– Ar tu mane myli?, – rimtų rimčiausiai klausia mažasis jaunikis savo rožinės nuotakos… Sulaukęs atsakymo, vaikas paskęsta mintyse, – o ką apie tai pasakytų mama ar tėtis?… Iš tiesų, ką patarti vaikui, jeigu jį kankina „rimti jausmai“?…
5–7 metai. Ištekėjusi už Hario Poterio
Pirmoji vaiko meilė – tai tikriausiai vienintelis laikotarpis, kuris nekelia tėvams jokio rūpesčio. Dažniausiai ji aplanko vaikų darželyje ar pradinėse klasėse.
Berniukai randa dėl ko dūsauti apie penktuosius metus – mergaitės ima atrodyti tokios nepaprastos ir nesuprastos… Dažniausiai mažieji vyrai įsimyli savo grupės drauges, bendraklases, kaimynes. Tiesa, be jokios vilties, kad tai bus abipusis JAUSMAS.
Mergaitės, paslaptingos Coliukės su vyriškam supratimui neįkandamais elementais: kaspinėliais, kasytėmis, sijonėliais… Joms bendraamžiai nelabai rūpi – reikalingesni ir įdomesni vyresni kavalieriai. Mažosios Džiuljetos herojumi gali tapti pramoginių šokių treneris, vyresnis giminaitis, žinomas aktorius ar dainininkas. Tuomet lemtingos meilės auka ištisomis valandomis sėdės prie televizoriaus, akimis ištikimai sekiodama mylimąjį per visus kanalus… Su visu vaikui būdingu rimtumu įtikinamai kartos: kai užaugsiu, ištekėsiu už dėdės Antano… O dėdė tik šypsosis…
Tinkamų veiksmų planas:
Teisingai dėdė daro, kad šypsosi sau į ūsą. Šiame amžiuje vaiko jausmai neturi jokio erotinio atspalvio, dėl to nereikia rūpintis, ar pasirinktas tinkamas meilės objektas. Mamai ir tėčiui derėtų susilaikyti nuo ironiškų komentarų ir pamokslų – kiek gi galima apie tą patį? Dukrelė prašo nupirkti dar vieną plakatą su Hariu Poteriu ant kambario sienos besipuikuojančiai kolekcijai? Nupirkite. Ateityje laukia kur kas didesni išbandymai. Ir ne tik piniginei…
10–13 metų. Kuris kurį?
Šiame amžiuje vaikų meilės virsta tikru paauglių jausmų serialu: nespėja ataušti viena meilė, kai suliepsnoja kita.
Mergaitės ir berniukai susiburia į atskiras priešiškas stovyklas. Per pertraukas mokykloje priešybių kova verda visu smarkumu: tampomos kasos, slepiami sąsiuviniai, grobiamos kuprinės, o einant namo sniego gniūžčių mūšiai, atrodo, nesibaigs.
Mamos ir tėčiai nerimauja, koks kipšas apsėdo atžalas? Ir pamiršta, kad darė lygiai tą patį… Toks elgesys visiškai normalus. Dauguma kvailysčių paikysčių, kuriomis kasdieną taškosi tavo vaikas, yra tik begalinis noras atkreipti į save dėmesį to ar tos, kuriam ar kuriai suteikta garbė būti Didžiąja meile.
Tinkamų veiksmų planas:
Tėvai turi atminti, kad agresyvaus dėmesio rodymo etapas reikalingas vaikui vystytis. Tai taip pat neišvengiama kaip dygstantys dantys ar sunkūs pirmieji žingsniai… Pamokslauti ir bausti už blogą elgesį nėra jokios prasmės, tačiau visiškai nekreipti dėmesio taip pat nereikėtų. Matote, kad vaiko širdelė blaškosi, skęsta jausmų kančiose, pakalbėkite su juo atvirai. Pasirinkite atvirumo valandėlei tinkamą momentą ir papasakokite jam apie savo vaikystės meiles, apibūdinkite, ką jautėte tuo metu patys. Įkyriai kamantinėti, kas yra kankinančios meilės objektas – draudžiama. Kai vaikas norės, pats papasakos.
Yra dar viena svarbi tėvų misija: paaiškinti atžalai, kaip derėtų elgtis su priešinga nesuprantamąja lytimi, kaip rengtis, ką sakyti ir netgi kur lankytis… Tėvai su savo paaugliu turi bendrauti itin taktiškai ir supratingai, ypač tuo atveju, jeigu jo meilė yra toji, pati subtiliausioji, be atsako.
15–17 metų. Ir tegul visas pasaulis palaukia!
Tai tikras tėvų ir vaikų santykių išbandymas. Šie audringi romanai, užgriūnantys brėkštant miglotai jaunystei, paskutinėse vidurinės mokyklos klasėse arba pirmuosiuose aukštosios mokymo įstaigos kursuose.
Toks svarbus gyvenimo etapas – baigiamieji ir stojamieji egzaminai, o čia – kunkuliuojantys begalinės meilės ir aistrų verpetai, grasinantys įtraukti ir nuskandinti du jaunus žmones ir jų visas gyvenimo prasmes esmes.
Tėvus ima graužti kirminas, kad vaikis jau subrendo ne tik nekaltiems bučiniams, bet ir tikram intymumui su labai suaugėliškai rimtomis pasekmėmis… Rezultatas – nespėjantis išsivadėti valerijono lašų kvapas namuose, nesiliaujantys pamokslai ir desperatiškos pastangos suvaldyti procesą.
Tik įsimylėjėliui – tai nesuprantama paukščių kalba, į kurią tėra vienintelis atsakas – svajingai padūmavęs žvilgsnis, išduodantis, kad gero pusvalandžio paskaitos apie moralę jis tikrai negirdėjo…
Tinkamų veiksmų planas:
Blogiausia, ką galite nuveikti jaunuolio labui – išjuokti jo jausmus, nepagarbiai atsiliepdami apie jo išsvajotąją (-jį). Tokie žodžiai atžalą įžeis asmeniškai, nes idealą pasirinko JI (-S) pats (-i). Kalbėti, kad tokių meilių bus dar tiek, kad nors vežimu vežk – dar viena didelė klaida. Visi veiksmai norint pašalinti aistros objektą – beprasmiai. Užplūdęs meilės jausmas yra ypač stiprus, užvaldantis, gaivališkas. Prisiminkite, kiek tragiškų istorijų pasitaiko ne tik kino filmuose, bet ir gyvenime, kai šiurkščiai bandoma pažaboti tokią meilę…
Tinkamiausias sprendimas – atviri pokalbiai apie tai, kad meilės objektas – tikrai to vertas žmogus. Garbingas, išsilavinęs, protingas ir įdomus. Kurio akiratis – platus, požiūris į gyvenimą – teigiamas, o ateitis – perspektyvi. Juk partneris pasirenkamas ir pagal tai, kaip vėliau galės pasirūpinti šeima.
Jeigu Romeo ar Džiuljeta veržiasi skrieti į pasimatymą, nusviedę šalin vadovėlius ir visas perspektyvas, reikia draugiškai, bet griežtai nubrėžti aiškias ribas, sudėlioti grafiką, kada skrajoti ant meilės sparnų, o kada graužti mokslus.
Ir, žinoma, būtų pats metas pratęsti neįkyrią saugaus sekso propagandą (juk apie tai, iš kur atsiranda vaikai, jūs gražiai ir adaptuotai paaiškinote užklupus pirmajai meilei?) …
