Vienišos Kalėdos

Žaibišku greičiu artėja šventės ir Kalėdinė dvasia beldžiasi į kiekvienus namus. Vieni ją įsileidžia noriai ir šiltai, kiti pasitinka su dovanomis, treti iš visų jėgų laiko duris…

Kam reikalingos Kalėdos? Visų pirma tai katalikiška šventė, tiems, kas tiki. Taip pat tai tradicija – tiems, kas paveldėjo, įprato ir seka tėvų pėdomis. Visų trečia – tai amerikietiška pramoga, tiems, kam gražūs margaspalviai burbulai, užsienietiškos Kalėdinės dainos ir tiems, kurie laukia Santos. Dar kitiems – tai proga išgerti, papramogauti, gauti dovanų, susitikti su artimaisiais ir draugais. O psichologiniu požiūriu šios dienos padeda išgyventi šalčius, natūralios šviesos trūkumą, drėgmę, tamsą ir sulaukti šiltų orų. Žmogus gyvena laukimu – nuo vieno ciklo iki kito. Laukia gimtadienio, laukia paaukštinimo, laukia Kalėdų, laukia Velykų, laukia pavasario, laukia atostogų. Dažnai tas laukimas palaiko sąlyginę gyvenimo prasmę. Vis kažko tikiesi, kažkam ruošiesi, kažką kuri. Kažkas tau atneša laimę. Taip pat šventės atlieka socialinių ryšių palaikymo funkciją. Per jas žmonės gali atsikvėpti.

Deja ne visiems Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai asocijuojasi su linksmybėmis ir pakilia būsena. Kodėl? Galbūt tie žmonės neturi su kuo stiprinti tų socialinių ryšių? Galbūt ta šventė primena išsiskyrimą su buvusiu mylimuoju? Galbūt artimieji išvažinėję į kitus kraštus arba anąpilin? Galbūt tėvai jau ligoti? Galbūt vaikų nėra? Galbūt jų net nebus? Galbūt visos draugės sėdi prie stalų su vyrais? Galbūt visi sugėrovai iš jaunystės laikų sėdi žmonoms po padu ir rengiasi Kalėdų senio rūbus, kad nustebintų savo vaikus? Visi šitie dalykai galbūt varo neviltį vienišiems.

Gerai, jeigu vietoj mylimo žmogaus, yra draugas arba kolega, kažkas, kas tau padeda pajausti kalėdinę dvasią. Kažkas, kam tu svarbus, kažkas, kas nori padovanoti Tau dovaną. Bet tikrai yra ir žmonių, kurie per žiemos šventes lieka daugiau stebėtojais nei dalyviais. Nepabuvęs jų kailyje gali būti net neįvertintume to, ką turime – šeimas, draugus ar antrąsias puses.

Kai kas tai vadina vienatvės epidemija – kai ignoruojamos šventės, kai įninkama į darbus ir neatsitraukiama nuo buities, nes taip saugiau. Tada neprarandama pusiausvyra. Kiti suserga – nenorėdami būti vieni arba nenorėdami būti našta.

Ne visi išdrįsta ieškoti atsvaros – internetinėje svetainėje, globos namuose arba viešuosiuose renginiuose. Tada žmonės užsidaro savo narveliuose ir pasineria į tamsias mintis, kurios dar labiau stingdo ir mažina produktyvumą.

Kūčios skirtos ne tik tam, kad susitiktume su artimaisiais. Ši diena skirta apmąstymui, susikaupimui, nusiraminimui, išsivalymui nuo blogų minčių. Šią dieną galite pasikeisti vidumi, žengti žingsnį pirmyn ir aukštyn. Galbūt tai ir lems lemtingus pokyčius Jūsų gyvenime. Norite nebūti vieni? Norite nesijausti vieniši? Ką dėl to padarėte per šiuos metus? Ką galėtumėte padaryti? Kokio partnerio norėtumėte? Ar jį gerai įsivaizduojate? Įsivaizduokite jo savybes, jo išvaizdą, jo požiūrį… Kokį jis norėtų matyti jus? Linksmą ar liūdną? Užsidepresavusį ar ryžtingą?

Labai lengva rašyti, netgi lengva rašyti tada, kai pats taip pat klysti ir toje pačioje vietoje slysti. Gali būti, kad nesinori nieko daryti. Gali būti, kad bandote, o viskas krinta iš rankų… Bet reikia sukaupti savyje visas jėgas, susiimti. Šaltis, tamsa ir dargana veikia psichologiškai. Jei pastiprinsite tas blogas mintis, galite susirgti depresija ar turėti kitų rimtų psichikos problemų.

Tikrai visada yra išeitis. Ne visada ji geriausia ar tokia, kokios norite. Bet situacijoje reikia susitaikyti su aplinkybėmis kurių nekontroliuojate ir keisti tai, kas Jūsų valioje.

Neskubėkite, neforsuokite, nepulkite į paniką, nepykite, negerkite blogos energijos ir neišliekite blogų emocijų aplinkiniams. Geriau įkvėpkite giliau, pasigrožėkite žiemojančia gamta, papuoškite bent eglės šaką, padarykite tai, kas Jus atpalaiduoja, užsiimkite Jums patinkančia veikla, galvokite apie šviesesnį rytojų, tikėkite savo fortūna, pasitikėkite savimi. Išpažinkite savo nuodėmes ir silpnybes bent sau patiems. Pamilkite bent patys save, bet atsikratykite egoizmo ir atverkite duris meilei. Padėkokite tiems, kas Jums padarė ką nors gero.

Šv. Kalėdų proga linkime Jums pakilumo ir šilumos!

Kristina Leščinskaitė

Comments are closed.