Higienos reikmenys

Švara ir sveikata

1860-1870-aisiais vokiečių mokslininkas Robertas Kochas ir prancūzas Louis Pasteras sukūrė mikrobų teoriją, kurios pagrindu įrodė, kad asmeninė higiena gali įtakoti mikrobų paplitimą. Pirmieji į tai rimtai pažiūrėjo amerikiečiai. 1879 metais amerikietis James Gamble sukūrė švelnų, visiems atvejams tinkama muilą, kurį jo partnerio sūnus Harley Procteris pavadino „Ivory“ (kuris ir šiandien yra labiausiai perkamas muilas pasaulyje).

Amerika pradėjo kryžiaus žygį prieš nešvarą. Geresnė santechnika, aistra inovacijoms ir misija „civilizuoti“ imigrantus padarė tai, kad paskutiniaisiais XIX amžiaus dešimtmečiais švara tapo aiškiai siejama ne tik su padorumu, bet ir amerikietišku gyvenimo būdu. XIX amžiaus pabaigoje Amerikos visuomenės sveikatos reformos metu buvo pradėtos statyti viešosios pirtys – ir pirminė jų paskirtis buvo apiprausti naujus imigrantus iš Europos (netgi buvo sakoma, kad „tose pirtyse slypi didžioji civilizacijos galia“).

Mat, nors tuometinių Skandinavijos ir Suomijos saunų mada ilgai palaikė tam tikrą europiečių higienos lygį, tačiau jų abejingumas kūno kvapams dar buvo ilgai žinomas. Tačiau amerikiečių išradingumas keliant higienos standartus buvo beribis – kaip kontrastas europiečių abejingumui – viso kūno vietų plovimas, deodorantų naudojimas, pažastų plaukų skutimas, dantų valymas iš esmės pakeitė iš pradžių amerikietės, o vėliau ir pasaulio moters išvaizdą.

Švarios rankos vedė prie švarių namų ir aplinkos. Po Antrojo pasaulinio karo kilęs masinis Amerkos gyventojų persikėlimas į priemiiestinius nuosavus namus, surenkamų virtuvių bei vonių paplitimas sukūrė daug paviršių, kuriuos buvo galima gremžti ir valyti. Automatinių skalbimo mašinų atsiradimas išlaisvino moteris ir suteikė joms dar daugiau laiko pasirūpinti savo higiena, o reklaminiai skelbimai, vaizduojantys vyrukus su baltais mokslininkų chalatais, išrandančiais dar naujesnes priemones švarai pagerinti, pakėlė standartus – taip balta turėjo būti dar baltesnė, minkšta dar minkštesnė. Ir visi paviršiai turi blizgėti bei šviesti.

Amerikos muilo gamintojai sugalvojo puikų būdą, kaip skatinti savo produkciją – visiems gerai žinomas terminas „muilo operos“ atsirado būtent iš jų sponsoriuojamų radijo, vėliau – televizijos dramų, skirtų priemiesčių gyventojoms. „Procter& Gamble“ pirmieji pradėjo finansuoti „The Guiding Light“ – ilgiausiai trukusį serialą pasaulyje, pirmą kartą pasigirdusį per radiją dar 1937 metais, „Lever Brothers“ ir „Colgate-Palmolive“ taip pat buvo gerai žinomi analogiškų transliacijų sponsoriai.

Švara taip pat tapo esminė kovos su Trečiojo pasaulio vaikų mirtingumu sąlyga. Manoma, kad pasaulyje kasmet miršta 3,5 miljono vaikų nuo dizenterijos ar kitų ligų, kurias lengva įveikti vien pagerinus sanitarines sąlygas ar asmens higienos lygį.

Švaros kosmetika

Kaip rodo tyrimai, labiausiai kosmetikos Vakaruose nemėgsta britai. Tačiau už juos dar didesni nekentėjai yra azijatai, ypač, japonai. Ir nors dvylikoje didžiausių pasaulio šalių net 72 procentai vyrų naudoja deodorantus, tai daro tik 14 procentų kiniečių.

Tačiau tai tik laiko klausimas. 2007-2012 metais vyrų kosmetikos pardavimai padidės penktadaliu vien Azijoje, padarant ją pačia didžiausia rinka pasaulyje. Ir ten žmonės keliasi į miestus, į namus su kietomis grindimis, tualetais bei santechnika, taip ir kryžiaus žygis prieš nešvarą įgija naujų karių. Iki 2015 metų pasaulyje atsiras 400 milijonų naujų tualetų, o tai reiškia daugiau paviršių, kuriuos reikia valyti…

Tačiau Vakaruose švaros manija išaugo iš praktiškumo iki mados ir pižoniškumo. Šiandien madinga išvis vengti bet kokio kontakto su paviršiais, kuriuose gali būti mikrobų – taip ir atsiranda unitazai, kurie patys viską nuvalo, automatiškai pradedantis ir nustojantis bėgti vanduo iš kranų, o durys atsidaro ir užsidaro tiesiai priešais žmogaus nosį.

Tačiau ar tai ne pernelyg toli nueinama? Kai kurie imunologai mano, kad tokia paranoja sąlygoja tai, kad vaikai, augantys steriliose aplinkose, nebegali išsiugdyti tinkamos imuninės sistemos, nes negauna reikiamo kontakto su bakterijomis. Tokia „higienos hipotezė“ gal ir paaiškina tą faktą, kodėl Vakarų pasaulyje auga tokių ligų, kaip egzema ar alergijos skaičius, palyginti su vargingomis šalimis, tačiau iš esmės tokia teorija moksliškai nėra įrodyta.

Kosmetikos pavadinimų iššifravimas

AQUAFRESH – 1973 metais sukurtas pavadinimas turėjo simbolizuoti „burnos skalavimo teikiamus malonumus“. Pažodžiui, „vandens gaiva“.

BODY SHOP –angl. „kūno parduotuvė“. Taip vadinosi kosmetikos parduotuvė Berklyje, Kalifornijoje.

BLEND-A-MED – 1987 metais Vokietijos kompanijos „Blendax“ sukurtas dantų pastos pavadinimas, reiškęs „Blendax-als-Medizine“.

COLGATE – amerikietis Williamas Colgate 1806 metais įkūrė kompaniją žvakėms ir muilui gaminti.

JOHNSON & JOHNSON – kompaniją 1886 metais įkūrė du broliai James Wood Johnson ir Edward Mead Johnson.

GILLETTE – kompanijos įkūrėjas vadinosi King Camp Gillette (1855-1932).

LISTERINE – produkto pavadinimas yra kilęs nuo garsaus škotų mediko Joseph Lister, jau XIX amžiuje skatinusio sterilizuoti medicininius įrankius.

L‘OREAL – 1907 metais jaunas prancūzų vaistininkas Eugene Schuelleris sukūrė plaukų dažus, kuriuos pavadino „Aureole“, nuo ko ir kilo pačios kompanijos pavadinimas.

NIVEA – pavadinimas kilęs nuo lotyniško žodžio „niveus“, reiškiančio „sniego baltumo“.

PALMOLIVE – amerikietis B. J. Johnsonas 1898 metais sukūrė muilą iš palmių ir alyvų aliejaus, kurį pavadino pagrindinių ingredientų („Palm“ ir „Olive“) vardais – „Palmolive“. Šis muilas buvo toks populiarus, jog šiuo pavadinimu ir buvo pervadinta pati jį gaminusi kompanija.

WILKINSON – dar 1772 metais ginklininko James Wilkinson įkurta kompanija iš pradžių gamino kardus, dėl ko ant skutimosi kremo flakono ir yra pavaizduotos sukryžiuotos špagos.