Pasakysiu trumpai – man dabar labai gera gyventi. Nes myliu. Ir mane myli. O už tai esu dėkingas „Darniai Porai“. Atėjau čia, ir radau tai, ko, tiesą sakant, nelabai tikėjausi.
Užsiregistravau svetainėje DarniPora.lt prieš gerus pusantrų metų. Kažkaip suintrigavo galimybė susirasti porą, be to, kaip buvo skelbiamą, dar ir suderinamą. Tačiau pirmi mėnesiai slinko be rezultato. Turėjau vos tris suderinamas nares ir jų skaičius nedidėjo. Buvau netgi lengvai pasipiktinęs, bet juk ir taip mažai tikėjau internetine meile, tad, kaip sakoma, nekėliau bangų. Vis pasitikrindavau anketą, tačiau kuo toliau, tuo rečiau.
Kartą prisėdau po kokio mėnesio nesilankymo. Nustebau, nes naujų narių radau daug daugiau. Viena jų iškart man krito į akį. Parašiau jai laišką. Parašiau pats – be „Pažinties vedlio“ pagalbos. Apgalvojau, kas man svarbu ir išsiunčiau tai Dianai (toks buvo JOS vardas). Neatrašė. Nei tą, nei kitą dieną. Buvo gaila, nes tos moters anketa mane kažkuo žavėjo. Bet, maniau, jeigu neparašo – ką darysi.
Tačiau po geros savaitės gavau atsakymą. Tikrai ilgą laišką, pilną gražių minčių ir šiltų žodžių. Pradėjome susirašinėti.
Žinote, mes susirašinėjame ir dabar – kasryt parašau trumpą laiškutį ir užkišu už automobilio valytuvo. Skiriasi tik tai, kad rašau nebe internetu, o ji gyvena šalia. Ir kiekvieną kartą pabudęs galiu matyti jos virpančias blakstienas ir glostyti šilkinius plaukus, išsidraikiusius ant pagalvės.
Mes draugaujame jau daugiau kaip 8 mėnesius. Ir buvimas kartu svaigina lyg laisvas kritimas iš neapsakomai didelio aukščio. Tik būdamas su Diana supratau, kaip gera, kai šalia yra žmogus, kuris žiūri į tą pačią pusę ir tokiu pat žvilgsiu, kaip aš.
Antanas