7 Comments

  1. Emporija

    Mano, 35m. vyra irgi istiko sita krize. Musu atveju cia geriausiai tinka 4 punktas. Taigi, rado ko taip trosko ir ieskojo- jaunute, i dukras tinkancia merginuke ir mane del jos paliko. Ziauriai skaudejo. Smugis savimeilei ir savivertes suvokimui stiprus. Bet ka darysi, tenka gyventi toliau. Vienai.

  2. iskaudinta

    Maniskiui buvo 45, kai pasinaudojo 4 punktu. Ir kas keisciausia, viskas kas parasyta tame punkte 100 proc atitinka mano atveji. Pirmiausia mane aplanke intuicija, veliau prasidejo jo negrizimai namo, sms ir kt. Taciau jis visa ta paklydimo laikotarpi niekada nenustojo kartojes, jog as jo vienintele nuostabiausia zmona, jog jis mane labai myli ir tik as ji dominu. Kai galutinai viskas isaiskejo, priesingai nei emporijos atvejyje, jis paliko meiluze. Savo paklydima ivardijo kaip savo didziausia gyvenimo klaida, kvailyste del kurios jam geda ir pats negali paaiskinti kodel taip pasielge. Kolkas dar kartu, sakau kolkas, nes dar nezinau kaip baiksis, buna gerai, buna sunkiu momentu. Bandome toliau gyventi tik nezinau kaip pavyks. Negaliu pamirsti viso to, kiekviena diena minimum karta, mintys sukasi apie jo isdavyste. O save kaltinu ne, kad demesio skyriau per mazai ar pan, kaip kad raso straipsnyje, o kad kai mane aplanke intuicija ja reikejo patikrinti paciai,o ne tiketi jo paaiskinimais, gal buciau uzbegusi tam uz akiu. Bet kas man nesuvokiama sioje istorijoje, jog jis ir jai sake, jog ja myli. As nesuprantu, kaip galima myleti dvi moteris vienu metu, gal vyru gyvenime tai normalu. Dabar teigia, jog ji ant tiek jam neidomi, jog apie ja net neprisimena, man nelabai tikisi, kad gali taip buti. Jis ir dabar nestokoja man meiliu zodziu,demesio, apkabinimu bet mano sirdis suzeista,stengiuosi priimti ji toki „susitepusi“ bet prisiminimai mane kankina ir trukdo ramiam gyvenimui. Maza to, jis mane itarineja prie maziausio sutapimo, ar keliom minutem veliau grizimo is darbo, ar isgirdus sms velesniu laiku. As jam paaiskinau, jog jis po to ka padare,neturi jokios moralines teises i priekaistus. O jo atsakymas toks: tu manai, kad as gyvenciau su tavimi po to jei tu su kuo nors permegosi. Paklausiau, o kaip as, tu tai nori, kad as su tavimi gyvenciau po to kai tu slyksciai mane isdavei. Atsake, jog as kas kita. Jog as esu protinga, nekerstinga moteris ir netureciau jam atsilyginti tuo paciu

  3. almaris

    sveikos ir sveiki,sis straipsnis kaip ir moterims,bet gal neismesit ir mano,kaip vyro,zodzio.taigi esu perkopes 5-o desimtmecio viduri,tai si krize jau kaip ir turetu but praejus,bet dristu pasakyti,kad man krizinis gyvenimas prasidejo greitai po santuokos,bet gyvenu su savo moterimi iki siol,-jau virs 20m.tikrai nuosirdziai,bet kuo trumpiau perzvelgsiu ta laiko tarpa:abu su aukstaisiais,vedem budami 25m.,po 2m. susilaukem sunaus.buvau dorai auginamas,maciau tevu ir vyresniu broliu ir seseru ved. gyv. niuansus,todel mintyse dariau isvadas,-buvau atsakingas,padejau savo moteriai ir fiziskai ir dvasiskai bent jau kiek sugebejau,pirkau kasdienes prekes,uzsiemiau su vaiku,negailejau svelnumo jo mamai,zodziu as daviau,bet,kaip dabar galvoju,dariau esmine klaida-norejau ir gauti.viso to pasekoje mano moteriai vyriskas ego buvo tik kazkur aprasytas dalykas,kuris uzmirstas ir tiek.lytinis gyvenimas man labai daug reiske bendrame santykiu kontekste,jai tai buvo dalykas,be kurio juk galima gyventi arba tik del palikuoniu,o kai buvom palei 40m,ji pasake,-maniau kad nuo sio amziaus jis isvis jau nebereikalingas…as stengiaus taikytis prie to,stengiaus zinoma ir padeti jai keisti tas nuostatas(skaiciau literatura,bandziau pritaikyt),ji nesistenge(laikiau kad jai jau taip duota is auksciau ir tradicinio letuvisko auklejimo pasekme),man tas buvo aiskiai ne i nauda,-kadangi nuo prigimties esu jautrus,tai kentejimas ir taikymasis ne visad susigerdavo tik i vidu,-kartais griesciau ir kritiskiau ka pasakydavau,kalbedavomes ir ramiai,kartais jau rodos taip naudingai issiaiskindavom,kad yra tas mano ego,kuriam reikia is jos palaikymo,bet…jai tai greitai uzsimirsdavo,jai gyvenosi kaip ir gerai,nes as nesidairau i kaire,nerukau is nervu,alkoholio absoliuciai nevartoju jau apie 15 m.,zinau ko yra saldytuve kasdien,perku(darom tai ir kartu)prekes,darbo neprarandu,o man tas taikymasis kiso koja,-pasidariau linkes su kitais artimais nebendrauti,neretai nervingas perdaug,nors nemazai vartojau zoliniu raminanciu,-galu gale nuejau(ir su jos pritarimu) pas psichiatra ir jau kelintas menuo vartoju kasdien antidepresantus…gyvenam kartu toliau,pakalbam kartais apie darba,kartais apie dvasinius dalykus,kartais popsinem temom,kartais pasivaikstom gamtoj tyledami…jai kaip ir gerai(nors issikalbejus pripazista kad gyvenam nesveikai),o as darau klaida,-duoti jau dabar tiek kiek pries 15m. nebegaliu,-kolkas neiveikiu saves kad pasikeisciau i toki kai buvau 25m.,vis dar kartais atvirai ir grubokai ar zeidzianciai jai pasakau kas joje mane erzina,stengiuos zinoma kuo maziau tai daryti,bet pasakau jai ir tai,kad as jos nepakeisiu jei ji pati nenores ir nesikeis,o kadangi ji pasisako kad jai siaip gerai ir taip,tai matyt ir nesistengs…lytinio gyvenimo nera,netgi lietimosi galima sakyti nera,bet gyvenam(ar…),taigi zodis Jums…

  4. bite

    maniskiui 38 meteliu stuktelio ir pradejo tikti visi punktai. Tiktai naujoji meilė ne jauniklė, o turtingo vyro žmonikė. Jai trūksta savo vyro dėmesiuko ir tada tiko manasis su visais punktais. Bet manasis nepaleidžia mūsu šeimos draugiškai. Jam paranku būti vedusiu vyru.

  5. mano buvusiam vyrui si vidutinio amziaus krize pasibelde siek tiek likus iki 40-ies ir visi cia aprasyti punktai padare savo.Pastebejo,kad jau atsirado zilu plauku,kad jau tapo seneliu.Ir cia ketvirtas punktas:kita moteris,ne jaunikle,bet jo metu.Nors seksualinis musu gyvenimas buvo ivairiapussiskas.Tikrai nevengiau paimylejimu.Buvau aktyvi.Taciau sakydamas,kad be jos gyventi negali,po dvieju menesiu paliko seima,dukrai dar buvo tik 11m.Jokie artimuju argumentai negelbejo.
    Jau sesi metai praejo.Dejau visas pastangas,kad isaugoti seima,bet jam to nereikejo.Viska atleidau ir laukiau sugriztant….deja.
    Gyvenimas liko nebetoks.Sunku ka nors susikurti is naujo.Todel noreciau „iskaudintai“ patarti.Kaip ten bebuvo,atleiks,stenkis pamirsti ir gyventi seimoje su savo vyru.Patikek,kad as viskas atiduociau uz dabartine tavo situacija.Linkiu kantrybes ,istvermes ir atleidimo.Laikas,bendri vaikai,tai turetu padeti pamirsti.Skaityk daugiau dvasinio isgijimo knygu.

  6. Vilija

    O aš galėčiau paskyti, kad krizė tęsiasi ne vienerius metus. Šeimą išlaikaiu, bet ar esu laiminga, tai galiu pasakyti, kad tikrai ne.
    Nemoku papasakoti kaip sunku gyventi ir kaip sunku nesižvalgyti atgal.Kaip patikėti žmogumu, kuris tiek prisimelavęs ir tiek pridirbęs. Pagauni už rankos, bet ir vėl ta patį daro.O vėliau tampa gudresni ir išmoksta slėpti(nuo žmonos nieko nepaslėpsi..:)
    Nelaikykit moterys tokių vyrų.Tikros šeimos neikada daugiau nebus.Jie kaip vilkai vis į mišką žiūri.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *