KAM BIJOTI prarasti, kai galima džiaugtis šiandien, kad dar turime, bei elgtis konstruktyviai, efektyviai. Taip IŠSAUGOSITE ne tik tai, kas brangu, bet ir SAVO NERVŲ LĄSTELES bei šypseną veide.

Žmogus, skirtingai nei primatai, gali išreikšti emocijas žodžiais. Tai galėtų būti net psichologinės revoliucijos priežastimi, nes leidžia žmogui kalbėti ne tik apie dabartinę situaciją, bet taip pat apie praeitį, ateitį, periodines ir spėjamas situacijas.

Tikrovėje egzistuoja keletas veiksnių, galbūt padėsiančių apsispręsti, ar reikia palikti arbatpinigių aptarnaujančiam personalui. O jei reikia, tai kiek?

Kalėdos jau praėjo, tačiau dovanų paprastai pasitaiko per visą šventinį laikotarpį. Ar visada mokame išrinkti dovanas? Kuo vadovaujamės, ieškodami, kuo pamaloninti draugus ir artimuosius?

Bet kokių apribojimų, taisyklių ir įsipareigojimų vengimas – būdingiausia isteriškų bruožų turinčio žmogaus savybė. Jis labiau už viską myli pačią meilę.

Suvaržytos asmenybės stengiasi savo jausmų „neišleisti iš rankų“ ir juos kontroliuoti. Mat jausmais pasikliauti negalima, jie pernelyg subjektyvūs, nepastovūs ir praeinantys.

Nemeilė sau – dažna žmonių „liga“. Nemaža dalis tų, kurie skundžiasi, kad jų nemyli ar juos žemina sutuoktinis, aplinkiniai ir t.t., iš tiesų patys save skaudina, menkina ir žemina.

Psichologai teigia, jog vyriška ir moteriška draugystė yra pakankamai skirtinga. Tačiau abi jas jungia vienas ryškus panašumas – tiek draugystę tarp vyrų, tiek tarp moterų gali sugriauti meilė.

Noras mylėti ir būti mylimam depresiškai asmenybei svarbiausias dalykas gyvenime. Šie žmonės moka mylėti, jie pasirengę atsiduoti, aukotis. Tačiau drauge meilė jiems - didžiausių pavojų šaltinis.

Šizoidinio asmenybės tipo žmonės labiausiai bijo atsiduoti, pervertina savisaugą ir atsiribojimą, siekia būti nepriklausomi, nenori įsipareigoti, todėl vergia artimų asmeninių kontaktų.

Garantuoti darbo „neišeina“. To negali garantuoti nei turtingi tėvai, nei puikūs mokslo rezultatai, nei blizgantys diplomai. Tačiau taip, jie padidina tikimybę gauti „gerą“ darbą.

Vadybos psichologijos konsultacijos – naujas reiškinys Lietuvoje, nors užsienyje ši psichologų ar psichoterapeutų teikiama paslauga yra labai paplitusi.

Žmonių bandymus ištaisyti gamtos sumanymus specialistai vadina nepilnavertišumo kompleksu. Įsisąmoninęs, kad jis niekam tikęs ir nereikalingas, žmogus pradeda siekti pergalės prieš aplinkinius.

Anot specialistų, polinkis kurti ar „nešioti“ gandus parodo paties žmogaus nesaugumo jausmą ir neurotiškumą, - dalindamiesi apkalbomis tokie asmenys ieško pripažinimo.

Kartais bendravimas su užsienio partneriais primena ėjimą minų lauku. Visa tai kyla dėl mentaliteto, kultūrinių tradicijų ir verslo etiketo skirtumų. Kaip nepapulti į kultūrinių skirtumų žabangus?

Kalba pagrindinis žmonių bendravimo būdas. Net ir turintys klausos ar kalbos sutrikimų ir negalintys bendrauti balsu žmonės turi išeitį, leidžiančią jiems susikalbėti – gestų kalbą.

Tikriausiai Jūs puikai išmanote etiketo taisykles, tačiau, jeigu jaučiate, kad kažką pamiršote arba tiksliai nežinote, kaip reiktų elgtis tam tikrose situacijose, tai primename pačius svarbiausius punktus.

Įsibėgėjant pasaulinei krizei, daugėja atleidžiamų darbuotojų. Jeigu ir tu patekai į „valomųjų“ gretas, priimk tai deramai ir nepridaryk klaidų.

Ką daryti, jei tavo draugas susirgo depresija? Visų pirma turi suprasti, kad jam dabar sunkus metas ir šis žmogus reaguos į viską daug jautriau nei anksčiau.

Emocijų reiškimo būdas susijęs su tuo, kokioje aplinkoje augome, ko mus mokė tėvai, ką pasisėmėme iš draugų, o kai kurie polinkiai yra ir įgimti.

Mūsų gyvenimas – pripildytas įvairiausių jausmų ir emocijų. Pagrindinės, bazinės emocijos yra keturios: baimė, džiaugsmas, liūdesys ir pyktis.

Meilė sau neatsiejama nuo suvokimo, kad laikas, skirtas mums šioje žemėje yra ribotas, todėl reikia gyventi neleidžiant laiko tuščiai bei su visa atsakomybe prieš save.

Naudingas gali būti tik palyginti trumpai trunkantis stresas. Jis skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą, grūdina ir skatina įveikti sunkumus.

Klausimas, kada geriausia keisti darbą, gali pasirodyti keistas. Jeigu jau pasitaikė darbas, apie kurį svajojote ir kuris, be to, gerai apmokamas, ar verta galvoti?

Skrydžio baimė kamuoja nemažai žmonių, kai kurie iš jų dėl to visą gyvenimą atsisako kelionių lėktuvu ir pasirenka, jų manymu, saugesnes transporto priemones.

Tikėti ar netikėti prietarais? Net jei jie – tik pajuokavimai, kartais įsiklausyti verta. Ypač jei taip pataria tavo vidinis balsas!

Gyvenimo kokybė priklauso nuo mokėjimo tvarkyti savo laiką. Labai dažnai mes jį švaistom lyg turėtume begalę. Deja, žmogus gyvenime gali gauti visko, išskyrus laiko.

Pinigų – nebūtinai savų – skaičiavimas yra naudingas žmogaus psichinei sveikatai, nes padeda pakelti nuotaiką. Ir priešingai: mintys apie savo išlaidas ją sugadina.

Kiekvieną dieną mes turime tik 86400 sekundžių savo planams įgyvendinti. Kaip bus išnaudotas šis laikas, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

Gyvename žemėje tik vieną kartą, todėl neturime teisės kiekvieną rytą nesidžiaugti gyvenimu. Juk mes patys esame atsakingi už savo emocinę būseną.

Kas tai yra tingulys? Visų pirma tai nenorėjimas ar negalėjimas daryti to, ką turėtum daryti. O priežasčių gali būti įvairiausių.

Negana to, kad niekas mūsų neklausia, kokio kabineto norime, nemažai žmonių savo darbo vietą dalinasi su kolegomis. O kokios darbo vietos norėtumėte?

Nuobodulys – pilkiausia sielos būsena. Atrodo, jog bet kuri kita, net ir neigiama emocija, kur kas geriau nei jausmas, kad gyvenimas – tuščias, o viską, kas įmanoma, jau matei ir patyrei.

Tikriausiai ryte esate ne kartą išlipusi iš lovos ne ta koja. Vos prabudote – o nuotaikos jau nėra. Labai tikėtina, jog dėl tokių permainų kalta… netinkama patalynės spalva!

Naktinių košmarų priežastis gali būti ne tik patirti stresai, bet ir maistas. Žinodami septynias pagrindines košmarų priežastis, galėtume juos valdyti.

Kalbi telefonu su pašnekovu, galvoji apie tai, ką sako jis ir ką ketini atsakyti tu, o rankos gyvena savo gyvenimą: jos pačios susiranda lapą popieriaus ir tušinuką. Tada ima piešti.

Turbūt visi norime gyventi ramiai, sveikai ir gražiai. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia skubėti, o tai sukelia stresą ir blogina savijautą.

O apie ką galvojate jūs, kai kasdien įlendate į tą mirguliuojančių šviesų, burzgiančių ir išmetamosiomis dujomis kosėjančių duslintuvų, pavargusių piliečių ir purvais aptaškytų automobilių sangrūdą?

Ką daryti, jei esi drovi ir kas kartą, kai tik reikia žengti pirmą žingsnį, tave suparalyžiuoja, kalbos dovana nuslysta į nebūtį, o rankos ima tirtėti taip, lyg stovėtų ant išsiveržti pasiruošusio ugnikalnio.

Išdavus artimam žmogui jūs atsiduriate akligatvyje. Jūs pasimetate, susipainiojate ir niekaip negalite suprasti, kodėl jūsų geriausias draugas jus išdavė.

Mobilusis tarsi mažas šnipas budi prie lovos net tada, kai mylimės ar plūduriuojame vonioje. Jaučiame pareigą budėti, net nutraukti lytinį aktą, kad būtume bet kada pasiekiami.

Viskas prasidėjo iš ryto be įprastos frazės “labas rytas”. Iš namiškių — jokios reakcijos. Aha, vadinasi, šią frazę sakau be reikalo — pasirodo, niekam tokių palinkėjimų nereikia.

Kartais užuot vykdę svarbią užduotį, užsiimame pašaline veikla… Tačiau darbų atidėliojimas kuria žmogui įtampą, o nuo jos vėliau gali atsirasti įvairios ligos. Taigi šį polinkį pravartu atpažinti ir įveikti.

Tyrimai rodo, kad net 90 proc. žmonių kartkartėmis atidėlioja darbus – sąskaitą už telefoną apmoka tik tada, kai jį atjungia, ataskaitą ruošia paskutinę naktį ir pan.

Žmonių baimės skirtingose šalyse gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Bulgarijoje daugiau nei kas antras žmogus bijo mirties ar ligų šeimoje, o JAV piliečiai dėl to jaučiasi gana ramiai.

Jei radijo siųstuvą ir imtuvą išjungiame, procesas tiesiog nevyksta. O žmonių komunikacijos procesas niekada nesiliauja. Tuo komunikacija yra žavi ir ypatinga.

Norėdami bendrauti kokybiškai ir būti suprasti stengiamės pasirinkti tinkamą bendravimo būdą. Kartais reikia pranešti informaciją raštu, kartais – tik žodžiu. Stebime aplinką.

Melo kojos trumpos, sako liaudies išmintis. Tačiau daugelis mūsų patyrė, kad trumpakojis melas turi be galo ilgą liežuvį, nekaltas akis, artimų žmonių pavidalą ir, neretai, skaudžią rykštelę.

Ar optimistinis požiūris į gyvenimą padeda išvengti vėžio? Apsaugo nuo peršalimo? Anksčiau nepatikliai vertintą emocijų ir imuninės sistemos bendrumo idėją mokslininkai nagrinėja vis rimčiau.

Jaučiatės vienišas? Regis, nėra net su kuo kavos išgerti? O ar nemanote, kad v.i.e.n.a.t.v.ė. neretai – ne tik aplinkybės, bet ir paties žmogaus pasirinkimas?

Kaimynų nesutarimų priežastys - įvairios, tačiau yra tam tikri faktoriai, lemiantys svetimų žmonių bendravimą. Vienas jų - išankstinis nusiteikimas, kad kaimynai neleis ramiai gyventi.

Bet kodėl mes visi taip nerimaujame dėl tiesiogiai kitų žmonių nepaveikiančių dalykų? Kodėl nepasikliaujame savo nuomone? Atsakyti sunku, tačiau tai galima įveikti.

Gerai, kai šviečia saulė. Bet jeigu ji pasislepia už debesėlio, ir į duris ima belstis niūruma? Tuomet šypsotis nebesinori. Vis dėl to keli geri patarimai gali padėti lengviau susiraityti šypsenai.

Šiuolaikinė šokio/judesio terapija naudoja įvairiausius šokio stilius ir orientuojasi į paciento/kliento prob­lemas. Specialistai dirba su įvariais klientais, turinčiais fizinių, emocinių bei socialinių problemų.

Suvokimas, kad nebemyli anksčiau artimo žmogaus, sprendimas užbaigti santykius, žinojimas, kad teks įskaudinti – visa tai sunkia našta gula ant pečių to, kuris vėliau nutraukia poros saitus.

Ką turėtų prisiminti žmogus, ieškantis darbo: tikėjimas savo jėgomis – neįtikėtina jėga, kuria spinduliuojantys visuomet laimi. Tad į darbo pokalbį kaskart reikia eiti pasitikint savimi.

Ar žinojote, kad žmogaus asmenybės tipai skirstomi ne tik pagal temperamentą, bet ir pagal reprezentuojančią sistemą. Tai visuma žodinės, kūno kalbos, elgesio išraiškos, būdinga žmogui.

Turbūt sunkiausia po išsiskyrimo suvokti, jog tavo buvęs mylimas žmogus ir toliau gyvena įprastą gyvenimą - keliasi, dirba, linksminasi, gulasi, galbūt - mylisi, - bet visa tai daro be tavęs.

Negalia – tai ne tik fizinis negalavimas, kuriam esant keičiasi gyvenimo įpročiai, galimybės ir pan. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria neįgalieji, socialinės ir psichologinės.

Slėpti savo neigiamus jausmus mus išmoko tėvai: „paskubėk“, „labai stenkis“, „būk stiprus“, „būk tobulas“ ir „būk malonus“. Vėliau iš to kyla nesugebėjimas pasakyti “ne” ir varginantis noras įtikti.

Kas būtum, jei tavęs nebūtų? Tebūnie tai savotiška Hamleto retorikos interpretacija. Svarbiausia - išsiaiškinti, kas esi tu. Labiau kūnas, ar labiau siela?

Skirtingi žmonės mus mato skirtingai,tad jei vienam būsit panašus į choleriką, kitam galit atrodyti tiesiog aktyvus. Darosi akivaizdu, kad kitų primetamos etiketės negali būti vienareikšmiškai teisingos.

Jeigu žmogus užaugo disfunkcinėje šeimoje, vaikystėje jis daug kentėjo dėl tėvų elgesio. Tokių traumų pasekmės lieka visam gyvenimui, bet skyrus tinkamą dėmesį jas galima įveikti.

Dovanojimo procesas prasideda tuomet, kai imame galvoti, ką ir kam dovanosime. Džiaukimės, jei turime ką duoti kitiems. Ir net nebūtinai materialius dalykus.

Psichologai teigia, kad net ir nusivylus stebuklais, labai naudinga vėl iš naujo jais patikėti, nes tuomet tampame laimingesni ir geresni.

Moters, kuri nemyli savęs, nemylės nė vienas vyras. Vienintelis idealas - tai mes patys. Ir tegu visi, kas mus myli, priima mus tokius, kokie esame.

Kalėdos, turinčios būti džiugiausia metų švente, neretai tampa tikru išbandymu dėl patiriamo streso. Tačiau jį galima sėkmingai sumažinti ar net įveikti, iš anksto apgalvojus švenčių scenarijų.

Persidirbti save verčiame patys! Sulyginus skandinavų, čekų ir lietuvių darbo stilių bei našumą, pasirodė, kad skandinavai visiškai nedirba, čekai dirba „atsipūtę“, o mes „ariame“.

Kad ir kaip būtų keista, bet vienatvė ir meilė viena be kitos neįmanomos. Gilūs ir nuoširdūs santykiai, brandi meilė – visa tai galime sukurti tik būdami nuoširdūs ir atviri patys sau.

Diagnozės nustatymas kartais tampa priemone manipuliuoti santykiuose, mažina paciento norą pasveikti. Psichoterapeuto tikslas šiame etape yra skatinti pacientą siekti visiškai pasveikti.

Jei puikiai ir tyliai dirbame, tikėdamiesi būti pastebėti – maksimum kuo pasieksime – pagyrimo. O mūsų tikslas - karjera, ar ne?

Kantrybė ir santūrumas giliai įsišaknijo kaip esminės gero elgesio taisyklės. Tačiau susikaupusios neigiamos emocijos gali sprogti kaip burbulas, o to visai nesinori.

Rizikuokite. Vertinkite naują patyrimą kaip galimybę išmokti ką nors naujo, o ne kaip sąlygas laimėti arba pralošti. Nerizikuojant kiekviena galimybė virsta nesėkmės tikimybe, ir tai stabdo jūsų augimą.

Pasitikėjimas savimi (ar tiesiog savigarba) yra vienas svarbiausių socialinių įgūdžių, suteikiantis žmogui psichologinio stabilumo, komforto ir saugumo jausmą.

Šokis- tai žaidimas, kurio metu mes turime galimybę iš vienos „realybės“ pereiti į kitą. Tokią, kurioje tiesiogiai atsispindi kiekvieno žmogaus psichologinis gyvenimas.

Ankstesniame straipsnyje aptarėme, kaip ir kada pradeda formuotis potraukis pirkti. Toliau nagrinėdami temą aprašysime, kokie požymiai būdingi šiai priklausomybei bei kada jau vertėtų sunerimti.

Pripažinkime, kad artėjant Kalėdoms dažniau mąstome ne apie nuveiktus gerus darbus ar šiltą bendravimą su artimaisiais. Kažkurią akimirką šių gražių minčių vietą užima mintys apie daiktus. „Reikia nupirkt. Būtinai reikia. Ir sūnėnui irgi (ir kuo gi jis vardu?..). Tik neaišku, ką ir kada.“

Žmogus - mąstantis sutvėrimas. Tačiau kartais jis visgi pradeda veikti tarsi užprogramuotas. Tuomet išsivysto tam tikri polinkiai, kurie vadinami priklausomybėmis. Viena naujausių priklausomybių, kurioms mokslininkai skiria vis daugiau dėmesio - polinkis pirkti.

Pervargimas, pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovo, psichoterapeuto Raimundo Aleknos yra tipiška XXI amžiaus liga. Dabar galime papildyti piniginę, dirbdami viršvalandžius, tačiau taip aukojame savo sveikatą ir laisvalaikį. Šiuo požiūriu, mūsų šalis niekuo nesiskiria nuo kitų vakarietiškų valstybių - rinkos ekonomikoje pervargimas – visada egzistuojanti problema.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovas, psichoterapeutas Raimundas Alekna neabejoja, kad kelionės ar patyrimai, „ieškant savęs“ turi prasmės. Tačiau, kad rastum save, reikia sugebėti leisti sau norėti. Faktas - mūsų visuomenėje daug žmonių to sau niekada neleidžia.

Palyginimai — savigraužos esmė. Prisiminkime Snieguolę ir jos pamotę. Kodėl karalienei niekas nepasakė, jog ji turi daugybę pranašumų: valdžią, burtų išmanymą, vyrų pažinimą, apie kuriuos jos tariama konkurentė, nepatyrusi paauglė, gali tik svajoti?

Psichologiniai tyrimai gali atsakyti ne tik į klausimą, ar tiriamasis laimingas šiandieną, bet ir į klausimą, ar jis jausis laimingas po dešimties metų. Nustatytos dvi laimės kūrimo kryptys - rinktis prasmingus gyvenimo tikslus, didinti malonių išgyvenimų skaičių ir mažinti nemalonių.

Visi žino, jog cigaretės kenkia sveikatai ir grožiui. Nepaisant to, rūkančiųjų pakanka, kad tabako kompanijos klestėtų. Taigi žinojimas nepadaro mūsų nepriklausomų.

Ateities vaizdiniai — tai savitas savęs programavimo būdas. Kartais jie neveikia, tačiau gali netikėtai lemti mūsų elgesį, pasiekimus ir kone visada darys įtaką mūsų savijautai. Dažniausiai savas gyvenimas gadinamas gana panašiais būdais.

Laimė — žodis, kurį žino visi. Tiems nelaimėliams, kuriems jos pritrūksta, mėgina padėti visas būrys profesionalų. Bet prieš pradedant laimės paieškas būtų pravartu atsakyti į klausimus: „Kas yra laimė? Kaip man tapti laimingam?”.

Daug žmonių mums kelia rūpesčių. Daug naudingų patarimų parašyta apie tai, kaip su jais geriau sutarti, apie draugiškumo, optimizmo ir atlaidumo naudą. Šiuos teisingus principus pravartu prisiminti ir bendraujant su vienu geriausių mūsų pažįstamų - su pačiu savimi.

Save pažįstame bendradarbiaudami ir kovodami su kitais. Gyvūnai sprendžia konfliktus pabėgdami arba puldami. Daugelis žmonių irgi tiki, kad galima arba kovoti su kitais, arba paklusti.