Kai tave paliko..
Turbūt sunkiausia po išsiskyrimo suvokti, jog tavo buvęs mylimas žmogus ir toliau kiekvieną rytą keliasi iš lovos, geria be tavęs kavą, skuba į darbą, o savaitgaliais eina į plaukimo treniruotę – žodžiu, elgiasi taip, lyg tavęs jo gyvenime ir nebūtų buvę. Keista, visam pasauliui jis vis dar gyvas, tačiau tau kažkodėl turi būti miręs. O kaip tavo širdis? Kaip jai paaiškinti, kad meilės tavo buvusiam sutuoktiniui jau nebereikia?
“Vis dar jį myliu ir tikiuosi, kad jo širdis atsipeikės”
Normalu, kad taip galvoji, nes atidavei jam pačius gražiausius savo jausmus. Žengdama prie altoriaus tikėjaisi, kad visada būsite kartu. Dabar tu jo nepažįsti, nes tas, kurį tu mylėjai, tikrai mylėjo tave. Norėtum, kad viskas būtų taip, kaip anksčiau, tačiau susigrąžinti jo jausmų tu neturi galios.
Pamąstyk, juk nori, kad tave mylėtų už tai, kokia tu esi, o ne todėl, kad pati reikalauji sau meilės. Tik nuoširdžiai atiduodama meilė yra tikra, todėl atsakyk sau, ar tikrai norėtum meilę susigrąžinti prievarta. Greičiausiai, ne.
“Pavargau nuo to, kaip jaučiuosi”
Skyrybos – sunkus procesas, todėl nenuostabu, kad jauti skausmą ir sielvartą dėl sudaužytos širdies ir atstūmimo. Svarbu suvokti, kad skausmas – tik vienas iš tavo pasveikimo proceso etapų, todėl vieną dieną jis sumažės, o galiausiai ir pasitrauks. Žinodama, jog liūdesys tau padeda pasveikti, greičiau išmoksi jį priimti.
“Jaučiuosi išduota ir atstumta”
Sunku susitaikyti su mintimi, kad tave atstūmė be galo tau artimas žmogus. Bet šis faktas tikrai nekeičia to, kas ir kokia tu esi, jokiu būdu nemažina tavo kaip žmogaus vertės. Sprendimas išsiskirti gal ir buvo jo, tačiau jis negali atimti tavo pomėgių, tikslų, nuomonės ar sugebėjimų.
Paprastai atstūmimas išprovokuoja pyktį, todėl tau reiks išmokti susidoroti ne tik su juo, bet ir su kilusiu apmaudu, pagieža ir nusivylimu. Pyktį vertėtų nukreipti teigiama linkme – jis galėtų paskatinti tave kurti ir įgyvendinti naujus planus. Svarbu, kad jis nesuteiktų tavo gyvenimui nuolatinės pagiežos ir kartėlio.
“Nebesijaučiu tikra dėl kiekvieno savo žingsnio”
Paprastai 80 proc. energijos yra skiriama emocijų apdorojimui. Natūralu, kad jautiesi pasimetusi ir rimtai savimi abejoji, kadangi nukentėjo tavo pasitikėjimas savimi. Be to, netekai ir kai kurių draugų, su kuriais bendravote poromis, palaikymo. O jei dar užgriūva finansiniai sunkumai ar problemos darbe, tuomet gali pasijausti visiška nevykėle. Turi sukaupti visas jėgas ir užtverti kelią neigiamoms mintims: esą tavo gyvenimas beprasmis, niekam tu nerūpi ir nesi verta meilės.
Svarbu suprasti, kad skausmas greitai nepasitraukia, tačiau tavo gyvenimas juda į priekį. Ši karti patirtis turėtų suteikti tau naujų jėgų, kad lengviau galėtum priimti kitus gyvenimo iššūkius ir būti stipresnė. Ji – tiltas į kitą, kur kas sėkmingesnį, tavo gyvenimo etapą. Tikėk tuo.
DarniPora.lt angliškai
2009 03 03 11:33 am
lengva pasakyti. realybe- kitokia. skausminga neviltis.
2009 03 03 3:29 pm
Jola,
neliūdėk. Patikek, tai - tik laiko klausimas. Jeigu pati sau padėsi, įveiksi tą liūdesį, netrukus ir vėl matysi žydrą dangų, džiaugsiesi gyvenimu ir pavasariu. Jis tikrai ne už kalnų. Suprask, juk esi pati geriausia, todėl tegu liūdi tas, kuris tavęs neteko. O tu eik savo keliu.
Nusipirk kokią mielą smulkmeną, palepink save, susitik su draugėmis, kur nors nueik, prasiblaškyk…
2009 03 03 6:24 pm
Pagalvojau, ar gali būti toks netikėtas išsiskyrimas? Ar nebūna ženklų, kurie pasakytų, kad ne viskas gerai ir leistų pasiruošti bei nepriimti išsiskyrimo taip skausmingai.
2009 03 03 6:58 pm
Turi sukaupti visas jėgas ir užtverti kelią neigiamoms mintims: esą tavo gyvenimas beprasmis, niekam tu nerūpi ir nesi verta meilės.
Bet kaip tą padaryti, ką reiškia” sukaupk jėgas”, nepasiduok” ir kiti nepaguodžiantys žodžiai. Faktas yra tas, kad tai reikia išgyventi kaip mažą mirtį, iškentėti pačiam ir tik tada bus lengviau. Ir tik tada vėl bus šypsena ir galimybė kvėpuoti laisvai.
2009 03 04 12:04 pm
Sutinku su Irena, reikia “numarinti” praeitį. Bet tikrai, kaip sunkiai tas pasiekiama. Nors, gal tai dar nuo kiekvieno individualiai priklauso. Koks tas laikas - susitaikyti su praradimu?
2009 03 04 2:57 pm
paskutiniu metu mane tik ir lydi ivairus zenklai, kad galiu greitai issiskirti su savo draugu. esu pasimetus. perskaiciau straipsni ir supratau, kad issiskyrus nebebus nieko kas dabar yra. labiausiai juk issiskyrus truksta artimo zmogaus, kuris apkabintu, pabuciuotu ir leistu kartais nusisneketi
kuris butu tiesiog salia ir galetum but rami, nes kazkur giliai giliai sirdelej sau kartotum - jis man skirtasis :0 mh… jei isimyli - negerai, nemyli - negerai… o aukso viduriuko cia nera…
2009 03 04 3:31 pm
Susitaikymo su praradimu laikas paprastai buna 1-2 metai. Priklausomai nuo ivairiu dalyku: jausmu stiprumo, noro paleisti praeiti, kt. paprastai tiek laiko pakanka pareiti visas gedejimo stadijas.
2009 03 04 6:04 pm
Taip susitaikymui reikia laiko. Jaučiausi išduota, pasijaučiau kaip panaudotas skuduras ir numestas kaip nereikalingas. Bet mes moterys stiprios ir išgyvenam. Tik va to artimo žmogaus trūksta, kai nori prisglausti, nusišnekėti ir žinai kad nieks nesišaipys, kaip aš sakau galų gale reikia to žmogaus, kad kojas vakare susišildytum.Praeini tas gedėjimo stadijas, bet kai esi vienas, tai kartais toks piktumas suima, va tas mano buvęs tai turi su kuo šildytis, o aš tai viena. Bet negi verksi likusį gyvenimą, praeis.
2009 03 04 8:29 pm
Sis straipsnis - realistinis,skatinantis susivokti,o tai svarbu panasiose situacijose atsidurusiems zmonems.
Kai per sutuoktuviu 25- meti vyras pasake “Neturiu ka ir pasakyti.Meluociau, jei sakyciau, kad tebemyliu.Gal liko koks pripratimas.Zinai, tiek metu…As tau duodu visiska laisve.Man tai nera svarbu”.Galvoju, kad geriau butu buve savalaikes skyrybos…
2009 03 07 11:34 pm
Labai gražiai parašė Elė,bet aš vis dar negaliu susitaikyti,bandau eiti susitikti su gera drauge,mes snekames,matau,akip ji vis bando man parodyti,kad gyvenimas nesibaigia,kad as esu grazi jauna ir viskas man dar pries akis,bet nezinau kiek laiko praeis,kol as pamirsiu zmogu,kuri be galo mylejau,kuris buvo man pats brangiausias zmogus,taciau,jis paliko mane… Ir man dabar kaip tycia vis zenklai,kaip nepasiduoti,kad ir si sstaripsnis taip atsitiktinai ji atradau,tarytum pasakantis,kad reikai gyventi toliau,taciau taip yra sunku,kad truksta zodziu man aprasyti,suprantu,kad as ne pirma,kuriai taip nutinka,taciau manau,akd tik tas kas isgyvena ta jausma,gali suprasti mane,ne stai yar skaudziau uz fizini skausma,iskesti mylimojo atstumima….
2009 03 10 3:23 pm
Man asmeniškai sunkiausia išsiskyrus - nebebendrauti su buvusiuoju… Juk per tą laiką, kurį praleidau su brangiu žmogumi, jis tampa mano draugu. Todėl dvigubai skaudžiau, kai dingsta ne tik mylimasis, bet ir draugas. Ir dar labai pikta
Nes negaliu negalvoti, kad gal aš visai nerūpėjau kaip žmogus, kad su manim buvo vien dėl sekso… :/
2009 03 16 9:52 pm
pradraugauta 9 metai,is ju 2–bandymas gyventi kartu..skyrybos labai skausmingos–reikia suvokti,kad neisejo kartu..ir netiesa,kad galima likti draugais ir gerdineti kava lyg nieko ir nebuve…susitikus pasipila priekaistai,skaudinimas,o ir jei dar uzsiimama sex pagal sena iproti–dar labiau skauda—tai dvelkia salciu,abejingumu ir kai tau vis dar mylimas zmogus sako,kad suirastum kita..darosi nepakeliamai skaudu..norisi pasislepti ir po kiekvieno tokio susitikimo isgyveni per nauja astru issiskyrimo jausma..nezinau,kada tai praeis..geriau kuri laika is viso laikyti ji mirusiu…
2009 03 21 9:28 am
Nuo praeities nepabėgsi, nes dar nė vienas nepabėgo. Reikia išmokti tinkamai su ja apsieiti. O ilgesys yra natūralus dalykas. Žmonės, neturintys ilgesio jausmo yra įtartini, nestabilūs ir mažiau patikimi.
2009 03 25 4:16 pm
zenklai,kad kazkas ne taip, tikrai yra, tik mes ju nepastebim. Kazkokie gal itarimai, bet veji juos salin ir sakai ne ne, negali buti.
O tas “visagalis laikas” ne toks jau ir visagalis, nepadeda jis man. Metai jau kaip esu palikta ir isduota. Kenciu smarkiai.
2009 04 18 1:13 pm
esu vaikinas, kuris buvo paliktas drauges ir tuo paciu kaip su slapiu skuduru per veida gaves..Bet mielos moterys, kuom daugiau galvoju tuo labiau suprantu, kad norit insgyventi lengviau ishsikyrima, turi zut but susirasti kita zmogu, ir stengtis jy pamilti, o jej nesigauna, taj bent gausi is jo svlenumo artumo ir sumazes ilgesys ex..o ir stengtis pozityvei ivertinti situacija reiketu, gal tai gyvenimas dave dar viena shansa susirasti tau skirtajy zmogu ? gal tai kaip dievo pirstas buvo? gal jis tau yra parenges kas ka ydomaus ir naudinga tau ? svarbu tiketi, kad viena diena pasibaigs visos kancios ir kaip kahs kas virsui minejo - galesim kvepuoti laisvai..AS TIKIU, KAD TAIP IR BUS! kas kalbant apie kancias, tai atrodo nepakelemos jau ir mes zmones neesam nusipelne ju..sorry uz klaidas
2009 04 18 1:15 pm
P.S
Stiprybes visiems.
2009 05 16 8:08 pm
Labai gražus straipsnis.
Deja, realybė yra kitokia.
Pasakymas “praeis” arba “reikia laiko” teisingas, bet tik filmuose - taukšt braukšt ir praėjo metai, dveji ar treji ir vėl paliktasis laimingas. Realybėje turi išgyventi kiekvieną kankinančią dieną, valandą, minutę ir akimirką, kurios, atrodo, tęsis iki gyvenimo pabaigos.
Baisiausia, kad iki skyrybų šalia buvo žmogus, kuris bent teoriškai tave palaikė sunkiais gyvenimo momentais, o išsiskyrus lieki visai vienas. Atsiremti nėra į ką.
Gal kiti sugeba labai lengvai susirasti pakaitalą ir nusiraminti šalia pakaitalo. Man taip neišeina. O tiesą sakant - ir nesinori.
O blogus ženklus ir nuojautą, kad kažkas nebegerai dažnai nurašome “stabiliai šeimyninei meilei”, kuri tikrai labai skiriasi nuo įsimylėjimo, kai pasaulis švyti rožinėmis spalvomis.
P.S. Labai norėčiau realiai pabendrauti su moterimis, besivaduojančiomis skyrybų skausmu. Gal viena kitos palaikymas sunkią minutę padėtų.
Ir visiems, einantiems per skyrybų pragarus - sėkmės ir kuo greitesnio gijimo!
2009 05 20 6:33 pm
perskaicius straipsni ir komentarus, supratau, kad ne tik dziaugsmas visu zmoniu vienodas, bet ir skausmas gali buti panasus…man kazkiek palengvejo, nuo tos minties, kad kazkas jaucia tai… ir ne todel, kad kaip sakoma dziaugiuosi, kad “kaimyno namai dega”, o todel, kad zinau, jog yra zmoniu, kurie gali suprasti, koks istiesu yra tas skausmas…
P.S Kriste as taip pat noreciau pabendrauti, tik kaip tai padaryti?
2009 05 22 9:11 am
to Kriste ir Vilma. Berniuka viena paimkit su sudauzyta sirdimi i bendravimo rateli
gal kiek lengviau bus ;/
2009 05 22 4:21 pm
Kristupai, zinoma priimti galima, gal zinant vyriska nuomone, kasnors aiskiau pasidarys… o gal ir lengviau…tik dar nezinau, kaip cia ta pasibendravima suorganizuoti, nera jokiu kontaktu, kazin ar cia galima emeilo adresa palikti?
2009 05 28 11:58 pm
Tikiu, kad viskas gyvenime sugrizta bumerangu, tik dar stipriau ir skaudziau. Jei paliko ar isdave, tai ir jis ar ji bus paliktas. Teko isgyvent tai. Pirmos dienos buvo kosmariskos. Nieko negalejau daryt, buvo nezmoniskas sielvartas, dabar ta laika prisimenu kaip sapna. Ka jauciau ? fiziskai skaudejo sirdi ir buvo didele neviltis, nesupratau kodel ir uz ka taip staigiai jis norejo viska nutraukt. Supratau, kad jis niekad manes nemylejo, nors paskui ir susitikdavom, jis sake, kad nemyliu ir ieskokis kito, bet vistiek ieskojo rysiu, vistiek rase , skambino ir sake, negaliu be taves. Viena sake, kita dare… Niekam nelinkiu tokios istorijos isgyvent. Ne, neverkslenu kaip man nepasiseke, kaip tik po to skausmo tapau stipresne ir tikresne, dabar jau zinau savo verte ir nesu visiems patogi, kaip kad buvau.
Nepasiduodu liudesiui. Esu labai stipri. Ir jau zinau, kad kita karta neisikabinsiu taip smarkiai i Ji, islaikysiu atstuma ir mylesiu labiausiai tik save.
2009 05 29 10:27 am
Soleill, zinau, kad toki skausma gali suprasti tik tas, kuris pats tai isgyveno. Tavo istorija labai panasi i manaja, manau tokiu istoriju yra dar daugiau ir isgyvenamai visus lydi tokie patys…kaltinau save, kad laiku nepastebejau, kad nesugebejau visko pati nutraukti daug anskciau, nors visada maniau, kad esu stipri. Po to supratau, kad tai yra akla meile, kuri nesa tik liudesi ir kancias…ir dar didele gyvenimo pamoka. As stengiuosi ja suprasti ir pasimokyti, nes zinau kazkur tikrai yra zmogus vertas priimti tai ka as noriu duoti ir atsidekoti tuo paciu. Labiausiai myleti tik save gal ir galima, bet vien tik del to laimingesniais netampama.
2009 06 08 11:54 pm
Vilma, o jusu rysiai nutruko visiskai ?
pas mus - ne. Todel einu po siai dienai is proto. Jis vistiek skambina, raso, sakau jei isejai, tai ko cia kankini mane, tai jis ziuri tokiomis vargso akimis, tada jau ir pati nezinau kaip man elgtis. Pabunam kartu keleta dienu, tada vel tas pats is jo puses - traukiasi, bega… Kosmaras, ne gyvenimas… :(.
2009 06 09 7:24 pm
Soleill, pas mane nutruko visiskai, mat situacija susikloste tokia, jis dabar su mano geriausia drauge…praradau iskarto abu…zinai, lengva duoti patarimus kitiems, bet kai paciai tenka su tuo susidurti, viskas atrodo ne taip jau paprasta…gali tiesiai jo paklausti ar tu jam esi tik tarpine stotele ir kodel jis pabuves su tavim keleta dienu, vel traukiasi, nes tai gali but pasaka be galo ir tau, ypac jei ta zmogu myli, ji isvaryt bus labai sunku…as kiekviena diena apie ji galvoju…kuriu, visokius planus kaip galejo buti…bet protas jau sako gana, gyvenimas trumpas, nebegaliu gyventi iliuzijose, turiu susiimti, nes kazkur yra ir man skirtas zmogus, kuriam as busiu ne tik patogi ir naudinga, bet busiu vienintele ir mylima.
2009 07 05 4:09 pm
paklausius jusu galima pagalvoti jog vyrai neturi jausmu. tai netiesa, tiesiog labiau sliapiamas skausmas, nusivylimas, ir t.t. is to ir susidaro jausmas jog vyras yra bejausmis. ispresti sia problema ira vienintelis budas- priversti sutuoktini pasikalbeti is sirdies. asmeniskai as pats bandziau tai daryti, tik deja pats vienas negali buti nuosirdus kada antra puse to nenori. o tada viskas………skyrybos… kad ir kaip gaila butu.taigi nevarykit vien tik ant vyru. mano variantu, moteris net blogesne uz vyra. bandziau taikytis 5 metus, patyriau daug skausmo, ir tik dabar supratau kad tas skausmas yra toks pats kaip ir skyrybu. taigi tai isgyvenau jau daug kartu.skaudu bet toks gyvenimas!
2009 07 06 1:47 pm
Zinau, kad sulauksiu daug piktu atsakymu i mano komentara, nes cia yra daug iskaudintu zmoniu, kuriems galbut mano mintis sukels pykti, bet vistiek parasysiu.
As sitoje svetaineje ieskau pagalbos ne sau, o savo brangiam zmogui, kuris dabar pergyvena skyrybu perioda. Nors ir jis mam sake, ir as pati noriu patiketi tuo, kad jo seima priejo liepto gala, bet vistiek jauciu kalte,kad per anksti pasirodziau jo gyvenime ir tik susipazines su manim, jis isdryso padaryt sita zingsni. Jis jaucia kalte palikdamas dukra ir zmogu kuris ji dar myli, bet ju seimoje jau pora metu tvyrojo nejauki tyla. Ar gerai jie dare tai ignoruodami-nezinau, bet zinau viena-kad ishsimyleti zmogu i kuri kazkada buvai isimylejusi yra taip pat sunku.
As buvau santykiuose 8 metus ir esu jau issiskyrusi daugiau nei 1 metai, bet net dabar jauciu kalte, kad iskaudinau zmogu kuris mane mylejo. Kiekviena karta kai sutinku ji (nors visais imanomais budais bandau isvengti susitikimu del jo paties labo, nes kaip sakoma is akiu ir is sirdies) jauciu jo verianti zvilgni. Jis man yra pasakes, kad jai man praejo meile-jos niekada ir nebuvo! Tai netiesa. Meile mes (mums) nuzudom to nenoredami, bet patys;kartais pasakytais zodziais, kartais padarytais ar nepadarytais veiksmais. Ir atsalusius jausmus mes visi jauciame, tik is tiesu begame nuo tu minciu, nes bijome sau pripazint, kad kazkas negerai, o kartais ieskodami iseities bandome prisibelst i artimo zmogaus sirdy, bet nerade supratimo, imames kitokiu veiksmu.
As gyvendama su tuo zmogum metus laiko mintyse skyriausi su juo ir taip as mirdavau viduje. As sirgau visomis ligomis (kaip ir patys ta zinote, dauguma ligu kyla nuo nervu), as verkdavau naktimis, as bandziau i ji isimyleti is naujo, bet……………..Sirdziai neisakysi!
Skyrybos yra toks pats skausma ir baime kaip mirtis-tik cia mes dar turime sansa kazka pakeisti ar pradet is naujo. As jums visiems linkiu stiprybes ir istvermes isgyvenant sita sunku laikotarpi. Visi zmones verti meiles ir pagarbos, tad niekam kitam neleiskite jus itikinti, kad yra kitaip.
Su pagarba Kristina
2009 10 03 2:26 pm
Paliko buves vaikinas ir mane,:( jis isejo is mano gyvenimo ir tuo metu atrode, kad visas pasaulis sugrius. Taip viskas pasikeite mano gyvenime nuo to laiko, kad ir iki siol sau vietos nerandu, pradingo jis, nebeliko tarsi ir manes.
dabar taip liudna ir nyku, neberandu kuo dziaugtis, nebera prasmes ir svajoti,nes viskas ka turejau su juo, suduzo i sukes, nebera manyje ir pilnatves jausmo, jauciuosi visiskai tuscia…. Stengiuosi apie praeiti negalvoti, bet labai sunku.
2009 10 06 8:27 am
Mano gyvenimo istorija tokia pat. Neisivaizduoju, nenoriu suprasti (o gal ir noriu??) kaip galima staiga palikti mylima zmogu, su kuriuo pragyvenai 14 m.? Vyrai bailiai? Jie nesugeba prisiimti atsakomybes? Kaip galima pamirsti meile, kuri liepsnojo tiek metu? Negi atsiradusi nauja “meile” jo gyvenime(ta moteris), sugriovusi ir isardziusi seima jauciasi gerai, gali laimingai gyventi? O jis pats? Niekaip negaliu suprast, ar zmones tokie bejausmiai padarai (kaip tie du), gali “pasistatyt” savo laime ant svetimos nelaimes?
Praeje keli menesiai lyg ir stato gyvenima i savo vezias, taciau niekaip negaliu atsiriboti nuo minciu, kurios kasdien vis kitokios…
2009 11 28 9:36 pm
jautai kaip baisu, tai man dabar visa tai reiks isgyventi, man jau dabar toks jausmas kad pasaulis subyrejos i sipuliukus, o pragyventa daug metu uzgyventi vaikuciau, o dar pries pusmeti tikrai viskas buvo gerai tikrai jauciau jo aistra man, o ir as ji mylejau, ka tem mylejau dabar dar labai myliu, o jis iseina, o mano sirdis kraujuoja, ir as niekaip nesuprantu kaip ir Marija, nesuprantu kaip moteris, pati tiuredama seima ir vaikus puola i bendradarbio gleby, nors jis 4 metus jei jokios meiles nerode, o dabar eme ir parode, kaip taip nepagalvoti apie kitus, kaip nepamastyti, kad jei ji nebutu paskius jam taip jis butu issilaizes ir seimos nesugrioves, gal jis butu suprates kad jau ne taip ir blogai ta rutina, gal ne taip ir blogai laukenti ir mylinti zmona, aisku man jau traukinys nuvaziavo, suvokiu tai kuo puikiausiai, bet kaip sirdziai pasakyti kad nustotu myleti ji, kaip pamirsti tai kas buvo, kaip paziureti i vaikus, kaip paaiskinti kodel tetis isejo, kodel tetis mamytes nebemyli, pasakykit man kaip tai padarytio, kokiu gi vertybiu siaip laikas laikomasi??? jau nieko nesuprantuy, aisku mane dabar skausmas valdo, norisi tiketi kad jis praeis, bet kad tas skausmas zudo mane, kaip isgyventi ir likti isdiziai
2010 01 27 1:30 pm
kaip virsui pamineta,viskas sugrizta bumerangu,deja bet tai tiesa:(palikau as,susizavejau kita,po keliu metu paliko ji mane,dziaugiuosi kad pavyko jau atsitiesti…
2010 02 13 12:16 pm
Pradejome draugauti, kai as su savo vaikunu buvau ant skyrybu slenkscio, ir nauji jausmai padejo padeti galutini taska. Nepraejus nei menesiui apsigyvenome kartu, bunant su tuo vyru suzinojau kokia is tikruju gali buti meile, kaip galima ja dovanoti kiekviena diena, o man buvo taip gera ja gauti. Bet visada, man draugas sakydavo, kad jeigu neduosi man tiek pat silumos, tiek pat demesio - ta ugnele, rusenanti jame-uzges, ir tada kelio atgal nebus. Galvojau, jeigu myli, tai besalygiskai ir nekreipiau demesio i tai. Pakui musu gyvenima pradejo lydeti pykciai, barniai, kuriu gale visada budavo prieinama nuomone, kad reikia skirtis, ir mes tiesiog negalime buti kartu. Nors pykciai kildavo del tu paciu dalyku. Tada as puldavau taikytis, verkti, apsikabindavau ir vel “nepaleisdavau” nes visada supratau, kad be jo gyventi negaliu. Ir taip 2,5 metu. Kol viena diena susipykus, del elementariu dalyku, jis labai saltai, tvirtai pasake, kad iseina, ir galiu net nebandyti ka nors daryti, nes tai galutinis jo zodis.Scenarijus pasikartojo, as puoliau i asaras, apsikabinau, ilgai snekejomes, bet jis kaltino mane, tik del to, kad per mazai demesio skyriau, per mazai silumos - tai ka visada sakydavo. ir vel susitaikeme. Kita diena isvyko,as tikejausi, kad cia kaip visada, bet po to jis dingo ir nebeieskojo manes. Pati paskambinau, ir pasake, kad menesi reikia pabuti atskirai
Jau praejo kelios dienos po musu pokalbio…jauciu begalini skausma, nes labiausiai bijau kad nebegris pas mane, nors as tikrai suvokiau, kad mano mylimam zmogui reikia tik silumos, palaikymo, supratimo, svelnumo, kurio as duodavau per mazai.
Tas skausmas labai stiprus, ir daznai pagalvoju, kad esu padetyje, kai negaliu nieko pakeisti - jauciuosi bejege. Tas labiausiai ir vargina, bet suprantu, kad laikas gali daug…
Verkiu, isgyvenu ir beviltiskuma, ir skausma, ir pykti, bet trokstu tik vieno buti laiminga ir tikinti grazia ateitimi su juo ar be jo.
Linkiu visiems, kuriuos paliko ir iskaudino tiketi ateitimi, kad viskas kas vyksta turejo buti ir reikia dziaugtis kokius jausmus atradai, ka idejai i save..
manau mano komentaras per ilgas, bet tiesiog turejau issakyti…gal kazkas panasioje situacijoje dabar
2010 02 20 10:50 pm
Tustuma, skausmas, apmaudas, beprasmybe… Negali susikaupti niekam. Visos mintys sukasi tik apie ji. Taip yra.
2010 06 12 11:19 am
is gyvenimo
svarbu paciam suvokti savo gyvenima,tik tada gali i ji itraukti zmogu.savo gyvenima gali suvokti tik tada,kai tave kas nors iskaudina,palieka..nes tik skausmas ir asaros tai padeda suvokti.kai itrauki kita zmogu i savo gyvenima bijai ji prarasti.o tada,kai prarandi bandai vel suvokti savo gyvenima is naujo,bet jei ta zmogu isimyli buna sunku,be jo tai suvokti..
2010 06 12 11:57 am
Man patiko paneles Kristes, pasakymas tai tikra tiesa.
2010 06 12 12:03 pm
MAN IR PATIKO KRISTES,PASAKYMAS BET PASTEBEJAU JOSE YRA PYLNA SKAUSMO.MANAU DEL VAIKINU SITAIP KANKINTIS NE REIKIA JIE NE VERTI MUSU SKAUSMO.JIE NIEKADA NESUPRAS KA MES ISGYVENAM…………………………………………
2010 06 12 1:28 pm
as ji isimylejau visai netycia, anksciau pamtydavau daznai bet negalvojau kad gali man jis patikti taip.bet kas is to viskas virto kitaip…Si meile man suteike tik begalini skausma, sirdy , bemieges naktis,ir taip pat daug daug asaru,per ta skausma sirdy susirgau deprecija.nenoriu daugiau myleti,nes ta meile mane tik iskaudino …noriu ji pamirsti,noriu nebemyleti,noriu neapkesti,nenoriu jo sapnuoti naktimis,nenoriu jo matyti…kaij ji pamatau mane viduje apima didziule panika,didziule sumaistis,kad negaliu jo tureti salia, kad negaliu ziureti i jo akis,noriu prasmegti zemeje visam laikui kad jo nematyciau ir negalvociau apie ji…juk jau praejo tiek laiko…o as vis dar negaliu jo pamirsti…nenoriu daugiau myleti,nes su meile kartu ateina ir didelis nusivylimas…o nusivilti as daugiau nebenoriu…sirdeleje mano toks skausmas kad jo niekas nesupras….
2010 06 12 3:21 pm
O mane paliko vaikinas kaip buvau nuo jo pastojusi,tada maniau viskas mano gyvenimas zlugo.Bet jei ne tevu ir draugu pagalba manes manau cia jau nebutu.O jis net nekreipe i tai demesio kad vaikas auga manija.Dabar sunui 3metukai kuris sako mama o tevelio vadina svetimu zmogu.O kaip pagalvoju kaip vaikas uzaugs ir klaus kur tevelis negalesiu visa gyvenima pasakyti kad jis mus paliko kaip taves laukiausi suneli.Ziaurus gyvenimas pasinaudoja ir palieka.
2010 06 12 3:31 pm
As tave pilnai suprantu man viskas tai pat buvo,deprecija noras negyventi.Sunku yra istraukti ta skausma is sirdies.Jiems to nera manau kurie taip padare.Noriu surengti toki susitikima kurios yr iskaudintos paliktos vienisos mamytes.Manau butu apie daug pasneketi.Ka jus manote parasykite.
2010 07 09 7:41 am
Lengva pasakyti. As jokiu zenklu apie laukianti issiskyrima nemaciau. Tik viena diena bac ir isgirstu: “Susipazinau su pana, kuri man labai patinka”. Pazinodamas ja tik pora dienu jis nutrauke musu 3 metu draugyste. Ar galit isivaizduot, kaip man skaudu? Is tiesu jis manes net nepaliko, pasake, kad jam reikia laiko pagalvoti. Tikrai zinau, kad jie leidzia laika kartu. Jauciuosi tikra kvaisa, nes laukiu jo griztant, o jis mane ignoruoja, man meluoja. Atrodo, kad pasaulis griuva…
2011 01 17 6:03 pm
Merginos, galvokit logiškai. Mylit vyrą, kuris jus paliko. Jeigu paliko, vadinasi, nebemyli, ir jam nerūpi jūsų ašaros. Paliko dėl kitos. Kol jūs kankinatės, verdat emocijų pragare, galvojat kada tai baigsis, jis maloniai leidžia laiką su ja, sako jai galvą meilius žodžius, miega su ja.
Jaučiat, kokia neteisybė? Koks disbalansas? Jums kančios, jam malonumai. Tai ar verta nerti stačia galva į tas kančias. Daugelis vyrų (ne visi!) paviršutiniški; įsimyli dailų veiduką, gražią figūrą, susuka galvelę, prižada amžiną meilę. Po kiek laiko meilė praeina, įsimyli sekančią, ir vėl viskas iš pradžių. Tai čia geriausiu atveju. Vyrai patys prisipažįsta, kad norint įsitraukti merginą į lovą jie šaltu veidu meluoja kad myli.
Tai mes kvailiukės susisvajojam, kad tai gyvenimo meilė, ir nieko daugiau nebematom. O vyrai mato kiekvieną praeinantį sijonėlį. Vien jau tai turėtų prablaivyti.
Nesakau, kad nereikia vyro mylėti. Bet mylėti reikia blaiviai. Žinant, kad bet kada gali likti viena; ir besilaukianti, ir su vaikiukais, ir serganti. Vyrų manymu, jie bet kada gali palikti, jeigu jiems taip prireikė. Gi moteris paliekanti lieka nesuprasta; ko jai trūko? Gal kito užsimanė, paleistuvė.
2011 02 04 7:50 pm
Labai idomu butu padaryti tyrima - kokios mamos isaugino visus tuos nenaudelius suvedziotojus vyrus?
Daugiavaikes ar mazavaikes;
“Su aukstuoju” ar neissilavinusios;
Turincios sutuoktini ar issiskyrusios;
Tikincios ar tik tradicionalistes;
Filantropes ar savanaudes;
Visuomeniskos ar apolitiskos;
Mylincios gamta ar tik matancios nauda joje;
Dvasingos ar materialistes;
Gerasirdes ar pagiezingos;
Ismintingos ar bukos;
………………..
Juk situos dvasios isgamas vyrus isaugina moterys/motinos, todel reiketu istirti ju savybes ir palyginti jas su tomis moterimis, kurios isaugina sunus, orientuotus i darnia, stipria ir ilgalaike santuoka. Rezultatai daug ka paaiskintu.
2011 03 23 9:45 pm
skaudziausia kai mergina po 14 gyvenimo metu pasako as sutikau zmogu kurio laukiau 22 metu tai zmogus su kuriuo isiskire budama 18 o as ja taip milejau kad net draugu nebeturiu sirdis plista stogas vaziuoja net ka darit nezinau
2012 01 16 2:19 am
Tik norejau pasidometi, kaip dabar jus paliktieji gyvenat, ar atlego sirdeliu skausmai. Papasajokit, ar tikrai Dievulis uzdarydamas duris, arveria langeli. Tuo tik noreciau gauti ikvepimo toliau gyventi, nes taip pat esu palikta po 20 santuokos metu, na dar ir apkaltinta, kad sugadinau 20 metu gyvenimo. Ech, kad buciau zinojusi, kad taip bus, tikrai buciau tiek pagadinusi gyvenima, kad bijotu krustelt:)
2012 01 18 1:16 am
Ir as noreciau gauti ikvepimo, kaip toliau gyventi…((( Labai sunku(( Pragyvenom 8 metus ir … kaip perkunas is giedro dangaus- skyrybos( vyro iniciatyva) bet tuom viskas nesibaige,tik po kuriuo laiko prasidejo kaltinimai, kad sugadinau jam gyvenima. Tai taip skaudu ir todel, kad visa tai nebuvo pasakyta man i akis. Uz akiu, kitam, man labai artimam zmogui( t. y.mano sesei). Sako: laikas gydo, nzn bet man kuo toliau, tuo sunkiau((((((…. Noreciau pabendrauti su tokio pat likimo moterytem ar mamytem.
2012 01 22 7:59 pm
Renata, puikiai zinai, kad gyvenimo niekam nesugadinai, taip kaip ir as. Ka apkaltinsi, negi save, kad susimovei. Tai ir drabstosi purvais. Juk puikiai zinai kaip buvo Jusu santuokoje is tikruju ir to gana. Drabste purvais ir mane-jis akmeniu-as jam duona. Priveikinejo visokiais budais ir reke, ir priekaistavo, ir pinigu nedave vaiku islaikymui ilga laika, ir apie romantikas, keliones su naujaja drauge uzuominas mete. Ir kas…nieko. pradejome rupeti kaip cia yra dabar, per aplinkinius klauisineti kaip mano nuotaikos, kaip sventes svenciau. Sukaupkit visa ka turit gerriausio ir pirmyn. Juk turit kuo uzsiimti, turit rupesciu. Nesigreziokit atgal, nelaukit jo, planuokit kokia kelione su draugiukem ar vaikais. Pasilepinkite, darykite tai ka norejote daryti, taciau Jusu vyrui tai nepatiko. Sypsokites, kuo labiau skaudes tuo placiau. Isiverkit, issirekit, prisiskaitykit straipsiu psichologiniu, bet taip kad iki slykstumo. Atlegs po truputi, tikrai atlegs. Na ir mokykites gyventi is naujo. Nera blogai buti vienai kuri laika. O Dievulis sventu vietu tusciu nelaiko;))) Sekmes,
2012 02 01 2:35 am
Nebetikiu meile!
2012 02 02 7:56 pm
Aciu tau Dite uz palaikyma!!!!! Stengiuos gyventi, zinau kad reikia judeti pirmyn, nes gyvenimas nestovi vietoje. Aciu!!!
2012 02 04 9:44 am
Gyvenk, Renatele, gyvenk! Kaip laikaisi? Dar Tau mazytis patarimas. Turek svajoniu……. neturi, sugriuvo? Susigalvok naujai ir garsiai kalbek. Bet tokiu susugalvok nalabai realiu, atrodytu;) Zinai, o jos ima ir pradeda pildytis. Tik niekada tos svajones lai nebuna pikta linkincios, gink Dieve. Spinduliuok gerumu visiems, net ir tam, kuris iskaudino. Neteisk jo. Kiekvienas gauname pagal nuopelnus, kam reikes tas ir nuteis. Kartais tas isiskyrimas tik i nauda, tai geras laikas suprasti save, pamilti save. Mane paliko pris gera pusmeti. Nebeskauda tiek, pradedu ismokti gyventi viena, pradedu ismokti prasytis pagalbos. Laikykis, brukstelk kartas nuo karto. Sveik ir lauk to laiko, kai vel drugeliai po pilva plazdens:) O meile yra, ir tiketi ja reikia.
2012 02 04 5:42 pm
Labutis,Dite! Aciu uz patarimus!!! Zinai, mane taip pat paliko pries gera pusmeti.. nors ir viskas jau baigesi, bet nepalieka manes ir vaiko nepakankines(((( Pradedu apsiprasti,ir… vel priminimas…skaudu, bet zinai tu teisi, skauda, bet maziau nebe taip. dar karta tau Aciu!!!! Butinai parasysiu, kada. Iki!:)
2012 02 05 12:30 pm
O kam leidi, kad kankintu Tave ir vaika. Kam klausai kalbu. Itariu, kad dar vis aiskinates kas kaltas del situacijos. Jeigu taip, baik kalbeti su juo apie tai. Viskas kas buvo buvo-istorija. Pirmyn ziurek ir tik savo asmeninio gyvenimo. Apsibrezk savo erdve ir leisk i ja ieiti tik tada kai Tu leisi. O apie tai kas buvo galesit pakalbeti po 10 metu, jeigu noras bus, zinoma. Maniskis irgi visaip provokuoti bando,priprates buvo savo emocijas islieti ant manes. Issikolioja ir eina ramus, issikroves, o as visa ta bruda sugeriu….dabar kai tik isgirstu ta pati kylanti tona kaip mat pabaigiu grieztu sudie. Gerbk save, mylek save.
2012 02 05 4:30 pm
Jis labai subtyliai mane ir vaika kankina. per kitus asmenys(per seseri) apkaltindamas mane visuose butuose ir nebutuose dalykose. mes issiskyrem labai ramiai, bet po to…. oi oi kiek purvo((( Baisiausia, kad kitiems jis sako as niekada nepamirsiu vaiko, as juo rupinsiuos, o tikrove yra visai kitokia. nesiaiskinu su juo nes nematau prasmes,jau atrodo viskas apsiraminu ir… opapa kita naujiena apie ji, ir jo tariama rupesti vaiku. Stengiuos ziureti i prieki, negalvoti.. primena(((( reikia laiko, kad nebereaguoti i tai niekaip!! O dar kai sakau palik ramybeje. Jo atsakymas yra: gerai, supratau. Lyg as viska ir visur buciau kalta.
2012 02 07 11:11 pm
O kaip taip gali per seseri kankinti, nelabai suprantu? As taip pat sese turiu. Tik pabandytu ex ka pasakytu blogo, bijau net to vaizdo ka sese jam padarytu. As taip pat paleidau ramiai. Taip pat pyle bruda. Nereagavau niekaip i tas kalbas. Atsiribojau. Stengiiuosi nebuti su tais zmonemis, kurie pasakoja kaip mano ex gyvana. Tai yra jo gyvenimas ir kaip jis nori taip gyvena, ka nori ta kalba, neuzdrausi juk. Kaip ir rasiau tik Tu zinai kaip buvo ir kaip yra. Ka dar galvoti? O kodel sese klauso ir Tau dar pasakoja, juk jeigu tai Tave zeidzia, paprasyk, kad visiskai apie ji nepasakotu. O vyras myli vaikus kol myli ju mama, taigi nesitikek ir nelauk stebuklo ir sioje vietoje. Gyvenk, dairykis, pati visko siek, jeigu busi vedlys paskui tave ir eis. Laikykis, tu savo gyvenimo seimininke ir niekas jo negali pakeisti, sutersti be tavo leidimo. Leisi tersti - ters. Buk stipri. Ir pasistenk atsiriboti nuo dirgikliu.
2012 02 16 11:24 pm
Labutis,Dite!Klausi kaip gali taip per seseri mus kankinti? Ogi visai paprastai. tai ko negalejo ar nenorejo pasakyt man i akis, sako jai. Kad jis visas toks ir anoks nelaimingas, o as tokia”bjaurybe” kuri viska pati savo rankom sugrioviau, kad jis labai gailisi kad taip nutiko ir t.t. ir panasiai. Zinai, tiesa kazkas sake, skauda ir skaudes tik su kiekviena diena vis maziau. stengiames gyventi ir patikek, vis reciau apie ji, ir apie tai kas nutiko galvoti. mes su vaiku gyvename dabar SAU!! Aisku tie prisiminimai(grazus is praeities) mus aplanko, buna kad sirdele suspaudzia.. Bet as tikiu Viskas bus gerai!!!! turi buti gerai. P.S. tersti saves ir vaiko as neleisiu!!! Gana!! Aciu tau dar karteli!! tavo patarimai man padeda!*:) Kaip laikaisi Tu?
2012 02 17 9:47 pm
Oi, kaip nudziuginai savo zinute! Tai gerai, kad nuotaikos geresnes! Taip ir toliau. Aisku tas skausmas slugsta. Dar vis iskyla, taciau nebe taip. O ko gi taviskis Tave kaltina, jeigu pats inicijavo skyrybas? Cia dabar? Tai gal gailisi? Gal reiketu pasikalbetu Jums susedus? Ko gi jis nerimsta? Juk pats pasirinko. O Jus teisingai gyvenkit SAU. Juk gali daryti ka nori, niekas prie sono neknarkia, niekas neaiskina ir nepriekaistauja kai kokia nesamone padarai. O juk kaip faina pabuti durna kartais, ar ne:)) o as irgi gyvenu, kas belieka. Mano vaikai dideli, bet turiu bedu su vyresniuoju. Paauglyste. Tevo reikia be galo. Sake jam tai, taciau tevas nesuprato, mano, kad vaikas apsimeta. Va cia tai skaudziausia. Zinai, paskaiciau savo pamastymus kai tik vyras palikes buvo. Dieve mano, kaip naivu, kaip idealizavau. Dabar visai kitaip atrodo, ypac kai vyra kitoje sviesoje pamaciau. Taip ardosi bando priveikti, apkaltinti, uzuot pakalbejes. Beda ta pas mane, kad neissisneketa yra. O kalbetis jis nemoka. Uztai kankinasi ir kitus kankina. Ka darysi gyvenimas sustatys viska i vietas. Iki. Smagu linksmesne zinute gauti is Taves. Sekmes.
2012 02 19 12:13 pm
Sveikos likimo seses. Pasiskaiciau jusu zinutes ir is ties dziugu, kad gakima apie tai pabendrauti. Mane vakar irgi paliko. Grizau is darbo ir radau laiskuti - iseinu, atleisk, neieskok manes ………. Na, kiek supratau, kad jis ilgejosi labai vaiku ir isejo pas buvusiaja del ju. Pas ju su buvusiaja laimes nebuvo, bet per 2 musu bendro gyvenimo metus jis suprato, kad suklydo pasirinkdamas mane. Mes draugavom pries 17 metu ir buvo taip, kad issiskyrem, po 15 metu jis mane susirado ir prisipazino, kad visa ta laika mylejo ir mes tada susimetem. Ar gali praeiti meile, kai tiek ilgai zmogus mylejo???
2012 02 19 7:42 pm
Skauda, taip. Taciau jis ne del vaiku Jus paliko. Per du metus suprato, kad Jus tik jaunystes iliuzija. Klaida padare, kad Jums paskambino. Butu geriau gyvenes su rozinem svajom. Taciau nepabandes nezinosi, o gal…..Juk senoji pabodus ir tie vaikai…ir ta buitis….. Na ka isitikino, kad vistik 15 metu santuokos tai, kad ir ,tariamai, be laimes negali paprastai isbraukti ir negali pragyventi su nemylimu zmogumi. Sakau, tariamai, nes juk jis Jums taip sake, ar ne? O is tikruju gal ir visai kitaip buvo. Oi tie vyrai, ko tik neprikuria, noredami isiteikti:)
O Jus geriau, kaip bebutu skaudu, pasisdziaukit, kad seima vel kartu, kad vaikai turi teti. Patikekit kiek turejo iskesti vaikai, kai ismusama zeme is po koju. Zinau, nes pacios vaikai dabar kencia. Gal ir kilnus ir grazus Jusu jausmas buvo. Taciau gyvenimas sudelioja viska i vietas. Kas priklauso Jums tikrai turesite.
2012 02 19 10:34 pm
Oi Dite, kokia tu saunuole. Aciu uz nuomone. Jis puikus melagis buvo, bet manau, kad jis tikrai mane mylejo, nes kai mes issiskyrem pries daug metu, jis tada labai pergyveno, verke ir kankinosi. Man tai jo mociute sake. Musu poziuriai ir norai sutapo, o jo buvusiosioji to ko jis norejo, nekad netoleravo. Jis su manim gyvendamas pamate tiek kiek per tuos 15 metu budamas su ja nemate. O gal jam tiek tereikejo, kad pamatytu gyvenima kitoki. Jis atvaziavo pas mane is provinsijos.
2012 02 19 11:55 pm
Ne kiek neabejoju, kad Jus mylejo kazkadaaaaaa…, kad skaudejo kai issiskyrete. Normalu, manau.Tikiu, kad ir poziuriai sutapo ir pomegiai ir daug daug visko.Bet tai buvo seniai. Nustokite gyventi gyvenima, kuris buvo pries n metu. Tikiu, kad zmogeliui is provincijos, kaip minejau pavargusiam nuo vaiku problemu, amzinai nepatenkintos zmonos ir uzknisancios buities buvo daug nauju dalyku. Ir ka gi …na kodel nepagyventi kuri laika nerupestingai, su naujau atgimusia aistra. Taciau, zinai, nusibosta ir tai. Kiek gi gali meluoti SAU. Jums, kaip suprantu, makaronu prikabino. Baisi, nesuprantanti, netoleruojanti zmona ir t.t. Cia klasika:))
Na pailsejo zmogelis nuo seimos, nuo rutinos, atsigavo ir toliau nere ten, kur jam iprasta, gal saugu, gal ramu. O Jus irgi, manau, gavote savo doze laimes.
2012 02 20 7:59 am
Doze aisku gavau savo. Ne, jis nekada manes nekeike, jis ne tas kuris smeiztu. Aisku jam tenai saugu ir jo tevai tenai. Na ir linkiu jam laimes. Aciu tau Dite uz pasisakymus. Sekmes tau gyvenime.
2012 02 20 9:24 am
Na, to betrūko, kad keiktų, ar kalta dėl kažko jautiesi, kad manai, kad keiks…Tu jam irgi daug davei. Tu irgi turi teise kurtis sau gyvenimą taip kaip išmanai. Gal ir klysdama, o gal ir ne. Bet kokiu atveju tai pamoka abiems. Viskas bus gerai, pamatysi:) Sėkmės ir Tau.
2012 02 20 7:08 pm
Dar pasidalinsiu naujienom. Kiek supratau, kad jis ne pas zmona grizo. Jis dabar laisvas ir jau iesko kitu. Bet as siandien pas bureja buvau ir ji man numete kortas, kad jis gris pas mane, aisku po kazkiek laiko. Kitos moters salia jo nemate ir nenusimate ateiciai. Musu kortos krito salia. Aisku as gyvensiu taip kaip noriu, tikrai jo nelauksiu, o kai praeis kazkiek to laiko, tada bus matyt kas bus.
2012 02 21 7:21 pm
…su burejom tai be reikalo.. geriau karolius butum uz tuos pinigus nusipirkusi. Kam Tau iliuzija. Nelauk. neieskok, nesidomek kaip gyvena ir ka veikia. Tai jo gyvenimas. Ka jis nori ta ir daro, gal kitu iesko, gal nori isitikinti ar tikrai zmona laukia ir yra reikalingas. Ir be kortu suzinosi kas bus ateityje, tik reikia gyventi.
…o del zmonos, juk negali jis persokti is vienos lovos i kita is karto. Kazkodel tik pas meiluzes isoka is karto:)
Juk pries tai sekmingai gyvenai be jo. Taigi taip ir toliau:)
2012 02 21 11:18 pm
Labutis,Dite! Gerai cia tu parasei! Paskaiciau ir as:) Teisybe sakai del tu bureju, tiesiog save nuramini, kad viskas bus gerai. O siaip pasakysiu ko nori tiketi, taip ir galvoji, ta ir “vargse” bureja pasako. kaip sakoma: zmogus girdi, tai ka nori girdeti. Sutinku, taip, yra sunku((( Bet juk turi gyventi, ir stengtis negalvoti ka jis daro, ka masto, o kur jis yra dabar,ir su kuo. Nes nuo to galvojimo, tik galva paciai skauda, ir nervai visai pakrinka(( bet….. tikrai ne jam!! taip kad Auksciau nosytes!!!!(tai Ramsei) viskas kas bloga, kada nors baigiasi. Kaip laikaisi Dite? kaip tavo paaugliukas?:) Zinau kas ta paauglyste…. Mes jau tai isgyvenom… Su mano vyresniuoju. Stiprybes tau:)**
2012 02 22 1:00 am
…teisingai, Renatele, galvokim geriau ka cia smagaus nuveikus, kur koki skudureli grazesni papigiai nutverus, ar kokiu masaziuku pasilepinus…o cia tai problemos, neissenkancios:)))
o vaikis mano kaip dumas ir kurios puses pucia nuo ten ir linksta. Isderintas, begantis nuo visokiu problemeliu. Kalbam, aiskinames, barames, verkiam…mokykloje psichologai padeda, na kaip nors isbrisim. Sunku jam suprasti, kaip galejo tevas kalbeti apie gyvenimo vertybes ir vienu veiksmu jas isduoti. Matyt nesusirisa niekaip ta virvele smegenyse ir gatava. O ir paciam hormonu audros, pats saves nesupranta. Taip ir stumiames viena diena geriau kita blogiau…kaip ir sakei viskas kazkada baigiasi ir gera ir bloga. Taigi gyvenam:))
2012 02 22 8:44 pm
Sveikos merginos. As jau atsigavau, apsiraminau, jam nerasau, neieskau ir nesidomiu. Nusidaziau siandien plaukus, bendrauju ir vazineju pas drauges. Kaip bus taip bus. Gyvenimas cia viska parodys. Pas mane irgoi dukra greit trylikos bus. Pana jau visa ir su berniukais bendrauja ir visur laksto, namie nenori sedeti. Tik draugai ir akropolis. Sutariu su ja, apie viska kalbam atvirai, noriu buti jos geriausia drauge.
2012 02 23 2:14 am
O, Ramse, dar ir dukra turi! Smagumelis. Turi ka veikti:) manau greitai nelaimingos meiles pagaruos, kai dukrele isimyles koki paslemeka:) va kur visas mintis turi kreipti .Teisingai, kalbekis, juokis, durnavok su ja. Va kur tikra ir brangiausia. O visa kita tik detales…kaip toj dainoj:) aisku ir plaukus gerai kad nusidazei, geriau negu pas bureja eiti. Jeigu galimybes leidzia i kokius Druskininkus pasilepinti nulek su draugem. Pasiausit, padurniuosit..jega!
2012 02 23 9:30 am
Pakolkas galimybiu neturiu i Druskininkus pavaziuot. Bet antra darba jau spejau susirasti, o vasara bus mano, tik mano…
2012 02 28 8:28 pm
Kaip laikotes, mergelikes:)) ka gero nuveiket savo labui?
2012 03 01 10:39 pm
sveiki.as esu vaikinas paliktasis. cia pasiskaicius tai pasirodo kad skausmas panasus visiems,isdraugavom su drauge sesis metus , mylejom vienas kita ir laikas praleistas buvo nuostabus ,ji buvo man viskas parama ,siluma,supratimas ir visa kita. Net negalvojau kad ateis tokia diena kai ji pasakys nebejauciu meiles ir nera ko toliau but kartu… Paklausiau gal turi kita? Oji atsake neturiu dar bet bendraujiu tiktai su kitu tai man tada isaiskejio kodel taip lengva jei palikt mane.. Bandziau kalbetis su ja bandziau aiskintis ,prasiau kad pabandytume dar but kartu, deja jei tas ne motais .Esme tame kad dabar yra labai sunku ir skaudu o dar tik pradzia sito skaumo ir ka zmogus gali padaryti tik kenteti. skaumas nepakeliamas atrodo sirdis plysta, ir nieko nesinori tik but su tuo zmogum. Jinai man buvo visas gyvenimas….. dabar gyvenimo nebeliko bent jau kol kas tai tikrai. Miegot sunku pastovei prabundu ir sekundei pagalvojiu gal tai tik sapnas bet deja tikrove. Niekam nelinkeciau sito jausmo patirt zodziais neapsakysi .
2012 03 02 6:46 pm
Labas Evaldai, na gaila, kad ir tau prireike uzsukti i si puslapi. Turbut visi cia apsilankiusieji zino ta sirdies skausma, nevilti ir bejegiskuma atsakant i klausima ..kodel? Taip skaudes pradzioje labai…nepakeliamai baisiai. Taip is ryto pabudes netikesi kad miegi vienas, bandysi suuosti bent kvapa salia buvusio. Po to visa tai naikinsi…prisiminimus, kvapus, daiktus…taciau daug kas nepanaikinama deja. Tada susitaikysi, prisiminsi tik gera arba pyksi beprotiskai. Taigi…turi ta laika issirgti, isliudeti. Praeis tikrai praeis. Po truputi, po nedaug. Tu klysti-gyvenimas liko, tik kiek kitoks. Suprask tai kaip laika, kuris bus skirtas saves tobulinimui, suaugimui. Argi neturi svajoniu, vyrisku ambiciju ir siekiu. Tai ir turi daryti. Negaileti saves, nekankinti mintimis gal gris, gal bus kaip buve…nebus…o jeigu nori, kad griztu, tai zinok, kad pas maldaujanti, verkslenanti, save naikinati jokia moteris nenores grizti. Taigi, kad galeciau kai jau spirciau tau i subine, eitum kaip vejas:))) juokauju…taigi pirmyn!
Taciau tai laikina.
2012 03 04 2:08 pm
Evaldai man panasi situacija, 6 metai ir jausmai kitam per menesi pasidaro didesni. Nieko gero. Bet reik judet tolyn, asq mintys kad viskas dar bus gerai kadanors pastoviai sukasi.
2012 03 05 10:57 am
Na nenuteikinėk, kad viskas bus blogai. O kodėl tau taip ilgai blogai gal nepaleidai praeities, kad užgautos vyriškos ambicijos, kad pyksti, kad neišsišnekėta buvo? Mylėjai labai…puiku, niekur ta meilė nedings. Ateis laikas suliepsnos.
Sekmadienį buvau bažnyčioje..įsimintiniausi pamokslo žodžiai: per kančią rasime savajį AŠ, tik mokėkime tai deramai įvertinti…susimąstykit:)
2012 03 05 11:36 am
Uzjauciu Evaldai tave, bet neverta klijuoti suskilusios lekstes, nes ji vel gali skilti per ta pacia vieta. Yra toks puslapis http://www.ieskok.lt , ten daug vienisu ir ieskanciu, ne vien vyro ar zmonos, bet norinciu pabendrauti ar laisvalaiki praleisti. Ten gali bendrauti su kuo nori ir apie ka nori. Juk tu laisvas. Dziaukis dabar laisve.
As susiradau sau pramogu ir apie buvusi mazai tepagalvoju, nors issikyrem dar tik kelios savaites.
2012 03 05 11:53 am
Ot maladiec, Ramse!!! Ne moteris, o ugnis:))))
Reikia veikti, vyrukai, paprasčiausiai veikti.
Žinima ne iš karto visa tai praeis. Tačiau nesėdėkit ir nesikniskit tame kas buvo. Veikit.
2012 03 06 10:04 am
Labas visosms. aciu dite uz patarimus, bet dar tikrai neiseina ait y prieki nes dabar pati pradzia to viso sielvarto…Kur be aiciau ka be daryciau visos mintys apie ja.Vakare gultis aini vienas ir galvoji pries miega apie viska tik kad tas miegas buna po kelias valandas… ryte atsikelus vel viskas taip pat vel liudesys kad jos nebera salia.Gal ir gerai butu kad ispirtum man y subine o gal gyvenimas ispirs arba jau ispire. Zodziu esme tame kad as ja myliu be galo…
2012 03 06 5:56 pm
Sunku, Evaldai, sunku, žinau. O gal gerai sakai, įspyrė gyvenimas ir tau į subinę. Kaip ir rašiau per kančią rasi savajį AŠ. Dabar yra prisirišimas, pripratimas, gal ir meilė. Kodėl gal? Kad myli, ar mylėjai žmogų pasakysi po kelių metų. Žinai, Tu vienas, iš vienos pusės gerai…nereikia dar už kažką būti atsakingam, mano atveju už du maištaujančius paauglius, kuriems reikalingas išsilavinimas, pradžia gyvenimo..tai ką aš PATI turėsiu suteikti. Neįsivaizduoji kokia tai atsakomybė. Tai jausmas kurį pakeitė sielvartas po to kai paliko vyras. Patikėk, jis ne ką lengvesnis:)) O ir vaikų blogas emocijas turiu sugerti pati viena, o spinduliuoti visai kitokias..įkvepiančias juos gyventi toliau be tėčio. Patikėk visko būna..paauglystė gi:) O tu paliūdėk dabar, tai irgi gerai, praeis patikėk praeis. Pagausi save vieną rytą galvojantį apie save, o ne apie ją. Bus taip tikrai bus. Bet vėliau. pakentėk…
2012 03 07 2:42 pm
Sveiki, šiuo metu išgyvenu skyrybas ir labai sunku nors greit bus trys menesiai. Skirtis nusprendėme mano pasiūlymu, nebegalejau toliau taip gyventi, jis daugiau nei puse metu galvojo ar nori su manim bendros ateities ar ne ir kai liepiau apsispresti, pasake ne
todel teko detis daiktus ir issikraustyti. But smagu su kuo nors pasikalbeti, nes vilniuje esu visiskai viena 
2012 03 08 12:36 am
Visiskai viena, kodel? Neturi draugu, tevu, sesiu, broliu? Nors kartais geriau kokiame forume pasikalbeti, nes jau kitiems buni atsibodes su savo tuo sielos skausmu. Supranta tik tas kas ta pati jaucia. Kai susops sirdele imk ir rasyk. Tikrai bus lengviau, o ir koki patarima dar gausi. Po kiek laiko pamatysi savo ankstesnes rasliavas ir juoksies. Pamatysi:) Trys menesiai nedaug dar ar ne? Bet juk gyveni, niekas nesustojo? Tai reiskia jeigu siek tiek pasistengsi prades suktis gyvenimas tau palankia kryptimi. Turbut turi darba, dek visas jegas ten. Ir liudesi nukreipsi ir uzsirekomenduosi kaip gera darbuotoja. Pradzia visada sunki, brangute, bet atkaklumas visada duoda geru vaisiu:) gerai, kad nusprendei iseiti. Kam kankinti ir kankintis. Ir zinok, kad nesi Tu viena, musu daug, apsidairyk:)
2012 03 08 4:52 pm
Su kovo 8-aja!!!! mergaites!!!!!!! Nors lauke dar saltukas, bet pavasaris jau visai arti:):) P.S. Dite, tu kaip ir visada teisi!!!!! Taip, taip, po kiek laiko visos bedos kuriuos mums atrode neissprendziamos ir tokios baisios, po kiek laiko atrodo visai kitaip. Jura, nesi viena, mes visos esam kartu(bent cia):) neliudek, nurimk, viskas bus gerai, patikek!!!
2012 03 08 7:58 pm
Aciu Renatele, jauciu Tavo laiskelyje optimizma, jega! Kaip gera, kad kazkam nors kiek rupi, nesvarbu, kad gal gyvenime niekada nesusitiksi…taciau tai sildo sirdi, oi kaip sildo. Su svente, mergikes!!! Turekit svajoniu ir jos butinai pildysis:)
2012 03 11 5:08 pm
Patarkit. Perskaiciau daugybe komentaru ri atradau daugybe panasiu situaciju ir savijautu. Bet vis tiek yra sunku.
Vaikinui atidaviau visa savo siela sirdi, kuan ir rpota, ir stai viena diena jei enbuciau jam isrezus ” apsispresk ar nori buti su manimi” viskas dar vis butu gerai. Jis paliko, ir as maniau busiu salta, tada jis begs atgal ir jsi butu ebgesjei as prie jo enbuciau dar labiau abndziusi arteti. AS jo amldavau tampiau ji, o jsi tik akrtojo atstok, tik dar labiau nebenoriu, duok ramybe, viskas baigta, nebegaliu, man bus geriau. As suvokiau jgo jis taip nemylejo manes, kaip as ji ir isvis ka zi ar mylejo, nes butu tada ieksojes kaip spresti problema, o ne beges nuo jos. Kaip ten bebutu jsi nuo manes traukes, o man uzejo tokie kaip simptomai dvi dienas gerai, as saltakrauje, linksma, jau net jauciu kaip jis mane stebi ir ilgisi ar net gailisi ir stai paluztu nesulaukus jokio veiksmo ir begu pas ji, o jis vel atstumia. Taip tampiaus kol vos nenumiriau, pergeriau, vaistu pervartojau, grasinau, manipuliavau, viska dariau, neikas neveike, jis tik pykt pradejo ant manes, siusti, sake jog nenori duagiau gyvenime amtyt mano zinuciu ir skambuciu, turiu palikti ji ramybeje. tai mane zeide, kankinaus, tada vel susiimdavau laikydvaaus, maniau sitversiu nerasius jam, bet vel parasydavau, nes ilgedavaus ir pokalbiu su juo, ilgejaus jo ne tik kaip mylimo ar kaip vyro, bet kaip ir draugo. JIs bendraudvao vel graziai su manim, net karta pasake gailysis, ir noris vel amne salia pajusti. Net svarste susitiakyti. Bet as vel per ne lyg paskubindavau ji ir tada apimdavo toks pyktis kad jis negrizta akd vel ant jo avrydavau visaip kol jis sakydavo DUOK RAMYBE MAN, ATSTOK. ir taip tesesi, prisigauidzau visokiu ligu, aptingau, kambary betvarke lyg po karo, nieko nematau aplinkui, negirdziu ak kiti paskaoja kalba, pasaulis eb jo man mires. Pradejau rukyti, keiktis, viska daryt ko nemego. ir kai pabendraujam matosi akd jam rupiu, jis apstoviai klausineja su keliais susitikineju ir panasiu kalusimu. Tai juk zenklas kad jam rupi. Ir taip keista, tarsi jis noretu grizti, bet ir nenoretu vienu metu. As pysktu ant jo, akd jis sugeba man enrasyt, neskambint, akd sugeba nematyti manes, pykstu akd jis taip valdo savo jausmus ir nerodo skausmo jei sivis ji jaucia. Man pikta ir sunku be jo. Viirsi. Taip zinau su laiku, bet tegu tas laikas judinasi greiciau, nes taip velnioniskai sunku, jau ent nebetveriu, kai matua druagu poras ir aplinkinius taip jo ilgiuosi, tu akimirku salia.. o stai dar siandien ta diena, kai pries kiek aliko pradejome draugauti ir dar budom sutare kiekvieno menesio 11diena vazuoti i smiltyne..ir tiap skaudu. vis tikiuos kad jis rgis, bet nenoriu jo priimti ri noriu vienu emtu. As jo taaaaaaaaip ilgiuos, tiap pasiilgau kaip niekada, bet negaliu jo priimti. Bet kur tau kalbesi apie priemima, jei jsi net nezada grizti.. Patarkit, ka daryti, akip susidoroti su laiku. viska isbandziau. viska.
p.s. mama pasake”istrink jo numeri, akd nerasytum”
as”istryniau, bet as jo numeri mintinai moku..”
2012 03 11 10:32 pm
Vaikeliuk, kiek gi tau metu? Paaugliuke turbut? Na nesvarbu:) sirdele taip pat skauda…ko blaskaisi? atsakyk sau. Ko nori is to vaikino? Kad myletu? Papasakosiu kaip tu atrodai is salies. Gerai? Panele ruko, geria, keikiasi, ligu prisigaudei (kokiu, lytiskai plintanciu? atsiprasau, as taip suprantu) , daro nesamones, cia prikibusi kaip erke, cia bega nuo kazko…kaip tau atrodo ar vaikinas noretu su tokia buti, is kurios nezinia ko dar laukti? Ar tu pati tokio, taip kaip tu besielgiancio vaikino noretum? Nemanau. Gal nori , kad gailetu? Meile ir gailestis atskiri dalykai. Kartu ju nebuna. Na, gal, bet neilgai. Sukim reikala kitu kampu? Ka? Bandom…koks tavo laisvalaikio uzsiemimas, kuo nori buti ateityje, kaip tau sekasi mokslai? Zinai kokios paneles vaikinams patinka? Pirmiausiai idomios, ne del kuno, kuri sakai atidavei, ne. Tokios paskui kurias norisi sekti, kurios siekia kazko, ir veda salia esanti. Kuri turi ka idomaus duoti, papasakoti. Taigi, mazute, rask sau idomu uzsiemima ir ismoksi kazko naujo ir laika praleisi. Atsisuk i save ir paklausk kuo gi as idomi? Tom nesamonem? Tikrai ne. Vaikinai nemegsta tokiu problematisku paneliu, jie nori didziuotis savo isrinktosiomis. Kaip ir tu, manau, noretum didziuotis savo vaikinu, ar ne? Taigi maziau kalbu daugiau darbu. Tai nebus is karto, tai reikalauja daug kantrybes, istvermes. Ir dar, pries paleisdama savo laiska perskaityk ji sau dar karteli.
2012 03 11 11:22 pm
Ne ne, ne lytiskai plintanciu. Ligu zmogisku (gripu, virusu..)
dekui labai, isties Dite, jsuu patarimas laaaabai pagelbejo. Myleti reikia save, ir tik tada kiti tave myles. Taip zinoma tai labai sunku. Ir tikiuosi issikapstysiu is to ir nebeibrisiu i tai.
2012 03 12 10:17 am
Protinga mergaitė. Viską tu žinai, manau geriau nei bet kas kitas. Teisingai, save mylėk pirmiausiai, tobulėk, tapk savarankiška, bent jau siek šito. Tada nereikės lakstyti tau iš paskos, paskui tave lėks. Ir…klausyk mamos. Ji niekada savo vaikui nelinkės blogo.
2012 03 12 5:42 pm
Aciu mergaitės už jusų palaikymo žodelius:) Nusprendziau nebesedeti namie ir pradejau lankyti zumba treniruotes, ir zinokit laaai padeda nuo visko atsiriboji o gryzusi krenti i lova. ižvelgiau ir geraja skyrybu puse, svorio numeciau be dietu (juodas jumoras)
2012 03 14 9:19 am
Labas Dite, kaip puikiai tu parenki zodzius visiems. Tavo patarimai superiniai. Aciu tau.
As gyvenu gerai. Buna kad kartais pagalvoju apie ji, bet sukyla toks nedidelis pyktis, neapykanta, kad taip isejo neko nepasakes, bet as jam atleidau ir palinkejau laimes. Jei jis noretu grizti, as jo ir nebepriimciau. Nemanau, kad jis dabar laimingas, bet as dabar gyvenu kaip noriu, vaikstau i pasimatymus, bendrauju pazinciu forume. Neieskau vyro, tiesiog bendrauju. Dabar gyvenimas priklauso man, TIK MAN, o ir pavasaris cia.
2012 03 15 12:32 am
Aciu, Ramse, kad tik padetu tie mano patarimai…matyt isijausdama i kiekviena taip save pakraunu. Ka duodi, ta atiduoda. Ta ir jauciu ir nuo to, paprasciausiai gera:)Sunkiausia sau padeti, nes valdo emocijos.
Gerai, kad gyveni sau, teisingai. Kai tik pyktis suims, atleisk jam ir sau ir palinkek pacio geriausio gyvenime. O griztu, sakai, nepriimtum? Niekada nesakyk niekada:))) Is kur zinai, kad jis nelabai laimingas? Rupi reiskia, domiesi juk:))) Tikiesi…o gal noretum, kad taip butu? Zinok, Ramse, Tu esi pati nuostabiausia ir sauniausia moteris, tik tas zmogelis to neivertino. Nieko tokio. Kiti ivertins:)
O as nenoriu jokiu nauju pazinciu ir jokio naujo bendravimo ypac su vyrais. Nors limpa, kaip muses, jaucia matyt, kaip sakau, alkanos vilkes zvilgsni. Ilsiuosi, laizausi zaizdas. Sugysiu tada. Jauciu, kad per daug atidaviau saves ex vyrui. Taigi kol kas megaujuosi vienatve. Nors ir ta sunkiai sekasi tureti, nes esu nepataisoma optimiste ir siaip linksma moteriske, taigi pastoviai ”aplipusi” zmonemis. Bet kai noriu pabegu, netoli aisku…vaikai sugrazina:)))
2012 03 20 8:52 pm
Sveiki visi. na man jau praejo sunkus menesis tik menesis kaip issiskyriau su mergina , bet atrodo kad tai buvo visa amzinybe skausmo ,kancios ,sielvarto… visa tai tesiasi ir toli grazu greit nesibaiks. is visos sirdies noriu but su ja atrodo padaryciau viska kad tik viskas butu kaip anksciau… zinau kad reik ziuret y prieki ir viska pamirst bet negaliuuu neiseina. Buvau toks laimingas kol buvom kartu bet to nesupratau ir neyvertinau. o dbr su sitom mintimis labai sunku gyvent kai viska prisimeni kad ir paprasciausius dalykus:((. VIENU ZODZIU SUNKU
2012 03 21 7:03 am
Labas Evaldai. Pirmo menesio skaiciavau valandas, stengiausi eiti miegoti kuo anksciau, kad tik greiciau laikas eitu, antras taip pat, viskas buvo kaip ruke, as neprisimenu ka veikiau, kas aplinkui vyko, trecias…buvo labai uzimtas, turejau ka veikti, nebuvo laiko nei galvoti, nei miegoti…po to pradejo laikas slinkti greiciau ir greiciau. Dabar devyni menesiai. Susideliojau viska, sukuosi kaip vovere rate. Kaip ir neblogai viskas. Taciau, zinai, pradedu uzmirsti kas buvo blogai. Pradejau suvokti, kad esu viena ir atsakomybe uz vaikus vienai. Vien nuo tos minties stoga rauna. Pakankamai daznai matau savo ex, nes yra bendru reikalu, negaliu visiskai atsiriboti. Randasi ilgesys…Manau neskaudetu taip, jeigu jo nematyciau. Ateityje to isvengsiu, manau tada prasides gyjimo procesas. Per prievarta geras nebusi. Todel jei myli paleisk, palinkek geriausio. Visi mes nusipelneme gyventi taip kaip norime. Taip kartais tai buna auka. Tik neuzsidaryk tarp keturiu sienu, eik…zinau, kad visiskai neidomu, nesinori, bet eik vistiek. Bendrauk, dalyvauk. Juk turi draugu. Apsidairyk kokiu yra baisiu situaciju pas zmones …taciau jie gyvena, kuria, skleidzia tokia energija, supranti, kad tavo problema niekine. Tu ja gali tvarkyti. Po truputi. Siek gyvenime daugiau nei iki sio pasiekei. Moterims patinka atkaklus, ryztingi, sekmingi vyrai. Dek energija ne i liudesi. Neuzsiciklink, kad blogai.
2012 03 25 1:57 pm
Mes jau trys menesiai kaip issiskyre, jau ir pradejau sypsotis, manikiuras, sukuosenos ir rubu pakeitimas, sypsenos ant veido atsiradimas, bet vat penktadieni ji sutikai visiskai netiketai, jis pasisveikino, pakalbejome trumpai ir vel viskas nuo pradziu, zinau as pati priemiau sprendima skirtis, bet tuomet nenorejau buti su zmogumi kuris visiskai nenori vaiku nors daugiau nei du metus kartojo kad taip galvoja rimtai apie santuoka apie vaikus ir namus, ir kai po beveik dvieju metu draugystes sakau gal pasipalnuojam ka, jis pasake kad del vaiku jam reikia pagalvot,as jam daviau laiko arba renkasi seima ir vaikus su manimi ateityje arba skiriames, galvojo astuonis menesius ir tada pasake nenoriu vaiku. jis ju jau turi is pirmos santuokos, pasijutau apgauta, todel isejau is musu nuomojamo buto, bet kad ir kas buvo, kad ir kaip jis mane yra iskaudines nagaliu nustoti jo myleti, draugai ir seima jau net piktuoju bara,kad as padariau viska, o jei jis nenori tai tenka susitaikyti, taciau mintys kankina o gal galejau atsisakyt vaiku ir oasirinkti ji …
2012 03 26 12:33 am
Zinai, Jura, paprastai tariant, neversk zmogaus daryti tai ko jis nenori. Vaikai yra didele atsakomybe. Jis tai jau zino. Zino ir jausma kai palieki vaikus. O gal nera tikras del ateities su Tavimi. Juk gyvenot nerupestinga gyvenima, jis zino skirtuma su vaikais ir be ju:) o dabar save vel pasmerkti…pampersams, naktiniu rekavimu klausimui, apsiriboti laisvalaiki keliems metams, pokalbiams apie ligas, dantukus koses…fui….tai bus idomu tik Tau. O gal bijo, kad gimus vaikiukui jis bus antrame plane. Kas yra normalu. Motiniski instinktai savo daro. Gal jau jo gyvenime taip ir buvo. Gal del to pabego is seimos. Sakau galbut…tai tik mano subjektyvi nuomone:) taip su vaikais baigiasi idile, prasideda gyvenimas. O kai su vaikiuku paliks, ka tada? Skaudes uz du. Kaip suprantu artimieji taip pat protina pabaigti visa reikala. Jiems is salies geriau matosi. O jeigu pasiaukosi, pasirinkdama vyra ar tikra, kad busi laiminga? Nori buti auka? Taip, aukoti visada reikia pati brangiausia dalyka, bet ….turi zinoti vardan ko aukojiesi. Siuo atveju del vyro, kuris nelabai, matyt, noretu susieti savo gyvenimo su Tavimi. Ir dar karteli …neversk daryti zmogaus to ko jis nenori…sekmes, Mazute.
2012 04 16 2:11 pm
Sveiki visi….
Senai rašyta.. gal jau niekas ir neatsilieps į mano atvyrumą..
Man 37 metai, auginu du vaikus. Ir po skirybų nesiseka rasti artimą žmogų.Išgyvenusi stiprius jausmus jau 3 kartą. Ir po 3 mėnesiu su dabartiniu žmogumi penktadinį įvyko taškas. Aš labai įsimylėjusi, man jo reikia kaip oro.. Aš labai noriu su juo būti.Prašiau susitikimo, pokalbio-sutiko, bet dvi dienas tyla.. į mano sms neatsakoma. Net į klausymą ar susitiksime pakalbėti? jaučiu ignoravimą.. Žinoma jaučiu begalinę kaltę, kad aš viską sugadinau. Tai jo taško pagrindas. Aš pykau, nes negaudavau jo dėmesio, mes retai matėmės… kad jo nesupratau…..Sunku ir nezinau kaip toliau elgtis. Noriu viska pakeisti, bet šanso nesuteikia..
2012 04 17 7:59 am
Nurimk, pirmiausiai. Nei rasyk , nei skambink. Tegul zmogus ramiai pamasto ar jam Tu reikalinga. Ka darysi, jegu nenori Taves matyti ir girdeti tai nepriversi juk. Skauda ,isivaizduoju. O ar per tris menesius galima taip isimyleti? Ar as cia ne taip supratau. Mano manymu, kazkaip labai jau greitai. Na gal , as pati esu atsargesne:) ir Tu sakai, kad viska pakeistum? Ar ilgam? Atsisakytum saves del vyro? Kuo labiau vysites, tuo labiau begs. Kazkaip atrodo, kad desperatiskai ieskai vyro ir isikabini ii bet koki, kuris tik per kelia perbega. Gal klystu? Nurimk, pirmiausiai. Neversk jo darysti ko jis nenori, pati po to kankinsiesi stengdamsis islaikyti ta vyra visokiais budais. Ar to komplikuoto gyvenimo Tau tikrai reikia? As pati stengiausi viokiais budais itikti savo ex, na ir kas save pameciau, ir mane paliko. Dabar suprantu, kad ne taip turejo buti, anksciau reikejo toki gyvenima baigti. Dabar atsigavau, prazydau, supratau, kiek energijos dejau ten kur visai to nereikia. Ne kate-pele turi zaisti. O tiesio buti kartu ,nes abiems to norisi:)
2012 04 22 6:27 pm
Sveiki visi paliktieji, skaudulingieji, sveikstantieji… Noreciau personaliskai pasisveikinti su Dite:) Moterie, tau jau laikas savo svetaine ikurti:) Guosti ir patarimus zarstyti visiems kenciantiems issiskyrimo skausmus! Neironizuoju ir nejuokauju. Tu labai taikli, jautri ir labai “gyva” patareja, o be to turi rasytojos gyslele. Ir as cia izvelgiu viena is to savojo AS atradima kancioje:)
Man patarimu irgi reikia, patikek… Musu stazas panasus - 9 men., skirtumas tik tas, kad mes dar po vienu stogu gyvename. Po isdavystes jis bando taikytis ir prisiekineja, kad yra debilas ir padare klaida, kad myli mane, nu zodziu, klasika… Bet as, isbridusi visa skausmo vandenyna, jau beveik nudziuvusiom asarom ir vis aiskesne samone suprantu, kad nebesulipdysim i sukes suduzusios meiles. Jau anksciau maciau ir jauciau jo abejinguma, maciau daugiau zenklu, bet juk mes tokios naivios kai mylim:) Taip saldu save apgaudinet ir “nematyt” nemeles. O isdavyste tebuvo pasekme… Dabar esu kryzkeleje ir nezinau kur sukti - isduoti save, paminti savigarba ir toliau del sventos aplinkiniu ir dukters ramybes toliau vaidinti seima ar eiti savo keliu vienai? Tikrai suvokiu kaip bus sunku, bet ir likti su juo nematau galimybiu. Na, patark…
2012 04 23 12:46 am
Sveika Ena! Na kam tos geles:) Niekada neturejau rasytojos gysleles, pasakotojos - taip. Matyt cakros ir sioje vietoje atsivere, ne pati nepastebejau. Zinai, kai eina zodziai is sirdies ir kai tai yra isgyventa, bepigu rasalioti. Ir tikrai nezinau ar taikliai? Sava svetaine, na ne. Tai kalba, kaip minejau, tik mano patirtis. Savas AS sioje vietoje, na gal?
Meile..ja galima lipdyti, kaip japonai klijuoja suduzusias pialas, o suklijuotus krastelius auksu apveda. Taigi ir Tu gali suklijuotas vietas auksu ispiesti, kad jas matytum ir daugiau klaidu nedarytum.
Uz ka ji pamilai ir mylejai vyra? Ar neistikimybe istryne jo gerasias savybe? Kalbu apie rupesti Tavimi ir dukrele, ar myli Jusu dukrele, ar uzsiima su ja? Kaip mergaite ziuri i teti? Del ko klausiu? Jeigu maniskis butu mylejes vaikus, butu Tetis, daug buciau atleidusi. Viska… del sviesiu vaiko akiu, matant teti. Po galais ta savigarba ir isdidumas. Tai nebutu dinge.
O tau patarimas, tiksliau pasirinkimo variantai. Cha…ivelei cia mane
Vaidinti? Nemanau, kad pajegsi. Nes dabar dar neatleidai. Matyt esi is tu moteru, kurios po to grauzia savo vyra ir save. Seima ne spektaklis, tai abieju darbas. Abu turit to noreti. Vyras, kaip suprantu, gailisi, myli, nori buti kartu. O ka daryti Tau? Pasikalbeti susedus, papasakoti savo jausmus, kuriuos patyrei, kai jis svetimavo, kurie drasko iki dabar. Ir jeigu nutariate saugoti seima kimbam i darba: uzmirsti, kas buvo, uzmirsti priekaistauti, net kai ir labai ipykusi, uzmirsti ka pasakojai kitiems, kai jis tai dare. Taciau susitari, kaip bus kita karta, kai vyras nuklys. Nesakau, kad tai taisykle, kad butinai turi nuklysti dar ir dar. Pati pazysti vyra tuo klausimu. Tu su didele garbe issaugosi seima. Galesi kitiems pasakyti ‘‘mes supratome tikrasias vertybes ir jas puoselesime‘‘. Taskas. Daugiau niekieno reikalas. Visi laimingi. Kiek ilgai, neaisku.
Na, o jeigu viska draskom, islaikom garbe ir isdiduma… ziurim: kur gyvensi su dukryte, ar pati save islaikysi, kokius santykius palaikysi su vyru, nes bendrauti teks del vaiko, ar istversi ilga skyrybu procesa, ju greitu ir pigiu nebuna. Nekalbu apie materialinius dalykus. Zinok, kad yra draugai, tevai…ar atlaikysi ju poziuri. Paprastai moteris lieka kalta, ir buna po padidinamu stiklu. Nes su vyru ir taip viskas aisku. Visi pasidalins i dvi barikadu puses. Palaikys tol tave, kol visiems bus idomu…ir kaip cia baigsis? Po to stos pilka kasdienybe, tau dar vis skaudes, taciau niekam nebus idomu. Teks susidurti su bjaurasties pylimu, kuri klius daug kam Tau, jam, dukrytei, tevams, draugams. Visi nelaimingi. Kiek ilgai taip pat neaisku.
Taigi ‘for your choice‘.
Mano patirtis tokia. Kai buvo pirmoji meiluze, iskentejau, nors skaudejo be proto. Tai tesesi daugiau nei metus. Taciau vyras prase buk salia, buk salia. Buvau. Kai baigesi, jokiu priekaistu, jokiu prisiminimu. Ta nuostata sventai islaikiau. Po keliu metu atsirado kita. Tyciojosi kaip galedamas. Teko atsisveikinti. Taigi abu variantus zinau. Nesigailiu ne del vieno.
Ir tikrai negaliu Tau pasakyti daryk taip ar taip, neturiu tokios teises.Man seima buvo sventa.
Prikurpiau, tikiuosi nors kiek prasvieses.
2012 04 23 8:00 am
Zinai, viena yra patarti kai yra aiski situacija, o siuo atveju kryzkele. Nezinau Tavo vertybiu, nezinau vyro vertybiu. Tai labai subtilu. Kiekviena seima tai mazytis atskiras pasaulis. Todel spresti turesi tik TU, gyventi su savo sprendimu taip pat. Nesakau, kad reikia gyventi del vaiku. Jeigu tas zmogus smurtatutojas, paleistuvis ar dar koks baisuoklis tai tik bek nuo jo. O jeigu kitu atveju…Tavo ir dukrytes likimas Tavo rankose.
2012 04 23 5:27 pm
Labas, Dite. Neneigiu jo geruju savybiu. Jis puikus zmogus, rupestingas tetis, o ir tie kartu praleisti metai (12) tikrai nera jokia klaida. Grazus, nuostabus laikas, kuri dovanojome vienas kitam. Bet kas gali pasakyti kodel ir kur dingsta jausmai? Kodel baigiasi meile? Pradzioje, aisku, buvo pykcio, asaru ir skausmo, tai naturalu… Buvo dideliu ir graziu pastangu viska issaugoti, gyventi toliau. Kas dabar? Dabar nebera jokiu kaltinimu, tikrai nesu is tu, kurios kiekviena proga priekaistauja ir zarsto kaltinimus. Ne. Tiesiog jauciuosi bejege. Juk visiems zinoma sena patarle - prievarta mielas nebusi:) Galvojau, kad galiu susitaikyti su vyro abejingumu ir jo nenumaldoma aistra interneto pazintims ir pasimatymams. Na, bet juk NEGALIU!!! Turiu teise atsigauti, aukstai iskelti nosyte ir prisiminusi savo verte eiti gyventi savo gyvenimo. Nesizeminant, nekenciant ir dukrai rodant laimingos ir savimi pasitikincios moters pavyzdi. Nenoriu ir neketinu buti jam patogi ir jauki stotele, kol jis sulauks atvykstant savo savjoniu moters is erotiniu pazinciu svetainiu…
Visi mes turim silpnybiu ir pridarome klaidu. Daug ka galima atleisti, susitaikyti, suprasti… LABAI bandziau, stengiausi, bet tos pastangos vienpuses. O tu juk pati sakei - reikia, kad to noretu abu.
Zinai, kai isdestei abu pasirinkimo variantus, o paskiau trumpai parasei savo istorija, tai butent ji man labiausiai ir TIKO:) Tavo patirtis rekte rekia: nesitaikyk ir nesizemink pries tave isdavusi vyra, nes savigarba pamynusi moteris bus isduota dar karta. Tikiuosi ne per daug ziauriai cia as? Atleisk, mieloji, jei ka… Bet net ir taip narsiai mastant man ne velnio negeriau ir neaiskiau i kuria puse savo gyvenimo kryzkelje pasukti…
2012 04 23 6:34 pm
Aaa, dabar aiskiau. As supratau, kad tai buvo vienas atvejis. O cia dar ir dar visokiu bajeriu. Supratau, kad vyras gailisi, pasirodo, kad nelabaiiiii. Juk tai akivaizdus tyciojimasis. Teisingai tada supranti, kad esi tik stotele, patogi, jauki stotele su placiu pakilimo taku, kuriuo tuoj isskleides sparnus skris meiles pasitikti. Tpfu…Negaliu kaip pasiutimas sueme. Zinai, kaip man baisu pasakyti, mesk Tu ji, neisivaizduoji. Taciau jeigu be jo tikrai bus lengviau ir tikrai busi laiminga taip ir padaryk. Kada, kaip? Manau pajusi. O as isivaizdavau, kad Tu niekaip atleisti negali uz viena atveji, o cia…Zinau ta zmogaus abejinguma, pajutus esu. Ka bedarytum ziuri, kai i koki klouna. Gyveni dviese, taciau vienatveje. Jezau kaip sukilo ir man viskas! Labai sunku yra zengti ta zingsni, taciau ir as zengiau ir nieko, zengsi ir Tu. Geriau deti visa energija, kuria eikvojai “meilei” iziebti, sau ir savo mergytei. Sunku, bet kaip matai gyva ir dar kaip:))
2012 04 24 3:23 pm
Dite, aciu tau:) Dievazi, taip gera zinoti, kad ir po TO moterys islieka gyvos ir dar “prie bajerio”:)
Zinai, isivaizduoju vaizdeli - sedi Dite su Ena vakare kur jaukiame kabakelyje, ant stalo vynas, liejasi nuosirdus pokalbis……. fainumelis :):):)
Jauciu is sios temos ne viena prie musu prisijungtu;)
2012 04 24 3:25 pm
Ai, ir dar prie pilno vaizdelio galetu isipaisyti kokie du dzentelmenai, aktyviai siekiantys musu demesio :);)
2012 04 24 4:25 pm
Islieka islieka, siek tiek aplamdytais sparnais, bet nieko. Taciau nagaiiii kaip uzauga:)))
Na, kausykis, akurat regiu. Dvi sumnas babces, is pradziu linksmas, po to posma nubliovusias vyno asarom, iskoliojusias visa pasauli, po to atleidusias visam pasauliui ir besijuokiancias, besijuokiancias….O dzentelmenai…gal…bet LABAI dzentelmenai turetu buti, ir smailais liezuviais. Nes kitaip labai po to man gaila ju butu.:)))))
2012 05 12 3:30 pm
.
2012 05 12 3:36 pm
Ai Dite,as jo neverciau nieko daryt. as kaip tik stengiausiai kad santykiai testusi i prieki, draugystes pradzioje atleidau jam neistikimybe, kuri nebuvo vienos nakties nuokykis, o viso menesio kelione ku kita, atleidau nes maniau kad visi verti antro sanso, antros galimybes.draugavome bet negirdejau is jo myliu, o kaip atejo tas laikas kai pajutau kad noriu seimos ir pasakiau, jis pasake kad reikia laiko, apmastyti ar to nori ar ne, buvo ziauriai skaudu, o ir laukti metu metais nesinorejo, tad ir buvo tas terminas, jokio vertimo, tik laukimas, nors tu laikumo menesiu nelinkeciau net savo priesui. gyvenau nezinomybeje ir neviltyje. gal mano tokia busena itakojo jo sprendima,
2012 05 13 1:58 pm
Labas Jura. Skauda ir man skaitant Tavo laiska. Oi kaip zinau ta apsisprendimo baime. Kai supranti, kad nusprendi savanoriskai nerti i skausma, nepritekliu, vaiku asaras. Uz tai turedama savo isdiduma, kuri kur deti nezinai:) Bet zinai…ka skaitydama pamaniau, kad laiske esi tik Tu. Tu atleidi, Tu nori, Tu lauki, Tu kenti. O kur Mes? Toks jausmas, kad su Tavimi buna, nes patogu. O jau kai bus vaikai, tai koks gi patogumas tada? Dievuliau, jau dabar visokiu nesamoniu pridares, tai kaip toliau, ar vel kentesi, kentesi. Jis matys Tave nepatenkinta, nes Tu ir busi nepatenkinta ir nesaugi uz to vyro peciu. Ir kas toliau? Ar Tau to reikia? Kiek dar save kankinsi?
2012 05 19 7:51 pm
Labas,Dite! Skaitau visu cia “paliktu ir paliekamu” laiskus, ir zinai jei ne TU, mums visiems cia uzeinantiems butu daug sunkiau atsitiesti, viska apgalvoti, sudelioti visus “uz” ir “pries”. nezinau kaip kitiems, bet man Tavo palaikymas, tavo patarimai labai padejo.Aciu tau! Uzeinu as cia paskaityti, ir vis pagalvoju, is kur pas Tave tiek isminties, tiek supratimo? Bet kuriuoje situacijoje ar gyvenimo istorijoje tu turi ka mums parasyti ir paguosti. Tu Nuostabi!!! Aciu tau!!!
2012 05 20 2:31 am
Kaip as dziaugiuosi, kad mano zodziai kazkam nors siek tiek pasitikejimo ipucia. O ismintis,…is didelio skausmo atejo, o gal kad gyvenau su sudetingu zmogumi. Todel kai zinai kaip tai yra, zinai, kad ir zodelis kita karta supurto, pasidalini savo samprotavimais. Kaip , Renatele gyveni, jau geras laiko tarpas praejo? Kaip sekasi gyvenima deliotis? Tikiuosi viskas tik i gera ar ne:)))) ?