Ežiuolė

Ežiuolė – viena daugiausiai parduodamų vaistažolių JAV, per metus apyvarta siekia daugiau kaip 300 milijonų dolerių. 1920 m., iki antibiotikų „eros“, ežiuolės tinktūra buvo populiarus antimikrobinis vaistinis preparatas. Trys iš devynių ežiuolės rūšių yra vartojamos viršutinių kvėpavimo takų infekcinėms ligoms gydyti ir profilaktikai. Gydymo tikslais yra vartojamos rausvažiedės ežiuolės (Echinacea purpurea Moench.) šaknys ir žolė, blyškiosios ežiuolės (E.pallida (Nutt.) Britt.) ir siauralapės ežiuolės (E.angustifolia (DC.) Hell.) šaknys.

Ežiuolės žaliavos sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų: polisacharidų, glikoproteinų, alkaloidų ir flavonoidų. In vitro ir su gyvūnais atlikti tyrimai leidžia manyti, kad šios medžiagos stimuliuoja žmogaus imuninę sistemą (natūraliai aktyvina T ląsteles naikintojas, makrofagus, citokinus), aktyvina uždegimą slopinantį procesą, sujungia laisvuosius radikalus ir gerina organizmo atsparumą virusų poveikiui.

Dvi aukštos kokybės sisteminės apžvalgos įvertino 13 dvigubai koduotų atsitiktinės imties būdu atliktų kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kurių metu tirtas įprastinio peršalimo gydymas ir profilaktika ežiuolės preparatais, rezultatus.

Daugelio tyrimų kokybę mažino tai, kad vartota daug skirtingų preparatų ir skirtingų dozių (įskaitant sudėtinius augalinius preparatus), bei tai, kad nebuvo tikslios metodikos. Abiejose apžvalgose nurodyta, kad ežiuolė sukėlė nedidelį teigiamą poveikį gydant viršutinių kvėpavimo takų infekcines ligas, palyginti su placebu.

Buvo pastebėta, kad, pradėjus vartoti ežiuolės po kelių dienų pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomams ir vartojant 8–10 dienų, susilpnėjo peršalimo simptomų arba sutrumpėjo virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos simptomų trukmė. Priešingai – nevalyto Echinacea purpurea ir Echinacea angustifolia mišinio kapsulės neturėjo reikšmingo teigiamo poveikio peršalusiems sveikiems studentams, palyginti su placebo grupe.

Nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad ežiuolė apsaugo nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Keturių išplėstinių Europoje atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad pasireiškia teigiamo poveikio tendencija, palyginti su placebu, tačiau duomenys nebuvo statistiškai patikimi. Panašūs neseniai atlikto dvigubai koduoto klinikinio tyrimo rezultatai. Jame dalyvavo 117 suaugusių žmonių, užkrėstų rinovirusu, kurie prieš tai 2 savaites vartojo ežiuolės preparatų arba placebo.

Ežiuolė yra gerai toleruojama, pastebėta tik keletas nepageidaujamų poveikių. Alerginių reakcijų (ypač pacientams, kurie alergiški žilėms) pasireiškė retai. Žinomas tik vienas atsinaujinančios mazginės eritemos atvejis. Nėščioms moterims, pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis ir kurių susilpnėjęs imunitetas, Vokietijos komisija E nerekomenduoja vartoti ežiuolės preparatų dėl imunitetą stimuliuojančio poveikio. Be to, Vokietijos komisija E taip pat nerekomenduoja vartoti ežiuolės ilgiau kaip 4 savaites. Nėra pakankamai duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti šias rekomendacijas.