Steikas

Ten, kur jau susiformavusios gilios steiko tradicijos, tai – itin vertinamas patiekalas, o, pavyzdžiui, Lietuvoje, tikras steikas dar tik atrandamas ir pradedamas vertinti. Gilias steiko tradicijas turinčiose šalyse šiems kepsniams net specialiai auginami gyvuliai.

Steikas – tai didokas mėsos, dažniausiai jautienos, gabalas. Pas mus steikui dažniausiai naudojama jautienos išpjova.

Steikas, priklausomai nuo įpročių bei skonio, gali būti kepamas ant grilio, atviros ugnies ar net keptuvėje. Pagal skonį skiriasi ir patiekalo iškepimo laipsnis. Vieni mėgsta iškeptą steiką, kiti – iškeptą ne iki galo, o treti – vos apkeptą, su krauju. Būtent pastarasis ir yra labiausiai vertinamas šio patiekalo mėgėjų.

Steikui skirta mėsa yra brandinama (laikoma žemoje pliusinėje temperatūroje, gerai vėdinamose patalpose) kone 4 savaites. Tokios mėsos retai, bet galima nusipirkti didžiuosiuose prekybos centruose. Namuose mėsos brandinti nerekomenduojama. Todėl patyrę virėjai rekomenduoja steikui skirtą mėsą pamarinuoti valandą – pusantros. Geriausiai marinatui tinka garstyčios.

Kiekvieną mėsos gabalą reikia gausiai ištrinti garstyčiomis ir nedelsiant suvynioti į plėvelę arba kepimui skirtą rankovę ir palikti kambario temperatūroje.

Be garstyčių marinatui tinka aliejus su česnaku, citrina, vyno actas. Prieš kepant nuo mėsos popierine servetėle reikia nušluostyti nesusigėrusį marinatą. Jeigu norite, kad steikas būtų aštrus, apvoliokite mėsą grubiai maltuose pipiruose. Sūdyti mėsos nereikia. Keptuvę stipriai įkaitinkite. Galima kepti ant aliejaus ir be jo.

Steikui dėti skirta lėkštė turi būti karšta. Ją sušildyti galima mikrobangų krosnelėje arba aplieti karštu vandeniu ir sausai nušluostyti.

Tik įdėtą į lėkštę steiką sūdome ir gardiname pipirais. Jeigu mėsą kepėte be aliejaus, galite ant jos uždėti gabalėlį sviesto. Prie steiko tinka raudonasis vynas.

Verta žinoti:

  • Šviežia, geros kokybės jautiena – maistinga, gerai virškinama ir ypač naudinga dirbantiems fizinį darbą, sportuojantiesiems.
  • Pastaraisiais metais pasikeitė galvijų auginimo būdai bei jų paruošimas vartojimui. Šiuo metu jautienoje apytiksliai 20 proc. mažiau riebalų, daug sveikesnis “gerųjų” ir “blogųjų” riebalų santykis negu prieš daugelį metų. Be to, jautienoje esanti linolo rūgštis (riebalų rūgštis) mažina „blogojo“ cholesterolio lygį.
  • Jautienoje gausu organizmui reikiamų B grupės ir kt. vitaminų, cinko ir geležies – ypač moters organizmui vertingų mineralų.
  • Keturiasdešimtmečiams ir vyresniems vyrams reikia nors retkarčiais suvalgyti jautienos muštinį. Jautienos nerekomenduojama valgyti sergant egzema, kai yra išsiplėtusios venos. Kai kurie mokslininkai teigia, kad jautienos turėtų vengti sergantieji šizofrenija.

Dietologės komentaras <dietologė Daiva Pipiraitė>:

Teigti, kad žalios mėsos vartojimas sveikas ar nesveikas žmogui, negaliu. Nes ne viskas yra moksliškai pagrįsta ir įrodyta. Steikas nėra pavojingas žmogaus sveikatai. Nors, skrudinant raudoną mėsą, gali susidaryti kancerogeninių medžiagų. Galbūt termiškai neapdorota mėsa sunkiau virškinama. O kiti teiginiai apie žalą arba naudą yra tik spekuliacijos.