Paprastoji jonažolė

Augalinės kilmės vaistais ilgus amžius gydė žolininkai, jie taip pat augino vaistažoles, ruošė jas vartoti, įvertindavo jų poveikio stiprumą. Dabartiniu metu JAV daugelis augalinių produktų yra kultivuojami komercijai, apdorojami menkai kontroliuojamomis sąlygomis ir parduodami vaistinėse nereikalaujant dėl jų vartojimo pasitarti su kvalifikuotu medicinos darbuotoju. Taigi nusprendus vartoti vaistinius augalus visgi reikėtų pasitarti su specialistu.

Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.)

Paprastoji jonažolė yra vartojama lengvai ir vidutinio sunkumo depresijai gydyti. Sudedamosios dalys, identifikuotos kaip potencialios veikliosios medžiagos, yra naftodiantronai, flavonoidai ir ksantonai. Daugelis preparatų yra standartizuoti pagal hipericino (naftodiantro) kiekį, tačiau, paskutiniais duomenimis, yra ir kitų svarbių veikliųjų medžiagų, pvz., hiperforinas. Didžiausia veikliosios medžiagos koncentracija yra žieduose. Tikslus veikimo mechanizmas nežinomas. In vitro pastebėtas laikinas MAO slopinimas nepasireiškė in vivo. Manoma, kad kitas poveikis yra selektyvus serotonino slopinimas, g aminosviesto rūgšties, norepinefrino ir dopamino reabsorbcija centrinėje nervų sistemoje.

Per paskutinius du dešimtmečius jonažolės poveikis buvo tirtas apytiksliai 3000 pacientų, sergančių lengva arba vidutinio sunkumo depresija. Dauguma iš 30 atsitiktinės imties būdu atliktų kontroliuojamų klinikinių tyrimų, sisteminių apžvalgų ir metaanalizių parodė, kad jonažolė yra veiksmingesnė už placebą ir tokia pat veiksminga, kaip tricikliai antidepresantai, gydant pacientus, sergančius lengva arba vidutinio sunkumo depresija.

Mokslininko Linde 23 atsitiktinės imties būdu atliktų kontroliuojamų tyrimų apžvalgoje (1757 pacientai) apibendrinta, kad hipericinu gydyti pacientai jautėsi daug geriau nei placebo grupės pacientai (šansų santykis (ŠS) 2,7; pasikliautinasis intervalas (PI) 95 proc., 1,8–4,0) ir ne blogiau kaip pacientai, vartoję tokių antidepresantų, kaip imipraminas, 50–75 mg/p., maprotilinas, 75 mg/p., dezipraminas, 100–150 mg/p., ir amitriptilinas, 30 mg/p. (ŠS 1,1; PI 95 proc., 0,9–1,3). Nepageidaujamų poveikių pasireiškė daugiau kaip 50 proc. tradicinių antidepresantų vartojusių pacientų ir 20 proc. pacientų, vartojusių jonažolės preparatų.

Kochrano grupės sisteminė 27 atsitiktinės imties būdu atliktų kontroliuojamų tyrimų (beveik 2300 pacientų) analizė patvirtino Linde gautus rezultatus. Ernsto dažniausiai vartojamų augalinių preparatų apžvalgoje taip pat pripažįstama, kad jonažolė veiksmingai gydo lengvą ir vidutinio sunkumo depresiją.

Priešingai nei minėti teiginiai, dviejų neseniai atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad jonažolė nėra efektyvesnė nei placebas gydant sunkios depresijos simptomus. Vieno tyrimo metu 340 pacientų, kuriems pasireiškė sunki depresija, atsitiktinės imties būdu buvo suskirstyti į tris grupes, kiekviena jų vartojo arba jonažolės preparato, arba sertralino, arba placebo. Po 8 savaičių gydymo nebuvo pastebėta jokio skirtumo tarp minėtų trijų grupių (vertinant naudota Hamilton ir Beck depresijos skalė). Priešingai, neseniai atlikta trijų atsitiktinės imties placebu kontroliuojamų dvigubai koduotų multicentrinių jonažolės vartojimo lengvai ir vidutinio sunkumo depresijai gydyti tyrimų metaanalizė parodė, kad jonažolės šaknų ekstraktas buvo veiksmingesnis nei placebas.

Jonažolė yra gerai toleruojama. Nepageidaujami poveikiai yra reti ir gali pasireikšti nestipriu galvos skausmu, jautrumu šviesai, virškinamosios sistemos negalavimais ir nerimu. Pacientams, vartojantiems gydytojų išrašytų antidepresantų, nerekomenduojama kartu vartoti ir jonažolės preparatų, nes yra pasireiškę serotonino sindromo atvejų.

Jonažolė taip pat stimuliuoja citochromo P450 sistemą (izozimas CYP34A), todėl gali sumažėti kitų vartojamų vaistų, kurie metabolizuojami šios sistemos, koncentracija kraujyje (pvz., etinilestradiolio, varfarino, ciklosporinų ir indinaviro). Pastebėti keli po organų persodinimo operacijų širdies ir inkstų atmetimo atvejai pacientams, kuriems, pradėjus vartoti jonažolės preparatų, sumažėjo iki tol buvusi stabili ciklosporino koncentracija. Susirūpinimą kelia ir tai, kad šio vaisto sąveika su augaliniu preparatu gali išlikti netgi nutraukus jonažolės preparatų vartojimą. Penkiems pacientams, kartu su jonažole vartojusiems irinotekano, pastarojo koncentracija serume sumažėjo 40 proc. ir tokia išliko 3 savaites po jonažolės vartojimo nutraukimo.