Vadovas griauna tavo santuoką?

Likus šešiems mėnesiams iki vestuvių, 37 metų Natalie Trice ir jos sužadėtinis Oliveris pradėjo dažnai pyktis. Poros barniai baigdavosi ašaromis ir nuoskaudomis. Tačiau jų barniai buvo ne dėl jauniesiems įprastų vestuvių planavimo sunkumų, bet dėl N. Trice patiriamų patyčių darbe. Mokslininkų tyrimai rodo, kad darbe patiriamas stresas ir patyčios tiesiogiai veikia mūsų šeimyninius santykius.

Neseniai atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad patyčios darbe valstybių ekonomikai atneša milijoninius nuostolius. Kitas tyrimas parodė, kad neigiama atmosfera darbe ir nuolatinė įtampa dėl patiriamų užgauliojimų gali sugriauti santuoką. Namai, kurie turėtų būti užuovėja nuo visų negandų, tampa dar vienu kovos lauku.

N. Trice pasakoja apie savo patirtį: „Darbe iš manęs pradėjo šaipytis ir tyčiotis keli kolegos, kurių nuomonei nepritardavau. Kai įsidarbinau, vadovės buvau įspėta apie įtemptą atmosferą ir nedraugiškus kolegų ryšius. Iš tiesų įtampą kėlė vienas asmuo. Jau po kelių mėnesių bendradarbis pradėjo „neapykantos kampaniją“. Jis viešai pradėjo kviestiniuoti mano darbinius gebėjimus ir kompetenciją. Mano tiesioginis vadovas ir personalo skyrius nereagavo į skundus. Niekas man nepadėjo ir neturėjau kur kreiptis. Stengiausi nepasiduoti, bet stresas apėmė visas mano gyvenimo sritis. Pradėjau savimi nepasitikėti. Grįžusi iš darbo namo nuolatos verkdavau, mane ėmė kamuoti nerimas ir nuovargis. Po darbo niekur nenorėdavau eiti, praradau norą bendrauti su žmonėmis. Mano būsimas vyras kartodavo, kad negaliu prarasti darbo. Pareigų neteko mane priėmęs vadovas, kuris mane palaikė. Netekau paskutinio ramsčio ir praėjus metams po įsidarbinimo išėjau iš darbo“.

Kompanijos „StarHere“ vadovė Sarah Hamilton Fairley sako: „Vis dažniau pasigirsta istorijų apie patyčias darbe. Tai komplikuotas psichologinis teroras, kai prieš pasirinktą asmenį naudojamos apkalbos, įžeidžiantys elektroniniai laiškai, užuominos ir nemalonūs komentarai. Patyčias patiriantis žmonės greitai tampa pažeidžiami psichologiškai, krinta jų našumas, dingsta motyvacija. Kartais patyčios pasireiškia subtilesnėmis formomis – pakartotinu atsisakymu paaukštinti pareigose ar pakelti algą. Žmogus jaučia stresą, kuris neigiamai atsiliepia asmeniniams santykiams“.

N. Trice tęsia pasakojimą: „Anksčiau dirbau vadove vienoje televizijos kompanijoje. Mane gerbė ir mylėjo kolegos. Keisčiausia, kad eidama į naujo darbo pokalbį nebuvau perspėta, kad ryšiai tarp kolegų yra įtempti tik dėl vieno asmens. Žinoma, aš jam nepatikau. Sulaukiau įžeidžiančių užuominų, kritikos, iš manęs buvo juokiamasi. Nė vienas kolega manęs neužstojo. Atrodė, kad tokie santykiai tame departamente yra normalūs. Mane ėmė kamuoti nerimo priepuoliai. Gydytojas net išrašė raminamųjų. Grįžusi namo taip pat nerasdavau palaikymo. Mano būsimas vyras manė, kad pati esu kalta dėl susidariusios situacijos. Jis mane kaltino, kad nesiimu jokių veiksmų ir tiesiog neleido išeiti iš darbo. Buvau praradusi viltį, bet netikėtai sužinojau, kad laukiuosi. Sužinojęs, kad laukiuosi, sužadėtinis persigalvojo. Vaikas jam buvo svarbesnis už mano karjerą. Jis nebenorėjo, kad laukdamasi nuolat jausčiau stresą ir patarė man kuo greičiau išeiti iš darbo. Išeidama smulkiai paaiškinau priežastis ir parašiau skundą dėl patirtų patyčių. Pateikiau gydytojų pažymas apie patirtus sveikatos sutrikimus. Jokio atsako nesulaukiau. Po gimdymo man prasidėjo depresija, kuri, pasak specialistų, buvo įtakota anksčiau darbe patirto streso.“

Tokių istorijų daugybė. Tamsin Featherstone pasakoja kaip iš jos buvo tyčiojamasi, kai ji dirbo didelėje maisto pramonės kompanijoje rinkodaros vadybininke. Ji sako: „2008 m. dvi vyresnio amžiaus kolegės ėmė iš manęs tyčiotis. Patyčios prasidėjo po mano paaukštinimo. Dėl patiriamo streso ėmė griūti mano santuoka. Abu su vyru buvome karjeristai ir mūsų santykiai jau buvo įtempti. Tačiau patyčios darbe atėmė mano pasitikėjimą savimi. Netekau daug svorio, pradėjo kankinti nemiga. Mano vyras daug dirbo, todėl palaikymo nesulaukdavau. Patyčios tęsėsi, o mano sveikata blogėjo. Mano santuoka iširo.“

Santykių specialistė Paula Hall sako, kad vyrai ir moterys į patyčias reaguoja labai skirtingai. Ji sako: „Moterys labiau kenčia dėl patyčių. Jos nemoka atsilaikyti. Vyrai mano, kad su patyčiomis reikia kovoti, todėl jiems atrodo, kad kančia dėl patyčių yra pačių moterų kaltė. Tačiau jie turėtų suprasti, kad patyčios sukelia žmogui viso gyvenimo krizę. Jos cikliškai naikina asmenybę.“

Nicas Hammarlingas, kuris tyrinėja patyčias darbe, sako: „Mūsų darbas yra labai didelė mūsų socialinio identiteto dalis. Darbas veikia mūsų psichiką. Problemos darbe gali sukelti kraujo spaudimo didėjimą, libido sumažėjimą, nemigą, nerimą.“

Charlotte Bird, dvejus metus kentusiai užgauliojimus darbe, patyčios sugriovė seksualinį gyvenimą. Ji prarado potraukį savo partneriui. Ji pasakoja: „Po motinystės atostogų dėl finansinių problemų turėjau grįžti į darbą. Grįžau į kompaniją, kurioje dirbau jau dešimt metų. Mane gerbė ir vertino. Tačiau norėjau dirbti tik 4 dienas per savaitę, kad daugiau laiko liktų šeimai. Mano tiesioginis viršininkas sužinojęs šį norą pradėjo ignoruoti mano elektroninius laiškus ir skambučius. Vėliau sulaukdavau patyčių. Vyras nesuprato, kad nesutarimai su vadovu man sukelia didelį stresą. Grįždavau namo suirzusi. Vos tik pradėdavome kalbėtis apie darbą, susipykdavome. Praradau libido. Santuoką ištiko krizę“. Charlotte parašė oficialų skundą dėl savo viršininko elgesio. Patyčios liovėsi.