Sprendimas skirtis gali būti vienas svarbiausių gyvenime. Priėmus jį greičiausiai nebebus kelio atgal. Vedybinės problemos, skausmingi santykiai ir nusivylimas santuoka nebūtinai visuomet reiškia skyrybas.

Apsispręsti bei sudėlioti jausmus gali būti lengviau, jei pasitikėdami ir gerbdami save nuoširdžiai, drąsiai, sąžiningai, atvirai, realistiškai atsakysite į tolesnius klausimus. Jie taip pat padės įvertinti, ar Jūsų lūkesčiai, reikalavimai partneriui(-ei) realūs.

Ar vis dar ką nors jaučiate savo sutuoktiniui(-ei)?

Ar jausmai susilpnėjo? Ar esate bejėgė(-is) prieš kažkokią santuokoje iškilusią problemą ir tai sukelia emocinio artumo stygių? Net jei į šiuos klausimus atsakėte teigiamai, bet jaučiate, kad tebėra likę kažkiek meilės bei švelnumo, išgelbėti santuoką vilčių yra. Bet įsitikinkite, jog liekate su vyru (žmona), nes norite būti būtent su tuo žmogumi, o ne apskritai turėti šeimą.

Ar buvo santuoka nuo pat pradžių?

Jei Jūsų bendras gyvenimas niekuomet nereiškė daugiau nei du žmones, gyvenančius po vienu stogu ir tenkinančius savo asmeninius poreikius, skyrybos iš tiesų gali būti atsakymas. Nes santuoka - tai visų pirma bendras partnerių darbas puoselėjant tarpusavio santykius. Jei nėra poros, o tik kiekvienas sau, nėra ir šeimos.

Kokie Jūsų motyvai?

Ar skyrybų sprendimą priimate dėl tinkamų priežasčių? Atsakymą į šį klausimą lengviau rasite, jei pabandysite savo vietoje įsivaizduoti kitą žmogų.
Tikitės, kad skyrybos paskatins sutuoktinį(-ę) elgtis su Jumis geriau? Galbūt jis (ji) supras, ką prarado, ir taps tokiu(-ia), kokio(-ios) norite… Jei ketinate skirtis jam (jai) nepasikeitus, tai daro meilę sąlyginę: aš tave mylėsiu, jeigu… Bet iš tiesų juk norite ne nutraukti santykius, o jį (ją) paversti kitu žmogumi. Nesielkite taip, tai visiškai neproduktyvu! Mylėkite vyrą (žmoną), koks(-ia) yra, ir pamatysite, kaip pagerės Jūsų tarpusavio santykiai.

Tikėjimas, kad jis (ji) pasikeis, - netinkamas motyvas nutraukti santuoką, nes skyrybos ne sprendžia konfliktus, bet juos sukuria. Jei norite santykių pokyčių, Jums reikia ne palikti vyrą (žmoną), o ieškoti kitų susikalbėjimo būdų. Nepamirškite, kad išsiskyrus buvęs(-usi) sutuoktinis(-ė) tampa laisvas(-a) užmegzti naujus ryšius su kitais žmonėmis. Ar ši mintis Jus jaudina? Tuomet skyrybos - tikrai ne tai, ko Jums reikia!

Jei nutraukti santuoką Jus skatina baimė, patiriama šeimoje, daugeliu atveju geriau nedvejoti, nes tokie jausmai kenkia Jūsų emocinei sveikatai. Smurtas, alkoholis, narkotikai – priežastys, kurios daro problemas šeimoje beveik neišsprendžiamas.

Neretai santuokos yra dėl gana pragmatiškų priežasčių. Pavyzdžiui, jei sutuoktinis(-ė) elgiasi neatsakingai kaip trejų metų vaikas, nemoka tvarkytis su pinigais. Tokia padėtis dažnai išveda iš kantrybės moteris, kurių vyrai mano, kad jie turi tvarkyti šeimos finansus vien todėl, kad yra stiprioji lytis. Tačiau jos visada gali bandyti pakovoti dėl lygių teisių priimant finansinius sprendimus. Pasikalbėkite atvirai, bet be rodymų pirštais ir kaltinamų, gal sukursite planą, kaip spręsti pinigines problemas.

Ar sugebate produktyviai spręsti konfliktus?

Ar bendraudami nors kartais sutariate ar viskas baigiasi barniais? Ar pykstatės sąžiningai, ar nuolat prikaišiojate praeities nuodėmes? Paleiskite pagaliau tai, kas buvo anksčiau, – pradėkite gyventi šiandiena ir žiūrėti pirmyn, kitaip santykiai amžinai tebus vienas kito kontroliavimas pasitelkus kaltę. Ar nuolat pešatės dėl tų pačių dalykų? Ar sugebate rasti kompromisus? Jei nuolatiniai barniai tapo emociškai sekinančia kasdienybe, galbūt tikrai neverta pratęsti tokių santykių.

Ar jūsų santykiuose dar liko kas nors gero?

Ar jaučiate, kad aplink per daug blogų emocijų arba tiesiog nuobodulio? Tai dar ne nuosprendis, nes tokią situaciją tikrai įmanoma pakeisti. Tereikia šiek tiek pakoreguoti savo elgesį ir imtis naujų veiklų drauge, kad nuobodulys išsisklaidytų.

Ar jums būna linksma kartu? Ar jaučiate seksualinį potraukį vienas kitam? Aistrai priblėsus neverta iškart laidoti tarpusavio santykių – pakovokite už meilę ir ugnį, kurios kažkur pasislėpė, bet gal niekur nedingo. Pasitelkite fantaziją ir nustebinkite sutuoktinį(-ę) savaitgalio išvyka, vakariene žvakių šviesoje arba seksualiais apatiniais. Be to, neužmirškite, jog seksas - tik santuokos dalis. Galbūt reikia susitvarkyti su pagarbos jausmais vienas kitam, o fizinė bendravimo pusė tuomet jau gerės savaime.

Ar sutuoktinis nuolat Jus žemina, menkina savigarbą? Ar gerbiate vienas kitą? Ar jaučiatės laimingi? Jei mąstydami apie skyrybas jaučiate liūdesį, neskubėkite, o jei palengvėjimą, pats metas pildyti dokumentus.

Ar vis dar žiūrite viena kryptimi?

Ar sutampa Jūsų gyvenimo tikslai bei vertybės? Galbūt esate pasiruošusi(-ęs) svarbiam gyvenimo pasikeitimui – naujam darbui, persikraustymui, kelionėms, bet sutuoktinis(-ė) to nepriima ir vedybinis gyvenimas trukdo Jums siekti savo didžiausios svajonės? Tuomet santuoką turbūt verta nutraukti.

Ar esate ištikimi vienas kitam?

Kai kurie žmonės sugeba atleisti partnerio(-ės) neištikimybę, o kai kurie ne. Jei esate iš pastarųjų, santuokos išgelbėti gali ir nepavykti. Tiesiog Jūsų asmeninės bei dvasinės vertybės niekaip neleidžia likti santykiuose, kuriuose Jus išdavė. Tačiau gali būti ir priešingai – galbūt esate pasiryžusi(-ęs) išsaugoti šeimą, kas benutiktų. Prieš priimdami sprendimą išsiaiškinkite savo tikruosius motyvus. Jei atleidote, sąžiningai sau atsakykite, ar tikrai nebenešiojate nuoskaudos, ar tiesiog apsimetate, kad galėtumėte partnerio(-ės) gyvenimą paversti pragaru.

Kaip elgtis, jei vyras (žmona) susirado kitą, neslepia Jūsų nebemylintis(-i), bet vis dar nepildo skyrybų dokumentų? Gal nebekovokite dėl jo (jos), bet pasirūpinkite savo savigarba ir pradėkite santuokos nutraukimo procesą. Neverta gailėti savęs bei laukti stebuklo, laikas kovoti už trokštamą laimingesnį gyvenimą.

O galbūt vyras (žmona) liguistai pavydus(-i)? Nuolatinis kontroliavimas ir kaltinimai gali tikrai išvesti iš kantrybės bei atstumti. Šiuo atveju reikalingas rimtas pokalbis, ko Jūsų sutuoktinis(-ė) bijo, kad taip elgiasi. Nebijokite užduoti sunkių klausimų. Paaiškinkite, kad jo (jos) baimė Jus prarasti tik atstumia. Nustatykite ribas tokiems dalykams kaip telefono ar pašto tikrinimas.

Ar tikrai norite skyrybų ar tik grasinate jomis sutuoktiniui(-ei)?

Ar pykstate ant savo vyro (žmonos) ir reikalaujate skyrybų dėl kažkokios problemos santuokoje? Ar tikitės taip pasiekti savo tikslų, kad viskas vyktų taip, kaip norite Jūs, ir įgyti galios valdyti sutuoktinį(-ę)? Manote, jog kalbomis apie skyrybas galiausiai atkreipsite antrosios pusės dėmesį ir priversti į Jus žiūrėti rimtai? Jei į šiuos klausimus atsakėte teigiamai, grasinimai palikti tikrai nepadės pasiekti trokštamų tikslų. Čia geriausiai padėtų abiejų apsilankymas pas psichologą.

Jei skyrybomis gąsdina Jus, pasikalbėkite ir aiškiai nubrėžkite ribas, kad tokie pasišvaistymai žodžiais Jums nepriimtini. Pyktis yra normalu, nenormalu grasinti.

Ar sprendimas skirtis pagrįstas emocijomis ar šaltu protu ir savęs pažinimu?

Jei esate pasiruošusi(-ęs) skyryboms, turite suvokti, jog teks nutraukti visus emocinius ryšius su buvusiuoju(-iąja). Santuokinio konflikto metu dažnai iškyla stiprūs tiek neigiami, tiek teigiami jausmai. Tuo momentu priimtas skyrybų sprendimas gali būti klaidingas, nes vadovavimasis emocijomis čia netinkamas. Labai svarbu nesiduoti užvaldomai(-am) pykčio, nes vėliau gali paaiškėti, kad skaudžiai suklydote palikdama(-as) vyrą (žmoną).

Ar apmąstėte neigiamus skyrybų padarinius?

Jos gali reikšti svajonių apie šeimą ir savo tikslų praradimą. Taip pat teks matyti vaikų skausmą ir padėti atžaloms jį įveikti. Be to, jei esate skyrybų iniciatorė(-ius) reikės ištverti ir to (tos), kurį(-ią) paliekate, nusivylimą. Duokite sau laiko susidėlioti mintis bei prioritetus, kad priimtumėte teisingą sprendimą. Juk žolė kitur ne visada žalesnė…

Ar po skyrybų sugebėsite elgtis kaip suaugusi(-ęs)?

Ar būsite stipri(-us), prisiimsite atsakomybę ir nejausite pykčio bei apmaudo? O gal liksite įžeista, pilna pagiežos auka? Jūsų pasirinktas požiūris į skyrybas nulems ne tik tai, koks bus jų procesas, bet ir koks bus Jūsų gyvenimas vėl tapus laisvai(-am).

Ar turite tolimesnio savo gyvenimo planą?

Ar esate pasiruošusi(-ęs) ištverti emocinį skyrybų skausmą? Jei ne, palaukite, kol galėsite. Ar tikrai norite pradėti viską iš naujo? Ar pakanka Jums pasitikėjimo savimi? Ar sugebėsite savimi pasirūpinti finansiškai? Jei į pastaruosius klausimus atsakėte teigiamai, esate pasirengusi(-ęs) skyryboms.

Jei perskaičiusi (-tęs) šį straipsnį ir apsvarsčiusi (-tęs) visus klausimus, vis dar turite abejonių, kaip dera elgtis, neskubėkite. Vidinis balsas liepia palaukti? Taip ir elkitės. Nepamirškite prieš apsispręsdama(-as) atvirai pažvelgti ne tik į partnerio(-ės), bet ir į savo klaidas. Galbūt pamatysite tai, kas nepatiks, atsiminsite, ką pamiršote, o galbūt netgi suprasite, kad Jūs pati (pats) savo elgesiu privedėte šeimą prie skyrybų slenksčio. Taigi reikia psichologiškai pasirengti pripažinti ir savo kaltę. Svarbu suvokti, jog kiek bedėtumėte pastangų norėdama(-as) išsaugoti šeimą ir išspręsti problemas, tai neduos trokštamų rezultatų be partnerio(-ės) pritarimo. Palaikyti gerus santykius reikia abiejų sutuoktinių noro, o juos sugriauti užtenka vieno.

Gairės: ar ryžtis skyryboms, kaip išsiskirti taikiai, Poroje, santykių problemos, skyrybos