskas lyg ir normaliai aisku tu pykciu buvo kaip ir pas visus manau normalu.Pragivenom 8 metus.Kol nesutikau jaunesnes nezinau kas atsitiko bet labai jau isimilejau ir aisku zmonai iskart tai pasakiau buvo skaudzios skirybos.Pagivenom metus susituokem tai antra santuoka. nu tada ir prasidejo ji namo gryzta tai nakti tai ryte visokie sms ir aisku nesamoningi pasiiaiskinimai.viena kart pagavau atleidau antra atleidau paskui pagivenom kokius 2 metus ramiai lygtais ir susitvare.ais ku maniau mano problema megau isgert.bet sutarem kad negersiu metus jau negeriau kol viena diena matau eina uz ranku susikabinus uz save jaunesniu 10m.buvau soke aisku prisigeriau.Ilgai aiskinomes pykomes sake daugiau taip nebus.Aisku as jau nieko nebetikejau ir ja tikrindavau ir viskas pasitvirtino jinai toliau susitikinejo.Tai kaip juos ir vel uzklupau paslapcia nebuvo kur dinkt tai abu pasake kad myli vienas kita ir jie bus kartu.Tada pagalvojau kaip as iskaudinau pirma savo zmona.Gera pusmeti kankinausi isgerinejau vel.Kol nesutikau nuostabia moteri.Meciau gert pradejom draugaut nedaug truko bitimem jau kartu gyvene bet antroji zmona suzinojo kad man viskas gerai mete ta savo jaunuoli ir pas mane lankytis pradejo.Aisku as ja atstumdavau skiau as jau turiu kita bet ji lido lindo pamirsau paminet su ja turejom sunu 6m sake sunus kankinas ir as negliu be ttaves sugryzk.As kaip koks viskai be valios zmogus palikau ta drauge ir parejau i seima.:-) pagivenom 2men ir ji man sako zinai as negaliu tau atleist neistikimybes ir taip toliau.sakiau aiskinau juk tu susiradai kita tai as nelauksiu juk bet barnia po barniu ir taip jau beveik metai visiskai nesikalbam miegam atskirai jinai vel kazkur pas drauges laksto.sako galvojau kad tau galesiu atleist bet negaliu :-)dabar padavem skirybom.cia aisku as trumpai bvo visko daugiau.ir guliu naktim niekaip nesuprantu koks as vyras kaip as taip galejau pasielg kam tie atleidimai?kaip jus manot?

  209. pamirsau parasyt labai lauksiu jusu nuomones galit rasyt i el pasta zygimantasjonas@yahoo.co.uk aciu

  210. Vienu zodziu tai pasitaiko gana daznai porose!! Ypac po daugelio metu gyvenimo kartu! Kaip prasideda rutina, trintis!! Kitas dalykas , ta isgyvena visi skirtingai, kitaip! Ir aisku daug cia parasytu minciu yra teisingu, bet ju visu negali taikiti sau!! Kiekvieno situacija yra, buvo kitokia, kiekvienas isgyvena savaip!! As manau tokiu momentu svarbiausia nelykti vienam! Nes likus vienam atrodo galva sprogs nuo minciu, kurios susideda is nervu neapikantos depresijos , saves kaltinimo…visko!! Bet dziaugiuosi turedamas artimu zmoniu kurie visada tave suoranta ir palaiko!! Zinoma tai kiekvienam tikriausiai skaudziausias gyvenimo etapas, kuris ilgainiui nuslugs ,pasikavos kazkur gyliai, bet atmintije jis visada islyks!! Ir kaip kazkas anksciau rase!! Tu niekada nebebusi toks koks buvai, niekada!!! Nori nenori , isdavikas(e) issinesa dali taves!! Visiem linkiu nenukabint nosies! Nes viskas bus gerai :)

 
  • Telefonas: +370 659 25971
  • El.paštas: info@darnipora.lt
  • Skype: darnipora
  • © DarniPora.lt 2006-2008 - Visos teisės saugomos UAB "Darni pora"