Registruokitės nemokamai jau šiandien ir pradėkite savo meilės istoriją
Amžius:
El. paštas:
 

Kai tave paliko..

Turbūt sunkiausia po išsiskyrimo suvokti, jog tavo buvęs mylimas žmogus ir toliau kiekvieną rytą keliasi iš lovos, geria be tavęs kavą, skuba į darbą, o savaitgaliais eina į plaukimo treniruotę – žodžiu, elgiasi taip, lyg tavęs jo gyvenime ir nebūtų buvę. Keista, visam pasauliui jis vis dar gyvas, tačiau tau kažkodėl turi būti miręs. O kaip tavo širdis? Kaip jai paaiškinti, kad meilės tavo buvusiam sutuoktiniui jau nebereikia?

“Vis dar jį myliu ir tikiuosi, kad jo širdis atsipeikės”

Normalu, kad taip galvoji, nes atidavei jam pačius gražiausius savo jausmus. Žengdama prie altoriaus tikėjaisi, kad visada būsite kartu. Dabar tu jo nepažįsti, nes tas, kurį tu mylėjai, tikrai mylėjo tave. Norėtum, kad viskas būtų taip, kaip anksčiau, tačiau susigrąžinti jo jausmų tu neturi galios.

Pamąstyk, juk nori, kad tave mylėtų už tai, kokia tu esi, o ne todėl, kad pati reikalauji sau meilės. Tik nuoširdžiai atiduodama meilė yra tikra, todėl atsakyk sau, ar tikrai norėtum meilę susigrąžinti prievarta. Greičiausiai, ne.

“Pavargau nuo to, kaip jaučiuosi”

Skyrybos – sunkus procesas, todėl nenuostabu, kad jauti skausmą ir sielvartą dėl sudaužytos širdies ir atstūmimo. Svarbu suvokti, kad skausmas – tik vienas iš tavo pasveikimo proceso etapų, todėl vieną dieną jis sumažės, o galiausiai ir pasitrauks. Žinodama, jog liūdesys tau padeda pasveikti, greičiau išmoksi jį priimti.

“Jaučiuosi išduota ir atstumta”

Sunku susitaikyti su mintimi, kad tave atstūmė be galo tau artimas žmogus. Bet šis faktas tikrai nekeičia to, kas ir kokia tu esi, jokiu būdu nemažina tavo kaip žmogaus vertės. Sprendimas išsiskirti gal ir buvo jo, tačiau jis negali atimti tavo pomėgių, tikslų, nuomonės ar sugebėjimų.

Paprastai atstūmimas išprovokuoja pyktį, todėl tau reiks išmokti susidoroti ne tik su juo, bet ir su kilusiu apmaudu, pagieža ir nusivylimu. Pyktį vertėtų nukreipti teigiama linkme – jis galėtų paskatinti tave kurti ir įgyvendinti naujus planus. Svarbu, kad jis nesuteiktų tavo gyvenimui nuolatinės pagiežos ir kartėlio.

“Nebesijaučiu tikra dėl kiekvieno savo žingsnio”

Paprastai 80 proc. energijos yra skiriama emocijų apdorojimui. Natūralu, kad jautiesi pasimetusi ir rimtai savimi abejoji, kadangi nukentėjo tavo pasitikėjimas savimi. Be to, netekai ir kai kurių draugų, su kuriais bendravote poromis, palaikymo. O jei dar užgriūva finansiniai sunkumai ar problemos darbe, tuomet gali pasijausti visiška nevykėle. Turi sukaupti visas jėgas ir užtverti kelią neigiamoms mintims: esą tavo gyvenimas beprasmis, niekam tu nerūpi ir nesi verta meilės.

Svarbu suprasti, kad skausmas greitai nepasitraukia, tačiau tavo gyvenimas juda į priekį. Ši karti patirtis turėtų suteikti tau naujų jėgų, kad lengviau galėtum priimti kitus gyvenimo iššūkius ir būti stipresnė. Ji – tiltas į kitą, kur kas sėkmingesnį, tavo gyvenimo etapą. Tikėk tuo.

Komentarai

  1. lengva pasakyti. realybe- kitokia. skausminga neviltis.

  2. Jola,
    neliūdėk. Patikek, tai - tik laiko klausimas. Jeigu pati sau padėsi, įveiksi tą liūdesį, netrukus ir vėl matysi žydrą dangų, džiaugsiesi gyvenimu ir pavasariu. Jis tikrai ne už kalnų. Suprask, juk esi pati geriausia, todėl tegu liūdi tas, kuris tavęs neteko. O tu eik savo keliu.
    Nusipirk kokią mielą smulkmeną, palepink save, susitik su draugėmis, kur nors nueik, prasiblaškyk…

  3. Pagalvojau, ar gali būti toks netikėtas išsiskyrimas? Ar nebūna ženklų, kurie pasakytų, kad ne viskas gerai ir leistų pasiruošti bei nepriimti išsiskyrimo taip skausmingai.

  4. Turi sukaupti visas jėgas ir užtverti kelią neigiamoms mintims: esą tavo gyvenimas beprasmis, niekam tu nerūpi ir nesi verta meilės.

    Bet kaip tą padaryti, ką reiškia” sukaupk jėgas”, nepasiduok” ir kiti nepaguodžiantys žodžiai. Faktas yra tas, kad tai reikia išgyventi kaip mažą mirtį, iškentėti pačiam ir tik tada bus lengviau. Ir tik tada vėl bus šypsena ir galimybė kvėpuoti laisvai.

  5. Sutinku su Irena, reikia “numarinti” praeitį. Bet tikrai, kaip sunkiai tas pasiekiama. Nors, gal tai dar nuo kiekvieno individualiai priklauso. Koks tas laikas - susitaikyti su praradimu?

  6. paskutiniu metu mane tik ir lydi ivairus zenklai, kad galiu greitai issiskirti su savo draugu. esu pasimetus. perskaiciau straipsni ir supratau, kad issiskyrus nebebus nieko kas dabar yra. labiausiai juk issiskyrus truksta artimo zmogaus, kuris apkabintu, pabuciuotu ir leistu kartais nusisneketi :D kuris butu tiesiog salia ir galetum but rami, nes kazkur giliai giliai sirdelej sau kartotum - jis man skirtasis :0 mh… jei isimyli - negerai, nemyli - negerai… o aukso viduriuko cia nera…

  7. Susitaikymo su praradimu laikas paprastai buna 1-2 metai. Priklausomai nuo ivairiu dalyku: jausmu stiprumo, noro paleisti praeiti, kt. paprastai tiek laiko pakanka pareiti visas gedejimo stadijas.

  8. Taip susitaikymui reikia laiko. Jaučiausi išduota, pasijaučiau kaip panaudotas skuduras ir numestas kaip nereikalingas. Bet mes moterys stiprios ir išgyvenam. Tik va to artimo žmogaus trūksta, kai nori prisglausti, nusišnekėti ir žinai kad nieks nesišaipys, kaip aš sakau galų gale reikia to žmogaus, kad kojas vakare susišildytum.Praeini tas gedėjimo stadijas, bet kai esi vienas, tai kartais toks piktumas suima, va tas mano buvęs tai turi su kuo šildytis, o aš tai viena. Bet negi verksi likusį gyvenimą, praeis.

  9. Sis straipsnis - realistinis,skatinantis susivokti,o tai svarbu panasiose situacijose atsidurusiems zmonems.
    Kai per sutuoktuviu 25- meti vyras pasake “Neturiu ka ir pasakyti.Meluociau, jei sakyciau, kad tebemyliu.Gal liko koks pripratimas.Zinai, tiek metu…As tau duodu visiska laisve.Man tai nera svarbu”.Galvoju, kad geriau butu buve savalaikes skyrybos…

  10. Labai gražiai parašė Elė,bet aš vis dar negaliu susitaikyti,bandau eiti susitikti su gera drauge,mes snekames,matau,akip ji vis bando man parodyti,kad gyvenimas nesibaigia,kad as esu grazi jauna ir viskas man dar pries akis,bet nezinau kiek laiko praeis,kol as pamirsiu zmogu,kuri be galo mylejau,kuris buvo man pats brangiausias zmogus,taciau,jis paliko mane… Ir man dabar kaip tycia vis zenklai,kaip nepasiduoti,kad ir si sstaripsnis taip atsitiktinai ji atradau,tarytum pasakantis,kad reikai gyventi toliau,taciau taip yra sunku,kad truksta zodziu man aprasyti,suprantu,kad as ne pirma,kuriai taip nutinka,taciau manau,akd tik tas kas isgyvena ta jausma,gali suprasti mane,ne stai yar skaudziau uz fizini skausma,iskesti mylimojo atstumima….

  11. Man asmeniškai sunkiausia išsiskyrus - nebebendrauti su buvusiuoju… Juk per tą laiką, kurį praleidau su brangiu žmogumi, jis tampa mano draugu. Todėl dvigubai skaudžiau, kai dingsta ne tik mylimasis, bet ir draugas. Ir dar labai pikta :) Nes negaliu negalvoti, kad gal aš visai nerūpėjau kaip žmogus, kad su manim buvo vien dėl sekso… :/

  12. pradraugauta 9 metai,is ju 2–bandymas gyventi kartu..skyrybos labai skausmingos–reikia suvokti,kad neisejo kartu..ir netiesa,kad galima likti draugais ir gerdineti kava lyg nieko ir nebuve…susitikus pasipila priekaistai,skaudinimas,o ir jei dar uzsiimama sex pagal sena iproti–dar labiau skauda—tai dvelkia salciu,abejingumu ir kai tau vis dar mylimas zmogus sako,kad suirastum kita..darosi nepakeliamai skaudu..norisi pasislepti ir po kiekvieno tokio susitikimo isgyveni per nauja astru issiskyrimo jausma..nezinau,kada tai praeis..geriau kuri laika is viso laikyti ji mirusiu…

  13. Nuo praeities nepabėgsi, nes dar nė vienas nepabėgo. Reikia išmokti tinkamai su ja apsieiti. O ilgesys yra natūralus dalykas. Žmonės, neturintys ilgesio jausmo yra įtartini, nestabilūs ir mažiau patikimi.

  14. zenklai,kad kazkas ne taip, tikrai yra, tik mes ju nepastebim. Kazkokie gal itarimai, bet veji juos salin ir sakai ne ne, negali buti.
    O tas “visagalis laikas” ne toks jau ir visagalis, nepadeda jis man. Metai jau kaip esu palikta ir isduota. Kenciu smarkiai.

  15. esu vaikinas, kuris buvo paliktas drauges ir tuo paciu kaip su slapiu skuduru per veida gaves..Bet mielos moterys, kuom daugiau galvoju tuo labiau suprantu, kad norit insgyventi lengviau ishsikyrima, turi zut but susirasti kita zmogu, ir stengtis jy pamilti, o jej nesigauna, taj bent gausi is jo svlenumo artumo ir sumazes ilgesys ex..o ir stengtis pozityvei ivertinti situacija reiketu, gal tai gyvenimas dave dar viena shansa susirasti tau skirtajy zmogu ? gal tai kaip dievo pirstas buvo? gal jis tau yra parenges kas ka ydomaus ir naudinga tau ? svarbu tiketi, kad viena diena pasibaigs visos kancios ir kaip kahs kas virsui minejo - galesim kvepuoti laisvai..AS TIKIU, KAD TAIP IR BUS! kas kalbant apie kancias, tai atrodo nepakelemos jau ir mes zmones neesam nusipelne ju..sorry uz klaidas :)

  16. P.S
    Stiprybes visiems.

  17. Labai gražus straipsnis.
    Deja, realybė yra kitokia.
    Pasakymas “praeis” arba “reikia laiko” teisingas, bet tik filmuose - taukšt braukšt ir praėjo metai, dveji ar treji ir vėl paliktasis laimingas. Realybėje turi išgyventi kiekvieną kankinančią dieną, valandą, minutę ir akimirką, kurios, atrodo, tęsis iki gyvenimo pabaigos.
    Baisiausia, kad iki skyrybų šalia buvo žmogus, kuris bent teoriškai tave palaikė sunkiais gyvenimo momentais, o išsiskyrus lieki visai vienas. Atsiremti nėra į ką.
    Gal kiti sugeba labai lengvai susirasti pakaitalą ir nusiraminti šalia pakaitalo. Man taip neišeina. O tiesą sakant - ir nesinori.
    O blogus ženklus ir nuojautą, kad kažkas nebegerai dažnai nurašome “stabiliai šeimyninei meilei”, kuri tikrai labai skiriasi nuo įsimylėjimo, kai pasaulis švyti rožinėmis spalvomis.

    P.S. Labai norėčiau realiai pabendrauti su moterimis, besivaduojančiomis skyrybų skausmu. Gal viena kitos palaikymas sunkią minutę padėtų. :)
    Ir visiems, einantiems per skyrybų pragarus - sėkmės ir kuo greitesnio gijimo!

  18. perskaicius straipsni ir komentarus, supratau, kad ne tik dziaugsmas visu zmoniu vienodas, bet ir skausmas gali buti panasus…man kazkiek palengvejo, nuo tos minties, kad kazkas jaucia tai… ir ne todel, kad kaip sakoma dziaugiuosi, kad “kaimyno namai dega”, o todel, kad zinau, jog yra zmoniu, kurie gali suprasti, koks istiesu yra tas skausmas…
    P.S Kriste as taip pat noreciau pabendrauti, tik kaip tai padaryti?

  19. to Kriste ir Vilma. Berniuka viena paimkit su sudauzyta sirdimi i bendravimo rateli :) gal kiek lengviau bus ;/

  20. Kristupai, zinoma priimti galima, gal zinant vyriska nuomone, kasnors aiskiau pasidarys… o gal ir lengviau…tik dar nezinau, kaip cia ta pasibendravima suorganizuoti, nera jokiu kontaktu, kazin ar cia galima emeilo adresa palikti?

  21. Tikiu, kad viskas gyvenime sugrizta bumerangu, tik dar stipriau ir skaudziau. Jei paliko ar isdave, tai ir jis ar ji bus paliktas. Teko isgyvent tai. Pirmos dienos buvo kosmariskos. Nieko negalejau daryt, buvo nezmoniskas sielvartas, dabar ta laika prisimenu kaip sapna. Ka jauciau ? fiziskai skaudejo sirdi ir buvo didele neviltis, nesupratau kodel ir uz ka taip staigiai jis norejo viska nutraukt. Supratau, kad jis niekad manes nemylejo, nors paskui ir susitikdavom, jis sake, kad nemyliu ir ieskokis kito, bet vistiek ieskojo rysiu, vistiek rase , skambino ir sake, negaliu be taves. Viena sake, kita dare… Niekam nelinkiu tokios istorijos isgyvent. Ne, neverkslenu kaip man nepasiseke, kaip tik po to skausmo tapau stipresne ir tikresne, dabar jau zinau savo verte ir nesu visiems patogi, kaip kad buvau.
    Nepasiduodu liudesiui. Esu labai stipri. Ir jau zinau, kad kita karta neisikabinsiu taip smarkiai i Ji, islaikysiu atstuma ir mylesiu labiausiai tik save.

  22. Soleill, zinau, kad toki skausma gali suprasti tik tas, kuris pats tai isgyveno. Tavo istorija labai panasi i manaja, manau tokiu istoriju yra dar daugiau ir isgyvenamai visus lydi tokie patys…kaltinau save, kad laiku nepastebejau, kad nesugebejau visko pati nutraukti daug anskciau, nors visada maniau, kad esu stipri. Po to supratau, kad tai yra akla meile, kuri nesa tik liudesi ir kancias…ir dar didele gyvenimo pamoka. As stengiuosi ja suprasti ir pasimokyti, nes zinau kazkur tikrai yra zmogus vertas priimti tai ka as noriu duoti ir atsidekoti tuo paciu. Labiausiai myleti tik save gal ir galima, bet vien tik del to laimingesniais netampama.

  23. Vilma, o jusu rysiai nutruko visiskai ?
    pas mus - ne. Todel einu po siai dienai is proto. Jis vistiek skambina, raso, sakau jei isejai, tai ko cia kankini mane, tai jis ziuri tokiomis vargso akimis, tada jau ir pati nezinau kaip man elgtis. Pabunam kartu keleta dienu, tada vel tas pats is jo puses - traukiasi, bega… Kosmaras, ne gyvenimas… :(.

  24. Soleill, pas mane nutruko visiskai, mat situacija susikloste tokia, jis dabar su mano geriausia drauge…praradau iskarto abu…zinai, lengva duoti patarimus kitiems, bet kai paciai tenka su tuo susidurti, viskas atrodo ne taip jau paprasta…gali tiesiai jo paklausti ar tu jam esi tik tarpine stotele ir kodel jis pabuves su tavim keleta dienu, vel traukiasi, nes tai gali but pasaka be galo ir tau, ypac jei ta zmogu myli, ji isvaryt bus labai sunku…as kiekviena diena apie ji galvoju…kuriu, visokius planus kaip galejo buti…bet protas jau sako gana, gyvenimas trumpas, nebegaliu gyventi iliuzijose, turiu susiimti, nes kazkur yra ir man skirtas zmogus, kuriam as busiu ne tik patogi ir naudinga, bet busiu vienintele ir mylima.

  25. paklausius jusu galima pagalvoti jog vyrai neturi jausmu. tai netiesa, tiesiog labiau sliapiamas skausmas, nusivylimas, ir t.t. is to ir susidaro jausmas jog vyras yra bejausmis. ispresti sia problema ira vienintelis budas- priversti sutuoktini pasikalbeti is sirdies. asmeniskai as pats bandziau tai daryti, tik deja pats vienas negali buti nuosirdus kada antra puse to nenori. o tada viskas………skyrybos… kad ir kaip gaila butu.taigi nevarykit vien tik ant vyru. mano variantu, moteris net blogesne uz vyra. bandziau taikytis 5 metus, patyriau daug skausmo, ir tik dabar supratau kad tas skausmas yra toks pats kaip ir skyrybu. taigi tai isgyvenau jau daug kartu.skaudu bet toks gyvenimas!

  26. Zinau, kad sulauksiu daug piktu atsakymu i mano komentara, nes cia yra daug iskaudintu zmoniu, kuriems galbut mano mintis sukels pykti, bet vistiek parasysiu.
    As sitoje svetaineje ieskau pagalbos ne sau, o savo brangiam zmogui, kuris dabar pergyvena skyrybu perioda. Nors ir jis mam sake, ir as pati noriu patiketi tuo, kad jo seima priejo liepto gala, bet vistiek jauciu kalte,kad per anksti pasirodziau jo gyvenime ir tik susipazines su manim, jis isdryso padaryt sita zingsni. Jis jaucia kalte palikdamas dukra ir zmogu kuris ji dar myli, bet ju seimoje jau pora metu tvyrojo nejauki tyla. Ar gerai jie dare tai ignoruodami-nezinau, bet zinau viena-kad ishsimyleti zmogu i kuri kazkada buvai isimylejusi yra taip pat sunku.
    As buvau santykiuose 8 metus ir esu jau issiskyrusi daugiau nei 1 metai, bet net dabar jauciu kalte, kad iskaudinau zmogu kuris mane mylejo. Kiekviena karta kai sutinku ji (nors visais imanomais budais bandau isvengti susitikimu del jo paties labo, nes kaip sakoma is akiu ir is sirdies) jauciu jo verianti zvilgni. Jis man yra pasakes, kad jai man praejo meile-jos niekada ir nebuvo! Tai netiesa. Meile mes (mums) nuzudom to nenoredami, bet patys;kartais pasakytais zodziais, kartais padarytais ar nepadarytais veiksmais. Ir atsalusius jausmus mes visi jauciame, tik is tiesu begame nuo tu minciu, nes bijome sau pripazint, kad kazkas negerai, o kartais ieskodami iseities bandome prisibelst i artimo zmogaus sirdy, bet nerade supratimo, imames kitokiu veiksmu.
    As gyvendama su tuo zmogum metus laiko mintyse skyriausi su juo ir taip as mirdavau viduje. As sirgau visomis ligomis (kaip ir patys ta zinote, dauguma ligu kyla nuo nervu), as verkdavau naktimis, as bandziau i ji isimyleti is naujo, bet……………..Sirdziai neisakysi!
    Skyrybos yra toks pats skausma ir baime kaip mirtis-tik cia mes dar turime sansa kazka pakeisti ar pradet is naujo. As jums visiems linkiu stiprybes ir istvermes isgyvenant sita sunku laikotarpi. Visi zmones verti meiles ir pagarbos, tad niekam kitam neleiskite jus itikinti, kad yra kitaip.
    Su pagarba Kristina

  27. Paliko buves vaikinas ir mane,:( jis isejo is mano gyvenimo ir tuo metu atrode, kad visas pasaulis sugrius. Taip viskas pasikeite mano gyvenime nuo to laiko, kad ir iki siol sau vietos nerandu, pradingo jis, nebeliko tarsi ir manes. :( dabar taip liudna ir nyku, neberandu kuo dziaugtis, nebera prasmes ir svajoti,nes viskas ka turejau su juo, suduzo i sukes, nebera manyje ir pilnatves jausmo, jauciuosi visiskai tuscia…. Stengiuosi apie praeiti negalvoti, bet labai sunku.

  28. Mano gyvenimo istorija tokia pat. Neisivaizduoju, nenoriu suprasti (o gal ir noriu??) kaip galima staiga palikti mylima zmogu, su kuriuo pragyvenai 14 m.? Vyrai bailiai? Jie nesugeba prisiimti atsakomybes? Kaip galima pamirsti meile, kuri liepsnojo tiek metu? Negi atsiradusi nauja “meile” jo gyvenime(ta moteris), sugriovusi ir isardziusi seima jauciasi gerai, gali laimingai gyventi? O jis pats? Niekaip negaliu suprast, ar zmones tokie bejausmiai padarai (kaip tie du), gali “pasistatyt” savo laime ant svetimos nelaimes?
    Praeje keli menesiai lyg ir stato gyvenima i savo vezias, taciau niekaip negaliu atsiriboti nuo minciu, kurios kasdien vis kitokios…

  29. jautai kaip baisu, tai man dabar visa tai reiks isgyventi, man jau dabar toks jausmas kad pasaulis subyrejos i sipuliukus, o pragyventa daug metu uzgyventi vaikuciau, o dar pries pusmeti tikrai viskas buvo gerai tikrai jauciau jo aistra man, o ir as ji mylejau, ka tem mylejau dabar dar labai myliu, o jis iseina, o mano sirdis kraujuoja, ir as niekaip nesuprantu kaip ir Marija, nesuprantu kaip moteris, pati tiuredama seima ir vaikus puola i bendradarbio gleby, nors jis 4 metus jei jokios meiles nerode, o dabar eme ir parode, kaip taip nepagalvoti apie kitus, kaip nepamastyti, kad jei ji nebutu paskius jam taip jis butu issilaizes ir seimos nesugrioves, gal jis butu suprates kad jau ne taip ir blogai ta rutina, gal ne taip ir blogai laukenti ir mylinti zmona, aisku man jau traukinys nuvaziavo, suvokiu tai kuo puikiausiai, bet kaip sirdziai pasakyti kad nustotu myleti ji, kaip pamirsti tai kas buvo, kaip paziureti i vaikus, kaip paaiskinti kodel tetis isejo, kodel tetis mamytes nebemyli, pasakykit man kaip tai padarytio, kokiu gi vertybiu siaip laikas laikomasi??? jau nieko nesuprantuy, aisku mane dabar skausmas valdo, norisi tiketi kad jis praeis, bet kad tas skausmas zudo mane, kaip isgyventi ir likti isdiziai

  30. kaip virsui pamineta,viskas sugrizta bumerangu,deja bet tai tiesa:(palikau as,susizavejau kita,po keliu metu paliko ji mane,dziaugiuosi kad pavyko jau atsitiesti…

  31. Pradejome draugauti, kai as su savo vaikunu buvau ant skyrybu slenkscio, ir nauji jausmai padejo padeti galutini taska. Nepraejus nei menesiui apsigyvenome kartu, bunant su tuo vyru suzinojau kokia is tikruju gali buti meile, kaip galima ja dovanoti kiekviena diena, o man buvo taip gera ja gauti. Bet visada, man draugas sakydavo, kad jeigu neduosi man tiek pat silumos, tiek pat demesio - ta ugnele, rusenanti jame-uzges, ir tada kelio atgal nebus. Galvojau, jeigu myli, tai besalygiskai ir nekreipiau demesio i tai. Pakui musu gyvenima pradejo lydeti pykciai, barniai, kuriu gale visada budavo prieinama nuomone, kad reikia skirtis, ir mes tiesiog negalime buti kartu. Nors pykciai kildavo del tu paciu dalyku. Tada as puldavau taikytis, verkti, apsikabindavau ir vel “nepaleisdavau” nes visada supratau, kad be jo gyventi negaliu. Ir taip 2,5 metu. Kol viena diena susipykus, del elementariu dalyku, jis labai saltai, tvirtai pasake, kad iseina, ir galiu net nebandyti ka nors daryti, nes tai galutinis jo zodis.Scenarijus pasikartojo, as puoliau i asaras, apsikabinau, ilgai snekejomes, bet jis kaltino mane, tik del to, kad per mazai demesio skyriau, per mazai silumos - tai ka visada sakydavo. ir vel susitaikeme. Kita diena isvyko,as tikejausi, kad cia kaip visada, bet po to jis dingo ir nebeieskojo manes. Pati paskambinau, ir pasake, kad menesi reikia pabuti atskirai
    Jau praejo kelios dienos po musu pokalbio…jauciu begalini skausma, nes labiausiai bijau kad nebegris pas mane, nors as tikrai suvokiau, kad mano mylimam zmogui reikia tik silumos, palaikymo, supratimo, svelnumo, kurio as duodavau per mazai.
    Tas skausmas labai stiprus, ir daznai pagalvoju, kad esu padetyje, kai negaliu nieko pakeisti - jauciuosi bejege. Tas labiausiai ir vargina, bet suprantu, kad laikas gali daug…
    Verkiu, isgyvenu ir beviltiskuma, ir skausma, ir pykti, bet trokstu tik vieno buti laiminga ir tikinti grazia ateitimi su juo ar be jo.
    Linkiu visiems, kuriuos paliko ir iskaudino tiketi ateitimi, kad viskas kas vyksta turejo buti ir reikia dziaugtis kokius jausmus atradai, ka idejai i save..
    manau mano komentaras per ilgas, bet tiesiog turejau issakyti…gal kazkas panasioje situacijoje dabar

  32. Tustuma, skausmas, apmaudas, beprasmybe… Negali susikaupti niekam. Visos mintys sukasi tik apie ji. Taip yra.

  33. is gyvenimo
    svarbu paciam suvokti savo gyvenima,tik tada gali i ji itraukti zmogu.savo gyvenima gali suvokti tik tada,kai tave kas nors iskaudina,palieka..nes tik skausmas ir asaros tai padeda suvokti.kai itrauki kita zmogu i savo gyvenima bijai ji prarasti.o tada,kai prarandi bandai vel suvokti savo gyvenima is naujo,bet jei ta zmogu isimyli buna sunku,be jo tai suvokti..

  34. Man patiko paneles Kristes, pasakymas tai tikra tiesa.

  35. MAN IR PATIKO KRISTES,PASAKYMAS BET PASTEBEJAU JOSE YRA PYLNA SKAUSMO.MANAU DEL VAIKINU SITAIP KANKINTIS NE REIKIA JIE NE VERTI MUSU SKAUSMO.JIE NIEKADA NESUPRAS KA MES ISGYVENAM…………………………………………

  36. as ji isimylejau visai netycia, anksciau pamtydavau daznai bet negalvojau kad gali man jis patikti taip.bet kas is to viskas virto kitaip…Si meile man suteike tik begalini skausma, sirdy , bemieges naktis,ir taip pat daug daug asaru,per ta skausma sirdy susirgau deprecija.nenoriu daugiau myleti,nes ta meile mane tik iskaudino …noriu ji pamirsti,noriu nebemyleti,noriu neapkesti,nenoriu jo sapnuoti naktimis,nenoriu jo matyti…kaij ji pamatau mane viduje apima didziule panika,didziule sumaistis,kad negaliu jo tureti salia, kad negaliu ziureti i jo akis,noriu prasmegti zemeje visam laikui kad jo nematyciau ir negalvociau apie ji…juk jau praejo tiek laiko…o as vis dar negaliu jo pamirsti…nenoriu daugiau myleti,nes su meile kartu ateina ir didelis nusivylimas…o nusivilti as daugiau nebenoriu…sirdeleje mano toks skausmas kad jo niekas nesupras….

  37. O mane paliko vaikinas kaip buvau nuo jo pastojusi,tada maniau viskas mano gyvenimas zlugo.Bet jei ne tevu ir draugu pagalba manes manau cia jau nebutu.O jis net nekreipe i tai demesio kad vaikas auga manija.Dabar sunui 3metukai kuris sako mama o tevelio vadina svetimu zmogu.O kaip pagalvoju kaip vaikas uzaugs ir klaus kur tevelis negalesiu visa gyvenima pasakyti kad jis mus paliko kaip taves laukiausi suneli.Ziaurus gyvenimas pasinaudoja ir palieka.

  38. As tave pilnai suprantu man viskas tai pat buvo,deprecija noras negyventi.Sunku yra istraukti ta skausma is sirdies.Jiems to nera manau kurie taip padare.Noriu surengti toki susitikima kurios yr iskaudintos paliktos vienisos mamytes.Manau butu apie daug pasneketi.Ka jus manote parasykite.

  39. Lengva pasakyti. As jokiu zenklu apie laukianti issiskyrima nemaciau. Tik viena diena bac ir isgirstu: “Susipazinau su pana, kuri man labai patinka”. Pazinodamas ja tik pora dienu jis nutrauke musu 3 metu draugyste. Ar galit isivaizduot, kaip man skaudu? Is tiesu jis manes net nepaliko, pasake, kad jam reikia laiko pagalvoti. Tikrai zinau, kad jie leidzia laika kartu. Jauciuosi tikra kvaisa, nes laukiu jo griztant, o jis mane ignoruoja, man meluoja. Atrodo, kad pasaulis griuva…

  40. Merginos, galvokit logiškai. Mylit vyrą, kuris jus paliko. Jeigu paliko, vadinasi, nebemyli, ir jam nerūpi jūsų ašaros. Paliko dėl kitos. Kol jūs kankinatės, verdat emocijų pragare, galvojat kada tai baigsis, jis maloniai leidžia laiką su ja, sako jai galvą meilius žodžius, miega su ja.
    Jaučiat, kokia neteisybė? Koks disbalansas? Jums kančios, jam malonumai. Tai ar verta nerti stačia galva į tas kančias. Daugelis vyrų (ne visi!) paviršutiniški; įsimyli dailų veiduką, gražią figūrą, susuka galvelę, prižada amžiną meilę. Po kiek laiko meilė praeina, įsimyli sekančią, ir vėl viskas iš pradžių. Tai čia geriausiu atveju. Vyrai patys prisipažįsta, kad norint įsitraukti merginą į lovą jie šaltu veidu meluoja kad myli.
    Tai mes kvailiukės susisvajojam, kad tai gyvenimo meilė, ir nieko daugiau nebematom. O vyrai mato kiekvieną praeinantį sijonėlį. Vien jau tai turėtų prablaivyti.
    Nesakau, kad nereikia vyro mylėti. Bet mylėti reikia blaiviai. Žinant, kad bet kada gali likti viena; ir besilaukianti, ir su vaikiukais, ir serganti. Vyrų manymu, jie bet kada gali palikti, jeigu jiems taip prireikė. Gi moteris paliekanti lieka nesuprasta; ko jai trūko? Gal kito užsimanė, paleistuvė.

  41. Labai idomu butu padaryti tyrima - kokios mamos isaugino visus tuos nenaudelius suvedziotojus vyrus?
    Daugiavaikes ar mazavaikes;
    “Su aukstuoju” ar neissilavinusios;
    Turincios sutuoktini ar issiskyrusios;
    Tikincios ar tik tradicionalistes;
    Filantropes ar savanaudes;
    Visuomeniskos ar apolitiskos;
    Mylincios gamta ar tik matancios nauda joje;
    Dvasingos ar materialistes;
    Gerasirdes ar pagiezingos;
    Ismintingos ar bukos;
    ………………..
    Juk situos dvasios isgamas vyrus isaugina moterys/motinos, todel reiketu istirti ju savybes ir palyginti jas su tomis moterimis, kurios isaugina sunus, orientuotus i darnia, stipria ir ilgalaike santuoka. Rezultatai daug ka paaiskintu.

  42. skaudziausia kai mergina po 14 gyvenimo metu pasako as sutikau zmogu kurio laukiau 22 metu tai zmogus su kuriuo isiskire budama 18 o as ja taip milejau kad net draugu nebeturiu sirdis plista stogas vaziuoja net ka darit nezinau

  43. Tik norejau pasidometi, kaip dabar jus paliktieji gyvenat, ar atlego sirdeliu skausmai. Papasajokit, ar tikrai Dievulis uzdarydamas duris, arveria langeli. Tuo tik noreciau gauti ikvepimo toliau gyventi, nes taip pat esu palikta po 20 santuokos metu, na dar ir apkaltinta, kad sugadinau 20 metu gyvenimo. Ech, kad buciau zinojusi, kad taip bus, tikrai buciau tiek pagadinusi gyvenima, kad bijotu krustelt:)

  44. Ir as noreciau gauti ikvepimo, kaip toliau gyventi…((( Labai sunku(( Pragyvenom 8 metus ir … kaip perkunas is giedro dangaus- skyrybos( vyro iniciatyva) bet tuom viskas nesibaige,tik po kuriuo laiko prasidejo kaltinimai, kad sugadinau jam gyvenima. Tai taip skaudu ir todel, kad visa tai nebuvo pasakyta man i akis. Uz akiu, kitam, man labai artimam zmogui( t. y.mano sesei). Sako: laikas gydo, nzn bet man kuo toliau, tuo sunkiau((((((…. Noreciau pabendrauti su tokio pat likimo moterytem ar mamytem.

  45. Renata, puikiai zinai, kad gyvenimo niekam nesugadinai, taip kaip ir as. Ka apkaltinsi, negi save, kad susimovei. Tai ir drabstosi purvais. Juk puikiai zinai kaip buvo Jusu santuokoje is tikruju ir to gana. Drabste purvais ir mane-jis akmeniu-as jam duona. Priveikinejo visokiais budais ir reke, ir priekaistavo, ir pinigu nedave vaiku islaikymui ilga laika, ir apie romantikas, keliones su naujaja drauge uzuominas mete. Ir kas…nieko. pradejome rupeti kaip cia yra dabar, per aplinkinius klauisineti kaip mano nuotaikos, kaip sventes svenciau. Sukaupkit visa ka turit gerriausio ir pirmyn. Juk turit kuo uzsiimti, turit rupesciu. Nesigreziokit atgal, nelaukit jo, planuokit kokia kelione su draugiukem ar vaikais. Pasilepinkite, darykite tai ka norejote daryti, taciau Jusu vyrui tai nepatiko. Sypsokites, kuo labiau skaudes tuo placiau. Isiverkit, issirekit, prisiskaitykit straipsiu psichologiniu, bet taip kad iki slykstumo. Atlegs po truputi, tikrai atlegs. Na ir mokykites gyventi is naujo. Nera blogai buti vienai kuri laika. O Dievulis sventu vietu tusciu nelaiko;))) Sekmes,

  46. Nebetikiu meile!

  47. Aciu tau Dite uz palaikyma!!!!! Stengiuos gyventi, zinau kad reikia judeti pirmyn, nes gyvenimas nestovi vietoje. Aciu!!!

  48. Gyvenk, Renatele, gyvenk! Kaip laikaisi? Dar Tau mazytis patarimas. Turek svajoniu……. neturi, sugriuvo? Susigalvok naujai ir garsiai kalbek. Bet tokiu susugalvok nalabai realiu, atrodytu;) Zinai, o jos ima ir pradeda pildytis. Tik niekada tos svajones lai nebuna pikta linkincios, gink Dieve. Spinduliuok gerumu visiems, net ir tam, kuris iskaudino. Neteisk jo. Kiekvienas gauname pagal nuopelnus, kam reikes tas ir nuteis. Kartais tas isiskyrimas tik i nauda, tai geras laikas suprasti save, pamilti save. Mane paliko pris gera pusmeti. Nebeskauda tiek, pradedu ismokti gyventi viena, pradedu ismokti prasytis pagalbos. Laikykis, brukstelk kartas nuo karto. Sveik ir lauk to laiko, kai vel drugeliai po pilva plazdens:) O meile yra, ir tiketi ja reikia.

  49. Labutis,Dite! Aciu uz patarimus!!! Zinai, mane taip pat paliko pries gera pusmeti.. nors ir viskas jau baigesi, bet nepalieka manes ir vaiko nepakankines(((( Pradedu apsiprasti,ir… vel priminimas…skaudu, bet zinai tu teisi, skauda, bet maziau nebe taip. dar karta tau Aciu!!!! Butinai parasysiu, kada. Iki!:)

  50. O kam leidi, kad kankintu Tave ir vaika. Kam klausai kalbu. Itariu, kad dar vis aiskinates kas kaltas del situacijos. Jeigu taip, baik kalbeti su juo apie tai. Viskas kas buvo buvo-istorija. Pirmyn ziurek ir tik savo asmeninio gyvenimo. Apsibrezk savo erdve ir leisk i ja ieiti tik tada kai Tu leisi. O apie tai kas buvo galesit pakalbeti po 10 metu, jeigu noras bus, zinoma. Maniskis irgi visaip provokuoti bando,priprates buvo savo emocijas islieti ant manes. Issikolioja ir eina ramus, issikroves, o as visa ta bruda sugeriu….dabar kai tik isgirstu ta pati kylanti tona kaip mat pabaigiu grieztu sudie. Gerbk save, mylek save.

  51. Jis labai subtyliai mane ir vaika kankina. per kitus asmenys(per seseri) apkaltindamas mane visuose butuose ir nebutuose dalykose. mes issiskyrem labai ramiai, bet po to…. oi oi kiek purvo((( Baisiausia, kad kitiems jis sako as niekada nepamirsiu vaiko, as juo rupinsiuos, o tikrove yra visai kitokia. nesiaiskinu su juo nes nematau prasmes,jau atrodo viskas apsiraminu ir… opapa kita naujiena apie ji, ir jo tariama rupesti vaiku. Stengiuos ziureti i prieki, negalvoti.. primena(((( reikia laiko, kad nebereaguoti i tai niekaip!! O dar kai sakau palik ramybeje. Jo atsakymas yra: gerai, supratau. Lyg as viska ir visur buciau kalta.

  52. O kaip taip gali per seseri kankinti, nelabai suprantu? As taip pat sese turiu. Tik pabandytu ex ka pasakytu blogo, bijau net to vaizdo ka sese jam padarytu. As taip pat paleidau ramiai. Taip pat pyle bruda. Nereagavau niekaip i tas kalbas. Atsiribojau. Stengiiuosi nebuti su tais zmonemis, kurie pasakoja kaip mano ex gyvana. Tai yra jo gyvenimas ir kaip jis nori taip gyvena, ka nori ta kalba, neuzdrausi juk. Kaip ir rasiau tik Tu zinai kaip buvo ir kaip yra. Ka dar galvoti? O kodel sese klauso ir Tau dar pasakoja, juk jeigu tai Tave zeidzia, paprasyk, kad visiskai apie ji nepasakotu. O vyras myli vaikus kol myli ju mama, taigi nesitikek ir nelauk stebuklo ir sioje vietoje. Gyvenk, dairykis, pati visko siek, jeigu busi vedlys paskui tave ir eis. Laikykis, tu savo gyvenimo seimininke ir niekas jo negali pakeisti, sutersti be tavo leidimo. Leisi tersti - ters. Buk stipri. Ir pasistenk atsiriboti nuo dirgikliu.

  53. Labutis,Dite!Klausi kaip gali taip per seseri mus kankinti? Ogi visai paprastai. tai ko negalejo ar nenorejo pasakyt man i akis, sako jai. Kad jis visas toks ir anoks nelaimingas, o as tokia”bjaurybe” kuri viska pati savo rankom sugrioviau, kad jis labai gailisi kad taip nutiko ir t.t. ir panasiai. Zinai, tiesa kazkas sake, skauda ir skaudes tik su kiekviena diena vis maziau. stengiames gyventi ir patikek, vis reciau apie ji, ir apie tai kas nutiko galvoti. mes su vaiku gyvename dabar SAU!! Aisku tie prisiminimai(grazus is praeities) mus aplanko, buna kad sirdele suspaudzia.. Bet as tikiu Viskas bus gerai!!!! turi buti gerai. P.S. tersti saves ir vaiko as neleisiu!!! Gana!! Aciu tau dar karteli!! tavo patarimai man padeda!*:) Kaip laikaisi Tu?

  54. Oi, kaip nudziuginai savo zinute! Tai gerai, kad nuotaikos geresnes! Taip ir toliau. Aisku tas skausmas slugsta. Dar vis iskyla, taciau nebe taip. O ko gi taviskis Tave kaltina, jeigu pats inicijavo skyrybas? Cia dabar? Tai gal gailisi? Gal reiketu pasikalbetu Jums susedus? Ko gi jis nerimsta? Juk pats pasirinko. O Jus teisingai gyvenkit SAU. Juk gali daryti ka nori, niekas prie sono neknarkia, niekas neaiskina ir nepriekaistauja kai kokia nesamone padarai. O juk kaip faina pabuti durna kartais, ar ne:)) o as irgi gyvenu, kas belieka. Mano vaikai dideli, bet turiu bedu su vyresniuoju. Paauglyste. Tevo reikia be galo. Sake jam tai, taciau tevas nesuprato, mano, kad vaikas apsimeta. Va cia tai skaudziausia. Zinai, paskaiciau savo pamastymus kai tik vyras palikes buvo. Dieve mano, kaip naivu, kaip idealizavau. Dabar visai kitaip atrodo, ypac kai vyra kitoje sviesoje pamaciau. Taip ardosi bando priveikti, apkaltinti, uzuot pakalbejes. Beda ta pas mane, kad neissisneketa yra. O kalbetis jis nemoka. Uztai kankinasi ir kitus kankina. Ka darysi gyvenimas sustatys viska i vietas. Iki. Smagu linksmesne zinute gauti is Taves. Sekmes.

  55. Sveikos likimo seses. Pasiskaiciau jusu zinutes ir is ties dziugu, kad gakima apie tai pabendrauti. Mane vakar irgi paliko. Grizau is darbo ir radau laiskuti - iseinu, atleisk, neieskok manes ………. Na, kiek supratau, kad jis ilgejosi labai vaiku ir isejo pas buvusiaja del ju. Pas ju su buvusiaja laimes nebuvo, bet per 2 musu bendro gyvenimo metus jis suprato, kad suklydo pasirinkdamas mane. Mes draugavom pries 17 metu ir buvo taip, kad issiskyrem, po 15 metu jis mane susirado ir prisipazino, kad visa ta laika mylejo ir mes tada susimetem. Ar gali praeiti meile, kai tiek ilgai zmogus mylejo???

  56. Skauda, taip. Taciau jis ne del vaiku Jus paliko. Per du metus suprato, kad Jus tik jaunystes iliuzija. Klaida padare, kad Jums paskambino. Butu geriau gyvenes su rozinem svajom. Taciau nepabandes nezinosi, o gal…..Juk senoji pabodus ir tie vaikai…ir ta buitis….. Na ka isitikino, kad vistik 15 metu santuokos tai, kad ir ,tariamai, be laimes negali paprastai isbraukti ir negali pragyventi su nemylimu zmogumi. Sakau, tariamai, nes juk jis Jums taip sake, ar ne? O is tikruju gal ir visai kitaip buvo. Oi tie vyrai, ko tik neprikuria, noredami isiteikti:)
    O Jus geriau, kaip bebutu skaudu, pasisdziaukit, kad seima vel kartu, kad vaikai turi teti. Patikekit kiek turejo iskesti vaikai, kai ismusama zeme is po koju. Zinau, nes pacios vaikai dabar kencia. Gal ir kilnus ir grazus Jusu jausmas buvo. Taciau gyvenimas sudelioja viska i vietas. Kas priklauso Jums tikrai turesite.

  57. Oi Dite, kokia tu saunuole. Aciu uz nuomone. Jis puikus melagis buvo, bet manau, kad jis tikrai mane mylejo, nes kai mes issiskyrem pries daug metu, jis tada labai pergyveno, verke ir kankinosi. Man tai jo mociute sake. Musu poziuriai ir norai sutapo, o jo buvusiosioji to ko jis norejo, nekad netoleravo. Jis su manim gyvendamas pamate tiek kiek per tuos 15 metu budamas su ja nemate. O gal jam tiek tereikejo, kad pamatytu gyvenima kitoki. Jis atvaziavo pas mane is provinsijos.

  58. Ne kiek neabejoju, kad Jus mylejo kazkadaaaaaa…, kad skaudejo kai issiskyrete. Normalu, manau.Tikiu, kad ir poziuriai sutapo ir pomegiai ir daug daug visko.Bet tai buvo seniai. Nustokite gyventi gyvenima, kuris buvo pries n metu. Tikiu, kad zmogeliui is provincijos, kaip minejau pavargusiam nuo vaiku problemu, amzinai nepatenkintos zmonos ir uzknisancios buities buvo daug nauju dalyku. Ir ka gi …na kodel nepagyventi kuri laika nerupestingai, su naujau atgimusia aistra. Taciau, zinai, nusibosta ir tai. Kiek gi gali meluoti SAU. Jums, kaip suprantu, makaronu prikabino. Baisi, nesuprantanti, netoleruojanti zmona ir t.t. Cia klasika:))
    Na pailsejo zmogelis nuo seimos, nuo rutinos, atsigavo ir toliau nere ten, kur jam iprasta, gal saugu, gal ramu. O Jus irgi, manau, gavote savo doze laimes.

  59. Doze aisku gavau savo. Ne, jis nekada manes nekeike, jis ne tas kuris smeiztu. Aisku jam tenai saugu ir jo tevai tenai. Na ir linkiu jam laimes. Aciu tau Dite uz pasisakymus. Sekmes tau gyvenime.

  60. Na, to betrūko, kad keiktų, ar kalta dėl kažko jautiesi, kad manai, kad keiks…Tu jam irgi daug davei. Tu irgi turi teise kurtis sau gyvenimą taip kaip išmanai. Gal ir klysdama, o gal ir ne. Bet kokiu atveju tai pamoka abiems. Viskas bus gerai, pamatysi:) Sėkmės ir Tau.

  61. Dar pasidalinsiu naujienom. Kiek supratau, kad jis ne pas zmona grizo. Jis dabar laisvas ir jau iesko kitu. Bet as siandien pas bureja buvau ir ji man numete kortas, kad jis gris pas mane, aisku po kazkiek laiko. Kitos moters salia jo nemate ir nenusimate ateiciai. Musu kortos krito salia. Aisku as gyvensiu taip kaip noriu, tikrai jo nelauksiu, o kai praeis kazkiek to laiko, tada bus matyt kas bus.

  62. …su burejom tai be reikalo.. geriau karolius butum uz tuos pinigus nusipirkusi. Kam Tau iliuzija. Nelauk. neieskok, nesidomek kaip gyvena ir ka veikia. Tai jo gyvenimas. Ka jis nori ta ir daro, gal kitu iesko, gal nori isitikinti ar tikrai zmona laukia ir yra reikalingas. Ir be kortu suzinosi kas bus ateityje, tik reikia gyventi.
    …o del zmonos, juk negali jis persokti is vienos lovos i kita is karto. Kazkodel tik pas meiluzes isoka is karto:)
    Juk pries tai sekmingai gyvenai be jo. Taigi taip ir toliau:)

  63. Labutis,Dite! Gerai cia tu parasei! Paskaiciau ir as:) Teisybe sakai del tu bureju, tiesiog save nuramini, kad viskas bus gerai. O siaip pasakysiu ko nori tiketi, taip ir galvoji, ta ir “vargse” bureja pasako. kaip sakoma: zmogus girdi, tai ka nori girdeti. Sutinku, taip, yra sunku((( Bet juk turi gyventi, ir stengtis negalvoti ka jis daro, ka masto, o kur jis yra dabar,ir su kuo. Nes nuo to galvojimo, tik galva paciai skauda, ir nervai visai pakrinka(( bet….. tikrai ne jam!! taip kad Auksciau nosytes!!!!(tai Ramsei) viskas kas bloga, kada nors baigiasi. Kaip laikaisi Dite? kaip tavo paaugliukas?:) Zinau kas ta paauglyste…. Mes jau tai isgyvenom… Su mano vyresniuoju. Stiprybes tau:)**

  64. …teisingai, Renatele, galvokim geriau ka cia smagaus nuveikus, kur koki skudureli grazesni papigiai nutverus, ar kokiu masaziuku pasilepinus…o cia tai problemos, neissenkancios:)))
    o vaikis mano kaip dumas ir kurios puses pucia nuo ten ir linksta. Isderintas, begantis nuo visokiu problemeliu. Kalbam, aiskinames, barames, verkiam…mokykloje psichologai padeda, na kaip nors isbrisim. Sunku jam suprasti, kaip galejo tevas kalbeti apie gyvenimo vertybes ir vienu veiksmu jas isduoti. Matyt nesusirisa niekaip ta virvele smegenyse ir gatava. O ir paciam hormonu audros, pats saves nesupranta. Taip ir stumiames viena diena geriau kita blogiau…kaip ir sakei viskas kazkada baigiasi ir gera ir bloga. Taigi gyvenam:))

  65. Sveikos merginos. As jau atsigavau, apsiraminau, jam nerasau, neieskau ir nesidomiu. Nusidaziau siandien plaukus, bendrauju ir vazineju pas drauges. Kaip bus taip bus. Gyvenimas cia viska parodys. Pas mane irgoi dukra greit trylikos bus. Pana jau visa ir su berniukais bendrauja ir visur laksto, namie nenori sedeti. Tik draugai ir akropolis. Sutariu su ja, apie viska kalbam atvirai, noriu buti jos geriausia drauge.

  66. O, Ramse, dar ir dukra turi! Smagumelis. Turi ka veikti:) manau greitai nelaimingos meiles pagaruos, kai dukrele isimyles koki paslemeka:) va kur visas mintis turi kreipti .Teisingai, kalbekis, juokis, durnavok su ja. Va kur tikra ir brangiausia. O visa kita tik detales…kaip toj dainoj:) aisku ir plaukus gerai kad nusidazei, geriau negu pas bureja eiti. Jeigu galimybes leidzia i kokius Druskininkus pasilepinti nulek su draugem. Pasiausit, padurniuosit..jega!

  67. Pakolkas galimybiu neturiu i Druskininkus pavaziuot. Bet antra darba jau spejau susirasti, o vasara bus mano, tik mano…

  68. Kaip laikotes, mergelikes:)) ka gero nuveiket savo labui?

  69. sveiki.as esu vaikinas paliktasis. cia pasiskaicius tai pasirodo kad skausmas panasus visiems,isdraugavom su drauge sesis metus , mylejom vienas kita ir laikas praleistas buvo nuostabus ,ji buvo man viskas parama ,siluma,supratimas ir visa kita. Net negalvojau kad ateis tokia diena kai ji pasakys nebejauciu meiles ir nera ko toliau but kartu… Paklausiau gal turi kita? Oji atsake neturiu dar bet bendraujiu tiktai su kitu tai man tada isaiskejio kodel taip lengva jei palikt mane.. Bandziau kalbetis su ja bandziau aiskintis ,prasiau kad pabandytume dar but kartu, deja jei tas ne motais .Esme tame kad dabar yra labai sunku ir skaudu o dar tik pradzia sito skaumo ir ka zmogus gali padaryti tik kenteti. skaumas nepakeliamas atrodo sirdis plysta, ir nieko nesinori tik but su tuo zmogum. Jinai man buvo visas gyvenimas….. dabar gyvenimo nebeliko bent jau kol kas tai tikrai. Miegot sunku pastovei prabundu ir sekundei pagalvojiu gal tai tik sapnas bet deja tikrove. Niekam nelinkeciau sito jausmo patirt zodziais neapsakysi .

  70. Labas Evaldai, na gaila, kad ir tau prireike uzsukti i si puslapi. Turbut visi cia apsilankiusieji zino ta sirdies skausma, nevilti ir bejegiskuma atsakant i klausima ..kodel? Taip skaudes pradzioje labai…nepakeliamai baisiai. Taip is ryto pabudes netikesi kad miegi vienas, bandysi suuosti bent kvapa salia buvusio. Po to visa tai naikinsi…prisiminimus, kvapus, daiktus…taciau daug kas nepanaikinama deja. Tada susitaikysi, prisiminsi tik gera arba pyksi beprotiskai. Taigi…turi ta laika issirgti, isliudeti. Praeis tikrai praeis. Po truputi, po nedaug. Tu klysti-gyvenimas liko, tik kiek kitoks. Suprask tai kaip laika, kuris bus skirtas saves tobulinimui, suaugimui. Argi neturi svajoniu, vyrisku ambiciju ir siekiu. Tai ir turi daryti. Negaileti saves, nekankinti mintimis gal gris, gal bus kaip buve…nebus…o jeigu nori, kad griztu, tai zinok, kad pas maldaujanti, verkslenanti, save naikinati jokia moteris nenores grizti. Taigi, kad galeciau kai jau spirciau tau i subine, eitum kaip vejas:))) juokauju…taigi pirmyn!

    Taciau tai laikina.

  71. Evaldai man panasi situacija, 6 metai ir jausmai kitam per menesi pasidaro didesni. Nieko gero. Bet reik judet tolyn, asq mintys kad viskas dar bus gerai kadanors pastoviai sukasi.

  72. Na nenuteikinėk, kad viskas bus blogai. O kodėl tau taip ilgai blogai gal nepaleidai praeities, kad užgautos vyriškos ambicijos, kad pyksti, kad neišsišnekėta buvo? Mylėjai labai…puiku, niekur ta meilė nedings. Ateis laikas suliepsnos.
    Sekmadienį buvau bažnyčioje..įsimintiniausi pamokslo žodžiai: per kančią rasime savajį AŠ, tik mokėkime tai deramai įvertinti…susimąstykit:)

  73. Uzjauciu Evaldai tave, bet neverta klijuoti suskilusios lekstes, nes ji vel gali skilti per ta pacia vieta. Yra toks puslapis http://www.ieskok.lt , ten daug vienisu ir ieskanciu, ne vien vyro ar zmonos, bet norinciu pabendrauti ar laisvalaiki praleisti. Ten gali bendrauti su kuo nori ir apie ka nori. Juk tu laisvas. Dziaukis dabar laisve.
    As susiradau sau pramogu ir apie buvusi mazai tepagalvoju, nors issikyrem dar tik kelios savaites.

  74. Ot maladiec, Ramse!!! Ne moteris, o ugnis:))))
    Reikia veikti, vyrukai, paprasčiausiai veikti.
    Žinima ne iš karto visa tai praeis. Tačiau nesėdėkit ir nesikniskit tame kas buvo. Veikit.

  75. Labas visosms. aciu dite uz patarimus, bet dar tikrai neiseina ait y prieki nes dabar pati pradzia to viso sielvarto…Kur be aiciau ka be daryciau visos mintys apie ja.Vakare gultis aini vienas ir galvoji pries miega apie viska tik kad tas miegas buna po kelias valandas… ryte atsikelus vel viskas taip pat vel liudesys kad jos nebera salia.Gal ir gerai butu kad ispirtum man y subine o gal gyvenimas ispirs arba jau ispire. Zodziu esme tame kad as ja myliu be galo…

  76. Sunku, Evaldai, sunku, žinau. O gal gerai sakai, įspyrė gyvenimas ir tau į subinę. Kaip ir rašiau per kančią rasi savajį AŠ. Dabar yra prisirišimas, pripratimas, gal ir meilė. Kodėl gal? Kad myli, ar mylėjai žmogų pasakysi po kelių metų. Žinai, Tu vienas, iš vienos pusės gerai…nereikia dar už kažką būti atsakingam, mano atveju už du maištaujančius paauglius, kuriems reikalingas išsilavinimas, pradžia gyvenimo..tai ką aš PATI turėsiu suteikti. Neįsivaizduoji kokia tai atsakomybė. Tai jausmas kurį pakeitė sielvartas po to kai paliko vyras. Patikėk, jis ne ką lengvesnis:)) O ir vaikų blogas emocijas turiu sugerti pati viena, o spinduliuoti visai kitokias..įkvepiančias juos gyventi toliau be tėčio. Patikėk visko būna..paauglystė gi:) O tu paliūdėk dabar, tai irgi gerai, praeis patikėk praeis. Pagausi save vieną rytą galvojantį apie save, o ne apie ją. Bus taip tikrai bus. Bet vėliau. pakentėk…

  77. Sveiki, šiuo metu išgyvenu skyrybas ir labai sunku nors greit bus trys menesiai. Skirtis nusprendėme mano pasiūlymu, nebegalejau toliau taip gyventi, jis daugiau nei puse metu galvojo ar nori su manim bendros ateities ar ne ir kai liepiau apsispresti, pasake ne :( todel teko detis daiktus ir issikraustyti. But smagu su kuo nors pasikalbeti, nes vilniuje esu visiskai viena :(

  78. Visiskai viena, kodel? Neturi draugu, tevu, sesiu, broliu? Nors kartais geriau kokiame forume pasikalbeti, nes jau kitiems buni atsibodes su savo tuo sielos skausmu. Supranta tik tas kas ta pati jaucia. Kai susops sirdele imk ir rasyk. Tikrai bus lengviau, o ir koki patarima dar gausi. Po kiek laiko pamatysi savo ankstesnes rasliavas ir juoksies. Pamatysi:) Trys menesiai nedaug dar ar ne? Bet juk gyveni, niekas nesustojo? Tai reiskia jeigu siek tiek pasistengsi prades suktis gyvenimas tau palankia kryptimi. Turbut turi darba, dek visas jegas ten. Ir liudesi nukreipsi ir uzsirekomenduosi kaip gera darbuotoja. Pradzia visada sunki, brangute, bet atkaklumas visada duoda geru vaisiu:) gerai, kad nusprendei iseiti. Kam kankinti ir kankintis. Ir zinok, kad nesi Tu viena, musu daug, apsidairyk:)

  79. Su kovo 8-aja!!!! mergaites!!!!!!! Nors lauke dar saltukas, bet pavasaris jau visai arti:):) P.S. Dite, tu kaip ir visada teisi!!!!! Taip, taip, po kiek laiko visos bedos kuriuos mums atrode neissprendziamos ir tokios baisios, po kiek laiko atrodo visai kitaip. Jura, nesi viena, mes visos esam kartu(bent cia):) neliudek, nurimk, viskas bus gerai, patikek!!!

  80. Aciu Renatele, jauciu Tavo laiskelyje optimizma, jega! Kaip gera, kad kazkam nors kiek rupi, nesvarbu, kad gal gyvenime niekada nesusitiksi…taciau tai sildo sirdi, oi kaip sildo. Su svente, mergikes!!! Turekit svajoniu ir jos butinai pildysis:)

  81. Patarkit. Perskaiciau daugybe komentaru ri atradau daugybe panasiu situaciju ir savijautu. Bet vis tiek yra sunku.
    Vaikinui atidaviau visa savo siela sirdi, kuan ir rpota, ir stai viena diena jei enbuciau jam isrezus ” apsispresk ar nori buti su manimi” viskas dar vis butu gerai. Jis paliko, ir as maniau busiu salta, tada jis begs atgal ir jsi butu ebgesjei as prie jo enbuciau dar labiau abndziusi arteti. AS jo amldavau tampiau ji, o jsi tik akrtojo atstok, tik dar labiau nebenoriu, duok ramybe, viskas baigta, nebegaliu, man bus geriau. As suvokiau jgo jis taip nemylejo manes, kaip as ji ir isvis ka zi ar mylejo, nes butu tada ieksojes kaip spresti problema, o ne beges nuo jos. Kaip ten bebutu jsi nuo manes traukes, o man uzejo tokie kaip simptomai dvi dienas gerai, as saltakrauje, linksma, jau net jauciu kaip jis mane stebi ir ilgisi ar net gailisi ir stai paluztu nesulaukus jokio veiksmo ir begu pas ji, o jis vel atstumia. Taip tampiaus kol vos nenumiriau, pergeriau, vaistu pervartojau, grasinau, manipuliavau, viska dariau, neikas neveike, jis tik pykt pradejo ant manes, siusti, sake jog nenori duagiau gyvenime amtyt mano zinuciu ir skambuciu, turiu palikti ji ramybeje. tai mane zeide, kankinaus, tada vel susiimdavau laikydvaaus, maniau sitversiu nerasius jam, bet vel parasydavau, nes ilgedavaus ir pokalbiu su juo, ilgejaus jo ne tik kaip mylimo ar kaip vyro, bet kaip ir draugo. JIs bendraudvao vel graziai su manim, net karta pasake gailysis, ir noris vel amne salia pajusti. Net svarste susitiakyti. Bet as vel per ne lyg paskubindavau ji ir tada apimdavo toks pyktis kad jis negrizta akd vel ant jo avrydavau visaip kol jis sakydavo DUOK RAMYBE MAN, ATSTOK. ir taip tesesi, prisigauidzau visokiu ligu, aptingau, kambary betvarke lyg po karo, nieko nematau aplinkui, negirdziu ak kiti paskaoja kalba, pasaulis eb jo man mires. Pradejau rukyti, keiktis, viska daryt ko nemego. ir kai pabendraujam matosi akd jam rupiu, jis apstoviai klausineja su keliais susitikineju ir panasiu kalusimu. Tai juk zenklas kad jam rupi. Ir taip keista, tarsi jis noretu grizti, bet ir nenoretu vienu metu. As pysktu ant jo, akd jis sugeba man enrasyt, neskambint, akd sugeba nematyti manes, pykstu akd jis taip valdo savo jausmus ir nerodo skausmo jei sivis ji jaucia. Man pikta ir sunku be jo. Viirsi. Taip zinau su laiku, bet tegu tas laikas judinasi greiciau, nes taip velnioniskai sunku, jau ent nebetveriu, kai matua druagu poras ir aplinkinius taip jo ilgiuosi, tu akimirku salia.. o stai dar siandien ta diena, kai pries kiek aliko pradejome draugauti ir dar budom sutare kiekvieno menesio 11diena vazuoti i smiltyne..ir tiap skaudu. vis tikiuos kad jis rgis, bet nenoriu jo priimti ri noriu vienu emtu. As jo taaaaaaaaip ilgiuos, tiap pasiilgau kaip niekada, bet negaliu jo priimti. Bet kur tau kalbesi apie priemima, jei jsi net nezada grizti.. Patarkit, ka daryti, akip susidoroti su laiku. viska isbandziau. viska.
    p.s. mama pasake”istrink jo numeri, akd nerasytum”
    as”istryniau, bet as jo numeri mintinai moku..” :)

  82. Vaikeliuk, kiek gi tau metu? Paaugliuke turbut? Na nesvarbu:) sirdele taip pat skauda…ko blaskaisi? atsakyk sau. Ko nori is to vaikino? Kad myletu? Papasakosiu kaip tu atrodai is salies. Gerai? Panele ruko, geria, keikiasi, ligu prisigaudei (kokiu, lytiskai plintanciu? atsiprasau, as taip suprantu) , daro nesamones, cia prikibusi kaip erke, cia bega nuo kazko…kaip tau atrodo ar vaikinas noretu su tokia buti, is kurios nezinia ko dar laukti? Ar tu pati tokio, taip kaip tu besielgiancio vaikino noretum? Nemanau. Gal nori , kad gailetu? Meile ir gailestis atskiri dalykai. Kartu ju nebuna. Na, gal, bet neilgai. Sukim reikala kitu kampu? Ka? Bandom…koks tavo laisvalaikio uzsiemimas, kuo nori buti ateityje, kaip tau sekasi mokslai? Zinai kokios paneles vaikinams patinka? Pirmiausiai idomios, ne del kuno, kuri sakai atidavei, ne. Tokios paskui kurias norisi sekti, kurios siekia kazko, ir veda salia esanti. Kuri turi ka idomaus duoti, papasakoti. Taigi, mazute, rask sau idomu uzsiemima ir ismoksi kazko naujo ir laika praleisi. Atsisuk i save ir paklausk kuo gi as idomi? Tom nesamonem? Tikrai ne. Vaikinai nemegsta tokiu problematisku paneliu, jie nori didziuotis savo isrinktosiomis. Kaip ir tu, manau, noretum didziuotis savo vaikinu, ar ne? Taigi maziau kalbu daugiau darbu. Tai nebus is karto, tai reikalauja daug kantrybes, istvermes. Ir dar, pries paleisdama savo laiska perskaityk ji sau dar karteli.

  83. Ne ne, ne lytiskai plintanciu. Ligu zmogisku (gripu, virusu..)
    dekui labai, isties Dite, jsuu patarimas laaaabai pagelbejo. Myleti reikia save, ir tik tada kiti tave myles. Taip zinoma tai labai sunku. Ir tikiuosi issikapstysiu is to ir nebeibrisiu i tai.

  84. Protinga mergaitė. Viską tu žinai, manau geriau nei bet kas kitas. Teisingai, save mylėk pirmiausiai, tobulėk, tapk savarankiška, bent jau siek šito. Tada nereikės lakstyti tau iš paskos, paskui tave lėks. Ir…klausyk mamos. Ji niekada savo vaikui nelinkės blogo.

  85. Aciu mergaitės už jusų palaikymo žodelius:) Nusprendziau nebesedeti namie ir pradejau lankyti zumba treniruotes, ir zinokit laaai padeda nuo visko atsiriboji o gryzusi krenti i lova. ižvelgiau ir geraja skyrybu puse, svorio numeciau be dietu (juodas jumoras)

  86. Labas Dite, kaip puikiai tu parenki zodzius visiems. Tavo patarimai superiniai. Aciu tau.
    As gyvenu gerai. Buna kad kartais pagalvoju apie ji, bet sukyla toks nedidelis pyktis, neapykanta, kad taip isejo neko nepasakes, bet as jam atleidau ir palinkejau laimes. Jei jis noretu grizti, as jo ir nebepriimciau. Nemanau, kad jis dabar laimingas, bet as dabar gyvenu kaip noriu, vaikstau i pasimatymus, bendrauju pazinciu forume. Neieskau vyro, tiesiog bendrauju. Dabar gyvenimas priklauso man, TIK MAN, o ir pavasaris cia.

  87. Aciu, Ramse, kad tik padetu tie mano patarimai…matyt isijausdama i kiekviena taip save pakraunu. Ka duodi, ta atiduoda. Ta ir jauciu ir nuo to, paprasciausiai gera:)Sunkiausia sau padeti, nes valdo emocijos.
    Gerai, kad gyveni sau, teisingai. Kai tik pyktis suims, atleisk jam ir sau ir palinkek pacio geriausio gyvenime. O griztu, sakai, nepriimtum? Niekada nesakyk niekada:))) Is kur zinai, kad jis nelabai laimingas? Rupi reiskia, domiesi juk:))) Tikiesi…o gal noretum, kad taip butu? Zinok, Ramse, Tu esi pati nuostabiausia ir sauniausia moteris, tik tas zmogelis to neivertino. Nieko tokio. Kiti ivertins:)
    O as nenoriu jokiu nauju pazinciu ir jokio naujo bendravimo ypac su vyrais. Nors limpa, kaip muses, jaucia matyt, kaip sakau, alkanos vilkes zvilgsni. Ilsiuosi, laizausi zaizdas. Sugysiu tada. Jauciu, kad per daug atidaviau saves ex vyrui. Taigi kol kas megaujuosi vienatve. Nors ir ta sunkiai sekasi tureti, nes esu nepataisoma optimiste ir siaip linksma moteriske, taigi pastoviai ”aplipusi” zmonemis. Bet kai noriu pabegu, netoli aisku…vaikai sugrazina:)))

  88. Sveiki visi. na man jau praejo sunkus menesis tik menesis kaip issiskyriau su mergina , bet atrodo kad tai buvo visa amzinybe skausmo ,kancios ,sielvarto… visa tai tesiasi ir toli grazu greit nesibaiks. is visos sirdies noriu but su ja atrodo padaryciau viska kad tik viskas butu kaip anksciau… zinau kad reik ziuret y prieki ir viska pamirst bet negaliuuu neiseina. Buvau toks laimingas kol buvom kartu bet to nesupratau ir neyvertinau. o dbr su sitom mintimis labai sunku gyvent kai viska prisimeni kad ir paprasciausius dalykus:((. VIENU ZODZIU SUNKU

  89. Labas Evaldai. Pirmo menesio skaiciavau valandas, stengiausi eiti miegoti kuo anksciau, kad tik greiciau laikas eitu, antras taip pat, viskas buvo kaip ruke, as neprisimenu ka veikiau, kas aplinkui vyko, trecias…buvo labai uzimtas, turejau ka veikti, nebuvo laiko nei galvoti, nei miegoti…po to pradejo laikas slinkti greiciau ir greiciau. Dabar devyni menesiai. Susideliojau viska, sukuosi kaip vovere rate. Kaip ir neblogai viskas. Taciau, zinai, pradedu uzmirsti kas buvo blogai. Pradejau suvokti, kad esu viena ir atsakomybe uz vaikus vienai. Vien nuo tos minties stoga rauna. Pakankamai daznai matau savo ex, nes yra bendru reikalu, negaliu visiskai atsiriboti. Randasi ilgesys…Manau neskaudetu taip, jeigu jo nematyciau. Ateityje to isvengsiu, manau tada prasides gyjimo procesas. Per prievarta geras nebusi. Todel jei myli paleisk, palinkek geriausio. Visi mes nusipelneme gyventi taip kaip norime. Taip kartais tai buna auka. Tik neuzsidaryk tarp keturiu sienu, eik…zinau, kad visiskai neidomu, nesinori, bet eik vistiek. Bendrauk, dalyvauk. Juk turi draugu. Apsidairyk kokiu yra baisiu situaciju pas zmones …taciau jie gyvena, kuria, skleidzia tokia energija, supranti, kad tavo problema niekine. Tu ja gali tvarkyti. Po truputi. Siek gyvenime daugiau nei iki sio pasiekei. Moterims patinka atkaklus, ryztingi, sekmingi vyrai. Dek energija ne i liudesi. Neuzsiciklink, kad blogai.

  90. Mes jau trys menesiai kaip issiskyre, jau ir pradejau sypsotis, manikiuras, sukuosenos ir rubu pakeitimas, sypsenos ant veido atsiradimas, bet vat penktadieni ji sutikai visiskai netiketai, jis pasisveikino, pakalbejome trumpai ir vel viskas nuo pradziu, zinau as pati priemiau sprendima skirtis, bet tuomet nenorejau buti su zmogumi kuris visiskai nenori vaiku nors daugiau nei du metus kartojo kad taip galvoja rimtai apie santuoka apie vaikus ir namus, ir kai po beveik dvieju metu draugystes sakau gal pasipalnuojam ka, jis pasake kad del vaiku jam reikia pagalvot,as jam daviau laiko arba renkasi seima ir vaikus su manimi ateityje arba skiriames, galvojo astuonis menesius ir tada pasake nenoriu vaiku. jis ju jau turi is pirmos santuokos, pasijutau apgauta, todel isejau is musu nuomojamo buto, bet kad ir kas buvo, kad ir kaip jis mane yra iskaudines nagaliu nustoti jo myleti, draugai ir seima jau net piktuoju bara,kad as padariau viska, o jei jis nenori tai tenka susitaikyti, taciau mintys kankina o gal galejau atsisakyt vaiku ir oasirinkti ji …

  91. Zinai, Jura, paprastai tariant, neversk zmogaus daryti tai ko jis nenori. Vaikai yra didele atsakomybe. Jis tai jau zino. Zino ir jausma kai palieki vaikus. O gal nera tikras del ateities su Tavimi. Juk gyvenot nerupestinga gyvenima, jis zino skirtuma su vaikais ir be ju:) o dabar save vel pasmerkti…pampersams, naktiniu rekavimu klausimui, apsiriboti laisvalaiki keliems metams, pokalbiams apie ligas, dantukus koses…fui….tai bus idomu tik Tau. O gal bijo, kad gimus vaikiukui jis bus antrame plane. Kas yra normalu. Motiniski instinktai savo daro. Gal jau jo gyvenime taip ir buvo. Gal del to pabego is seimos. Sakau galbut…tai tik mano subjektyvi nuomone:) taip su vaikais baigiasi idile, prasideda gyvenimas. O kai su vaikiuku paliks, ka tada? Skaudes uz du. Kaip suprantu artimieji taip pat protina pabaigti visa reikala. Jiems is salies geriau matosi. O jeigu pasiaukosi, pasirinkdama vyra ar tikra, kad busi laiminga? Nori buti auka? Taip, aukoti visada reikia pati brangiausia dalyka, bet ….turi zinoti vardan ko aukojiesi. Siuo atveju del vyro, kuris nelabai, matyt, noretu susieti savo gyvenimo su Tavimi. Ir dar karteli …neversk daryti zmogaus to ko jis nenori…sekmes, Mazute.

  92. Sveiki visi….

    Senai rašyta.. gal jau niekas ir neatsilieps į mano atvyrumą..
    Man 37 metai, auginu du vaikus. Ir po skirybų nesiseka rasti artimą žmogų.Išgyvenusi stiprius jausmus jau 3 kartą. Ir po 3 mėnesiu su dabartiniu žmogumi penktadinį įvyko taškas. Aš labai įsimylėjusi, man jo reikia kaip oro.. Aš labai noriu su juo būti.Prašiau susitikimo, pokalbio-sutiko, bet dvi dienas tyla.. į mano sms neatsakoma. Net į klausymą ar susitiksime pakalbėti? jaučiu ignoravimą.. Žinoma jaučiu begalinę kaltę, kad aš viską sugadinau. Tai jo taško pagrindas. Aš pykau, nes negaudavau jo dėmesio, mes retai matėmės… kad jo nesupratau…..Sunku ir nezinau kaip toliau elgtis. Noriu viska pakeisti, bet šanso nesuteikia..

  93. Nurimk, pirmiausiai. Nei rasyk , nei skambink. Tegul zmogus ramiai pamasto ar jam Tu reikalinga. Ka darysi, jegu nenori Taves matyti ir girdeti tai nepriversi juk. Skauda ,isivaizduoju. O ar per tris menesius galima taip isimyleti? Ar as cia ne taip supratau. Mano manymu, kazkaip labai jau greitai. Na gal , as pati esu atsargesne:) ir Tu sakai, kad viska pakeistum? Ar ilgam? Atsisakytum saves del vyro? Kuo labiau vysites, tuo labiau begs. Kazkaip atrodo, kad desperatiskai ieskai vyro ir isikabini ii bet koki, kuris tik per kelia perbega. Gal klystu? Nurimk, pirmiausiai. Neversk jo darysti ko jis nenori, pati po to kankinsiesi stengdamsis islaikyti ta vyra visokiais budais. Ar to komplikuoto gyvenimo Tau tikrai reikia? As pati stengiausi viokiais budais itikti savo ex, na ir kas save pameciau, ir mane paliko. Dabar suprantu, kad ne taip turejo buti, anksciau reikejo toki gyvenima baigti. Dabar atsigavau, prazydau, supratau, kiek energijos dejau ten kur visai to nereikia. Ne kate-pele turi zaisti. O tiesio buti kartu ,nes abiems to norisi:)

  94. Sveiki visi paliktieji, skaudulingieji, sveikstantieji… Noreciau personaliskai pasisveikinti su Dite:) Moterie, tau jau laikas savo svetaine ikurti:) Guosti ir patarimus zarstyti visiems kenciantiems issiskyrimo skausmus! Neironizuoju ir nejuokauju. Tu labai taikli, jautri ir labai “gyva” patareja, o be to turi rasytojos gyslele. Ir as cia izvelgiu viena is to savojo AS atradima kancioje:)
    Man patarimu irgi reikia, patikek… Musu stazas panasus - 9 men., skirtumas tik tas, kad mes dar po vienu stogu gyvename. Po isdavystes jis bando taikytis ir prisiekineja, kad yra debilas ir padare klaida, kad myli mane, nu zodziu, klasika… Bet as, isbridusi visa skausmo vandenyna, jau beveik nudziuvusiom asarom ir vis aiskesne samone suprantu, kad nebesulipdysim i sukes suduzusios meiles. Jau anksciau maciau ir jauciau jo abejinguma, maciau daugiau zenklu, bet juk mes tokios naivios kai mylim:) Taip saldu save apgaudinet ir “nematyt” nemeles. O isdavyste tebuvo pasekme… Dabar esu kryzkeleje ir nezinau kur sukti - isduoti save, paminti savigarba ir toliau del sventos aplinkiniu ir dukters ramybes toliau vaidinti seima ar eiti savo keliu vienai? Tikrai suvokiu kaip bus sunku, bet ir likti su juo nematau galimybiu. Na, patark…

  95. Sveika Ena! Na kam tos geles:) Niekada neturejau rasytojos gysleles, pasakotojos - taip. Matyt cakros ir sioje vietoje atsivere, ne pati nepastebejau. Zinai, kai eina zodziai is sirdies ir kai tai yra isgyventa, bepigu rasalioti. Ir tikrai nezinau ar taikliai? Sava svetaine, na ne. Tai kalba, kaip minejau, tik mano patirtis. Savas AS sioje vietoje, na gal?
    Meile..ja galima lipdyti, kaip japonai klijuoja suduzusias pialas, o suklijuotus krastelius auksu apveda. Taigi ir Tu gali suklijuotas vietas auksu ispiesti, kad jas matytum ir daugiau klaidu nedarytum.
    Uz ka ji pamilai ir mylejai vyra? Ar neistikimybe istryne jo gerasias savybe? Kalbu apie rupesti Tavimi ir dukrele, ar myli Jusu dukrele, ar uzsiima su ja? Kaip mergaite ziuri i teti? Del ko klausiu? Jeigu maniskis butu mylejes vaikus, butu Tetis, daug buciau atleidusi. Viska… del sviesiu vaiko akiu, matant teti. Po galais ta savigarba ir isdidumas. Tai nebutu dinge.
    O tau patarimas, tiksliau pasirinkimo variantai. Cha…ivelei cia mane
    Vaidinti? Nemanau, kad pajegsi. Nes dabar dar neatleidai. Matyt esi is tu moteru, kurios po to grauzia savo vyra ir save. Seima ne spektaklis, tai abieju darbas. Abu turit to noreti. Vyras, kaip suprantu, gailisi, myli, nori buti kartu. O ka daryti Tau? Pasikalbeti susedus, papasakoti savo jausmus, kuriuos patyrei, kai jis svetimavo, kurie drasko iki dabar. Ir jeigu nutariate saugoti seima kimbam i darba: uzmirsti, kas buvo, uzmirsti priekaistauti, net kai ir labai ipykusi, uzmirsti ka pasakojai kitiems, kai jis tai dare. Taciau susitari, kaip bus kita karta, kai vyras nuklys. Nesakau, kad tai taisykle, kad butinai turi nuklysti dar ir dar. Pati pazysti vyra tuo klausimu. Tu su didele garbe issaugosi seima. Galesi kitiems pasakyti ‘‘mes supratome tikrasias vertybes ir jas puoselesime‘‘. Taskas. Daugiau niekieno reikalas. Visi laimingi. Kiek ilgai, neaisku.
    Na, o jeigu viska draskom, islaikom garbe ir isdiduma… ziurim: kur gyvensi su dukryte, ar pati save islaikysi, kokius santykius palaikysi su vyru, nes bendrauti teks del vaiko, ar istversi ilga skyrybu procesa, ju greitu ir pigiu nebuna. Nekalbu apie materialinius dalykus. Zinok, kad yra draugai, tevai…ar atlaikysi ju poziuri. Paprastai moteris lieka kalta, ir buna po padidinamu stiklu. Nes su vyru ir taip viskas aisku. Visi pasidalins i dvi barikadu puses. Palaikys tol tave, kol visiems bus idomu…ir kaip cia baigsis? Po to stos pilka kasdienybe, tau dar vis skaudes, taciau niekam nebus idomu. Teks susidurti su bjaurasties pylimu, kuri klius daug kam Tau, jam, dukrytei, tevams, draugams. Visi nelaimingi. Kiek ilgai taip pat neaisku.
    Taigi ‘for your choice‘.
    Mano patirtis tokia. Kai buvo pirmoji meiluze, iskentejau, nors skaudejo be proto. Tai tesesi daugiau nei metus. Taciau vyras prase buk salia, buk salia. Buvau. Kai baigesi, jokiu priekaistu, jokiu prisiminimu. Ta nuostata sventai islaikiau. Po keliu metu atsirado kita. Tyciojosi kaip galedamas. Teko atsisveikinti. Taigi abu variantus zinau. Nesigailiu ne del vieno.
    Ir tikrai negaliu Tau pasakyti daryk taip ar taip, neturiu tokios teises.Man seima buvo sventa.
    Prikurpiau, tikiuosi nors kiek prasvieses.

  96. Zinai, viena yra patarti kai yra aiski situacija, o siuo atveju kryzkele. Nezinau Tavo vertybiu, nezinau vyro vertybiu. Tai labai subtilu. Kiekviena seima tai mazytis atskiras pasaulis. Todel spresti turesi tik TU, gyventi su savo sprendimu taip pat. Nesakau, kad reikia gyventi del vaiku. Jeigu tas zmogus smurtatutojas, paleistuvis ar dar koks baisuoklis tai tik bek nuo jo. O jeigu kitu atveju…Tavo ir dukrytes likimas Tavo rankose.

  97. Labas, Dite. Neneigiu jo geruju savybiu. Jis puikus zmogus, rupestingas tetis, o ir tie kartu praleisti metai (12) tikrai nera jokia klaida. Grazus, nuostabus laikas, kuri dovanojome vienas kitam. Bet kas gali pasakyti kodel ir kur dingsta jausmai? Kodel baigiasi meile? Pradzioje, aisku, buvo pykcio, asaru ir skausmo, tai naturalu… Buvo dideliu ir graziu pastangu viska issaugoti, gyventi toliau. Kas dabar? Dabar nebera jokiu kaltinimu, tikrai nesu is tu, kurios kiekviena proga priekaistauja ir zarsto kaltinimus. Ne. Tiesiog jauciuosi bejege. Juk visiems zinoma sena patarle - prievarta mielas nebusi:) Galvojau, kad galiu susitaikyti su vyro abejingumu ir jo nenumaldoma aistra interneto pazintims ir pasimatymams. Na, bet juk NEGALIU!!! Turiu teise atsigauti, aukstai iskelti nosyte ir prisiminusi savo verte eiti gyventi savo gyvenimo. Nesizeminant, nekenciant ir dukrai rodant laimingos ir savimi pasitikincios moters pavyzdi. Nenoriu ir neketinu buti jam patogi ir jauki stotele, kol jis sulauks atvykstant savo savjoniu moters is erotiniu pazinciu svetainiu…

    Visi mes turim silpnybiu ir pridarome klaidu. Daug ka galima atleisti, susitaikyti, suprasti… LABAI bandziau, stengiausi, bet tos pastangos vienpuses. O tu juk pati sakei - reikia, kad to noretu abu.

    Zinai, kai isdestei abu pasirinkimo variantus, o paskiau trumpai parasei savo istorija, tai butent ji man labiausiai ir TIKO:) Tavo patirtis rekte rekia: nesitaikyk ir nesizemink pries tave isdavusi vyra, nes savigarba pamynusi moteris bus isduota dar karta. Tikiuosi ne per daug ziauriai cia as? Atleisk, mieloji, jei ka… Bet net ir taip narsiai mastant man ne velnio negeriau ir neaiskiau i kuria puse savo gyvenimo kryzkelje pasukti…

  98. Aaa, dabar aiskiau. As supratau, kad tai buvo vienas atvejis. O cia dar ir dar visokiu bajeriu. Supratau, kad vyras gailisi, pasirodo, kad nelabaiiiii. Juk tai akivaizdus tyciojimasis. Teisingai tada supranti, kad esi tik stotele, patogi, jauki stotele su placiu pakilimo taku, kuriuo tuoj isskleides sparnus skris meiles pasitikti. Tpfu…Negaliu kaip pasiutimas sueme. Zinai, kaip man baisu pasakyti, mesk Tu ji, neisivaizduoji. Taciau jeigu be jo tikrai bus lengviau ir tikrai busi laiminga taip ir padaryk. Kada, kaip? Manau pajusi. O as isivaizdavau, kad Tu niekaip atleisti negali uz viena atveji, o cia…Zinau ta zmogaus abejinguma, pajutus esu. Ka bedarytum ziuri, kai i koki klouna. Gyveni dviese, taciau vienatveje. Jezau kaip sukilo ir man viskas! Labai sunku yra zengti ta zingsni, taciau ir as zengiau ir nieko, zengsi ir Tu. Geriau deti visa energija, kuria eikvojai “meilei” iziebti, sau ir savo mergytei. Sunku, bet kaip matai gyva ir dar kaip:))

  99. Dite, aciu tau:) Dievazi, taip gera zinoti, kad ir po TO moterys islieka gyvos ir dar “prie bajerio”:)

    Zinai, isivaizduoju vaizdeli - sedi Dite su Ena vakare kur jaukiame kabakelyje, ant stalo vynas, liejasi nuosirdus pokalbis……. fainumelis :):):)

    Jauciu is sios temos ne viena prie musu prisijungtu;)

  100. Ai, ir dar prie pilno vaizdelio galetu isipaisyti kokie du dzentelmenai, aktyviai siekiantys musu demesio :);)

  101. Islieka islieka, siek tiek aplamdytais sparnais, bet nieko. Taciau nagaiiii kaip uzauga:)))
    Na, kausykis, akurat regiu. Dvi sumnas babces, is pradziu linksmas, po to posma nubliovusias vyno asarom, iskoliojusias visa pasauli, po to atleidusias visam pasauliui ir besijuokiancias, besijuokiancias….O dzentelmenai…gal…bet LABAI dzentelmenai turetu buti, ir smailais liezuviais. Nes kitaip labai po to man gaila ju butu.:)))))

  102. .

  103. Ai Dite,as jo neverciau nieko daryt. as kaip tik stengiausiai kad santykiai testusi i prieki, draugystes pradzioje atleidau jam neistikimybe, kuri nebuvo vienos nakties nuokykis, o viso menesio kelione ku kita, atleidau nes maniau kad visi verti antro sanso, antros galimybes.draugavome bet negirdejau is jo myliu, o kaip atejo tas laikas kai pajutau kad noriu seimos ir pasakiau, jis pasake kad reikia laiko, apmastyti ar to nori ar ne, buvo ziauriai skaudu, o ir laukti metu metais nesinorejo, tad ir buvo tas terminas, jokio vertimo, tik laukimas, nors tu laikumo menesiu nelinkeciau net savo priesui. gyvenau nezinomybeje ir neviltyje. gal mano tokia busena itakojo jo sprendima,

  104. Labas Jura. Skauda ir man skaitant Tavo laiska. Oi kaip zinau ta apsisprendimo baime. Kai supranti, kad nusprendi savanoriskai nerti i skausma, nepritekliu, vaiku asaras. Uz tai turedama savo isdiduma, kuri kur deti nezinai:) Bet zinai…ka skaitydama pamaniau, kad laiske esi tik Tu. Tu atleidi, Tu nori, Tu lauki, Tu kenti. O kur Mes? Toks jausmas, kad su Tavimi buna, nes patogu. O jau kai bus vaikai, tai koks gi patogumas tada? Dievuliau, jau dabar visokiu nesamoniu pridares, tai kaip toliau, ar vel kentesi, kentesi. Jis matys Tave nepatenkinta, nes Tu ir busi nepatenkinta ir nesaugi uz to vyro peciu. Ir kas toliau? Ar Tau to reikia? Kiek dar save kankinsi?

  105. Labas,Dite! Skaitau visu cia “paliktu ir paliekamu” laiskus, ir zinai jei ne TU, mums visiems cia uzeinantiems butu daug sunkiau atsitiesti, viska apgalvoti, sudelioti visus “uz” ir “pries”. nezinau kaip kitiems, bet man Tavo palaikymas, tavo patarimai labai padejo.Aciu tau! Uzeinu as cia paskaityti, ir vis pagalvoju, is kur pas Tave tiek isminties, tiek supratimo? Bet kuriuoje situacijoje ar gyvenimo istorijoje tu turi ka mums parasyti ir paguosti. Tu Nuostabi!!! Aciu tau!!!

  106. Kaip as dziaugiuosi, kad mano zodziai kazkam nors siek tiek pasitikejimo ipucia. O ismintis,…is didelio skausmo atejo, o gal kad gyvenau su sudetingu zmogumi. Todel kai zinai kaip tai yra, zinai, kad ir zodelis kita karta supurto, pasidalini savo samprotavimais. Kaip , Renatele gyveni, jau geras laiko tarpas praejo? Kaip sekasi gyvenima deliotis? Tikiuosi viskas tik i gera ar ne:)))) ?

  107. Sveiki:) kaip laikotes? na negalvojau kad man teks atversti sitos svetaines puslapi, bet taip atsitiko..reikia patarimo.
    Pragyvenau su panele 1.5 metu..buvo visko, nuo beprotisku kelioniu ir pokalbiu su sampanu po zvaigzdetu dangum, didziules aistros iki protu nesuvokiamu barniu..kiek sakydavau kad tokios problemos kaip pas mus yra issprendziamos pokalbiu..berods prisesdavom galva palinksedavo (nes kalbedavau dazniausiai as), uz keliu dienu vel esu kaltinamas absurdiskais dalykais! kaip nepasitikai manes prie duru kai grizau ir panasiai..maciau kas vyksta..maciau kad uzsiregistravo i pazintis, radau kito vyro telefona ir negalejau suprasti kas vyksta nes man sakydavo kad myli ir neisivaizduoja gyvenimo..emocijos keisdavosi kas sekunde nors as bandziau sunkiai savyje islaikyti dvasine ramybe ir analizuoti jos vienokius ar kitokius veiksmus ir tai ka ji kalba….kol pavargau..labai pavargau..pastebejau kad darausi uzdaras ir kad del kito zmogaus stengiuosi tiek kiek del saves niekada nepadaryciau..pavargau nuo to melo, smulkmenisku kaltinimu tiek, kad susirinkau savo butiniausius daiktus viska palikau ir prisiglaudziau pas drauga..prasidejo..kiekviena sekunde apie ja galvoju, sirdi ir prota lyg replem spaustu..zinau kad musu intelektas stipriai skiriasi, kad ji is labai sunkios seimos, matau kad ji eina klystkeliais ir zinau kad nieko negaliu padaryti..bandau guostis kad “pasilakstys ir gris”, bet tai pat galvoju ar sugebeciau su tuom gyventi?? ji man tokia artima siela, kad protu sunku suprasti, kaip ir tai kodel as vienas tai jauciu..jau 2 menesiai kaip issiskyre - jausmas ir pojuciai nepatys mieliausi..del to net nusprendziau grizti ir nusipirkau bilietus i LT..nes JAV lietuvaite kuri butu dora ir orientuota i seima rasti - neimanoma..
    Mano klausimas. Ji man raso viena diena kad daugiau man nerasyk, kad turim eiti savais keliais ir jai be manes gerai, uz keliu savaiciu raso kaip pasiilgusi, bet tik gerai (labai gerai) praleidziam romantiskai diena ar nakti, kita diena vel tas pats…nerasyk, viskas baigta…kodel ji sitaip elgiasi?? ji zino kad po musu susitikimu as kankinuosi dar labiau.. kai susitinkam, ji man kalba kokius fainus vyrukus buvo sutikusi, uz valandos kad as jos meile o kita ryta neberasyk..kaip visa tai suprasti?????????

  108. Labas Deivi, tikrai gaila, kad Tu cia. Ka, romantika baigesi, prasidejo gyvenimas:) Tau gal dar ne, jai matyt, taip. Atrodo, kad ir pats zinai ka daryti. Jau dabar supranti, kad kliuva intelektas. Toliau klius labiau. O kai vaikus auginsit pagalvok kaip bus. Kalbu apie juos, nes suprantu, kad ziurejai i sia mergina kaip i busima zmona, kuri visa save atiduotu seimai. Dabar pavargai nuo melo…ar ruosiesi ir toliau buti su zmogumi, kuriuo dabar nepasitiki? Ar taip ir gaudysi? Pas ka su kuo, bus. Sakai pasilakstys ir gris? Ir …ka, vel pasilakstys ir gris…o gal ir ne? Lauksi? Smulkmeniskumas, kas po tuo slypi nelabai aisku. Vienam smulkmena, kitam didziausia problema. Taciau ir cia Jusu nuomones nesueina. O elgiasi taip, nes pati dar nezino ko nori. Matyt bijo isipareigoti ir pulti i ramia buiti. Gal buna, nes patogus esi, geras, suprantantis, pamokantis, paguodziantis. Rami uzuoveja. Gal jai to visai nereikia siuo metu. O skambineja susitikineja, nes tikrai pasiilgsta. Taciau ar to nori pastoviai….? Matyt, ne. Pagalvok, juk gyvenime ne vien romantika, aistringos naktys, visko yra…ir nuobodulys, monotonija, nepriteklius, ligos ir t.t. ar siose situacijose pasitketum ja?
    Zinai, nustok analizuoti kas, del ko, kaip cia ivyko. Klausei, kaip gyvenam? GYVENAM. Tai gi ir Tu gyvenk. Jau rasiau, kad tik sekmingi, savimi pasitikintys, turintys savu ambiciju vyrukai patinka moterims. Sekmingi tai nereiskia, kad pinigu maisais apsistate. Tai kantrus, zingsnis po zingsnio zengiantys i tiksla. Koki? Paties reikalas. Dar patarimas, gal pades …jeigu mergina pasake, kad baigta, tai ir baik. Nustok kelti rageli, nustok susitikineti. Pasiziurek kas bus;)))) tik buk kantrus…koki menesi sitaip. Nebijok neisprotesi, sirdis nesuplis. Viena zinau, kai begsi …vysis:))) pabandyk, neprarasi nieko. Ar taip ar kitaip vistiek sirdele skauda. Rasyk kaip jautiesi. Rupes…

  109. Aciu…lyg ir pats viska suprantu ka tu parasei, bet kai kazkas tai “uztvirtina”, daug lengviau palieka..kazkaip praeis tas “koju slydimas is po zemes”..sunkiausia tokiu momentu pasitikejima savo jegom rasti nes visa energija tas kitas zmogus “suvalgo”. Na bet gerai zinau kaqd tai laikina, ir manau visiskas aplinkos pakeitimas tokiu laikotarpiu, turetu tam padeti. Vienas klausimas man tik liko neatsakytas, kodel tas kitas zmogus, kuriuo taip guvo rupinamasi, kaltina mane isgalvotais dalykais, bando zeminti prie bendru draugu, apkalbineja ir pila toki purva kurio as net negalejau isivaizduoti galejo buti pas ta zmogu sirdy…kartais pradedu galvoti kad galbut tai kokia psichine liga ir nuo to tik baisiau palieka ir labai gaila to zmogaus kuriam atidaviau viska…matyt visko nevertejo, nes zmones “energetiniai vampyrai” jaucia kada is taves viskas istraukta ir tu jiems nebeidomus..ka manai Dite?

  110. Praeis tas žemės slydimas, tikrai praeis.
    Geras čia:). Aprašai mano situaciją. Ir aš negaliu atsakymo rasti kai žmogus, išgyvenęs 20 metų kartu, pila š… kur papuola, bet tokį š… , kad net juokinga darosi ir taip pat pradėjau abejoti žmogaus sveiku protu. Ir sakyti kaip to anksčiau nemačiau, negaliu, nes mačiau kaip elgiasi su kitais. Nieko keisto, kad ir man taip vyksta:)
    Kaip man atrodo? Paprastai. Vieni savo nuklydimus supranta kaip savo klaidą ir tiesiog pripažįsta tai. Pripažįsta tai, kad jau kokie yra, tokie yra ir nieko čia nepakeisi. Vien žo, neieško kaltų. Taika su savimi, gal taip pavadinčiau.
    Kiti negali pripažinti, kad klysta, kad jų poelgiai neteisingi. Tada prasideda savo klaidų teisinimas ne per paprastą žodelį “atsiprašau”, bet… apdirbu, apjuodinu, tam, kad pats blizgėčiau. Arba pats sau įkalba, kad abejonių neliktų, kad tas, kurį palikau laaaabai blogas buvo:). O gal moteriškės tokia “natūra”: impulsyvi, greita, nelabai svarstanti ką ir kur kalbėti. Va, tiesiog, tokia ir viskas.
    O Tau kaip elgtis? Juk PATS žinai kaip gyvenai, kokie Jūsų santykiai buvo, todėl niekieno tai reikalas. Tegu pila ką nori, nuo to tik švaresnis lieki:) O laikas parodys kas yra kas.
    Ir smagu, kad viską atidavei…nors kažin:) Manau, dar liko neišsemti klodai. O ir sugrįžta tai ką atiduodi.
    O dėl vampyrizmo, gal…gal ir tie Jūsų susitikimai todėl vyksta, kad ji pasikrauna sau energijos ir eina kol Energizer’iai išsikrauna. Tai jau Tu nuspręsi dalintis ta energija ar ne? Geriau būtų, kad ją realizuotum kitais tikslais. O pasitikėjimas…kas tooookio atsitiko, kad turėtum savimi nepasitikėti?
    Na netikai TAM žmogui ir ką? Reikia pulti save menkinti? Ramiai tiktai:) Eini savo keliu ir eik, o kas norės lydėti Tave tame kelyje, prisijungs.

  111. Na Tu Dite ir super! tekek uz manes!:)

  112. Oiii,kaip netikėta! ..tai kad aš gal per sena Tau:)))
    Norssss visai neblogai atrodau:)))Gal ir susigundysiu…

  113. Facebookas Deividas Inta:)

  114. Va, va..kai beveik sutikau teketi, tai ir kavalierius dingo;)))

  115. Ups, susimoviau:))) zmogu apjuodinau…

  116. Dite o galvojau kad tu nesusimauni:))) siandiena galiu pasakyt jauciuosi visai ok..ir svarbiausia atsirades naujas geras planas:)

  117. O jergau… PIRŠLYBOS!!!:):):)
    Ditka, prisikonsultavai, matau;)

    O jei rimtai - parašyk kaip tau sekasi? Kaip tas visagalis gydytojas LAIKAS? Galima juo pasitikėti? Nes man tai kol kas nifiga nelengvėja…

  118. ;))))) Kaip cia pasakius;) Nors neturiu net ka pasakyti, su labai idomiu zmogumi pabendravau. Pasirodo, ir taip buna:)
    Brangute, tikrai gydo, ir galima pasitiketi…tik nenorek pasveikti is karto, to, nesitikek. Vis maziau ir maziau blogu prisiminimu kyla, turiu visokiu rupesciu ir maloniu ir nemaloniu. Tai itraukia tave kaip i sukuri, is kurio issivadavusiai viena mintis lieka….kaip cia ilindus i tamsu kampa ir nusnaudus posma, kita;)))…o kaip Tavo kryzkele? Ka pasirinkai? Ar dar taip vegetuoji?

  119. Labas Dite! Aciu gyvenam mes! Buna dar visko bet laikas eina ir viskas po truputi “nueina” i antra plana. Kartais net atrodo kad niekas ir nesikeite ir nieko nebuvo nutike, buna dienu ir akimirku kai taip gera tiesiog buti su vaikais!! O buna ir taip kad pagalvoju: po velniu kodel taip nutiko? kodel man? mums? teisingai sakei: laikas gydo bet.. manau neisgydo, o tik pagydo. Kas buvo, neistrinsi is gyvenimo, tik su laiku nebus taip skaudu ir reiksminga.

  120. Labas, Renatėle, ačiū už žinutę ;) O trinti ir nereikia, kaip gali savo praeitį ištrinti? Praeitis ir žavi tuo, kad ji praeitis:) Į priekį tik į priekį žiūrėk.
    Kodėl Tau?. ..ne tik, ir man, ir daugeliui…matyt kažko neįvertinome, gal per daug atidavėme savęs, todėl gyvenimas duoda pamoką, vienam įvertinti ką prarado, kitam, ką atrado.
    Gyvenk, turi brangiausią turtą …vaikus, jų spindinčias akeles ir mylinčias širdeles.
    Kils tie praeities šešėliai, tikrai kils, bet vis rečiau ir rečiau, vis blankesni ir blankesni…
    …jaučiu liūdesį iš Tavo laiško…kelk nosytę…ir pagal save žinau…čia kaip paslaptį pasakau:) nėra tokios bėdos bėdos, kurios nesumažina nauja batų pora..tik šššš, niekam;)))

  121. Nagi, mergickos, pasipasakojam ka gero veikiam! Rupit visos:). Renatele, Ena kaip gyvos?

  122. Labas,Dite!!! Gyvenam, dirbam, uzsimirstam( bent jau as) :))) Buna dienu kai ir saule pro debeselius pasviecia… o buna ir kad visai giedra:)) taip kad, judam i prieky. kaip tu laikaisi:)* Dite?

  123. Dite, Renata, pasak absoliuciai banalaus posakio - kas musu nenuzudo, padaro stipresniais:)ir jeigu mes nenuzudytos, vadinasi esame stipresnes:)as tik dabar supratau, kad nereikia savintis zmogaus, kad reikia priimti ji toki, koks jis yra, kad LEISTI, visiskai nereiskia nebetekti, netureti ir tai reiskia tik viena - jei esi santuokoje LAISVAS, gyvas, turi SAVE, turi kaip ir kur save isreiksti, tada nebeegzistuoja jokios seimines dramos. As to tik mokausi, stengiuosi, kaip ir mano zmogus, islikti kartu… Gal pasiseks? nezinau…

  124. Ach Jus, mano mielosios!!! Jau sviesiau, jau geriau…dziugu is tiesu. Renatele, na dar truputi ir visai gerai bus. Pamatysi, kad vienai buti visai neblogai. O kai pataps visai gerai…prasides kesinimasis i ta laisve…patikek:)) Taciau ja dalintis nemanau, kad noresi:) nors…Tavo reikalas:)
    Ena…teisi, simta kartu teisi…tas zmogus nera Tavo daiktas, kaip ir Tu nesi jo daiktas. Ir jokiais budais nagali savintis. Turit buti tik del to, kaì norit kartu buti ir viskas. O tarpusavio santykiai tai yra kuryba. Kartais reikalaujanti beprotisku pastangu, fantazijos, atsidavimo. Ir niekada nepamirsk saves, tos vieninteles ir nepakartojamos.
    Renatele ir Tau ta pati sakau:)
    O as gerai…baigiu pabaigti popierinius reikalus…ir pradedu nauja gyvenima, kitame mieste, naujoje vietoje su savo brangiausiais zmogeliukais:) o visa kita taip bus kaip as noresiu. Tik viena galiu pasakyti, didziuojuosi savimi, kad pasielgiau taip pries metus…randu save, esu tokia kokia esu…be baimes, apsimetimo.
    Sekmes Jums draugiukes…brukstelkit kartas nuo karto:)

  125. Facebook Daiva Ditedite…jeigu noras kils papliurpti:) taip sau

  126. Užsukau čia dar kartą tam kad padėkočiau Ditei. Aš labai žaviuosi jos stiprybe ir išmintimi. Sunkiausiu savo gyvenimo momentu rašiau čia ir esu labai tau dekinga Dite už tavo parašytus atsakymus. Tai ka rašei priversdavo susimastyti ir dar kartą viską apmastyti. Ačiū tau Dite, kad perskaičiusi ką rašiau, atsakei.

  127. Dėkoju, Jura..Visos mes stiprios, kai ateina laikas. Išjungi viską, kas trukdo eiti pirmyn ir eini. Atsirenki svarbiausius žmones, išgrynini mintis, išsivalai dūšią nuo visokių šiukšlių. Iš tiesų, kai nutinka tokia „tragedija“, geras laikas pamatyti save tartum iš šono ir savo santykį su aplinkiniais…labai nustembi kokio šlamšto prisikrauni, kokia skurdžioj ir nusibodusioj aplinkoj būni, o ir tie aplinkiniai…na, tik aplinkui ir būna..nėra SAVI.
    Ir..po laiko galiu pasakyti, kaip gerai, kad taip įvyko, kodėl anksčiau to nepadariau, kam taip save nuskriaudžiau!?
    Taip, sunku sukti savo kelią kita kryptimi…nežmoniškai sunku…bet tai įmanoma:)
    O tau , Brangute, linkiu to gero kelio taikoj su savimi, pirmiausiai, o po to su visu pasauliu. Ir gink Dieve, nepamesk savęs, vienintelės ir nepakartojamos, tokios, kokia esi iš tiesų… kartais susivėlusios, kartais nusibliovusios, kartais žydinčios, svajojančios…visokios.
    Norėsi, į FB rašyk:)

  128. Sveiki,

    Radau šį puslapį ieškodama patarimų ir paramos,nes prieš 3 dienas mano draugas nutraukė santykius po beveil 7 metų draugystės.
    Kaip skaudu turbūt kalbėti neverta, kaip liudna irgi. Išprovokavau jo tokį apsisprendimą po to, kai užtikau jį mobiliu telefonu kalbant su kolege, tada pamačiau sms ir pan. Jis pasakė, kad viskas, užtenka čia kankintis, nėra jokios meilės, tik pripratimas, prisirišimas, kad jis nebenori eiti namo, nes erzinu jį, kad mato jog aš dedu pastangas į mūsų santykius, o jis ne, ir nenori dėti. Sako, kad nėra pasiruošęs tam, ko noriu aš, t.y. įsipareigojimams, nes galvoja tik apie save. Man kažkaip nuo to nepalengvėjo, nes bent dabar tokiu metu atrodo, kad viskas buvo tobula ir buvau begalo laiminga su žmogum ir norėjau su juo praleisti visa gyvenima. Vėliau pasišnekėjome, sakiau, kad reikėjo pasakyti, gi buvo tų krizių, kai nežinai myli ar ne, viskas atsibosta, bet kažkaip stengdavomės išsiaiškinti ir galiausiai suprasdavai, kad viskas puiku ir tobula ir tau tikrai pasisekė surasti tą vienintelį. Po išsiskyrimo parašė žinutę, jog tuščia, galbūt nori visą gyvenimą būti tik su manimi, bet toks pasimetęs yra. Galbūt pasikarščiavo, kad mylėjo tik mane, o dabar problema ta kad myli tik save. Gal reikėjo kažkokio sukrėtimo ir pan. Antra diena nebendraujam. Daug kas sako, kad į naudą, išsigando mano noro įsipareigoti, pasikeitė, daug laiko skiria sau, sportam, pramogoms, visur dalyvauja, sako, kad susivoks ir jei rūpės -grįš prašydamas būt su juo.
    Tačiau, kai paskaičiau viską, supratau, kad nelabai dažnai grįžta ir nelabai dažnai viskas toliau būna tobula. Kaip manot, ar po tokių sprendimų ir po tokio jausmų atšalimo, gali būti tikra meilė ir ji gali tęstis ilgai?

  129. Labas Monika, sakai nusibodo jam…kas nusibodo, paprasyk, kad aiskiai pasakytu. Ar tai ne priedanga, kad yra trecias asmuo? Kodel taip supykai, kai kalbejosi su kolege?
    Ar susvilpta nuojauta kazka sako..o gal zinai, tik nepripazisti? 7 metai be isipareigojimo, zinai, daug..labai. Vedusioms poroms, paprastai buna krize..vieni atlaiko, kiti ne. O cia labai paprasta, nusibooodoooo…susirinkau daiktelius ir kaliauju naujos aistros ieskoti…kodel ne? Visi mes norime to jausmo, kai pilve drugeliai plazda:) nurimk, pirmiausiai..jis yra kitas zmogus, masto, mato, svajoja kitaip…savaip. Tai kas, kad sake ir kalbejo ta ka Tu kalbejai…nezinai kas jo sirdyje. Zinai, isipareigoti tai didelis dalykas…didele atsakomybe. Gal ir baisu zmogui, ka gali zinoti? Mes, moterys, norime ramaus uzutekio, saugaus uznugario sau ir savo vaikams. O jam…didele atsakomybe. Palauk, leisk zmogui pamastyti, apgalvoti. Koks bus sprendimas, pamatysi. Tik nereikia prievartos gink Die. Nerisk zmogaus…o ar sugrizta buvusieji? Taip, jeigu abu to nori, to siekia…nors..kai istveri sielos skausma, kai susidelioji savo gyvenima…nebesinori to kas buvo, o ir pasitikejimo nelieka.

  130. Sveiki, paliktieji. Taip puikiai Jus visus suprantu. Kažin ar yra kas nors skaudesnio ir labiau žlugdančio nei mylimojo netekimas. O aš niekada net nebūčiau pagalvojusi, kad realiame gyvenime taip būna. Pradraugavau 3 metus, paskutinius pusę metų laukiau Jo, grįžtančio iš užsienio. Jau užsakyti apartamentai ir suplanuotos visos atostogos ir.. Jis mane paliko. Ėmė ir pasakė, kad taip bus geriau. Mane pasikvietė jo mama (labai gerai sutariame). Geriam kavą, o Jis pareina su kita. Tik išėjo Jis, atrodė, kad viskas manyje suplyšo. Grįžęs tuo metu buvo tik dvi dienas. Nesenai sužinojau, kad tą panelę jis vežiojosi po Lietuvą, dabar siunčia gėles iš užsienio. Tokių dalykų pas mus nebūdavo. Taip gaila laiko ir taip nežmoniškai skauda. Maža to, prieš porą dienų sužinojau, kad jis pasimylėjo su mano geriausia drauge ir aš to nežinojau metus. Nebeatpažįstu žmogaus, kuriam atidaviau 3 savo gyvenimo metus. Žodžiai, skambučiai buvo lyg iš pasakos, planavom vestuves. O kas liko? Neliko nieko. Kaip žmogus taip greit užmiršta savo meilę? Kur dingsta visi jausmai? Išmokykit ir mane to.

  131. Zinai…gerai, kad taip ivyko dabar, kai dar neturit vaiku. Atidavei tris metus uz tai, kad po to, kai nustos skaudeje..t.y. kai atsipeikesi, suprastum, kokia laiminga busi visa gyvenima. Pigiai “prasisukai”, sakyciau:) …dabar gal ir nesuprasi ka parasiau..taciau su laiku ateis. O zlugdytis ne nebandyk, niekam to nereikia, tos tariamos aukos…Taip, o dabar, Saulele, skaudes..taip turi buti..taciau praeis, tikrai praeis. Suprasi, kad pasaulis ne tik rozinem spalvom dazytas..yra jame ir murzinu spalvu. O vaduotis is skausmo? …i save..viska i save. Visa kas graziausia ir naudingiausia. Knygos, filmai, drauges, mokslai, darbas, drabuziai, lupdaziai, nauji uzsiemimai…visa kas atitraukia nuo vienos minties ..kodel taip su tavimi pasielge zmogus, kuri mylejai? Paleisk ji tagu eina jis savo keliu..juk matai, kad vingiais eina. Tai ir tegu. O ko tave ismokyt? Nebranginti mylimo zmogaus? Nemyleti?…nejausti nieko? Juk mes zmones..juk ir dziaugiames tuo kad galim tai daryti. Tik kartais daug kas nepriklauso nuo musu jausmu. Nieko, viskas geriausia tau, dar tik bus.:)

  132. Paula rašė:
    2010 07 09 7:41 am
    Lengva pasakyti. As jokiu zenklu apie laukianti issiskyrima nemaciau. Tik viena diena bac ir isgirstu: “Susipazinau su pana, kuri man labai patinka”. Pazinodamas ja tik pora dienu jis nutrauke musu 3 metu draugyste. Ar galit isivaizduot, kaip man skaudu? Is tiesu jis manes net nepaliko, pasake, kad jam reikia laiko pagalvoti. Tikrai zinau, kad jie leidzia laika kartu. Jauciuosi tikra kvaisa, nes laukiu jo griztant, o jis mane ignoruoja, man meluoja. Atrodo, kad pasaulis griuva…
    ………………………………………….
    Tomas raso:
    2012/8-2013/4 Kažką panašaus as padariau savo paneliai..man buvo susizavejimas 2 mėnesiams.. Nesimylejau su panele tiesiog gražiai bendravom….sakiau jei kad man reikia laiko pagalvoti….
    Dar po 2 mėnesiu susibegau su savo panele ir taremes dar kartėliu pabandyti…….labai galėjau ši kad taip ją iskaudinau…..norejau atsilyginti jei uz ta praėjusi laiką….buvau pasiryžęs padaryt ją laimingiausia……..bet jau buvo keliom savaitem per vėlu….naujam darbe susirado nauju pažinčių ir prie to pacio susibendravo su bendradarbiu…jaunesnis uz ją….jei 23
    Per mūsų bandomaji laikotarpy skyriau jei Lb dauk dėmesio…..ji megaujosi ir tuo pačiu bendravo su juo……..skaičiau jų žinutes…..mazyle,meilute ir parasei….mano paneles nepatiko kad perskaičiau zinute….ji įsirėžė man kad mano rodomo dėmesio jei buvo perdauk..jei nepatinka kad taip dauk lakstau aplink ją…susipykom….ji issikrauste gyventi pas bendradarbes….man sake kad reik jei laiko……bet ištikrųjų ji te norėjo būt arčiau jo……ji per diena 50 smsu jam parasydavo…..
    Nzn….labai buvo skaudu….ko tik ne bandžiau….kaskart bandydamas su ją šnekėti ji buvo šalta ir net neprisileidzia………tai kerštas man ir tuo pačiu matau kad ji negali be jo:( manau kad to nusipelniau……..vistiek myliu ją…..
    3 metai pas mus buvo tikrai didele meile…….turim suneli jam beveik 2.5
    per 3 savaites kol ji buvo ten aplankė sūnų 2 kartus…
    Sūnus gyvena su manim kol mama ikurdineja savo nauja romaną…..
    Matau kartais ji pratruksta asarom ir planuoja sugrįžimą kad viskas bus gerai……prašė man palaukt…..
    Parašiau jei sms kad pasiimti vaikeli nakčiai..is šeštadienio i sekm.. Pasižiūrėti…kad praleistų laiką kartu…..tuo metu ji buvo pas ji…paklausiau jos tau vaikas svarbesnis ar jis…..paskambinus ji pradėjo rėkti tu toks tu anoks eik tu ten ir parasei…..as tik bandžiau jos prisiprasyti kad pabutu su savo sunum…….daejom iki to kad ji nenori vaiko kad as ji turiu užauginti.ir kad ji jo atsisako……as neistveres padėjau rageli….kaip tai gali motina sakyti apie savo vaiką…..jei rupi jis labiau ir sestadieninei tusai……
    As pasiryžęs užauginti sūnų kad ir kas bebutu…..
    Kadangi ji taip šneka apie sūnų…norisi užvesti ar nebe prileisti prie jo…nzn
    Kazkas jei negerai galvoi…..tokia ji nebuvo….maldavau kad mestu ji ir pabandytume dar karta……bet ji negirdi
    4 menesei mano pasilakstymas ir jau 3 menesei jos….manau kad ji negrįštamai….įsimylėjo ji…kad net vaikelis mazai rupi….gal ir rupi tik kai pratruksta šneka belenka…..
    Po tokiu barniu ir pats nieko jau nebenoriu….. Gal kasnors žinot kokį vaistą …kad galvele atsisuktu…
    3 men bandžiau visaip palenkti bet jau rankos nebe kyla….as jei nėra sau 5 dienas ir ji taipat..
    As ją myliu bet nemanau kad būsim kartu…..
    Bet su sunum jie buvo nei skiriami o dabar jau neturi laiko jam…

    Kasnors gal kokį patarima……
    Gal jei reiketu trinktelt biski kad atsipeiketu…ar tiesiog paleist

    Sorry kad tiek dauk skaityt….. stengiaus issamiau…gal jau taip kam buvo…..

  133. Atleisk, nelabai supratau ko cia prirasei:) viena pasakysiu, paleisk…dabar ji tokioje stadijoje, kad nematys ir negirdes taves ir jusu vaikiuko. Na taip, susisuko smegeneles is meiles, gal susizavejimo. Ir tai praeis. Kada? Niekas tau to nepasakys. Augink suneli, mylek ji. O ji…pamaciusi kaip tu tai darai atbeks. Kiekviena mama galima per jos vaika i save palenkti:)) Taigi, paleisk..kad ir kaip skauda ir ramiai dziaukis sunum. Kitoms moterims toks, vaiku besirupinantis vyras tikras lobis. Laikykis.

  134. Ačiū uz patarima…..;)
    Kažkaip jau ir pats lengviau jaučiuosi….
    Nustojau lysti jei i akis ir kažkaip lengviau dabar…..karts nuo karto pagalvoju…..kaip butų jeigu butų….bet jau dauk lengviau jaučiuosi…..manau draugai labai padėjo…issisnekejau visiems…sulaukiau dauk palaikymo ir šiuo metu jaučiuosi tuščias…
    Tik va vaikelis tiesiog ant akių keičiasi:((( labai prisiriso prie manes……
    Mano drauge irgi paliko su vaikeliu….tai karts nuo karto paziurim vienas kito vaikelius…..ir galiu pasakyt maniskis nenori atsitraukti nuo jos……nori būti ant rankų ir panasei…..labai trūksta mamos jam…..:(
    Turbut kad laikas isgydis visas žaizdas……
    Ačiū uz palaikymą…;)

  135. Aisku vaikiukui mamos reikia. Kaip gi kitaip. Nesvarbu ar didelis ar mazas kiekvienam tevu meiles reikia. Gaila, kad to nesupranta tie, kas palieka vaikus.ir nemato to, ka jie isgyvena. Va cia didziausias sirdies skausmas buvo ir bus. Tu susitvarkysi..per laika, po truputi. Tik nesiblaskyk, negalvok kas butu jeigu butu. Gyvenk dabar, kas buvo buvo, o kas bus- pamatysi. Bus visko ir lengvu dienu kai dziugsiesi ir juodu, kai atrodys, kad visas pasaulis susimoke pries tave. Viena zinok…ir tai praeis ir ta istversi:)
    …ir gerai, kad nelendi i akis. Gyvenk savo gyvenima. Teisingai, issikalbek. Jeigu reikia, paprasyk pagalbos.
    Manau turi ka veikti. Jeigu ne, susigalvok ka nors idomaus. Tik nurimk is pradziu ir viskas bus gerai:)

  136. Sveiki, Dite, kaip Jūs gyvenate šiandien? :) turbūt kitaip, kaip tik gerai, ir negali būti :) tokio gerumo žmogui pats gyvenimas atlygins geru. Skaičiau visus komentarus. Ypač padėjo Ditės, iš komentarų sklido tokia šiluma, ramuma, sielvartas, bet tuo pačiu didelis optimizmas :)nerandu Jūsų FB, o taip norėtųsi pabendrauti, nors turbūt jau pavargot nuo svetimų verkšlenimų. Aš jau 1,5 m. išsiskyrusi po 9 metų draugystės. Tas žmogus išskirtinis, todėl širdį skauda po šiai dienai, nors ir turi neišskirtinę savybę - neištikimybę. Kai sužinojau pirmą kartą apie tai, liejau ašaras aišku kaip reikalas, bet jis pasakė, reikia neverkti, o kalbėtis kodėl taip įvyko. Bet po tų pokalbių būdavo ir kita ir trečia neištikimybė, nes santykiuose nesisprendė sekso klausimas, jam reikėjo daug, man mažai. Bet apart lovos, visur kitur sutarėme idealiai. Ir dėl to buvo abiems sunku nutraukti santykius,tačiau vieną dieną jis pasiryžo ir aš labai tam neprieštaravau, nors širdis skilo į 114 dalių. Mes ir būsimam šuniui jau turėjome sugalvoję vardą :))) nėra net ką kalbėt, kad griuvo visos svajonės. Dabar be abejo, jis suprato, kad padarė pačią didžiausią klaidą savo gyvenime mane palikdamas, po skyrybų nei dienos nesijautė gerai. Negali sau atleisti. Aš turiu kitą žmogų, tik aišku mano širdis su buvusiu…tačiau labai tikiuosi, kad savo gerumu užkariaus dabartinis žmogus mane ir pamilsiu jį. Stoviu kryžkelėje ir nežinau kaip pasielgti, kad nesigraužčiau paskui visą likusį gyvenimą, kad kažko nepadariau. Bet tikiu ir tuo, kad žmonės nesikeičia, tik labai labai retais atvejais :)

  137. Taip..žmonės nesikeičia, o ypatingai kai valdo patiniškas gaivalas ir kalbomis iki paryčių šiam reikalui nepadėsit ir jo neišspręsit…kaip žinia:)gailisi ko?..ar jūsų, ar kad prastai paslėpė neišstikimybės faktus?
    O kitas žmogus labai jau greitai atsirado. Neįskaudinkit jo pati besigydydama. Manau, kad griebėtės kaip nuskausminamos piliulės, kur skausmui aprimus taps nebereikalinga. Čia tik spėju.
    Labai tikiuosi, kad naujas žmogus užkariaus Jūsų sužeistą širdelę, tik ją jam atverti reikėtų prieš tai buvusį iš jos išleidus.
    O aš..gerai aš. Po klaikių, pilnų permainų, metų pagaliau ramybė. Dūšioje. Gyvenu, džiaugiuosi laisvos moters gyvenimu be jokių įsipareigojimų ir suvaržymų. Kol kas patinka tai. Toliau kai bus, matysiu. Nežinai, žmogau, kas laukia …įsitikinau milijoną kartų:)
    O visa kita kaip ir pas visas darbas, vaikai, suknelės, lūpdažiai, barštukai, pyragiukai..
    O FB panaikinau..kažkaip nusibodo turėti du..kaip du gyvenimus:).
    Manot daug besiguodžiančių..ne. Kiekvienas, manau, supranta, kad tik jis pats išsispręs savo problemas kažką darydamas, o ne verkdamas. Darykit viską su plačia šypsena ir žibančiom akim, atgal gausit tą patį.
    O širdies skausmas aprimo. Laikas gydo…faktas.
    Tik , žinot, gera..oi kaip gera, kad kažkas kažkur pagalvoja apie mane..super! Ačiū.

  138. Turbut as cia viena tokia jauna, man 17 metu, pradejau su vaikinu draugauti kaj man buvo like keli menesiai iki 16 metu, isdraugavau su juo metus su puse, buvo visko ir gero ir blogo, bet daugiau blogo, daznai mane iskeisdavo i draugus, ir sakydavo kad jam atsibodo isvien buti su manim nors mes susitikdavome vakarais valandai laiko, kaj praejo kazkur metai, daznai miegodavau pas ji, visada budavo ta pati rutina, ir per pykcius isiskirdavome ilgiausiai trim dienom veliau jis arba as parasydavom vienas kitam ir susitaikydavome, tada kokia savaite budavo labai gera gerai sutardavom, kartu visur vykdavome tai su jo arba mano draugais, po to vel budavo tas pats kad zemindavo mane ir panasiai, kol galiausiai pradejau jausti kad kazkas vyksta, pasakiau jam kad apsisprestu nori dar buti kartu ar ne, jis nusprende nebebuti kartu, daug jam buvau atleidusi, ir isdavyste ir pazeminimus, kaj budavome kartu sakydavo kad myli ir atrodem neisskiriama pora, o dabar jau esam dvi savaites isiskyre, ir nezinau ka daryti kur detis, snekuosi su mama, su draugemis, visi sako, kad jis manes nevertas ir turiu ji pamirsti, bet kaip.. neysivaizduoju, atrodo jei ir dabar susitaikyti noretu atleisciau viska jam ir begciau pas ji.. o giliai sirdi labai noriu ji pamirsti nes atsibodo verkti kiekviena diena… tai manau kad paauglysteje yra dar sunkiau isgyventi pirmaja meile nei suaugusiem, nes paaugliai nera nera patyre toko skausmo dar meiles ir jie i tai ziuriu zymiai rimciau, galvoje sukasi savizudybe ir kitokios mintys…

  139. Nagi, nagi, nagi…Va dabar tai gausi!…pirmiausiai uz mintis apie savizudybe ir kitokias panasias kvailystes. Vaikeliuk, Tu tik pradedi gyventi gyvenima! Kodel skubi? Kodel skubi gyventi suaugusiuju gyvenima? Daznai ta pirmoji meile labai skausminga buna, nes nesate tvirti tai istverti. Zinok, kai myli zmogu 20 metu isdavystes skausmas dar baisesnis. Taciau esi surambejes, nepriimi to kaip pasaulio pabaigos. O galiausiai turi vaiku, tokiu kaip Tu, kurie irgi lieka isduoti..ir turi tokias pacias meiles kaip Tavo su tokiom paciom pabaigom, deja:)) todel atrodo is salies, kad isdavyste po daugelio metu lengvai istveriama. Paprasciausiai nera laiko verkti ir saves gailetis.
    Visada sakau..vaikai, klausykit mamu! …manau, Tau savo nuomone mama pasake, ir tikrai teisinga. O Tau reikia nuspresti ar verta esi uzgauliojimu, isdavystes, pastovaus laukimo, ar pagarbos, meiles, supratimo? Tau tai patinka kankintis? Ne, turbut. Tai kaip tada darysim? O taigi verte kelsim. Mokysimes, skaitysim, puosimes, darysim pizamu vakarelius, sportuosim…o gal ir kokio darbelio pasieskosim, kad koki viena kita lupdaziuka nusipirktumem. Taip taip, darbelio, ne vaikino! Kaip rankeles ir galva bus uzimta, tas skausmas greiciau praeis. O paskaudet turi…taip jau yra, kad sirdeles skausmo jokie vaistai nenumalsina. Praeina savaime, tik reikia laiko. Ir zinok, kad Tu pati sauniausia mergina..tik reikia to mazycio gabalelio cukraus, saviverte vadinamo, del kurio vyrukai patys sekios. O Tau beliks tik issirinkti. Bet tai bus veliau. Pazadu:)

  140. Sveiki. Stoviu kryžkelėje..su žmona turime 3 vaikučius, nugyvenome 8metus kartu. Susipykome, ir nesisnekame. Negaliu pasakyti kad ją myliu, bet tikrai gerbiu,dėkoju už vaikus kuriuos dievinu. Bet jau daug laiko nerandu joje nieko ką matyt tikėjausi rasti. Kažkokio savęs papildymo..gyvename kaip atskiri individai. Visa laiką skyriau darbui ir šeimai. Jokių į kairę ir isgerinejimu nebuvo. Dariau ką tik galėjau dėl šeimos, jis jos girdžiu tik priekaištus kad mes tau nerupim ir tt. Jaučia neapykantą mano tėvams, gal dėl to kad pati užaugo be tėvų. Nemanau kad kas nors pasikeis ir dar po kitų metų ar penkių. Ji kategoriška ir užsispyrusi. Negaliu paaiškinti kaip jaučiuosi. Nekalbėjome dar apie skyrybas bet jaučiu jas bręstant . Pasiruošęs jai padėti auklėti mūsų vaikus, bet bijau kad jos ambicijos gali imti viršų ir ji visais būdais bandys nuteikineti vaikus prieš mane. Siūliau jai kartu kreiptis pagalbos pas psichologus..likau durniaus vietoj. Visa laiką troškau kad vaikai užaugtų darnioje šeimoje kokioje augau ir pats. Bet atsimusiau į sieną. As gan nuolaidus ir sukalbamas bet nenoriu po 20 metų savęs kaltinti kad šiuo metu nieko nepadariau dėl savęs. Galbūt galėčiau vėl užsimerkti, bet bijau kad vis atideliodami padarysim daugiau žalos sau ir vaikučiams.

  141. Tikiuosi susitaikete su zmona. Ko Jus is jos norite, galit ivardinti? Kai ji turi Jus papildyti, ar pats zinote? Pasiruoses padeti aukleti vaikus?…nesupratau! Ne padekit , o auklekit. Juk jie dar maziukai, suprantu. Vaikams reikia tecio kiekviena ryta, vakara. Tecio, kuris myli tik ju mama. Netikiu, kad Jusu zmona tokia kieta, nepalauziama moteris. Nebent kazkuo labai iskaudinta arba isvarginta.Trys vaikai taip sau neatsiranda. Juk jeigu tiek vaikuciu pasiryzote tureti, tai reiskia mylite ta moteri ir ji Jums geriausia yra. Gerai, kad viska darote del seimos-tai Jusu pareiga. Manau ir ji viska daro del seimos. Kalbekites..bandykit, palepinkit demesiu..palikit vaikus kam nors ir isvaziuokit pailseti pagal galimybes dviese. Kad ir prie ezero palapineje..prie lauzo vyna gurksnojant.
    Ir..ar nesmezuoja naujos moters siluetas horizonte?

  142. Na tema manau neišsemiama, nes visada tokių liudnų baigčių buna, deja…. Papasakosiu ir savo…
    Mane paliko mergina, po pusantrų metų draugystės. Per tą laiką kartu jokių pykčių nebuvo, ji man nuolat kartojo kad jai su manimi gera ir džiaugiasi, kad esu šalia. Visada stengiausi ją suprasti, rūpintis. Aistra taip pat nuolatos liepsnojo, žvilgsniai, prisilietimai, apsikabinimai, sesksas pašėlęs, kaip ir tomis pirmomis dienomis kai susipažinome. Maniau, kad visa tai yra kažkas tokio kas man geriausia galėjo nutikti.
    Buvau savaitei išvykęs. Tai buvo pirmas ilgesniis išsikyrimas, bet realiai tik gerai savaitei… Ji žadėjo pas mane atvažiuoti, bet sugedo jos mašina. Neatvažiavo. Tada pasakiau, kad aš pats pas ją galiu bet kada atvažiuoti, nepaisant darbų pan. Ji atsakė, jog pas mane pati atvyks, dar parašė sms kad pasiilgo, bučiuoja…
    Ir štai po kelių dienų atvyksta ji. Įsėdau pas ją į mašina, kad parodyčiau kelią iki namų. Žiūriu pilna daiktų pridėta… Ir tada ji pasakė tuos žodžius: aš išeinu… sekmadienį išsivežu daiktus. Atsiprašau, man su tavimi buvo labai gera, bet meilės aš nepajutau… Geriau išeisiu dabar negu dar po metų…
    Ar gali man kas nors šioje žemėje paaiškinti kaip tai p gali būti: man gera bet aš išeinu, nemyliu… Ir visa tai buvo nuspręsta per kelias dienas. Paaiškinkite, kaip taip gali būti? Kodėl taip drastiškai ir taip skaudžiai? nerandu sau vietos, nerandu paaiškinimo kai kodėl tai kas tarp mūsų buvo galėjo per kelias dienas pasikeisti iš esmės. Nerandu atsakymų, vaikstau naktimis, net valgyti negaliu, nes ta neviltis žudo…
    ar dar tikėtis kad tai buvo nepasvertas žingsnis padarytas juodą dieną? nesu iš tų kurie nepakovotų dėl savo moters, ti šį kart reikia kovoti su ja pačia dėl jos pačios…

  143. Saunuolis, vaikine! Jauciasi ryztas tavo parasyme…viena galiu pasakyti, kad sprendimas viska palikti per nakti neivyksta. Jis bresta kiek ilgiau. Taigi, kol atrode viskas idealu…mintis jos galvoje jau kirbejo. Ziauriai nesmagu, kai atiduodi visa save, visa nuosirduma, lukescius, o tave ima ir palieka. Pasirodo to visiskai nereikia kitam zmogui. Patarsiu tik kalbetis, kalbetis..kodel taip yra, kas netiko? O gal ir pats panarses po praeiti, manau, pamatysi zenklu, kurie rode, kad tarp tu idealiu santykiu buvo ir nepasitenkinimo, apsimetimo. Gal moters lukesciai visai kitokie gal esi tik geras rupestingas draugas, gal uzdusinai savo globa..ir taip buna:) sakai, o ir geras seksas dar ne viskas, deja:)
    Kalbekis, vaikine. Ir prisimink per prievarta nieko nepadarysi.
    O gal jau viskas issiprende? Rasyk kaip sekasi?

  144. kalbėjausi, po kiekvieno pokalbio tapdavo dar skaudžiau… pasakymas paprastas - nemyliu… Visa tai ką mes kartu veikėme, kalbėdavome išgyvendavome tarsi nubraukiama… Nemylintys žmonės vienas kitam neskambina po valandos, kai išeina į darbą ir nesako, kad pasiilgau, nemylintys žmonės nemiega vienoje lovoje ir nesidalina vienas kitu visa naktį, nemylintys žmonės kiekvieną kartą nesibučiuoja taip kaip per pirmą pasimatymą, nemylintys žmonės nevaikšto vėlais vakarais mieste dviese susikabinę už rankų tiesiog tylėdami ir megaudamiesi akimirka, nemylintys žmonės nežiūri vienas kitam į akis puse valandos vien dėl to kad žiūrėti gera, nemylintys žmonės netvarsto vienas kitam žaizdų ir neneša pusryčių į lovą ir nesipurškia savo partnerio kvepalų kai jo nėra šalia… visa tai yra tik maža dalis to ką turėjome.
    Aš paklausiau paprasto klausimo: tuomet kas tau yra meilė? Atsakymas žudantis - nežinau kas yra meilė, bet ne tai! Tai yra mano gyvenimas, pasitikiu tik savim ir tai yra mano sprendimas.
    Neturiu daugiau ką pridurti. Žmogus kovoja su savo praeities demonais ir matau kad kiekvienas mano bandymas dar labiau viską blogina, nes viskas užsibaigia “aš žinau kaip bus”… Atvirai pasakius jaučiuosi taip lyg nebūčiau egzistavęs to žmogaus gyvenime…
    Siūliau eiti kartu pas psichologą, pasikalbėti, galbūt ištikrųjų čia aš kažkokias iliuzijas susikūriau ir tada bent man atvertų akis. Tačiau atsakymas neigiamas.
    O kai pagalvoji kiek daug galėjo išspręsti nuoširdus pokalbis prieš priimat tokius sprendimus, o ne po jų… Paikalbėti, kodėl žmogui kyla abejonės dėl tavęs ar dėl savęs. Pasakyti, kokie yra jo ateities lūkesčiai iš tavęs ir savęs, jeigu jį kažkas viduje neramina ir jam sunku. Bent vienas nuoširdus pokalbis…
    Sunkiausia tai, kad vis dar jaučiu jos kvepalų kvapą ant savo pagalvės, gatvėje matau vietas kur buvome, turiu kelis jos daiktus, kurių negaliu nei atiduoti, nei išmesti… Kalbėdamas su kita mergina jaučiuosi, taip lyg ją išduočiau.
    Visgi bandau gyventi toliau, susitinku su senais draugais, bandau vėl susikoncentruoti dirbti, nors nelabai išeina… Pradėjau užsiimti tokiais dalykais, kurių anksčiau nedarydavau: kita savaitę šoksiu parašiutu, išbandžiau sportinę mašiną, susimušiau alubary, atvirai pasakius tyčia pats išprovokavau… Taip pat tvarkausi dokumentus į karinius mokymus, sėkmės atveju bandysiu išvažiuoti į misiją. Taip darau, nes nebegaliu gyventi savo įprasto gyvenimo. Gražiuosi save, pykstu ant jos, po to teisinu ją ir vėl ratas per naujo…. Todėl dabar man reikia tuštybės ir adrenalino, nuo kurių pavargęs vėl norėčiau normalaus gyvenimo.
    Kokia graži, pavojinga ir tragiška yra meilė…..

  145. Gilu. Suzaveta. Pirmiausia..nedaryk nesamoniu del kuriu teks gailetis. Taip..adrenalinas trumpam uzgozia ta skausma, bet tik trumpam. Nera blogai, vienok. Laika uzmusi, o ir tai jau gerai. Zinok, kad kiekviena diena skausmas mazes. Tik laikas gali uztraukti ta zaizda..taciau randas liks. Jeigu pats nedraskysi, neskaudes. Kas yra meile, klausi? Man..kai matau du senuciukus einancius susikibusius rankomis. Ziuri ir pagalvoji…taigi ne rozem klota viskas buvo. Juk visko buvo..tik istvere, palaike vienas kita.
    O ka tu pasakoji, man atrodo, kad tai tik aistra..dar neisblesusi is tavo puses ir prigesusi is drauges puses. O kad mylejai galesi pasakyti po daug daug metu. O dabar, jeigu jautiesi, kad padarei viska, kad susigrazintum ta moteri, palik ja ramybeje…neskambink, nesiusk zinuciu..jokiu zenklu. Baigta, tai baigta..nemyli, na ir nereikia. Issirk ta laikotarpi. Skauda iki isprotejimo..zinau. Bet praeis..tikrai praeis. Tik pazadek ..be nesamoniu!..ka tu tom mustynem parodyt norejai? Ka? Isliejai savo pykti ant kitu..ir..lengviau? Nemanau. Ijunk prota ir ziurek saves. Kartais dirstelk i save is sono..pagalvok, jeigu kazkas kitas taip elgtusi, kaip tai atrodytu?..pamatysi, kartais labai sau kvailas gali pasirodyti:)..laikykis, vaikinuk, didziuojuosi tavimi, nes turi paprasta, taciau neprasta dusia:)

  146. Dabar kai ieškau atsakymų žiūriu į savo tėvus. Būna ir pasipyksta, buna ir pasijuokia, bet žinau, kad tarp jų yra visiškas supratimas, pasitikėjimas ir vertybių tikrumas. Puikiai atsimenu vieną atsitikimą, kai mama kieme visiškai kvailoj vietoj taip neblogai sulankstė tėvo mylimiausią mašiną… Mačiau kad jis pasiuto ir tikrai visi galvojo, kad dabar jau pratrūks. O jis tiesiog pažiūrėjo į tą mašiną, pažiūrėjo į mama ir apkabinęs pasakė– koks skirtumas čia tik metalo gabalas, svarbiausia, kad tau viskas gerai.
    Na sutinku, kad kvailų dalykų nereikėtų daryti, tiesiog tuo metu atrodė taip… Ir kad ir kaip vėl gi kvailai skambėtų tuo metu buvo gerai… Aišku tik tuo metu, kita dieną nebuvo taip gerai… :/ dabar lieju prakaitą salėje, krūvis kitaip nuteikia organizmą išsikraunu emociškai.
    Taip, situaciją analizavau ir iš šono. Taip sakant mane “nukirto” momentiniu šoku, dėl ko buvau pametęs galvą. Visgi, jei bent kiek buvau tam žmogui brangus, o tikiu kad buvau, labai skaudu kodėl buvo pasirinktas toks drąstiškas būdas. Ir ištikrųjų užskaitaitau tokį poelgį, kaip pamoką sau. Taip sakant, tą padaryti irgi reikia mokėti, viską nutylėti, neišsiduoti ir iššauti paskutiniu momentu, kai kitas yra nepasiruošęs, svarbiausia ir, manau, viso to priežastis ir buvo, kad kitas būtų nepasiruošęs.. nes kai žmogus būna pasiruošęs jis veikia kitaip ir viskas gali pasisukti kitaip negu buvai sugalvojęs.
    Tam tikras išvadas sau pasidariau. Pirmiausia tai nusibodo savęs gailėtis. Dabar kilsiu visom pajėgom, vien dėl to kad tapčiau dar geresnis negu kad buvau. Ir tai yra tik didelio naujo žaidimo pradžia visom prasmėm, kuri yra paremta vienu man labai patikusiu lošėjo pasakymu iš vieno filmo: “kartais aš statau po 20 kartų per dieną, kartais iš vis nestatau. Kartais būna savaitės, netgi mėnesiai, kad iš vis nestatau nieko… nestatau nieko, nes paprasčiausiai tuo metu nėra žaidimo. Todėl aš laukiu, planuoju, susidėlioju savo resursus, ir kai pagaliau matau, kad yra galimybė tada aš statau… statau viską!”. Va taip va 

  147. Šaunuolis esi. Be abejo, dabar išgyveni šoką. Mergina kirto taip staigiai (na jai tai nebuvo staigiai,ji ruošėsi tam), nes geriausia yra iš karto pjauti šaką, nei po truputį ją zulinti, kol nukris. Staigiai nupjovus, skauda iš karto ir labai stipriai, o paskui pamažu ima atlėgti tas skausmas, o kai pjauni iš lėto skauda labai ilgai, nors gal ir mažiau kažkiek. Reikia susitaikyti su merginos sprendimu, jeigu ji jaustų stiprius jausmus, niekada nepaliktų tavęs, galbūt pati susivoks savyje ir grįš. Tačiau jeigu negrįš, tai atkentėk šį skausmą, nes gyvenimo be abipusės meilės tikrai nebus. Aš išsiskyriau po 8 metų draugystės. Įsivaizduoju, ką tu šiuo metu jauti, nes pati prieš du metus šiuo metu tą patį išgyvenau. Skausmas apmažėjęs, bet ilgesys ir abejonės iki šiol kankina. Nors mes skyrėmės pamažu,nebuvo naujiena iš giedro dangaus. Dabar susitikus jį apima vis dar geras jausmas. Sieja artimas ryšys kaip tarp labai artimų ir giminingų sielų, jaučiu, jog tebemyliu jį, bet tikiu, jog kažkada išblės visa tai. Man irgi labai visko norėjosi po skyrybų, ėmiau viskuo domėtis, daugiau išeiti kažkur. Jeigu tik darosi, einasi, tai ir daryk. Viską, ką dabar išgyveni, yra normalu. Aš pirmas dvi savaites buvau šoke, negalėjau su tuo susitaikyti, nors ir brendo šis sprendimas, bet neįsivaizdavau gyvenimo be jo, tiesą sakant ir dabar nelabai įsivaizduoju, bet stengiuosi toliau gyventi, nors iš abiejų pusės lyg ir yra noras grįžti vienas pas kitą, bet tuo pačiu ir baimė, juk jau skyrėmės vieną kartą… Matosi, esi protingas vaikinas,atsiras su laiku šalia žmogus,kuriam tu būsi reikalingas, patikėk manim :) o dabar gyvenk toliau, pabūk vienas, neskubėk įsigyti kitos draugės, o jeigu likimas lems ir sutiksi kitą merginą, kurią pamilsi ir kuri tave pamils, tai prasidės naujas gyvenimo etapas :)

  148. :))..aciu, ir as patarima gavau, gerai cia islankstei su tuo zaidimu:)…vienu zodziu, biciuk, gyvensi, ir gerai gyvensi!..tevai geru vertybiu iskiepijo, planeli susideliojai tobulai..belieka tik nuosekliai vykdyti. Ir pasikartosiu..nedaryk nesamoniu, vien del to, kad tau tuo momentu blogai. Geriau prisimink posaki..ir tai praeina, tik palaukt reikia.

 
  • Telefonas: +370 659 25971
  • El.paštas: info@darnipora.lt
  • Skype: darnipora
  • © DarniPora.lt 2006-2008 - Visos teisės saugomos UAB "Darni pora"