Kaip atleisti išdavystę?
Išdavystė įvairi, ji gali prisidengti tiesos paieškomis, ekonominiais interesais, troškimu maksimaliai realizuoti savo profesinį potencialą. Vargu, ar rastume žmogų, kuris būtų nė karto neišdavęs kito žmogaus. Išduoda visi ir nuolatos! Kai kas darbais, kai kas mintimis… Toks jau tas realus gyvenimas.
Draugas išdavė draugą, draugė – draugę. Jūs laikėte draugą artimiausiu savo žmogumi, pasitikėjote juo, dalinotės visomis savo paslaptimis, o jis ėmė ir išdavė jus, visos jūsų paslaptys tapo daugumai žinomos arba, dar blogiau, – “pripaišė” jums daug negerų dalykų, kurių visiškai nedarėte. Būna tokių, kurie išduoda tėvynę, ir tai nieko…
Tačiau kai kam artimo žmogaus išdavystė – tikras šokas, pats blogiausias dalykas, koks gali nutikti gyvenime. Didžiulis stresas. Toks jausmas, kad jus išgręžė kaip skudurą, numetė ant grindų ir dar kojas į jus nusivalė.
Išdavus artimam žmogui jūs atsiduriate akligatvyje. Jūs pasimetate, susipainiojate ir niekaip negalite suprasti, kodėl jūsų geriausias draugas jus išdavė. Vadinasi, jis visai nebuvo jūsų draugas… Juk tikras draugas – tas, kuris bet kokioje situacijoje, bet kuriuo paros metu, bet kokiu oru, nesvarbu, kur jis bebūtų, ateis į pagalbą. Tai žmogus, kuris dėl jūsų pasirengęs paaukoti gyvybę. Tikras draugas… jis niekuomet neišduos, juo visuomet galima pasitikėti.
Suprantama, atsiras su jumis nesutinkančių žmonių. Yra situacijų, kuriose galima žmogų pateisinti, nes mes esame žmonės ir klystame. Kiekvienas turime savo principus. Ir niekas neprivalo savo gyvybę atiduoti už kažką. Draugai – galvos skausmas, begalė naujų problemų, kiekvienam reikia skirti dėmesio, ką nors paaukoti…
Yra tame ir tiesos. Prisiminus senovės mąstytojo Ezopo žodžius “Tie, kuriais pasitiki, gali pražudyti, o tie, kurių vengi, – išgelbėti”, dar labiau imi suvokti, kaip viskas šiame pasaulyje sudėtinga.
Tikrų draugų iš tikrųjų labai mažai. Kodėl? Todėl, kad dažnai draugystės dirvoje kyla konkurencija, pavydas, skriauda… Ir kaip pasekmės – tarpusavio santykių problemos, neapykanta, keršto troškimas, noras padaryti ką nors blogo žmogui, kuris dar vakar buvo tikras draugas, pats artimiausias žmogus pasaulyje…
Ką daryti, kaip elgtis su tuo, kurį išdavė? Šiuo atveju tik pats žmogus gali sau padėti.
Visų pirma reikia rasti jėgų išeiti iš depresinės būsenos ir grįžti į tą būseną, kurioje buvote prieš tai. Jokiu būdu negalima veikti pagautam pirmojo impulso, nes vėliau to galima gailėtis. Geriau reikia ramiai, kuo objektyviau susivokti savyje ir susiklosčiusioje padėtyje. Gal ir jūs kažkuo kalta, padarėte kažką ne taip? Juk visko gali būti.
Kadangi tikrus draugus gyvenime sunku sutikti, juos būtina branginti. Išmokti atleisti. Nėra garantijos, jog pats kada nors nesuklysite, juk nuo klaidų nė vienas nesame apdrausti… Atleisti – nereiškia, kad viską reikia pamiršti, nes tokiu atveju išduosime patys save.
Negalima jums artimiems žmonėms kelti tokias sąlygas, jog jie turėtų rinktis tarp ištikimybės ar išdavystės. Klaidinga yra manyti, jog artimi žmonės visuomet privalo aukoti savo gyvybę ar dar ką nors dėl jūsų, gražių ir vertų… Reikia įsisąmoninti vieną taisyklę: sugebėjimas žmogui nekelti griežtų pasirinkimo taisyklių ir apibrėžia draugystės sąvoką. Jei žinote, jog jūsų draugas drąsus, tačiau sąmoningai jį įtraukiate į kovą už savo interesus, o jam suabejojus, vaidinate įžeistąjį, kurį išdavė draugas, iš tikrųjų, išdavikas esate jūs, o ne draugas!
Išdavystė – tai pats tikriausias mūsų žmogiškumo ir kantrybės patikrinimas. Mus išduoda, o mes, atvirkščiai, tvirtėjame! Ir tuo daug kas pasakyta.
DarniPora.lt angliškai
2009 07 25 5:45 pm
as viena is daugelio esu patyrusi ziauria isdavyste. Tai labai ziauriu, kai tave isduoda mylimas zmogus. Bandziau jam atleisti, bet niekaip negaliu, nes zinau,kad tai jis dare samoningai, o ne -oi, man ne tycia isejo.
2009 07 29 9:18 pm
KALBETI GRAZIAI GALI TAS ,KAS TO NEPATYRE,YRA BE GALO SKAUDU IR NESUVOKIAMA SVEIKU PROTU ,KAIP GALI ZMOGUS ISDUOTI PRAGYVENUS 26 METUS! TAI KA GALIMA SAKYTI KAD TAI NEBUVO TIKRAS DRAUGAS? TAI KAS TADA JIS BUVO?
2009 07 30 4:25 pm
jis buvo tikras parsas, stai kas jis buvo !
2009 08 27 3:18 pm
tai taip iseina, kad mes gyvename su parsais,ir patys ne ka geresni esam, nes visi esame isdave vieni kitus bent karta gyvenime, jai ne darbais, tai mintimis.
2009 08 31 4:19 pm
zmones, atsitokekite, kur mes nueisime su tokiu mentalitetu- isdaviko???? baisu….
2009 10 26 9:12 am
tas parsas, anas parsas, zmones gerieji, kad zmones elgtusi kaip parsas, tai nebutu nei isdavysciu, nei melo, nei nieksybiu. Reiktu vadinti daiktus tikraisiais vardais. Nieks pasaulyje bjauriau ir izuliau neisielgia kaip zmogus, zmonems reiktu imti pavyzdi, is parsu, kiauliu, asilu, sunu, kaciu ir kitu zvereliu, pavyzdi. pasiziurekite, kaip jie svelniai, ir istikimai tarp saves elgiasi. Taigi…
2010 02 19 10:18 pm
manau,visi esam patyre vienokio ar kitokio masto isdavyste.Kuo artimesnis zmogus,tuo skaudziau. Baisiausia,kad jau laikoma normaliu dalyku-ai,permiegojo su kita-tai tik fizine neistikimybe,dvasine butu blogiau…Zmogau,bet ar ne tam paciam kune tavo dvasia gyvena?Kur ji tuo metu buvo?O jei tai vyksta ilgai ir nuolat,o tu nezinai,tik nujauti…o menkysta meluoja.
2011 01 14 5:47 pm
Kai skaitai tai vienas dalykas, bet kai pats patiri, tai kažkas baisaus, skausmas nesuprantamas.
2011 01 31 8:58 pm
tai va. katik pas save dariau toki mini party. pries ta party savo vienam is geriausiu draugu sakau jog ateis tokia mergina kuri man patinka. jis suprato, jis sake jog jam tiks betkokia kad tik praleisti laika su ja. tai vat, atejo tos merginos ir mano tas geras draugas pradejo flirtuoti su ja o as… as ka… nk. ziurejau ir galvojau kad galetu jie jau baigti. bet ne jie nebaige flirtuoti… labai mane iskaudino..
o kai viskas baigiasi tas mano mini party tai jie isejo dviese nusipirko dar kazko ir net nzn ka tureciau toliau galvoti. likau iskaudintas
2011 12 09 12:39 am
Kodel vyrai kiaules? Galiu papasakot savo gyvenimo istorija. As pats esu viena karta nuejes i kaire. Kai nebebuvo jokios silumos is drauges puses. To netgi negalima vadinti nuejimu i kaire. Esme kad man to reikejo taip kaip to reikia visiem vyram. Visiem reikia svelniu ranku prisilietimu, buciniu, apkabinimu ir svarbiausia - SEKSO. O ji tuo tarpu paskutinius musu bendro gyvenimo menesius nei apkabindavo, nei paglostydavo nei bucki i zanda padovanodavo ir kiekviena vakara kai tik uzgesdavo sviesa, ji tapdavo labai pavargus, nusisukdavo ir belikdavo tik labanakt pasakyt.
…ir viena diena susikloste tokia situacija, kai supratau, kazkas manes nori cia ir dabar, taip pat suvokiau, kad nedariau to jau menesi, o gal ir ilgiau, ir jei noresiu to sendien su savo drauge, turesiu labai labai pasistengti, o gal net ir labai pasistengus nepavyks…
va tada vyrai ir nueina i kaire. Taigi mielos moterys, mylekit savo vyrus ir mylekites, bukit jiems svelnios, prisiglauskit tada kai jie to nelaukia ir nesitiki, paglostykit savo svelniom rankom, nes kitaip gali atsitikti taip, kaip buvo mano atveju, silpnumo akimirka jis ims ir palus.
Beje apie mano “isvavyste” ji taip ir nesuzinojo (nezino ir dabar). Praejus mazdaug 3 menesiams ji mane paliko. As dar kuri laika meginau ja susigrazinti, bet viskas buvo veltui, nes ji norejo kazko kito, o as norejau tik jos, nes ji mano akyse buvo pirma, vienintele ir kaip tada atrode, nepakartojama(dabar tikrai nesuvokiu kodel taip galvojau). O as tuo tarpu kuo labiau stengiaus, tuo labiau apgailetinas jai tuo metu atrodziau. Mes jau keli metai kaip nebe pora. As jau turiu kita, o ji vis dar neturi nieko. Mes bendraujam kaip draugai ir retkarciais ji vis dar pamegina sugryzt i mano gyvenima. Ir gaila man jos ir tuo paciu pykstu del visko. Kad sugriove mano iliuzijas apie pirma, vienintele ir amzina…
2011 12 09 1:07 am
beje kito ji vis dar neturi todel, kad visus lygina su manimi ir (ne pats sugalvojau) taip ir nerado to, kuris jai butu visom prasmem geresnis uz mane. Ir del to galiu pasakyt kad ji (ne visos, o konkreciai ji) yra kale, nes nori sugryzti pas mane tik todel, kad nerado geresnio, nes jei butu radus geresni, butu laimingai su juo gyvenus ir nepasakotu dabar man graudziu balsu apie tai, kaip visus tuos metus kai mes nebuvom kartu galvojo apie mane, norejo manes ir kad jai sunku buvo matyti mane su kazkuo kitu… Likimo ironija. Buvau sudas kai norejau jos ir stengiaus del jos ir pavirdau auksu kai pradejau stengtis del kazko kito.
2012 01 09 4:22 pm
Hmmmmmmmmmmmmmmm. Idomu. O tai ko vyrams reikia nebesuprantu. Buvau labai svelni, i darba islydedavau pabuciuodavau. Kalbedavom visom temom apie viska…. Namai sutvarkyti, valgyt pataisyta, vaikai priziureti. Pati neapsileidusi jauna grazi moteris, turinti nuosava versla. Lovoje be tabu…. Iseidavo ir su draugais pavakarot. Keliaudavom ir su seima ir vienu du…. Ot eme ir susirado kita….. Ramiai be jokiu emociju pasakiau jei tu nelaimingas eik nelaikau…. Neisejo liko. Sako, kad myli nori buti su manim ir vaikais. Bandom lipdyti naujus santykius tik kokius neisku. Dabar nebesu nei svelni nei gera…. Paranojike, pavydi zmona…. Tai vyrai kokiu jums reikia zmonu, kad neisduotumet?????????
2012 02 08 8:34 pm
Man nera daug metu bet man labai skaudu kai draugas mane isduo nes karta jau taip buvo bet dabar mane isdave visas burys mano draugu dabar neisivaizduoju ka man dabar daryti visai nebeturiu draugu
2012 04 05 10:42 pm
jis buvo veidmainis kad ir kaip ji mylejau ir glosciau ir glausciaus jis ir pats nezinojo ko nori .tipo isvaziavo i airija dirbti islidejau kai mylima zmona o man suvaidino toki spektakli po kurio vis dar negaliu atsigauti - isvare pas merga ir dar rasinejo kaip ilgisi ir liudi