Neištikimybė šeimoje: kaip gyventi po to?
Žodis „neištikimybė“ dažnai reiškia neišvengiamą skausmingą santuokos ar draugystės pabaigą. Iš straipsnių komentarų ir diskusijų forumų liejasi įskaudintųjų pyktis ir apgaudinėjančių pasmerkimas. Tačiau aprimus aistroms, į neištikimybės problemą galima pažvelgti ir kitu kampu. Ar mes galime dvasiškai užaugti tiek, kad paklaustume savęs, kokias klaidas, kurios pastūmėjo vyrą (žmoną) į svetimą glėbį, padarėme patys? Ar įmanoma ir ar verta bandyti iš naujo lipdyti šeimą su mus išdavusiu žmogumi? Kaip bendrauti ir elgtis, jei nusprendėme nesiskirti?
Pirmoji reakcija: jis (ji) man neištikimas(-a)!!!
Žinia apie neištikimybę būna didelis smūgis. Užplūsta pyktis ir pavydas. Įskaudintieji neretai nuvertina save ir nepelnytai prisiima sau visą kaltę dėl sutuoktinio klaidos. Arba, atvirkščiai, jaučia partneriui pagiežą ir neapykantą. Bet čia svarbu neskubėti! Neapgalvoti sprendimai atneša didžiausią žalą. Tą pačią akimirką susikrovus lagaminus ir trenkus durimis, gali tekti gailėtis visą gyvenimą, ypač jei neištikimybė priimama asmeniškai - kaip sutuoktinio noras įskaudinti būtent Jus.
Atsidūrus šioje situacijoje sunkiausia būna, žinoma, išduotajai(-am). Ir jeigu ji (jis) nusprendė, kad verta stengtis išsaugoti šeimą, privalo prisiimti dalį atsakomybės dėl to, kas įvyko, ir sau, o ne tik suversti visą kaltę neištikimam sutuoktiniui. Aukos vaidmuo čia nepadės. Ne kiekvienam užtenka stiprybės atleisti už tai, ko nenusipelnė, todėl dauguma santuokų ir neišlaiko tokio išbandymo.
Išaiškėjus neištikimybei, kenčia ir tas, kuris nuėjo klystkeliais. Gelbėdamas santuoką, vyras (moteris) nutraukia ryšius su meiluže (meilužiu), todėl kankina ilgesys, bet dažniausiai ilgimasi ne konkretaus žmogaus, o euforijos jausmo, patirto atradus artimą bendravimą su kitu.
Kodėl sutuoktinis nuėjo klystkeliais?
Neištikimybė dažnai laikoma didžiausia santuokoje iškilusia problema, bet yra atvirkščiai – tai problemos sukuria pagrindą neištikimybei. Paprastai į svetimą glėbį žmones stumia ne pramogų ieškojimas, jie tiesiog yra labai nelaimingi. Slaptas romanas visada turi tuštumos ir nesupratimo šeimoje potekstę. Moterys nueina „į kairę“ metų metus kentėjusios nepilnavertėje šeimoje, o vyrai pasiduoda vilionėms gana greitai, tačiau ir jie taip elgiasi tik kankinami nepasitenkinimo santuoka. Seksas akcentuojamas kaip svarbiausias neištikimybės elementas, bet daugelis patyrusių dvasinę neištikimybę turbūt su tuo nesutiktų. Baisiausia yra patirtas pažeminimas bei išdavystė.
Seksualinių poreikių nesupratimas šeimoje sukelia daug problemų. Pavyzdžiui, natūralu, jog moteris, pagimdžiusi vaiką, mažiau domisi seksu ir jai reikia daugiau emocinio artumo, kad jaustų geismą. O dirbančios motinos patiria tokį krūvį, kad seksui kartais tiesiog nebelieka energijos. Tokiu gyvenimo laikotarpiu moteriai reikia ypatingo vyro supratimo ir palaikymo.
Vis tik neištikimybės esmė ne sekse. Problema kyla, kai partneriai bėgant metams keičiasi ir nesugeba arba nesistengia prisitaikyti prie pasikeitusių vienas kito poreikių. Taigi noras būti išgirstiems ir suprastiems, trokštamiems ir reikalingiems, pyktis ant antrosios pusės verčia ieškoti paguodos kitur – ne namuose. Pasitaiko ir niekšingų išdavysčių, kai neištikimas vyras (žmona) tiesiog nori nubausti antrąją pusę arba, vengdamas kažkokios problemos šeimoje sprendimo, ieško lengvesnio gyvenimo už jos ribų. Neištikimybė dažna jau beyrančiose šeimose. Ir tik vyro bei moters noras pakeisti savo mąstymo bei elgesio būdus, išsiaiškinti ir patenkinti vienas kito poreikius realiai gali išgelbėti santuoką.
Kai kurie psichologai neištikimybės, kaip ir daugelio kitų problemų žmogaus gyvenime, šaknų ieško vaikystėje. Teigiama, kad žmogus paveldi tam tikrą emocinį elgesio modelį ir stengiasi išspręsti vaikystėje neišspręstas problemas arba patirtas nuoskaudas. Tai gali nesąmoningai pastūmėti jį (ją) neištikimybės link, tačiau jei partnerė(-is) suprastų, kokiame emocinio vystymosi lygyje įstrigo antroji pusė, galėtų padėti jam (jai) išsikapstyti neieškant atsakymų svetimose lovose. Skamba sudėtingai - atsipainioti matyt gali padėti tik psichologai.
Kaip „pasveikti“ po išdavystės?
Pirma sąlyga šiltų santykių šeimoje atstatymui yra abiejų partnerių dvasinė branda ir pasiryžimas dėti visas pastangas, kad pasitikėjimas vienas kitu sugrįžtu. Tačiau dvasinio skausmo gydymas ir nutrūkusio intymumo jausmo paieškos sunkus pasirinkimas, ypač jei apie krizę šeimoje žino aplinkiniai – šeima, draugai, bendradarbiai. Daug paprasčiau tiesiog išeiti, tikintis, kad atsikračius sutuoktinio išnyks ir problema. Bet faktai rodo ką kitą: jei žmogus išsiskiria, o vėliau kuria naują šeimą – gal net ne vieną – jis į visas santuokas atsineša tas pačias neišspręstas problemas. Štai kodėl tarp pakartotinai vedusių (ištekėjusių) didelis skyrybų skaičius.
Vienas svarbiausių dalykų – kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis! Santykių gaivinimas po neištikimybės neina tiesia linija – būna duobių, kurios priverčia sugrįžti vis prie tų pačių skaudžių klausimų. Kad pokalbiai nevirstų kaltinimų lavina reikalingi kantrybė ir nuoširdumas.
Niekas negali pateikti stebuklingos formulės, kaip greitai „pasveikti“ po partnerio neištikimybės. Tačiau laikas ir dvasinis darbas gali duoti saldžių vaisių: būna, kad žmonės tampa net artimesni nei kada nors anksčiau. Kartais poroms būtinas toks emocinis sukrėtimas, kad pagaliau nustotų būti mandagūs ir pradėtų pyktis, nuoširdžiai išliedami susikaupusias aistras.
Nereikia turėti iliuzijų, kad neištikimybės faktas po kiek laiko bus užmirštas: randai lieka visam gyvenimui. Išduotasis kilus ginčams, ko gero, ne kartą primins praeities nuodėmes. Bet jei toks šantažas, apeliuojant į sąžinę, taps nuolatinis, tai nieko neduos. Įtampa tarp sutuoktinių išnyks, jei įskaudintoji pusė sugebės iš tikrųjų atleisti.
DarniPora.lt angliškai
2008 10 08 5:44 pm
Turiu toki jausma, kad net ir laimingiausiose porose bent karta vienas is sutuoktiniu nueina i sali. Kad ir mintimis. Ir zaviuosi tomis seimomis, kurios sugeba tai iveikti be dideliu dramu ir spektakliu.
2008 10 10 11:20 am
Mintimis, pripažinkim, kartais nueinam į kairę kiekvienas, bet nuo minties iki veiksmo tolimas kelias. Tokios fantazijos manau yra natūralios ir nesmerktinos. Bet būtent dėl jų nereikalingas 100 proc. atvirumas su partneriu…
2008 10 15 4:29 pm
Nors gyvenu su savo vyru , bet mintimis esu su kitu zmogumi.Kartais jauciuos nesmagiai , lyg prasikaltus , zinau , jog vyras mane myli ..kartais kyla noras jam pasakyti ,jog nesistengtu del manes ,nes buvau jam neistikima , myliu kita zmogu, bet neisdristu.As tikrai ji gerbiu.
Jauciuosi kaip vagis gal , jam uzmigus , ar isejus susirasinedama ar kalbedama tel. su kitu . As labai myliu ta zmogu , bet nenoriu iskaudinti savo vyro , ji palikti …yra vaikas , kuriam tevas reikalingas. Is tikruju as turbut skaudinu du zmones tiek vyra ..tiek mylima zmogu ir pacia save..
2008 10 15 5:29 pm
Neringa, kažkada buvau atsidūrusi panašioje situacijoje kaip Jūsų vyras… Todėl truputį pykstu… Kita vertus, pati žinau, kad savo jausmų kontroliuoti neįmanoma, tik veiksmus.
2008 10 16 9:12 am
Manau, kad tai labai įdomus straipsnis ir labai išmintingi patatarimai. Bet mažai yra žmonių, kuriems pyktis ir savigarba leistų gelbėti griūvančią santuoką po neištikimybės…
2008 10 16 1:10 pm
Aš negalėčiau žmonai atleisti neištikimybės. Niekaip.
2008 10 16 6:19 pm
manau kad isgyventi ,ir isgyventi kaip pora,galima tik reikia dvasines brandos…pastangu kuriu retas suranda.vis tik mes linke eiti lengvesniais keliais…
2008 10 19 2:14 am
sutinku su straipsnio autores mintimis….reikia bandyti atleisti….kad skaudesne dvasine(moraline) isdavyste…..kad iskilusias problemas po neistikimybes gali padeti psichologai ir geronoriskumas vienas kito atzvilgiu…..bet deja nevisada!seimoje pragyvenome su vyru 20 metu….dvasiskai buvome labai artimi,sekse problemu nebuvo….buvo viena problema…vyro meile alchogoliui…is cia kildavo visi nesusipratimai…vis tikejaus(aisku naiviai)kad viskas pasikeis.Deja…laikas bego…prabego ir 20 m.,niekas nesikeite….mylejau ji….ir pati del jo praktiskai kasdieniu (gerdavo vienas)kentejau…daznai apsimesdavau,kad nepastebiu,jei budavo”apsineses”….iki vienos dienos apvertusios viska aukstyn kojom….nuejo lengviausiu keliu…susidejo su gerencia moterimi….bandziau elgtis protingai…atleidau….nesaukiau,nesibariau,sakiau,kad viska pamirsiu…buvom pas psichologa…,nes dar seimoja buvo 11m.dukrele,kuri labai tai isgyveno…negelbejo niekas…nes paprasciausiai jam to nereikejo…nei seimos,nei dukros….nei musu atleidimo….Likom iskaudinti,pazeminti,as dar sumusta….Reziume:5m.visiskai nebenrauja su vaikais……….
2008 10 19 12:27 pm
Neringa, nesuprantu, kaip galima buti su vyru ir ji apgaudineti,mylint kita?? pati vaidinat auka , o isties tyciojates is savo vyro jausmu jums..-tai baisi neistikimybe.Kaip jus nesusimastot..Negalima taip savanaudiskai elgtis , privalot pasakyt savo vyrui , kad turit kita zmogu ir palikti ta kita mylimaji , jei nors kiek gerbiat savo seima.Reikia protu mastyti, o ne kazkokiais jausmais.
Taip pat nesuprantamas Kristos elgesys : gyventi su vyru -alkoholiku.Todel toks ir reziume liko.Pati kalta esat.
Mes su vyru 17-ka metu kartu gyvenam , be jokiu dideliu meiliu, tiesiog gerbiam ir pastikim vienas kitu.Tai manau , yra svarbiausia.
2008 10 19 7:08 pm
As siulyciau po neistikimybes NEGYVENT
2008 10 20 2:02 pm
Man nepatinka, kad neistikimus vyrus bandoma “suprasti”:tai moteris po gimdymo myletis nenorejo, tai augindama vaikus moteris neturi laiko vyrui….O ka vyras? Moteris tik turi duoti ir duoti, o jis-imti ir imti..Visi zinome, kad neideje pinigu i saskaita negausime palukanu…Taigi, iziuriu keista visuomenes nuomones formavima…vyro naudai…Bet kokia gi cia nauda? Lazda turi du galus: dabar pasidare taip populiaru mesti seima del KITOS, kad kyla klausimas, kokie gi bus VYRAI isauge nepilnose seimose…Tai karusele suksis vel taip pat.
2008 10 20 8:17 pm
kiekvienas nugyvenam gyvenimus savaip…..ponia Julija.Su vyru isgyvenau virs 20 m.abudu buvom menininkai…artimos sielos.Mylejo ir gerbe mane,mylejo vaikus ir gere tyliai ,pasislepes….buvo geras zmogus,taciau silpnavalis.Ir nesijauciu visiskai kalta…Pazinojau vienos mokyklos direktoriu,alchogolika,gerianti,kai niekas nematydavo….su zmona isgyveno 35m.,kai mire nuo vezio(auglio galvoje),pagerbti ir palydeti i paskutine kelione atejo visas miestelis,o zmona gedi lig siol,nors praejo jau 5m….Daugybe moteru gyvena su alchogolikais ir tikrai nera del to kaltos.O del neistikimybes,tai ir moterys ir vyrai buna neistikimi.Tik moteru,gal mazesnis procentas.Nors kita vertus jei nebutu moteru viliojanciu vedusius vyrus,tiesiog jiems nebeliktu galimybes buti neistikimiems….Ponia Julija,tikriausiai esat girdejusi apie vyriska klimaksa prasidedanti po 40m…ir 20metu pragyvenus kartu krize?Taip ,kad nepersokus griovio negalima sakyti op….as niekada nesu kategoriska,neskubanti kitu teisti ar smerkti…viesiems duota isgyventi savo likima….Ir nepabuvus kito kailyje neimanoma suprasti,to kito gyvenimo skonio…….
2008 10 24 8:31 pm
Neseniai vyras sužinojo, kad myliu kitą žmogų. Jo reakcija mane šokiravo!!!! Mano vyras pasiruošęs viską atleisti, bet aš negaliu nustoti mylėti.
2008 10 25 4:16 pm
Neina pamiršti neištikimybės nei po metų, nei po antrų.Jei atrodo , kad viskas sotjasi į savo vėžes tai vėlei kas nors išlenda. Jei išdavė karta ,tai yra viena taisyklė ,kad sekantis ir dar ir dar kitas kartas bus lengvesni. Ir nuo santuokos griūties išlaiko tik meilė.Žinoma tai yra be galo sunku ir kiek tai dar gali testis tiesio nežinau.
2008 10 27 12:07 am
Geras p. Vidos supratimas apie meilę “Moteris tik turi duoti ir duoti, o jis-imti ir imti..Visi zinome, kad neideje pinigu i saskaita negausime palukanu…” Net įdomu ar kada nors mylėjosi p. Vida? Ar tik darbą atlikdavo(aukodavosi)tam, kad gaut “palūkanas”. Sutinku daug vyrų yra kurie bėgioja į kitų moterų glėbį, nes vyrui yra labai svarbu jaustis reikalingu (lovoje), o moterys tuom naudojasi, aišku ne visos, pasitaiko ir tokių kurios irgi nori būti karštai apkabintos…. aš manau nuo tokių moterų ir vyrai rečiau į “kaire” suka. P. Vida gerai pastebėjot tik moteris vyrui gali duoti - gamta taip sutvėrė.
2008 10 27 11:11 am
mano metai leidzia tarti-jei vyras syki buvo neistikimas, reikia ieskoti galimybiu atleisti ir nepriminti jam to.Taciau jei tai pasikartojo-nereikia kaltinti nei saves,nei aplinkybiu - tai patologija.Galima apsimesti,jog atleidai,taciau sirdyje nei vienas normalaus gyvenimo trokstantis zmogus nesugebes.Tad belieka trauktis ir nenuvertinti saves,negyventi dvasiniam diskomforte
2008 11 07 4:00 pm
Krista, Jūsų šeimoje turbūt nieko buvo neįmanoma padaryti, nes vyras nenorėjo išsaugoti šeimos. Reikia abiejų sutuoktinių pastangų.
2008 11 07 4:05 pm
Julija, man labai šaltai ir žiauriai nuskambėjo Jūsų komentaras. Pasakyti vyrui, kad slapta myli kitą? Ne! Kam to reikia, kam jį skaudinti? Jei vyras nežino, o moteris nėra neištikima, gal geriau viską taip ir palikti…
Ir nesmerkčiau taip vienareikšmiškai moterų, gyvenančių su alkoholikais. Meilė akla.
2008 11 07 4:06 pm
Vida, o kokia nauda bus iš to, kad užriesime nosis ir nesistengsim vyrų suprasti?
2008 11 07 5:26 pm
Straipsnyje nebuvo paminetas faktas apie tai, kaip suzinoma apie neistikimybe…Vienas dalykas, kai pamatai, kazkas pasako ir kitas, kai neistikimasis pats prispazista…
Dienos, kai mano vyras, negaledamas ilgiau tempti tokios nashtos, pats prisipazino, niekad neuzmirsiu…Ejome senamiescio gatve, sviete saule…Po jo zodziu aptemo akyse, lyg kas butu uzdejes juodus akinius, niekad neuzmirsiu tokios busenos…As jam atleidau, bet tai buvo neimanoma padaryti, kol pati progai pasitaikius “nenuejau i kaire”. Jauciausi sumautai, bet palengvejo 100 proc….Manau kito kelio nera, reikia arba skirtis, arba ” 1:1 ivarciai i abu vartus”…
2008 11 10 4:14 pm
Saule, o aš netikiu tokiu primityviu kerštu.
2008 11 15 8:55 am
Pritariu visu 100 proc. Saule1. Ir mums buvo toksai momentas…
2008 11 16 2:13 pm
Zinau, ka reiskia buti isduotai. Zinau si jausma ir prisimenu ji vos ne kiekviena diena.
Prisimenu kiekviena sekunde, minute to baisaus ir slykstaus jausmo, kai suzinojau, kad buvau isduota savo namuose. Maniau, plys sirdis, nebezinojau ko griebtis, ka daryti. Apsirengiau, trenkaiu durimis ir isejau. I parka. Prastovejau gal pusvalandi. Blaskiausi tiek viduje, tiek isoreje. Nezinojau ar gryzti, ar likti gatveje. Gryzau. Isdavystes jausmas grauze, skverbesi i giliausias sirdies kerteles. Neiskenciau ir pasakiau, kad zinau, jog jis mane isdave.
Pirmas dienas negalejau buti rami. Maciau, kad ir jam nera lengva. Is pradziu jis buvo piktas, mazai kalbejo su manimi. Vienu metu net pradejau jaustis kalta, kad suzinojau apie jo isdavyste. Issiaiskinau ir isdavystes priezasti.
Po viso to praejo daugiau nei keletas menesiu. Mes vis dar kartu, bet as vis dar prisimenu ir isgyvenu ta diena. Zinau, kad pasitaikius bet kokiai progai as jam priminsiu apie diena, kai jis mane iskaudino. Esu moteris, o mums taip elgtis budinga.
Dabar, noriu ir bandau issaugoti musu draugyste. Bandau pakeisti kai kurias savo savybes, kai ka nutyleti, nesakyti jam, nes tik prisitaikymas vienas prie kito pades issaugoti darnius santykius seimoje.
2008 11 16 6:28 pm
pritariu Vidos nuomonei.
2008 11 20 1:13 pm
as esu isdavusi savo vyra.as kenciu iki siol ta sirdies duzius kai jis suzinojo,kad ji isdaviau.labai gailiuosi,nors ir jo puse kaltes yra.jis nemokejo parodyti meiles gal ir jos nebuvo.visa laika dyrba kiekviena savaitgali nebudavo o namie ir tai tesesi tris metus..meiluzis buvo tik seksui o meiles nebuvo jau niekur.kai jis pakele pries mane ranka niesce dar buvau,jam to niekada neatleisiu.ir tada jau po biski dingo jam mano meile.buvau su juo tik del sunaus kuri mes abu labai stiprei mylime..ir iki siol esu su juo,bet meiles nera ir jam pasakiau, kad nebemyliu jo
2008 11 21 1:42 pm
Monika, neskamba labai darniai…
2008 11 25 4:36 pm
Draugavom metus, apsivedem is meiles. Po metu tapau nescia, man buvo tik 2 men nestumo, meile liejos per krastus, pasisake, kad jam kazkas negerai …prisipazino nuklydes…pasekme-gonoreja. Staugiau, kaip isprotejus, teko gydytis, bet apie skyrybas net nemasciau, kaltinau tik ta daug uz ja vyresne boba…Deja, tai buvo tik pradzia. Nepasitikejomo sekla apsigyveno manyje, o vyrelis nesnaude. Po keletos metu-trichomonoze. Jau sukilau skirtis, bet vel suskydau, du suneliai, vyras negeriantis, nerukantis, sportuojantis, tvarkingas, viskas ciki ciki. Kaltinau vel ta kita, kad ji gal suviliojo. Bet ir to jam neuzteko, dar keleta kartu paklydo, galop bendram darbe susiburkavo su virsininke, mauste mane superiniais melais, kol yla islindo is maiso. Issiskyriau pragyvenus su juo lygiai 25 metus. Bet svarbiausia, kad as buvau patrakus del sekso, niekada man nebuvo nenoriu, negaliu ar dar kas nors panasaus.Ir jis pats sakydavo, kad as ne su viena nepalyginama, net suaugusiam sunui bedavojo, kai pas mane po skyrybu atsirado vyriskis, kad jis zino kokia mama aistringa…Reziumuoju: yra pataloginiu neistikimybes ligoniu, duok tu jiems ka nori, jis eis i sali vis tiek.
2008 11 26 5:19 pm
Anigla, pamokanti istorija. Bet man neduoda ramybės klausimas, iš kur tokie pataloginiai ligoniai atsiranda? Kodėl?
2008 11 27 5:33 pm
Agne, o kodel neskamba darniai? Juk stengiuosi issaugoti santykius… Ar tai tuscia?
2008 11 28 4:09 pm
Sveiki.Ir as noreciau pasidalinti savo patirtimi.Jau spejau patirti vyro neistikimybe,nors santuokoje gyvename 3 metus,pries 4men.gime leliukas.Ir as sakiau,kad niekada gyvenime vyrui neatleisiu neistikimybes…bet kai taip nutiko,mastymas siek tiek pasisuka kita linkme,pasisuka seimos linkme,vaiko ateities.Viska gal galima atleisti,bet pamirsti-niekada.Ir jei sutuoktinis nevertina,jog zmona jam pagimdo vaikeli,kad zmona jam valgi gamina,kambarius tvarko,rubus plauna ir lygina…tai tiesiog dar neaisu,kam cia su neistikimybe labiau nepasiseke…
2008 11 28 8:15 pm
Erika, netuščia. Bet vis primenant vyrui jo klaidą, nemanau, kad įmanomi darnūs santykiai. Reikalingas susitaikymas ir atleidimas, o jei to nėra… tada yra kaip yra.
2008 12 29 4:07 pm
geras ir paguodžiantis straipsnis tik kad mano vyras tai perskaitęs suprastų….kažkada buvau išduota,pažeminta ir užguita,bet atleidau,taksčiausi su jo “išsidirbinėjimais” paskui jis atsidūrė už grotų lėkiau iš paskos,stengiausi kaip įmanoma išlaikyti šeimą praktiškai viena,kartą per pasimatymą mane labai įskaudino…ir viskas tarsi aptemo…metus laiko “tąsiausi”su amenim,net negaliu pavadint jo vyru,bet visa širdim likau su savo vyru,vis del to jam pavyko įtikint sugrįžt(negrįžau,nes bijojau but pažeminta,jaučiausi labai kalta),deja…jau metai kaip jis laisvej bet vis labaiu pabrėžia kokia jis auka,ir kokia aš beširdė,nebeliko daugiau jėgų įrodinėt kaip stipriai jį myliu,praradau savo moteriškumą,asmeniskumą.Jis mane suėdė psichologiškai…ir dar nežinau kaip viskas baigsis,nes išeit neišeina…gal vyriškas išdidumas neleidžia…
2008 12 30 5:00 pm
Giedre, gal vieną dieną pavyks išeiti. Stiprybės.
2009 01 06 2:03 pm
Na tiesiog kai akys nemato,ausys negirdi tai ir nera taip skaudu.Bet kai jau suzinai tai isties yra skaudu.Man buvo toks atvejis,kad vyro meiluze pradejo man rasineti ir visaip koneveikti mane.tai tesesi kazkur metus laiko.Bet as esu optimiste.Savaime suprantama santykiai su vyru visiskai netokie kaip buvo anksciau.bet tiesiog esu savimi pasitikinti ir gyvenime moku laviruoti.Tai isties yra skaudi tema.
2009 01 27 11:42 am
Oi oi, kaip baisu - išduotos! Gal labiau pasidomėkite Klintonų šeima, gal palengvės? Dar neaišku, kuri lytis yra labiau linkusi į neištikimybę? Aš manau, kad abi vienodai.
2009 02 18 10:15 pm
@neringa: skamba lyg gyventum vengdama apsisprendimo
@ugne & tomas: kalbant apie izoliuotą atvejį, atleidimas yra natūralus brandžios asmenybės pasirinkimas
@julija: “kartu gyvenam , be jokiu dideliu meiliu, tiesiog gerbiam ir pastikim vienas kitu.” - gali būti sunku suprasti, bet kai kurie iš mūsų gyvena nes myli; be meilės “santuoka” yra mirus, telikęs ekonominis sandėris
@giedrė: bandau suprasti ką nori pasakyti? nes juk visiems akivaizdu, ką turi daryti
@ieva & erika: priekaištavimas dėl praeities (sau ar kitam) niekur neveda - mes negalime grįžti į praeitį ir ją pakeisti; svarbu kaip gyvename dabar; jei negalime atleisti - telieka skirtis; gyvenimas kartu kasdien priekaištaujant yra nesąmoningas
2009 02 25 4:15 pm
Laba diena, kodel visi kaltina neistikimaja puse? reikia ieskoti priezasciu kodel taip ivyko? Visi mes esame su savo charakteriais ir juos atsinesam i seima. Is pradziu buna viskas grazu, veliau atsiranda rutina, sumazeja graziu zodziu, jaunose seimose atsiranda krizes, kada nieko kito nematom tik ieskom, kuris yra blogesnis. Taip buvo ir musu seimoje…nuo meiliu zodziu iki nei vienos dienos be pykciu. Tokiu momentu tik norisi supratimo, norisi silumos ir meiles, kurios namuose nebeliko, o nebeliko del to, kad vienas kito nebeklausem, nors mylejom. Ir staiga atsiranda vyras, kuris tave pamalonina komplimentais, tave isklauso, tu vel pradedi jaustis tikra moterim…tada paslysti, tiesiog nesamoningai. Taip buvo ir man… viena eiline diena susikivircinom kaip reikiant ir as isejau pasivaiksciot, sutikau ji ir… kai pagalvojau ka padariau buvo jau per velu…grizau namo ir apie viska papasakojau jam, nors jis jau nujaute, nes niekada taip ilgai nebuvau isejus niekam nieko nepasakius ir dar issijungus telefona. Mes ir kalbejom ir aiskinomes ir kartais jis reke ir visada as save niekinau del to prakeikto zingsnio. As nesiteisinau ir jam sakiau pateisinimo nera reikia tik atleisti, jei nori but kartu arba skirtis. Buvau viskam pasiryzus. Tada jis nusprende atleisti, po keliu dienu jau nebe, paskui vel atleisti, paskui ne! Dabar is manes liko tik pajuodusiom akim moteris, kuri bijo jam pasakyti nors viena zodi, kuri tik kas pradeda verkti… Ar taip galima elgtis su zmogumi, kuri jis sakosi Mylintis? Zinau jam sunku, bet ir man nei trupuciuko nelengviau, kartais atrodo, kad sazines priekaistai mane suvalgys is vidaus…nors iki to zingsnio zengiama kartu ir reikia pripazinti vieno kalto nera, kalti abu, tik vienas pasirodo yra labiau silpnavalis…Ir tik dabar as supratau, kaip labai as vis del to ji Myliu…
2009 03 16 9:06 am
tai inqa ar jus susiqyvenot pas mus panasi situacija tik ne as o jis mane ir man labai sunku jis su manim apie tai nekalba sako nenori skaudint o as noriu kalbet ir nebezinau ar as su tuo kada susitaikysiu man tai labai didelis zmuqis as visada zinojau ir zinau kad noriu tvirtos seimos darnios o ne tokios kokia ji yra dabar qaila vaiku kad taip jiems kaa daryti kaip elqtis kaip susitaikyki su tokiu likimo smuqiu
2009 05 10 12:25 pm
labas as dabar isgyvenu vyro neistikimybe.Viskas buvo gerai kol jis neisvyko dirbt i uzsieni,gryzdamas pats pasake viska telefonu buvo toks sokas kad atrode kad sapnuoju jis gryzo as ji priemiau be triuksmo skandalu jis atsiprasinejo pazadejo kad daugiau taip nebus po kiek laiko vel isvaziavo ir suzinojau kad vel mane isdave negalejau ir negaliu su tuo susitaikyt myliu ji auginam du nuostabius vaikus po keliu savaiciu jis vel grysta is uzsienio nezinau kaip pasielgsiu nors ir myliu nezinau ar galesiu but su juo….
2009 05 13 6:50 pm
Sveika, as irgi esu panasioje situacijoje. Labai tave suprantu - as irgi jauciuosi labai blogai, visa laika norisi tik zliumbti…bandau ieskoti kazkokios pusiausvyros savyje, bet labai sunkiai sekasi…..oi net nezinau is kur tos stiprybes rast atleist ir pamirst… mes vaiku neturim, jus matau auginate vaikucius, bandyk gal kaip nors negalvoti apie situacija ir nedaryti staigiu sprendimu,manau viskas dazniausiai savaime susiklosto kaip ir turi buti… gaila to dvasiskai sunkaus periodo.. jeigu taip zmogus galetum isgerti kokiu nors vaistu, kurie leistu sudelioti mintis teisingai…..deja, laikas geriausias vaistas..
2009 05 14 11:45 am
sveika ele as verkt nebeverkiu nebeturiu asaru zinau tik tiek kad noriu palikt ji nes nebera pasitikejimo bet gaila vaiku mazoji labai prie jo prisirisus isgyvenu tik vaistu pagalba nusiteikiau taip kad kai grys susesim ir pasikalbesim tada ir nuspresiu kaip toliau gyvent skausmas nemazeja pasidariau pikta liudna noris viska pamirst bet neiseina linkiu tau stiprybes
2009 06 14 2:27 pm
labas as tai neisivaizduoju kaip ir kam po neistikimibes bebuti karto.
2009 06 15 3:30 pm
taip ir as supratau kad nebera prasmes but kartu nes atleist taip ir nesugebejau
2009 07 05 10:59 pm
…na prisidedu prie temos,kurios nemaniau,kad teks man gvildenti,nes gyvenau ne to,kad pasaku pasauli,ir tikrai nebuvau uzsidejus roziniu akiniu,bet tikrai netikejau,kad tas kuris mane taip MYLI,kuris taip trosko manes visa gyvenima man taip padarys..ir iki, siol nors viska pasake pats po keliu itarimu,nenoriu tuo tiket.Sirdi sumaistis-praejo keli etapai per ta skaudu menesi,is pradziu kaip ir visiem buvo sokas ir pyktis,po to nuoskauda ir nusivylimas,dbr baime ir nzn kuriuo keliu pasukt..
pergalvojau gyvenima bendrai visuos tuos 5m nuo A iki Z, ir ieskojau priezasciu,ir kaltinau ji ir save,ir klausiau n kartu kodel?kodel jei taip myli mane?ir supratau viena,ats nera, nera nei man,nei jam..Ar tai momentas,ar akimirka,ar susizavejimas-sunku ivardint,gal viskas viename,pateisinimo jis sau neiiesko,ieskau as,tas ir baisiausia,kai is visu jegu jo ieskai, ir kai nori randi,gali apkaltint ta kita,alkoholi,viso gyvenimo nelaimes,deja kas padaryta neatitaisoma..ir atitaisyt reikes laiko,nes kiekvienam gijimui reikia laiko,tik laikas,savikontrole,saves radimas ir abipusis noras padeda…
tai as zinau,perskaiciau daug straipsniu,forumu,nuomoniu,issipasakojimu,ieskojau atsakymo visur,tarsi kas galetu imt ateit pasakyt daryk taip ir taip..Deja tai tik noras padet sau ir musu santykiams,bandymas sustabdyt duztanciom svajonem,griuvanciam siam gyvenimo(nesu ant tiek kvaila, kad pasakyt kad del to grius viskas)etapui..Zinau,esu jauna,grazi,normali mergina, kuri gales tolaiu gyvent,bet ar noriu gyevnt be JO?ar galiu rast gyvenime save be jo,ar galiu atrast jegu susitaikyt su slykscia isdavyste,su suvokimu,kad iskaudino,ir suvoke, ka padare?
2009 07 05 11:00 pm
Zinau,kad visi nusipelno paskutinio sanso,gal kazkada jo prasysiu as ir nebutinai is sito zmogaus,gal kazkada man labia reikes atleidimo,o manes neikas negirdes,niekas nekalbes,tik zemins,reks, pyks…Ar galima mylint del tokio skausmo taip zemai krist,kad isvadint mylima visais pasaulio zodziais,kai jauciama tikru tikraiusia neapykanta,kai norima kersyt,sutrypt ir suzlugdyt..Pasirodo-galima..Bet tai kalba skausmas,pyktis,nuoskadau, nusivylimas..Tai buvo ne mano zodziai…
O dbr liko tik keli klausimai svarbiausi siame gyvenimo laikotarpyje,kaip nesuklyst?Kaip nesklyst ji paliekant,kai nuosirdziai gailis ir supranta,ka padare,juk gal JIS mano gyvenimo dalis,gal mano likimas?Ir kaip nesuklyst atleidziant,gal ir bus jis amzinai istikimas po skaudziu isgyvenimu,bet gal as jau niekad nebusiu ta pati,gal neikad to nepamirsiu,gal santykius tik smelks nepasitikejimas ir skausmas?Juk esu jauna, nei vaiku, nei seimos…Bet ar sirdziai isakysi..
Sie du klausimai,net uzgozia klausima Kaip JIS galejo,uzgozia net mintis,kad buvo su kita,kad artimiausi zmones tai zino,uzgozia viska..Turiu pasirinkt arba arba..Nera kitu variantu..Negaliu gyvent nepasirenkant - neteisinga nei mano, nei jo atvzvilgiu.. Juk atsiprasinet uz padarytas klaidas negali metus laiko..Kalbet reikai.bet ar verta kai iskalbetas visas menuo,kai viskas viskas issakyta?
Norejau suzinot,ark am buvo bent karta, kad po isdavystes atsigavot, kad sustiprejo vienas kito vertinimas ir pan.Tik siaip butu idomu zinot istorijos kurios per skaudzius isgyvenimus, istvere nes tikejo,kad suklyst zmogiska,atleist Dieviska…
Ir vis del to, apsisprest teks man mano gyvenimas-o as jo kryzkelej..Noreciau pasukt laika atgalios, noreciau sustabdyt ar pasukt I prieki, bet tai neimanoma,reikai isgyvent viska cia ir dbr,,Ir nusprest vistiek teks…
…tik tiek…
2009 08 04 3:09 pm
As netikiu, kad isdavyste nepasikartos. Jei viena karta taip padare,kartosis. Ir, zinoma, aplinkybes bus kaltos. Jei buciau palikus savo vyriski po pirmos isdavystes, jau turbut seniai buciau laimingai istekejus antra karta. Atleidau, neuzmirsau, bet nustumiau i tolimiausia kampeli, niekada nepriekaistavau. Ir stai vel. Dabar jau su 15 metu jaunesne. Nes mes bendraamziai. Skaudu beprotiskai. Gaila vaiku. Noriu skirtis……
Ardne, kaip laikaisi?
2009 08 16 10:45 am
kovoju tarp saves,savo sirdies ir proto..jau siaubingas laikas tai negaliu,nei karu, nei atskirai..
neina issiskirt,neina susitaikyt..
ir isvariau is namu,bet vistiek neina sako kad myli,o bendrauja toliau su ja..
Kaip tu Li?Ar skirsies?kaip gaila,buvo seima,,seimos nebera..
Ar jis nori taikytis?
2009 08 21 2:53 pm
as irgi kovoju. Su savim. Nes vis dar myliu. Mano vyriskis nenori manes netekti. Nori pradeti is naujo. Atleisti dar negaliu, meginu islaukti. Jis nutrauke visus savo rysius, sako, kad ju ir nebuvo. Ir tereikejo jam tik sekso is salies. Kaip lengvai jie atskiria meile nuo sekso….. man kaip ir Tau, nei issiskirt, nei susitaikyt…. ir dar grauziu nuolat save, ka gi as dariau ne taip, kad taip isejo. Labai tikiuosi, kad praeis sitas etapas, ir ateis kitas, kai jau taip nebeskaudes. Ir va tada gal ir pavyks is naujo pamatyti priezasti, del kurios dar verta but kartu. Nezinau, ar taip nutiks, bet labai viliuosi. Laikykis.
2009 09 07 8:02 pm
Pasidalinsiu ir aš savo mintimis. Nesenai sužinojau, kad mano žmona man buvo neištikima. Sužinojau atsitiktinai, bet kai pradėjau aškintis, dabar galvoju, kad geriau būčiau nežinojęs. Mes turim du vaikus, mes jau 10 metų kaip vedę… Žiauriausia tai, kad tai ivyko su mano pačiu geriausiu draugu mano namuose. Dar žiauriau tai, kad tai ivyko man esant namuose. Buvo balius pagirtuokliavom, visiems užmigus ji nukeliavo pas ji i lova… (plyšta širdis). Toliau sužinojau, kad jis ilga laiką turėjo užmezgus romaną su mūsų dukros krikšto tėvu… Tik sužinojęs supratau kodėl jis taip vengia pas mus lankytis ir bent per gimtadienius pasveikinti mūsų dukrą. Na ir dar paskutinis smūgis į paširdžius kažkoks jos klientas kuris ją pakadrino ir ji paliko telefoną.. Aš nuoširdžiai tikėjausi, kad ji tvarko ataskaitas pasilikus po darbo, o pasirodo, kad su juo į miškeli važiuodavo… Nežinau kaip man toliau gyventi. Viskas buvo pas mus gerai, myliu ja iki šiol, bet kaip atleisti tai net neįsivaizduoju.
2009 09 14 8:29 pm
Aš dabar irgi išgyvenu tokį pat pragarą, kaip ne kurie čia pasisakiusieji. Aš jau priėmiau sprendimą - atleidau, bet nepamiršau, gyvenu pragare, galvoju kiekvieną akimirką, įsivaizduoju kaip jie tai darė ,mūsų mašinoje, miške, kaip jie galmonėjosi, o po to jis gryždavo namo,kaip po darbo pusę šešių valgyti mano paruoštos vakarienės, o aš nėščia, laiminga, nieko neįtarianti, o jam dar turbūt kelnės šlapios, ir kojos tebevirpa nuo dulkinimosi…Tokia realybė, aš net neįsivaizduoju ar sugebėsiu iš vis kada nors tai pamiršti ir su tuo susigyventi, labai jį mylių, nors suvokiu kokia purvina kiaulė jis yra…man buvo šokas, nes tai ne tas žmogus, kuris taip galėtų pasielgti, bet pasielgė, vaikai jį myli, aš jį myliu….o šleikštulys niekaip nepraeina…..tik fantazija dirba viršvalandžius…… Niekada net neįsivaizdavau, koks tai gali būti nepakeliamas skausmas…..
2009 09 28 9:14 am
Labas visoms,pirmiausia uzjauciu atsidurus tokioje situacijoje. Na as taip pat isgyvenu neistikimybe, bet ne fizine o dvasine. Mes su vyru gyvename santuokoje 10 metu auginam dukryte ir dabar laukiame antro vaikelio. Rodos viskas gerai, grazi laiminga seima :), iki itartino skambucio vyrui. tas skambutis pasejo manyje dvejone, ir as pasitaikius progai paziurinejau jo telefono adresu knygele, bei skambuciu retrospektyva, radau itartina numeri. Galiausiai googleje ivedziau savo vyro varda, ir duoti rezultatai mane nustebino, ogi mano brangusis uzsiregisraes keliose pazinciu svetainese ir iesko draugiu. Beabejo po musu pokalbio jis istryne visus savo duomenis is interneto ir tas itartinas numeris is telefono dingo.As turiu uzsirasiusi ta numeri, bet nedrystu paskambinti juo, nes bijau isgirsti balsa kuris galutinai sugriaus pasitikejima. o jog uz menesio mes tapsim antra karta tevais. Aisku jis mane dabar itikineja jog tai nieko nereiskia, jog jis man istikimas 100%. bet kaip man dabar juo tiketi?. Regis toks menkas nuklydimas o sukelia tiek daug skausmo. Visaip galvoju, o jei nebuciau aptikusi tu internetiniu meiliu, kuo butu viskas pasibaige?
Mielosios aklai nepasitikekite savo vyrais, nes kartais ir angelai suka i kaire, dvasiskai ar fiziskai:(
2009 10 10 3:33 pm
Aš irgi buvau panašioje situacijoje. Turėjo drąsos vyras grįžti namo tiesiai nuo … dar su šlapiu ir visas šlapias , be vienos kojinės… Pasirodė toks 2 sūnų ir mano akivaizdoje (sūnūs suaugę). Bandė aiškintis absurdiškai. Po kelių mėnesių išdrįso prisipažinti, nors objektą aš pažinojau ir faktus žinojau.
2009 10 31 12:00 am
Praejo tik 3 menesiai.mes su vyru susituoke metus.Kai tai nutiko musu kudikiui buvo tik pusantro menesio,po gimdymo tarp musu dar nebuvo lytiniu santykiu.Buvom truputi apsipyke,nes mano vyras isgerineja..ta vakara jis taip pat gere su draugais ir neparejo namo visa nakti,gryzo tik kita diena po darbo.As gaunu zinute kad mano vyras man buvo neistikimas.Is karto jam pasakiau,jis neneige tik pasake kad tai buvo viena karta.Rekiau suns balsu,man taip skaudejo,gali saukt rekt niekas nepadeda,atrodo sirdis plys.Daviau jam dar viena sansa,bet atleist ar kada galesiu nezinau,istisai apie tai galvoju.
2009 11 11 10:21 pm
Wai wai wai mielosios ir mielieji nera ko cia pergyvent taip mylekite save ir viskas susitwarkys savaime.
2009 11 14 12:00 pm
lengva pasakyt nera cia ko pergyvent,bet kai pasitiki zmogum,gyveni su juo 8-erius metus,augini vaikus ir kai staiga suzinai, tai tikrai noris kaukt suns balsu,ir viskas aplink atrodo juoda.deja laikas zaizdu negydo……..
2009 11 27 3:09 am
Sveiki, neistikimybe keblus reikalas, nuejusi i sona pati nustebau..dar labiau nustebau kai maniskis pasnipinejes ta suzinojo. Vis dar esam kartu, bet kad ir kaip keistai nuskambetu ne ji santykius ardo, neistikimybe tera pasekme, bent jau as taip manau. Pasekme ilgu darbo valandu, pasnekesiu nebuvimo, komplimentu nesakymo, reto sekso,apleidimo antros puses ir daugybes kitu dalyku. Bandom aiskitis kalbeti, atrodo suprantam vienas kita, vienas kito poreikius, bet trumpam, jau du metai taip..iseiti vis nesiryztu, viltingai laukiu to laiko, kuomet us gerai, bus gerai ne tik jam, bet ir man.
2009 12 11 8:52 pm
Ardne rase, kad sakosi myli bet ir toliau bendrauja su ja. Pati isgyvenu ta pati, tik skirtumas tas, jog maniskis paliko ja, apie ja nenori nieko girdeti, sakosi, jog jos net neprisimena. Ar jos neprisimena - nezinau, bet, kad jos nenori tikiu, nes tai jau patikrinau. Beje musu amziaus skirtumas nemazas, jis uz mane gerokai vyresnis, taciau ir tai nesulaike jo nuo neistikimybes. Jis man teigia, jog jam sunkiau, nei man, nes kalte ji jau baigia sugrauzti, o dar as kartas nuo karto primenu. O kaip man nepriminti, jeigu kiekviena diena norint nenorint tie isgyvenimai grizta. Kaip, kad kazkas rase, jog plysta sirdis galvojant,bandant isivaizduoti, kaip jie ten, kaip jie galbut glamonejosi, galbut buciavosi, sakau galbut, nes jis tai neigia, o as po melo aklai tiketi negaliu. Ir jau nekalbu apie, tai, jog jie tikrai santykiavo. Tai jis prisipazino, taciau anot jo, tas trumpalaikis seksas visiskai nieko nereiskia, jis jo nesudomino.Taciau zinau,jog meilius zodzius jis jai kalbejo. Tai ziauriai pjauna, nes negaliu suprasti,kaip galima kiekviena diena kartoti zmonai, jog labai myli, jog zmona vienintele ta, kurios jam reikia, o tik su ja susitikus, kalbeti jai jog ji grazi, jog ja myli ir pan. Nezinau nesu vyras, gal todel nesuprantu vyru psichologijos,man atrodo kaip galima tuo paciu metu tai sakyti zmonai ir meiluzei. Suprantu, jog galbut gali i sirdi i jausmus isivelti maisalyne ir mintimis skraidyti ar tai praeities meilese, ar tai fantazijose apie tai pagalvoti, taciau tam yra protas, kuris ir turi nulemti santykiu eiga, kad nebutu iskaudinti mylimi zmones. Nes pastebejau, kas seka po neistikimybes - asaros, skausmas, kaltinimai ir pan. Mano vyras sako, jog as nekalta del to kas atsitiko, kad as nuostabi zmona ir moteris, sakosi negalintis paaiskinti kodel tai padare, aiskina, jog jis tiesiog asilas, dabar pats nesuprantantis kaip taip galejo mane iskaudinti. O svarbiausia ka jis teigia, jog jei as pasekciau jo keliu jis su manimi negyventu, anot jo, kaip jis galetu po kito vyro buti su manimi, sake tai neimanoma. Kaip jums a… ?
Arde kelia klausima, kaip nesuklyst pasirenkant? Vat butent mane tai taip pat kamuoja, galvojau gal skirtis bet ar tikrai tai teisinga, likti kartu, o gal tai neverta neverta ir beprasmiska, jog niekas negali garantuoti jog toks dalykas nepasikartos, o metai bega, po to ju jau sugrazinsi, o gal laiku pakeitus kelia galima gyvenima nugyveti laimingai, graziai, be to didelio isdavystes skausmo. Bet taip pat niekas negali pasakyti, kaip butu jei paliktum isdavusiji ir galbut gyvenima susietum su kitu, kas gali garantuoti, jog tas kitas neiskaudins taip pat, o gal dar baisiau.
Kazkuri rase, jog isdave vyra ir reziume is jos liko tik moters seselis. Nenoriu buti nejautri ir smerkti, taciau, ji pati kalta del to, ji isdave vyra, reikia valdyti jausmus proto pagalba, juk esame ne gyvuliai. Man saves lyg ir gaila, nes is manes liko seselis, idubusios, pajuodusios akys, po tokiu ivykiu atsirade zilsteleje plaukai, nors dar pakankamai jauna. negaliu suvokti, kodel daug vyresni vyrai isduoda,anot ju paciu - grazias, protingas, dievinamas zmonas.
Trumpai papasakosiu savo iki vedybine istorija. Draugavau su vaikinu, nuo kurio prisilietimu eidavau is proto, jam uztekdavo mane tik apkabinti ir susilydydavau. Taciau taip jau atsitiko, jog mes issiskyreme. Po kiek laiko sutikau savo dabartini vyra, susituokeme, susilaukeme kudikio. Jis valdydavo mano mintis, besimylint su vyru as galvodavau apie ji, kaip noreciau, jog jis butu kartu, kad jis mane apkabintu, kaip butu, jei mes butume susituoke. Tai truko apie 3-4 metus ir tik tada jis mano mintyse nebefiguravo, as jo nebeprisimindavau besimyledama su vyru. Kazkas turbut pasakys, jog as ji isdaviau mintimis, jog tai irgi isdavyste, bet as nesijauciu kalta, nes nepaisant visko, as protu tramdziau savo uzpludusius jausmus ir prisiminimus bei nora buti su juo. Taciau nors ir turejau galimybe su juo bent jau pasilinksminti, to nedariau, nes suvokiau, jog tai nepagarba mano vyrui. Kentejau tik as, nes tai mano problema, vyrui niekada neparodziau ir nepasakiau apie tai,kas mane kankina, nes svarsciau, jog tai gali ji iskaudinti. Todel ir sakau, jog visiems buna vienaip ar kitaip sunku, bet tam turime prota, kuris sustabdo nuo kvailu poelgiu, mes gi ne gyvuliai ir turime galvoti, jog neistikimybe iskaudins mylima zmogu, tai ir turime tvardytis. Na nekalbu apie tuo, kuriu jausmai pasikeite ir nebenori buti su sutuoktiniu apskritai. Reziume, as saugojau vyra nuo iskaudinimo, o jis mane isdave su pacia slyksciausia moterimi, kuri neverta nei mamos, nei moters vardo. Taip sakau, nes zinau kokia ji, koks jos palaidas gyvenimas.
Nezinau kaip paaiskinti, tai, jog as nemazai metu galviojau apie buvusiji.
2010 01 30 12:10 pm
Labukas…
Praejo puse metu..Perskaiciau nauju apsilankusiu pasisakymus.Skaudu, kad tiek isgyvenanciu zmoniu..Vadinas neistikimybe egzistuoja,tik vieniems paslepta, kitiems iskyla aiksten.Ir tik mums sprest atleisim ar ne…Tiesa?
Labai skaudu del visu pasisakiusiu,bet arturo pasakojimas isvis sokiravo,ten jau turbut zmonos liga,arba as be zodziu..Sokiruoja ir tai,kad zmonos,mamos laukia namie su naujagimiais…Bet kokiu atveju-nera pasiteisinimo-yra faktas,taciau gyvenimas nera rozinis ir visi sukurti ispaniski serialai, kurie mums sukelia juoka ar pykti - yra pagristi tiesa!!!Ar gi ne taip pas mus?Bet mano gyvenime buvo butent taip..Tik aisku man buvo kosmaras nei serialas, as nesu macius gyvenime tokio zemo lygio moters (nepavadinciau jos taip), kuri tiek kovotu ir draskytusi del zmogaus su kuriuo buvo kiek,viena du kartus,savaite…Tiek melo,smeizto,bandymo sukirsinti visus,terorizavimo,manipuliavcijos..Zodziu!!!Buvo baisu!tai tesesi apie puse metu!!!Tik nesakykit niekas kodel jos neimanoma suvaldyt, nes butent neimanoma!!!Zmogus ligonis jei ne vienu, kitu budu bandys viska padarys bet jau is principo bandys isskirt mus.
Jei kam idomu tai mes likom kartu!!!!!!!!!!!!!!Ar imanoma turet grazia ateity po isdavystes???pasakysiu po keliu metu:)Dbr santykiai plaukia gera linkme,butu dar geriau jei praeities smeklos netrukdytu dabarciai,bet as jau susitaikiau - ji dar bent metus nenurims,o gal ilgiau…Nesvarbu kad i jos issisokimus aju niekas nebekreipia demesio.Mano vaikinas elgias graziai kaip niekur nieko,apie tai nebekalbam,pastebejau mazus pokycius,ko seniau neisprasydavau.Zinau kodel nepalikau jo- nes myliu - to neneigiu,plius iki to ir po to,jis visad buvo rupestingas, geras, mylintis ir pan.Skirtumas vienas as zinau,kad jis apsisprendes del manes,nes as jo nelaikiau,neprasiau likt,as ji pati iskankinau per ta laika,nes amno pyktis kalbejo uz mane,as negalejau atleist..Va po puses metu galiu pasakyt jam pykcio neliko-as atleidau-ar pamirsiu?NIEKADA!!!ir jei kas zinot vaistu,kaip gyvenant graziai ir planuojant seima istrint isdavystes momentus is galvos busiu dekinga.nes kaip dbr supratau vienintelis vaistas yra- arba laikas,arba neistikimybe.
as kersyt nenoriu,bet noriu pajust ta jausma,kai budama su tikrai mylimu zmogum,susimaisai jausmuos, kai pradeda patikt kitas,kaip tai imanoma???nenoreciau niekada pasiklyst jausmuose kad reiktu rinktis tarp dvieju..Bet noreciau saves nestabdyt..Jie tik patiktu…Ziauru bet mano charakteriui tai butu idealiausias vaistas..Nes tik pamascius mintyse kaip lengva nuklyst negalvojant kaip bus sunku,galiu atleist jam…
2010 02 07 9:06 pm
Sveiki. Skaiciau Jusu straipsnius, mintis, patarimus, bet kiekvieno situacija yra individuali ir kiekvienam skaudziausia…..As zmona izdaviau ne fiziskai, bet norejau permiegoti su jos drauge…Mes seimoje gyvename 14 metu, turime dvi dukrytes, abu dirbame, as sportuoju… Lyg ir butu ideali seima, bet nera namu be dumu kaip sakoma. Man truko sekso, jai buvo per daug taip fantazijos ir nuvede mane i kitos glebi, o dar ji lyg ir nieko pries buvo, nors ir saziningai sakau mes nepermiegojome. Aisku as tik dabar supratau ko netenku, labai myliu savo zmona, dukrytes ir labai noriu issaugoti seima, bet ji kazin ar gales man atleisti, nors as del jos atleidimo pasirizes viska padaryti.Ir neteisus yra tas kuris sako, jei karta paslydai, tai butinai paslysi ir antra, trecia… Net ir biblijoje yra pasakyta: NETEISK IR NEBUSI TEISIAMAS. Bet nemanau, kad kas galetu patarti kaip pragyventi visa gyvenima santuokoje ir “nesuklysti” ir manau nesame nei vienas sventas viena ar kita prasme. Kaip sakoma tas kuris be nuodemes tegul meta i mane akmeni.O reziume, tai kalciausias esu as ir tik as{gaila, kad tik dabar tai supratau} ir atiduociau viska, kad galeciau atsukti laika atgal, bet…. O kitiem nuosirdziai patarciau nesivelkite i jokius romanus, apsidairykite ir pamatysite salia brangiausius , Jums reikalingus zmones. Su pagarba.