Žiūrėti norisi, bet žiūrėti draudžiama. Draudžiantieji nė už ką neprisipažins, kad draudimas skirtas žiūrovų smalsumui stiprinti. Jie pamiršta, kad tikslūs anatomijos atlasai domina tik seksualinių fantazijų nukamuotus paauglius. Bet jei moteris fotonuotraukoje bus nors kiek prisidengusi, ji sudomins daug daugiau žiūrovų. Ar nuo tokių vaizdų jie nukentės, o jei nukentės, tai kaip? Net ir tose Vakarų Europos šalyse, kuriose apnuoginto kūno vaizdai lengvai prieinami, daug žmonių mano, jog jie griauna moralę. Antai psichologas Hermanas Schmidtas, apklausęs Vokietijos piliečius, sužinojo, jog 48 proc. vyrų ir 56 proc. moterų manė, kad pornografija ir nuogo kūno vaizdai skatina prievartą ir moralinį pakrikimą. Bet H. Schmidtas uždavė ir dar vieną klastingą klausimą: pasidomėjo, ar atsakiusieji gali patvirtinti šį teiginį savo asmenine ar bent pažįstamų, draugų, kaimynų patirtimi. Atsakiusiųjų „taip“ buvo ženkliai mažiau: tik 5 proc. vyrų ir 8 proc. moterų.

Panašus klausimas buvo užduotas psichikos sutrikimų specialistams – JAV psichiatrams ir medicinos srityje dirbantiems psichologams. Net 3423 specialistų buvo teirautasi, ar savo profesinėje veikloje susidūrė su pornografijos paskatintu asocialiu elgesiu. 7 proc. specialistų atsakė žiną nors vieną tokį atvejį.

Suprantama, kad ir keli nederamai besielgiančiųjų procentai nėra geras dalykas. Juos turėtų atsverti kokia nors nuogybės apžiūrinėjimo nauda. Ji irgi abejotina. Turtinga pornografijos industrija kažkodėl nefinansavo, o gal nerado jos naudą patvirtinančių tyrimų. Nors visgi anglų psichiatras Markas Sandersonas rašo, jog tarp turinčiųjų seksualinių problemų 9 proc. daugiau yra griežtai smerkiančių bet kokios erotikos vaizdavimą negu jam pritariančių. Taigi ir „nevartojimo“ nauda nėra didelė.

Abejotinas rezultatas pasiekiamas ir naudojant nuogalių nuotraukas gundyti. Jeigu mergina virdama kavą pasiūlys savo draugui pavartyti kelis „Playboy“ numerius, tai vaikino seksualinis susijaudinimas, vertinamas objektyviais duomenimis (širdies pulsas, kraujospūdis, kvėpavimo ritmas, raumenų tonusas), kuriuos nustatys melo detektorius, nors ir trumpam, tačiau išaugs. Kai kurių vyriškių seksualinis susijaudinimas, žiūrinėjant apsinuoginusių moterų nuotraukas, padidėja net keliskart.

Antra vertus, kai studentams (kurie ir yra daugelio psichologinių bandymų eksperimentiniai „triušiai“) buvo siūloma pagal patrauklumą įvertinti bendramokslių nuotraukas, šios surinkdavo 30-40 proc. mažesnį balą, jei prieš pat bandymą studentai gaudavo pavartyti jau minėtąjį „Playboy“.

Kuo gi reikšmingi šių psichologinių eksperimentų rezultatai? Kai siūlysite vaikinui erotinę vaizdajuostę, žinosite, kad po peržiūros vaikinas bus seksualesnis, tačiau patiksite jam mažiau.