Dismenorėja

Menstruacijos turi dvejopą reikšmę moters gyvenime. Viena vertus, jos apibrėžia moters reprodukcinio laikotarpio pradžią ir pabaigą, patvirtindamos moters brandą; kita vertus, jos gali sukelti daug ir sudėtingų moters sveikatos problemų. Viena tokių problemų – skausmingos mėnesinės (dismenorėja). Šiame straipsnyje apžvelgiama, kaip reiktų diagnozuoti ir gydyti dismenorėją.

Dismenorėja – varginantis ir keičiantis moters gyvenimą sutrikimas

Dismenorėja yra lėtinis ciklinio pobūdžio apatinės pilvo dalies skausmas, susijęs su mėnesinėmis. Paprastai jis prasideda iškart prieš ir/ar mėnesinių metu nuo tada, kai susireguliuoja ovuliacinis ciklas (po 6–36 mėn. nuo menarchės pradžios).

Kadangi dismenorėja paveikia iki 90 proc. menstruacijomis sergančių moterų, tai tampa reikšminga sveikatos ir socialine-ekonomine problema. Deja, daug dismenorėjos varginamų moterų tiesiog nesikreipia į medikus. Daugelis jų neigia skausmą, neieško pagalbos net kai simptomai yra sunkūs, sukeliantys negalią.

Kai kurie svarbūs diagnozavimo aspektai

Kai moteris kreipiasi dėl dismenorėjos, gydytojas turi ne vien įvertinti esamus simptomus bei jų priežastis, bet pagalvoti, kokią įtaką skausmas daro visoms moters gyvenimo sritims. Tad svarbu tinkamai išsiaiškinti anamnezę (1 lentelė).

Diferencinė diagnostika, priežastys

Pirmiausia reiktų išsiaiškinti, ar tai nėra antrinė dismenorėja, kurios dažniausia priežastis yra endometriozė. Dažniausiai neprireikia sudėtingų invazinių tyrimų, nes čia svarbu: tinkamai išsiaiškinta anamnezė, ginekologinis tyrimas ir atsakas į pirminį, paprastą gydymą (2, 3 lentelės).

Diagnozei patvirtinti kartais svarbu atlikti transvaginalinį ultragarsinį tyrimą ir endoskopiją (laparoskopiją, histeroskopiją). Ar reiks atlikti kitus laboratorinius ar radiologinius tyrimus, vertinama individualiai (4 lentelė).

Kitos galimos panašaus skausmo priežastys

Nors dismenorėjos klinika dažnai aiški, reikia būtinai atlikti diferencinę diagnostiką. Kartais sutrikimai, sukeliantys ciklišką skausmą, gali sukelti ir neciklinius skausmus, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, endometriozė gali sukelti su mėnesinėmis nesusijusį skausmą. Kita vertus, dubens uždegiminės ligos sukeltas skausmas (DUL) gali sustiprėti mėnesinių metu.

Skausmas gali kilti iš kitų dubens organų, kurie „dalijasi” inervaciją su gimda, kakleliu, makštimi ir kiaušidėmis iš T10–12, L1 ir S2–4. Skausmo plitimas iš apatinių šlapimo takų ir apatinės gimdos/kaklelio dalies yra toks pat, kaip ir juosmens, sėdmenų, šlaunies užpakalinio paviršiaus. Todėl juosmens skausmas gali būti susijęs su šlapimo takais ar ginekologiniais negalavimais. Žarnų simptomai gali lemti, kad bus diagnozuotas dirgliosios žarnos sindromas, lėtinis vidurių užkietėjimas, uždegiminė žarnų liga ar divertikulitas.

Kiti susiję simptomai

Dismenorėja dažnai susijusi su kitais nemaloniais simptomais, kuriems reikia specifinio gydymo. Šie simptomai gali būti svarbiausia priežastis, dėl kurios moteris kreipėsi į gydytoją. Dažnai tai būna pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir nuovargis. Įvairūs fiziniai bei psichologiniai simptomai gali pasunkinti dismenorėjos skausmą.

Dismenorėja dažnesnė moterims, varginamoms premenstruacinio sindromo (PMS).

Kai kurias moteris kiekvieną mėnesį 2–3 d. paguldo į lovą menstruacinė migrena. Menoragija taip pat gali sukelti reikšmingą socialinį neįgalumą bei nulemti geležies trūkumo anemiją. Dispareunija veiks libido, seksualinę funkciją ir gali sukelti tarpusavio santykių problemas.

Psichikos sutrikimai (nerimas, depresija) gali pasunkinti subjektyvų skausmo jutimą, ir atvirkščiai. Daugelis somatinių ligų taip pat gali būti lydimi dismenorėjos.

Ar yra seksualinės prievartos anamnezė?

Fizinės ir seksualinės prievartos aukos gali jausti dubens skausmą, įskaitant dismenorėją. Kadangi daugelis gydytojų paprastai netiria dėl seksualinės prievartos, moteris, jaučiančias lėtinį dubens skausmą, reikia paklausti, ar jos kada nors buvo paliestos prieš savo valią. Būtinas pasitikėjimas tarp gydytojo ir pacientės. Retai atsivėrimas įvyks pirmų konsultacijų metu, reikia daug kantrybės ir laiko.

Patyrusios prievartą moterys ne tik skundžiasi dismenorėja, jų skausmas sukelia reikšmingai daugiau psichologinio distreso, dažnai kartu su depresija, seksualine disfunkcija, somatizacija. Taip pat reikia prisiminti, kad seksualinės prievartos aukos gali būti pakartotinai traumuojamos tyrimo pro makštį metu ir atliekant makšties echoskopiją, todėl šių invazijų reiktų vengti, kol moteris nebus pasiruošusi.

Moters amžius ir konsultavimo ypatumai

Dismenorėja paauglystėje gali kliudyti siekti norimų tikslų mokslo ar sporto srityje, trikdyti socialinį gyvenimą. Paauglės dažnai gali atsisakyti aptarti menstruacijų sunkumus. Tačiau kalbant apie kontracepciją ar lytiškai plintančias ligas (LPL), galima aptarti ir dismenorėjos problemas. Ginekologinio tyrimo ypatumai ir procedūros priklauso nuo pacientės amžiaus, seksualinio gyvenimo. Ginekologinis ištyrimas dažniausiai apsiriboja pilvo echoskopija.

Reprodukcinio amžiaus moterys dažnai delsia kreiptis pagalbos, nes yra linkusios laikyti savo sveikatą paskutinėje vietoje. Jos užimtos vaikų ir partnerio priežiūra, dirba ir/ar tvarko namų ūkį.

Perimenopauzės metu ciklai gali būti nenumatomi ir kintami – tai nulemia socialinio gyvenimo sutrikimus (ypač jei ciklai sutrumpėja). Kintami simptomai savo ruožtu daro įtaką tolerancijai skausmui. Moterys dažnai išvargsta psichologiškai, atsiranda mirties, vėžinių ligų baimė, ypač jei tokiomis ligomis buvo sirgusių šeimoje. Gydytojui visada reikia pagalvoti/paneigti karcinomą.

Gydymas

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad pirmaeiliai vaistai nuo dismenorėjos yra NVNU (pvz., ibuprofenas, indometacinas, ketoprofenas, naproksenas, nimesulidas), tinkami ūminiam ir lėtiniam skausmui gydyti. Šių vaistų monoterapijos veiksmingumas gydant dismenorėją yra įrodytas daugelio kontroliuojamų ir nekontroliuojamų klinikinių tyrimų metu. Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad NVNU yra veiksmingi vaistai 80–85 proc. moterų, sergančių pirmine dismenorėja. Vis dėlto 15–20 proc. moterų, varginamų dismenorėjos, NVNU neveikia. Kodėl taip yra, – neaišku.

Siekiant maksimalios naudos, būtina pradėti vartoti NVNU bent 48 val. iki prasidedant mėnesinėms. NVNU pradeda veikti po 30–60 min. Jeigu vienas vaistas nepadeda, tikslinga vieną NVNU keisti kitu. Visi šie preparatai turi šalutinį poveikį virškinamojo trakto gleivinei, todėl rekomenduojama vartoti juos po valgio, gausiai užgeriant vandeniu. Šie vaistai yra saugūs, veiksmingi, nebrangūs, pakanka jų vartoti intermisiniu režimu.

Sudėtiniai geriamieji kontraceptikai. Sudėtiniai geriamieji kontraceptikai (SGK) moterims palengvina PMS, užtikrina kontracepciją, ciklo kontrolę, kontroliuoja menoragiją. Jų vartojant nevyksta ovuliacija, sumažėja prostaglandinų gamyba. Jei šie vaistai ir neišsprendžia skausmo problemos, vis dėlto jų nauda kontroliuojant ciklą neabejotina. Sudėtiniai geriamieji kontraceptikai dismenorėjos simptomus palengvina 90 proc. pacienčių.

Operacija. Jeigu medikamentinis gydymas neveiksmingas ar nepriimtinas pacientei, tada vienintelė galimybė yra operacija. Invazinės operacijos, kaip gydymo priemonės, pasirinkimas pirminei dismenorėjai gydyti yra gana ekstremali priemonė. Operacija gali būti indikuotina, jei dismenorėja sukelta Miulerio latakų vystymosi defektų.

Tačiau esant antrinei dismenorėjai dėl mažojo dubens ar endometriumo patologijos tai yra pasirinktinas gydymo būdas. Operacijos tikslas – arba pašalinti potencialią skausmo priežastį, arba pašalinti patį endometriumą.

Minimaliai invazinės technologijos turi akivaizdžių privalumų, palyginti su įprasta chirurgija: trumpesnė hospitalizacijos trukmė ir pooperacinio sveikimo laikotarpis, mažesnė traumos, kurią sukelia didelė operacija, rizika, ir, aišku, mažesnės išlaidos.

Minimaliai invazinė procedūra yra endometriumo abliacija. Ji reikšmingai sumažina ar pašalina menstruacijas ir dismenorėją. Esant antrinei dismenorėjai, moterims, turinčioms gimdos patologiją pvz., adenomiozę, galimas radikalus gydymas.

Histerektomija gali būti naudinga priemonė moterims, kurios sukūrusios šeimą, gimdžiusios (turi pageidautino dydžio šeimą), bet daugumai moterų tokia procedūra visiškai nepriimtina. Be to, gali prireikti pašalinti abiejų pusių kiaušides, siekiant sustabdyti ciklinę endometriumo audinio stimuliaciją, ypač jei sutrikimo priežastis – endometriozė. Kita vertus, visiška histerektomija reikšmingai sumažina ginekologinio vėžio riziką, o dabar ši operacija gali būti atliekama pro makštį ar laparoskopu, taip sumažinant traumavimą, sutrumpinant pooperacinio sveikimo laiką.

Taip pat gali būti gydoma vitaminais B1, B6, E, magnio preparatais, transderminiais pleistrais, atliekamos fizioterapijos gydymo procedūros. Skausmą gali palengvinti apatinės pilvo dalies masažas, akupunktūra, jogos pratimai, fizinė mankšta. Nurodoma, kad svarbu pasirinkti tinkamą mitybą.

Išvados

  • Dismenorėjos sukeliamas skausmas yra nulemtas sudėtingos sąveikos tarp įvairių organizmo sistemų.
  • Šis sutrikimas nesukelia didelių medicininių komplikacijų, tačiau varginantis skausmas smarkiai paveikia moters psichosocialinį funkcionavimą, keičia gyvenimo kokybę.
  • Dismenorėjos poveikis kiekvienos moters sveikatai, jos socialiniam funkcionavimui – individualus ir priklauso nuo amžiaus, reprodukcinės fazės, gretutinių ligų, psichikos ir socialinės ekonominės moters padėties.
  • Svarbu teisinga diagnostika, atskiriant pirminę ir antrinę dismenorėją bei išaiškinant kitus sutrikimus, galinčius sukelti panašius (gretutinius) simptomus.
  • Dismenorėjai gydyti pirmos eilės vaistai – NVNU (pvz., nimesulidas).