Trumpai papasakosiu savo susipažinimo istoriją, kuri tikrai buvo labai netikėta. Su dabartiniu draugu mes susipažinome prieš metus laiko. Iš pradžių bendravome porą mėnesių virtualiai, būdami toli vienas nuo kito – tiesiog jis dirbo Norvegijoje, o aš čia, Lietuvoje. Abu ieškojome to paties – gyvenimo draugo, nes abu po skyrybu jau keletą metų buvome vieniši. Tada vienas kitą matėme tik nuotraukose, tačiau iškart pajautėme simpatiją, buvo lengva ir malonu bendrauti.
Vasarą jis grįžo į Lietuvą atostogų ir įvyko pirmas mūsų susitikimas realybėje. Jis buvo nuostabus… Didžiulė puokštė rožių ir iškyla gamtoje… Ilgai bendravome ir tikrai abu jautėme, kad esame skirti vienas kitam. Na, kaip sakome: esame dvi to paties obuolio puselės, kurios ilgai ieškojo viena kitos…. Taigi viskas baigėsi tuo, jog į atgal į Norvegiją jis nusprendė nebevažiuoti, nes bijojo prarasti mane, o aš – jį…
Dabar jau dešimt mėnesių gyvename kartu. Džiaugiamės vėl pabudusiais jausmais ir vienas kitu, planuojame kurti bendrą šeimyninį gyvenimą ir džiaugtis mūsų meile, kuri, manau, nežus kaip pirmą kartą. Man gera turėti artimą žmogų, aš vėl noriu džiaugtis gyvenimu, mylėti bei būti mylima. Ir visa tai aš jau turiu. Ačiū Jums.