Vakar stotelėje sutikau seniai matytą, bet artimą draugę su raudona rože rankose. Pagalvojau: kaip romantiška… Ji draugauja su vaikinu jau dvejus metus, o jie vis dar vaikšto į ypatingus pasimatymus… Pasirodo tikrovė ne tokia paprasta. Kol važiavome autobusu, išklausiau jos istoriją, papasakosiu ją ir Jums.
Pasirodo, kad gėlę dovanojo kitas… Netikėta pažintis, jis pakvietė susitikti, o ji neatsispyrė pagundai. Pasakiusi vaikinui, kad eina pasisėdėti su draugėmis, nuėjo į pasimatymą su kitu… Ir štai rožė, žibančios akys… Naujasis pažįstamas ją sužavėjo, o bendravimas buvo lengvas ir sklandus.
Santykiai su vaikinu jai nekaip klostosi. Dveji metai draugystės, bet bendros ateities nemato. Jis nieko ir nežada… Yra prisirišimas bei meilė daugiau kaip šeimos nariui nei kaip antrajai pusei. Jie kartu, nes taip geiriau nei atskirai. Nes taip patogu.
Bet štai atsirado kitas… Kaip elgtis toliau? Jai norisi pabandyti su naujuoju draugu, bet ką daryti su senuoju..? Draugauti su abiem, kol apsispręs, ir slėpti tiesą? Gal iš tiesų nieko blogo susitikti su kitu ir palyginti, kas jai geriau, jei reikalai nenueina iki lovos? Ar griežtai rizikuoti ir būti su vienu, prarandant kitą?
Ši situacija man kelia daug klaustukų. Aš žinau, kaip elgtis teisingiausia, bet būkim realistai, ne moralistai… Ar ji turi teisę susitikinėti su abiem? Juk dar per anksti rinktis… Jei suklys, liks viena. Taigi ką daryti? Kaip elgtumėtės Jūs?
