Terminas „kontracepcija“ sudarytas iš dviejų lotynų kalbos žodžių: contra – prieš, conceptio – apvaisinimas. Priemonės, padedančios išvengti nėštumo, vadinamos kontraceptinėmis. Kita jų paskirtis – padėti šeimai planuoti vaikų skaičių, apsaugoti nuo galimo aborto.

Kontraceptinės priemonės (toliau KP) rašytiniuose šaltiniuose pirmą sykį paminėtos 1850 m. pr. Kr. senovės Egipto Kahuno papiruse, kuriame teigiama, kad egiptietės naudojo vaginalinį pesarą, pagamintą iš krokodilo mėšlo bei fermentuotos tešlos.

Kalbant apie KP įvairovę, visus tuos būdus galima suskirstyti į tokias grupes:

• kontracepcijos metodai:

1) hormoninės KP,

2) gimdos spiralės,

3) barjeriniai metodai,

4) cheminės KP,

5) ilgalaikė chirurginė kontracepcija,

• šeimos planavimo metodai:

1) kalendorinis (Ogino-Knauso) būdas,

2) bazinės temperatūros metodas,

3) gimdos kaklelio gleivių metodas,

4) simptoterminis metodas,

5) lytinio akto nutraukimas.

Žvelgiant į pateiktą sąrašą, kyla klausimas, ar šiuo metu yra ideali KP, kuri užtikrintų visišką apsaugą nuo nėštumo, nesukelianti pavojaus žmogaus sveikatai, nereikalaujanti jokių veiksmų prieš lytinį aktą ir po jo bei panašiai. Deja, žemiau pateiktos trumpos kai kurių KP apžvalgos verčia teigti, kad nėra idealios KP.

Pabrėšime, jog šiame straipsnyje paminėtos ne visos KP, be to, jų analizė tikrai nėra išsami.

Kodėl žmonės renkasi kontraceptines priemones?

Iš pirmo žvilgsnio daugeliui aišku, kam skirtos KP, tad mūsų iškeltas klausimas gali pasirodyti naivus, tačiau Alano Gutmacherio institutas Niujorke (JAV), tyrinėjantis šeimos planavimo ypatumus pasaulyje, ir kiti seksualinės sveikatos problemų tyrinėtojai pateikia pakankamai įdomias išvadas, su kuriomis turėtų susipažinti bendrosios praktikos ir kitų sričių gydytojai. Mes paminėsime kelias jų:

a) 1999 metų birželio ir rugpjūčio mėnesiais buvo apklausti 747 jaunuoliai iš Jungtinės Karalystės. Buvo nustatyta, kad 29 procentai tirtųjų KP naudojo prieš pirmą lytinį aktą, kad „galėtų pasirengti”, likusi dalis respondentų KP naudojo po lytinio akto, 32 procentai merginų į specialistus kreipėsi, nes mylėjosi be KP, tarp vyrų šis procentas šiek tiek viršijo 60. Po šio tyrimo paaiškėjo, kad nesaugaus sekso keliamos grėsmės, paties sekso poreikis, mitai, susiję su KP, skatina jaunuolius vis dažniau kreiptis į specialistus, kad šie padėtų rinktis KP,

b) 2006–2007 metais 24 procentai Subsacharinės Afrikos, 11 proc. pietų ir pietryčių Azijos, 10 procentų Š. Afrikos ir Vakarų Azijos, 12 procentų Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių ištekėjusių moterų, 9 procentai Subsacharinės Afrikos šalių, 5 procentai Lotynų Amerikos netekėjusių moterų KP naudojo, nes buvo lytiškai aktyvios ir visiškai ar artimiausiu metu nenorėjo pastoti,

c) nepaisant Kinijos vykdomos griežtos „vieno vaiko” politikos, kai valstybė įvairiomis priemonėmis globoja mažavaikes šeimas, 2006 m. penkiose šalies provincijose, anot kinų mokslininkų, 12–32 procentai ištekėjusių moterų, atvykusių gyventi į didmiesčius, pastojo ir beveik visos patyrė persileidimą, tuo tarpu Pekine pastojo 40 procentų netekėjusių moterų, nes mylėdavosi be KP. Apibendrinus visuose Kinijos regionuose gautus duomenis, buvo nuspręsta pagerinti lytinį atvykėlių į miestus švietimą, didžiausią dėmesį skiriant KP populiarinimui, po kurio laiko daugelis gyventojų, bijodami persileidimų ir siekdami gauti valstybės paramą, pradėjo naudoti KP,

d) kitas svarbus faktas, lemiantis KP populiarumą, – tai siekis mėgautis lytiniu aktu, nebijant LPL bei ŽIV. Šitoje situacijoje pirmenybę specialistai teikia vyriškam prezervatyvui, bet būtina tinkamai jį naudoti, kitaip šios KP nauda bus ginčytina.

Atsisakymo naudoti kontraceptines priemones priežastys

Aukščiau minėtas Alano Gutmacherio institutas išskiria kelias priežastis, dėl kurių moterys nusprendžia nenaudoti KP:

a) lytinio auklėjimo nulemtas priešinimasis šeimos planavimui,

b) informacijos apie KP stoka,

c) kai kurios KP sunkiai prieinamos ir brangios,

d) šalutinių poveikių baimė,

e) klaidingas nepageidaujamo nėštumo rizikos suvokimas.

Mitai apie kontraceptines priemones

Klaidingos nuostatos apie KP ir patį pastojimą dažniausiai atsiranda dėl žinių stokos, prasto kvalifikuotos informacijos prieinamumo. Jos lemia ne tik neprognozuojamą KP plitimą tarp jaunų asmenų, bet ir šalutinių poveikių tų žmonių sveikatai padažnėjimą.

Štai keli mitai, kurių paneigimą skaitytojas ras, perskaitęs nurodytus informacijos šaltinius:

a) nuo nėštumo apsisaugojama, tuojau pat nusiprausus po lytinio akto, šokinėjant po lytinio akto, kai lytinis aktas atliekamas stovint,

b) pastoti po pirmojo lytinio akto neįmanoma,

c) mergina ar moteris negali tapti nėščia, jei prieš ejakuliaciją partneris ištraukė varpą iš moteriškų lytinių organų,

d) kontraceptinės piliulės gali sukelti vėžinius procesus,

e) balionas — puiki prezervatyvo alternatyva,

f) puiki KP yra orgazmo vengimas,

g) kuo prezervatyvas yra siauresnis, tuo tikimybė susilaukti vaiko yra mažesnė,

h) kontraceptinės piliulės storina,

i) kontraceptinės piliulės gali sukelti įgimtus vaisiaus raidos sutrikimus,

j) ilgas piliulių vartojimas gali sukelti nevaisingumą,

k) visos kontraceptinės piliulės tos pačios,

l) rūkanti moteris negali naudoti piliulių.

Lytinio akto nutraukimas

Esminis lytinio akto nutraukimo (toliau LAN) aspektas — varpos ištraukimas iš makšties, atitolinimas nuo išorinių moters lytinių organų prieš ejakuliaciją. Visa tai neleidžia spermatozoidui susijungti su kiaušialąste.

Ši metodas tinkamiausias poroms, kurios:

a) yra motyvuotos,

b) dėl religinių, moralinių priežasčių negali naudoti kitų KP,

c) lytiškai santykiauja retai,

d) ieško laikino kontracepcijos metodo, prieš taikydamos kitą KP.

LAN efektyvumas priklauso nuo poros pasiryžimo, gebėjimo nutraukti lytinį aktą [8].

Geriausiu atveju, taikant šį kontracepcijos būdą, pastojimo tikimybė per pirmuosius taikymo metus yra 4 procentai.

Iš LAN privalumų galima paminėti faktą, kad nereikia jokių specialių techninių ir cheminių priemonių, ši KP nereikalauja išlaidų, teoriškai maža lytiškai plintančių ligų (LPL) galimybė.

Bet čia reikia pabrėžti, kad LAN neapsaugo nuo ŽIV ar LPL, jei yra šių patologijų rizika, siūloma naudoti prezervatyvus vienus ar su kitomis KP.

Kai yra itin didelė nepageidaujamo nėštumo rizika, moterys turi įsidėmėti, kad LAN naudojimas tokiu atveju nepagrįstas.

Apskritai šis apsisaugojimo būdas yra mažai efektyvus, netinka vyrams, kuriems būna priešlaikinė ejakuliacija, taip pat reiktų žinoti, kad galimas apvaisinimas net spermai patekus ant išorinių lyties organų.

Be to, nereikia pamiršti, kad LAN gali sukelti ir psichikos sveikatos problemų partneriams ar vienam jų.

Vyriškas prezervatyvas

Tai viena dažniausiai naudojamų barjerinės kontracepcijos priemonių. Pastaruoju metu vyriškų prezervatyvų paklausa tarp reprodukcinio amžiaus moterų padidėjo 13,2–18,9 procento, kadangi moterys labiausiai susirūpino dėl ŽIV ir LPL plitimo.

Vyriškas prezervatyvas, apgaubdamas varpą, trukdo spermai patekti į makštį, o spermicidais padengti prezervatyvai sunaikina spermatozoidus.

Taisyklingai naudojant, vyriškų prezervatyvų efektyvumas gali siekti 98 procentus, kai kuriais duomenimis, ir daugiau. Nėštumo tikimybė per pirmuosius šios KP naudojimo metus tėra 3 procentai.

Vyriškų prezervatyvų efektyvumą mažina netinkamas jų naudojimas, pvz., aliejaus sudėtyje turinčių lubrikantų naudojimas su latekso prezervatyvais, netaisyklingas prezervatyvo užsmaukimas ant varpos.

Pagrindiniai privalumai: pakankamai pigūs lengvai prieinami latekso prezervatyvai apsaugo nuo LPL, ŽIV.

Tačiau yra ir šios gana patikimos KP trūkumų: vyrai, naudojantys prezervatyvus, neretai mini sumažėjusį varpos galvutės jautrumą, galima alerginė reakcija į lateksą, išpakuojant ar smaukiant ant varpos prezervatyvą, galimi įplėšimai, įtrūkimai.

Spermicidai

Spermicidai − cheminės medžiagos, į kurių sudėtį įeina nonoxylon-9, oxtoxinol-9, ir kurios, veikdamos spermijų membraną, sumažina lytinių ląstelių judrumą bei tokiu būdu pagreitina jų žūtį. Be to, spermicidai dengia gimdos kaklelį, taigi yra tarsi barjeras, mažina susirgimo LPL riziką, tačiau jie silpnai apsaugo nuo užsikrėtimo ŽIV, o nonoxylon-9 toksiškai veikia laktobacilas, kurios yra normalios makšties mikrofloros dalis, todėl makštyje daugėja E. coli, o po lytinių santykių gali būti nustatoma bakteriurija. Nepaisant to, spermicidai taip pat turi antimikrobinių ir antivirusinių savybių, todėl naikina gonorėjos, trichomonozės, chlamidiozės, sifilio sukėlėjus.

Pastaruoju metu spermicidai gaminami įvairiais pavidalais: kremais, žvakutėmis, želė. Geriausiu atveju nėštumo tikimybė per pirmuosius spermicidų vartojimo metus yra 6 procentai.

Įkišus tabletes, žvakutes, reikia palaukti bent 10 min. Makštį galima plauti tik po 6 valandų nuo lytinio akto pabaigos. Jei per 1 valandą lytinis aktas neįvyksta, spermicido dozė kartojama.

Iš privalumų paminėtina tai, kad lubrikacija spermicidais gali padidinti abiejų partnerių lytinius pojūčius, kadangi spermicidai nėra brangūs, bet kuris partneris gali lengvai jų įsigyti ir naudoti pagal poreikius.

Tačiau kai kurioms poroms spermicidų naudojimas gali kelti nepatogumų, sukelti alergines reakcijas, suerzinti makšties gleivinę.

Gimdos spiralės

Yra dviejų rūšių gimdos (intrauterinių) spiralių: padengtos variu ir išskiriančios hormonus.

Pirmosios tinka moterims, negalinčioms ar nenorinčioms hormoninių preparatų, pageidaujančioms ilgalaikio kontracepcijos poveikio, svarbu tai, kad, pašalinus spiralę, vaisingumas grįžta.

Tačiau yra ir trūkumų: variu dengtos spiralės neapsaugo nuo LPL, ŽIV, infekcija gali sukelti ektopinį (negimdinį) nėštumą, mėnesinės skausmingesnės nei įprasta, netinkamai įkišta spiralė gali iškristi, teoriškai galimos alerginės reakcijos į varį, galimas priešlaikinis gimdymas, gimdos pradūrimas.

Spiralė gali būti įdedama į gimdą bet kurią mėnesinių ciklo dieną, įsitikinus, kad moteris nenėščia. Paprastai rekomenduojama spiralę įdėti į gimdą baigiantis mėnesinėms, kadangi šiuo laikotarpiu tai lengviau padaryti, sukeliamas mažesnis diskomfortas moteriai, be to, spiralė nebus įdėta nėščiai moteriai. Po gimdymo spiralė gali būti įdėta praėjus 6 savaitėms ar vėliau. Po nutraukto nėštumo ar savaiminio persileidimo spiralę galima įdėti nedelsiant, išskyrus tuos atvejus, kai yra diagnozuota mažojo dubens organų infekcija. Jei moteris negimdė arba turi daugiau negu vieną lytinį partnerį, variu dengta spiralė nerekomenduojama. Iš kitų kontraindikacijų galima paminėti vidinių moters lytinių organų, dubens organų vėžį, lėtinį dubens uždegimą, anomalius kraujavimus iš gimdos.

Spirales, išskiriančias hormonus, sudaro vidinė gimdos kontracepcijos priemonė, išskirianti progestageną, slopinantį gimdos gleivinės vešėjimą, tirštinantį gimdos kaklelio gleives. Įvairiais duomenimis, tokių IUS efektyvumas yra 98–99 procentai.

Jei moteris gimdžiusi arba jei reikia KP, tačiau negalima vartoti estrogenų, pasireiškia pjautuvinė anemija, gimdos gleivinės hiperplazija, − galima skirti IUS, išskiriančią levonorgestrelį, tuomet geriausia tokią priemonę įdėti į gimdą, praėjus 6 savaitėms po gimdymo. IUS su levonorgestreliu nesukelia arterinio kraujospūdžio, kraujo krešėjimo faktorių, lipidų, angliavandenių apykaitos pokyčių, estradiolio koncentracija kraujyje nekinta, hormono koncentracija kraujo plazmoje mažesnė negu hormono koncentracija, dedant poodinius kontraceptinius implantus (šios priemonės Lietuvoje neregistruotos).

Prieš kišant IUS reikia išsiaiškinti anamnezę, kreipiant dėmesį į tai, ar sergama LPL, ar nėra LPL rizikos veiksnių, pvz., lytinių partnerių gausa, homoseksualūs lytiniai santykiai ir pan. Taip pat būtina atlikti ginekologinį ištyrimą, tepinėlį makšties švarumo laipsniui nustatyti, esant rizikos veiksnių, – atlikti tyrimus dėl chlamidinės infekcijos.

Kontracepcija žindant krūtimi

Maitinančiai krūtimi moteriai svarbu parinkti tokią KP, kuri neturėtų įtakos pieno gamybai bei jo kokybei. Tokios savybės būdingos progestininiams geriamiesiems kontraceptikams arba mini piliulėms, kuriose yra 19-nortestosterono darinių: dezogestrelio ar levonorgestrelio, tačiau jos neturi moteriško lytinio hormono estrogeno, veikiančio aukščiau minėtus procesus, todėl jos ir tinka žindyvėms (praėjus 6 sav. po gimdymo) arba moterims, negalinčioms ar nenorinčioms vartoti estrogenų.

Dauguma senesnės kartos mini piliulių pirmiausia sutirština gimdos kaklelio gleives, tuomet spermijai negali patekti į gimdą ir moteris nepastoja, bet šie preparatai ne visada slopina kiaušinėlio brendimą.

Skirtingai nuo SKT, vartojant levonorgestrelio mini piliules, apie 40 proc. moterų išlieka normalūs ovuliacijos ciklai. Progestininės dezogestrelio tabletės efektyvumu prilygsta SKT, nes ovuliaciją slopina iki 99 proc. Be to, ši KP tinka vyresnėms moterims, kurioms galima tromboembolijų rizika (pvz., rūkančioms), nutukusioms, sergančioms CD, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, migrena bei netoleruojančioms SKT, tačiau privalu įsidėmėti, jog levonorgestrelio mini piliules reikia gerti kasdien tuo pačiu paros metu, nes kontraceptinis poveikis trunka tik iki 27 val., be pertraukų, nepaisant kraujavimo rizikos. Progestininių dezogestrelio tablečių kontraceptinis poveikis tęsiasi ilgiau – iki 36 val, tad, jeigu eilinę tabletę išgerti pavėluojama ne daugiau kaip 12 val., papildomų apsaugos priemonių dar nereikia.

Tinkamai taikant šią KP, pastojimo per pirmąjį pusmetį tikimybė yra 0,5 procento. Pagrindinis metodo privalumas tas, kad jį galima taikyti tuoj pat po vaiko gimimo.

Maitinančiai krūtimi moteriai tinka ir jau minėtos intrauterinės priemonės į gimdą su progestinu levonorgestreliu.

Taikoma ir laktacinė amenorėja. Bellagio sutarime bei kartu su juo priimtose gairėse išskiriamos trys sąlygos, svarbios taikant laktacinę amenorėją: amenorėja, visiškas ar beveik visiškas kūdikio žindymas krūtimi, po gimdymo turi nebūti praėję mažiau nei pusmetis.

Tuo tarpu PSO pateikė tokius siūlymus:

a) jei po gimdymo moteris reguliariai žindo kūdikį, kontracepciją reikia pradėti vartoti, praėjus po gimdymo 3 mėnesiams,

b) jei moteris po gimdymo nežindo ar žindo nereguliariai, kontracepciją reikia pradėti vartoti, praėjus 3 savaitėms po gimdymo.

Laktacinė amenorėja grindžiama tuo, kad laktacijos metu padidėja prolaktino ir sumažėja gonadotropiną atpalaiduojančio hormono išskyrimas iš pogumburio, tuomet ovuliacija nevyksta.

Moterims, užsikrėtusioms ŽIV, vartojančioms metabolizmą veikiančius preparatus, antikoaguliantus, kortikosteroidus didelėmis dozėmis bei ergotaminą, – laktacinė amenorėja, kaip kontracepcijos metodas, nerekomenduojama. Be to, šios KP taikymas probleminis, kai yra kūdikio gomurio, žandikaulio, burnos ertmės įgimti raidos sutrikimai, ir naujagimiui būtina intensyvioji terapija, arba jis gimė neišnešiotas. Kalbant apie neišnešiotą kūdikį ir LAM, reikia paminėti kelis dalykus, dėl kurių ir kyla LAM taikymo neišnešiotumo atveju problema:

a) būtina motyvuota motina,

b) privalu, kad būtų motyvuotas ir kvalifikuotas personalas,

c) be žindymo krūtimi, reikia ir kitų priemonių, svarbių neišnešioto vaiko priežiūrai, sveikatai, vystymuisi,

d) kadangi maitinimas krūtimi kelias savaites gali būti sutrikęs, motinos pieną neretai tenka tam tikrą laiką „pumpuoti” ir saugoti specialiose tarose, kurias būtų galima panaudoti vėliau,

e) neišnešioto kūdikio krūties spenelio čiulpimas susilpnėjęs, o tai mažina LAM kaip KP efektyvumą.

Kai kurių (aptartų) kontracepcijos priemonių efektyvumo palyginimas

KP efektyvumui įvertinti naudojamas Perlo indeksas arba nėštumų skaičius 100 moterų per 12 mėn. 1 lentelėje pateikiamas straipsnyje minimų kontracepcijos priemonių Perlo indeksas. 2 lentelėje – kontracepcijos metodų efektyvumo palyginimas.

Aspektai, kurie svarbūs renkantis kontraceptinę priemonę

Kai kurie autoriai mano, jog, jei KP reikia moteriai ar merginai, renkantis apsaugos nuo nėštumo būdą, turi dalyvauti ir vyrai.

Būtina išsiaiškinti, ar nesergama arterine hipertenzija, ar nebuvo padidėjęs arterinis kraujospūdis nėštumo metu, ar nėra kojų giliųjų venų patologijos, insulto atvejų, ar kraujyje nepadidėjusi lipidų koncentracija. Nereikia pamiršti paklausti apie vidinių moters lytinių organų navikinius procesus, uždegimus, negalima nekreipti dėmesio į galimus galvos skausmus, epilepsijos priepuolius, mėnesinių ciklo sutrikimus, dismenorėją ir kita. Nereikėtų ignoruoti ir šeimos anamnezės.

Reikia įvertinti psichosocialinę aplinką, pvz., ar nerūko, kiek turi lytinių partnerių, kaip dažnai santykiauja, ar yra vaikų, taip pat svarbu lytinio auklėjimo ypatumai, darbas, kelionės į infekcinių ligų epidemijos židinius.

Objektyvaus moters tyrimo metu svarbu įvertinti arterinį kraujo spaudimą, kūno svorį, ūgį, krūtis, kūno plaukuotumą, odos bėrimus. Atliktini tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų, siekiant atmesti gonorėją, chlamidiozę, ŽIV, sifilį, gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, kraujo krešėjimo tyrimai (jei šeimoje buvo, yra sergančiųjų venų tromboembolija ir jei jų amžius ne daugiau kaip 55 metai): V Leideno faktorius, protrombino, antitrombino III, proteinų C ir S pokyčiai.

Kalbant apie paaugles merginas, KP klausimais jas konsultuoti turėtų su paaugliais dirbti apmokyti asmenys, bet nebūtinai akušeriai-ginekologai. Profesionaliai patarti gali ir bendrosios praktikos gydytojas, slaugytoja, mokytojai. Bendravimo su paaugle mergina metu privaloma sudaryti tokias sąlygas, kad būtų išlaikytas konsultavimo konfidencialumas, privatumas, priežiūros tęstinumas, kurį turi užtikrinti ir bendrosios praktikos gydytojas; į asmenį turi būti žvelgiama mandagiai, jo nežeminant, o pati informacija turi būti pateikta suprantamai, nešališkai, paminint KP būdų efektyvumą, žalą ir kitus su jomis susijusius dalykus. Reikia pridurti, kad konsultantai turi būti prieinami visoms ar visiems paaugliams, neatsižvelgiant į finansinę besikreipiančiojo padėtį, o konsultacija turi trukti tiek laiko, kiek reikia.

Parenkant KP paaugliams Jungtinėje Karalystėje, priimta užduoti kelis klausimus, pvz., ar vaikas lanko mokyklą, dirba, ar tėvai žino apie konsultaciją, kokias KP naudoja draugai, kokius vaistus vartoja, ar anksčiau naudojo KP, kiek lytinių partnerių turėjo, kiek laiko truko santykiai su paskutiniu partneriu ir panašiai.

Jei paauglys ar paauglė suvokė, kodėl jam skirtinos KP, koks to skyrimo tikslas, pakankamai gerai susipažino su pagrindinio kontracepcijos metodo alternatyvomis, nauda, žala bei padariniais, galima sakyti, jog konsultavimas buvo efektyvus.

Kad būtų galima parinkti tinkamą KP jaunesniam negu 16 metų asmeniui, atėjusiam be tėvų ir neturinčiam pastarųjų sutikimo paskirti KP, pirmiausia reikia įsitikinti, ar tas asmuo tinkamai pasirengęs naudoti kontraceptikus. Gydytojui šią užduotį palengvina Fraser kriterijai, priimti Jungtinėje Karalystėje:

a) asmuo suvokia konsultacijos metu gautą informaciją,

b) klientas (šiuo atveju tai būtų paauglys ar paauglė) neturi būti įtikinėjamas pranešti tėvams apie konsultaciją dėl KP arba konsultantas neturi spausti kliento sutikti, kad gydytojas apie jaunuolio vizitą informuotų tėvus,

c) specialistas tikrai yra įsitikinęs, kad vaikas toliau mylėsis, naudodamas ar ne KP,

d) KP neskyrimas gali turėti neigiamos įtakos jaunuolio fizinei bei protinei būklei,

e) KP skyrimas ir specialisto konsultacija, net ir nesant tėvų sutikimo, geriausiai atitinka vaiko interesus.

Gairės: apsisaugojimas nuo aborto, apsisaugojimas nuo nėštumo, kontracepcija, nėštumas, šeimos planavimas, spiralės