Demografinių pokyčių kaina

2004 m. pasaulinę populiaciją sudarė 50,4 proc. vyrų ir 49,6 proc. moterų. Tačiau netrukus ši proporcija, bent jau kai kuriuose pasaulio regionuose, gali pasikeisti – vyrų bus daug daugiau. Tokia tad demografinių pokyčių kaina.

Statistika rodo, kad šiuo metu JAV gyvenančių imigrantų iš Azijos ar jų palikuonių šeimose vyrauja tendencija pirmenybę teikti berniukams – ne tik išsilavinimo, karjeros, vaidmens šeimoje, bet ir teisės gimti prasme: pasitelkiant į pagalbą modernias reprodukcines technologijas (in vitro fertilizaciją, spermos rūšiavimą, nėštumo nutraukimą), stengiamasi išvengti „nepageidaujamų“ dukterų gimimo ir susilaukti „pageidaujamo“ sūnaus.

Svarbiausia priežastis – kultūros ypatybės

Imigrantai į naująją tėvynę visuomet atsiveža dalelę savo kultūros – papročius, kulinarinius ypatumus, vaikų auklėjimo tradicijas. „Kultūrine prasme pasaulyje vyksta daugybė keistų dalykų, – sako dr. Jeffrey’is Steinbergas, Vaisingumo institutų ir Kalifornijos (JAV) klinikos, kovo mėnesį pradėjusios vykdyti būsimų kūdikių atrankos pagal lytį procedūras Niujorke, medicinos direktorius. – Priimtina mums tai ar ne, tačiau žalos nepadaroma niekam“.

Tačiau toks direktoriaus įsitikinimas neapsaugojo klinikos nuo priešiškos viešosios nuomonės ir kritikos spaudoje – būsimųjų kūdikių atranka pagal lytį buvo pavadinta misoginistine („neapykantos moterims”) praktika. Nepaisant to, JAV gyvenantys imigrantai iš Kinijos, Korėjos ir Indijos linkę pasinaudoti šios ir panašių klinikų siūlomomis paslaugomis. Priešingu atveju, šeimą planuojant natūraliai, nemaža atvejų, kai, belaukiant berniuko, šeimoje gimsta daug dukterų.

Galimybė planuoti būsimo kūdikio lytį keičia ir demografinius JAV populiacijos rodiklius: įprastai JAV gimusių berniukų ir mergaičių santykis yra 1,05:1. Tačiau JAV kinų, korėjiečių ir indų populiacijoje galimybė, kad dukterį jau auginančioje šeimoje antrasis kūdikis bus berniukas, pasitelkus reprodukcines technologijas, padidėja iki 1,17:1, trečiojo vaiko atveju – net iki 1,51:1.

Joyce Moy, Niujorko miesto universiteto Azijos-Amerikos ir Azijos tyrimų instituto vykdančioji direktorė, šiuos faktus aiškina, aptardama kultūros ypatybes: Kinijoje ir kituose Azijos kraštuose šeima yra didžiausia vertybė, todėl labai gilios rūpinimosi senais tėvais tradicijos. Ši pareiga skiriama sūnui, todėl kiekvieni tėvai tikisi susilaukti sūnaus, kuris juos vėliau globotų. Sūnui skiriamas ir palikimas. Dažniausiai spaudimą dėl pirmenybės berniukams daro vyro tėvai. „Aš turiu dvi dukteris ir esu ištekėjusi už vienturčio, – pasakoja imigrantė iš Azijos. – Po mergaičių gimimo praėjus dvejiems metams, mes dar neplanavome trečio kūdikio, ir man teko labai nemaloniai pasijusti, kai keturi ar penki senyvo amžiaus giminaičiai pradėjo pokalbį apie tai, ar nebūtų miela mums susilaukti berniuko“.

Ekspertų nuomone, pirmenybės teikimas berniukams gali mažėti ar net visiškai išnykti imigrantams asimiliuojantis, perimant jau amerikietišką gyvenimo būdą ir savo naujosios tėvynės tradicijas. Dr. Norbertas Gleicheris, Žmogaus reprodukcijos centro ir vaisingumo bei lyties pasirinkimo klinikų Čikagoje ir Niujorke medicinos direktorius, remdamasis savo darbo patirtimi teigia, jog jo klientai dažniau nori susilaukti būtent mergaitės, išskyrus imigrantų iš Azijos poras. „Pacientai mano, kad turi manęs atsiprašyti, paaiškinti savo norą, – tarsi pratęsia šią mintį dr. J. Steinbergas, – tačiau lemiamas vaidmuo tenka kultūriniams skirtumams“.

Viena iš daugybės šeimos istorijų

JAV imigrantų iš Azijos šeimos mielai naudojasi jau minėtomis reprodukcinėmis technologijomis, kurios taip pat vadinamos „šeimos subalansavimu“. Pačioje Kinijoje dėl valdžios vykdomos vieno vaiko politikos vyrų ir moterų santykis jau dabar neatitinka įprastinių normų – 100 gimusių mergaičių tenka apie 120 berniukų. Populiariausias šeimos planavimo metodas Kinijoje – moteriškos lyties vaisiaus abortas, nors Kinijoje tai neteisėta, o ir kultūrine prasme nepriimtina.

Viena Azijos imigrantų pora Niujorke gyvenantys Angie ir Rickas, kuriuos dar vaikus tėvai atsivežė į JAV ir kurie šiuo metu valdo keletą maisto parduotuvių, sutiko žurnalistams papasakoti savo šeimos istoriją: kai Angie pirmą kartą tapo nėščia ir pora sužinojo, jog jiems gims dukra, abu tik šiek tiek nusiminė; kai antrojo nėštumo metu situacija pasikartojo, Angie ir Rickas apsisprendė dėl aborto, tačiau jo atlikti neleido gydytojas, ir pora nenorom sutiko planuoti trečiąjį vaiką. Naudotis brangiai kainuojančia (15 000 dolerių ar daugiau) lyties pasirinkimo procedūra porai buvo nerekomenduota, kadangi dėl didelio natūralaus Angie vaisingumo nėštumas galėjo būti daugiavaisis, o pora nenorėjo turėti labai daug vaikų. Taigi Angie pastojo natūraliai, ir šįsyk tėvai buvo laimingi sužinoję, jog jiems gims sūnus. „Jeigu ir trečias vaikas būtų buvusi mergaitė, turbūt daugiau vaikų nebebūtume planavę“, – prisipažįsta Angie.

Dr. Lisa Eng, Hong Konge gimusi ginekologė, šiuo metu praktikuojanti Brukline ir daug dirbanti su pacientais iš Azijos imigrantų populiacijos, sako bandanti pakeisti porų, teikiančių pirmenybę vyriškos lyties palikuonims, sprendimą dėl aborto. Tačiau tai nėra lengva: „Jeigu iš tiesų turi gimti berniukas, tai tėvai išsaugo nėštumą. Jeigu turi gimti mergaitė, jie dažniausiai renkasi abortą“, – apgailestauja ginekologė.

Demografinė disproporcija: kas bus toliau?

Būsimo kūdikio lyties pasirinkimas tapo galimas maždaug nuo 1985 m., tad berniukai, sukurti panaudojant modernias reprodukcines technologijas, vaisingą amžių pasieks tik ateityje. Tačiau neabejotina, kad per ateinančius 20 metų didelėse Azijos teritorijose atsiras vyrų perteklius (apie 12–15 proc. kai kuriose Kinijos ir Indijos vietovėse), kurio pasekmes kol kas įmanoma analizuoti tik preliminariai, o griežtas, neabejotinas išvadas daryti būtų per anksti.

Vis dėlto spėjama, kad šie vyrai liks nevedę, o, kadangi pagal minėtose šalyse vyraujantį požiūrį vedybos vyrui suteikia tam tikrą socialinį pranašumą ir aukštesnį statusą visuomenėje, tai šiems vyrams kyla grėsmė likti visuomenės „paribyje“. Ateityje tai gali lemti jų netinkamą elgesį, smurto ir kitokio neleistino elgesio atvejų gausėjimą, o kartu – visuomenės destabilizaciją.

Taip pat galima spėti, kad sekso industrija, siekdama patenkinti tokių vyrų seksualinius poreikius ir gauti pelno, siūlys vis daugiau šiuo metu visuomenės netoleruojamų praktikų, pavyzdžiui, prievartą sekso partnerio atžvilgiu. Beje, tokį liūdną scenarijų pagrindžia kai kurie šiuo metu turimi empiriniai faktai: neatsižvelgiant į kultūrinius skirtumus, nusikaltimus (ypač susijusius su prievarta) dažniausiai padaro jauni, nevedę, žemą statusą visuomenėje turintys vyrai. Be to, tokie vyrai labiau linkę prisidėti prie organizuotų agresijų, įsitraukti į karinių ar į jas panašių organizacijų veiklą ir taip vykdyti prievartą pasauliniu mastu. Vadinasi, kyla pavojus ir vidiniam šalies, ir išoriniam – kitų valstybių – saugumui.

Ekspertai mano, kad bus ir teigiamų pasekmių: būsimo kūdikio lyties pasirinkimas padidins pageidaujamų nėštumų skaičių, o taip suplanuoti vaikai turėtų būti labiau mylimi, jais tėvai turėtų labiau rūpintis. Gali sumažėti diskriminacija mergaičių bei moterų atžvilgiu, nes vis daugiau gimusių mergaičių bus tos, kurių tėvai tikrai laukė. Moterų ir vyrų disproporcija lems gimimų skaičiaus mažėjimą, o tai aktualu šalims, kurios jau dabar stengiasi kovoti su populiacijos augimu (tai ypač Azijos šalims būdinga problema). Sumažėjus moterų, turėtų išaugti jų vertė visuomenėje, pagerėti visuomeninis statusas; o tai savo ruožtu gali lemti ateities tėvų norą auginti dukteris. Tačiau ar tokiu atveju duktė nebus paversta preke, ar jos priklausomybė nuo tėvų, brolių, vyro dar labiau neišaugs?

Vis dėlto vilčių išvengti vyrų ir moterų disproporcijos teikia šiuo metu vykdomos Azijos moterų apklausos. Pagal apklausų rezultatus, 37 proc. Kinijos moterų (daugiausia jaunų ir gyvenančių mieste) teigia neturinčius jokių išankstinių nuostatų savo būsimų kūdikių lyties atžvilgiu, o 45 proc. jų mano, jog idealioje šeimoje turėtų augti vienas berniukas ir viena mergaitė; pirmenybę berniukui ir pirmenybę mergaitei teiktų beveik vienodas skaičius respondenčių.

Gamta žino ką daro

Vis dar nėra ilgalaikių genetiškai modifikuoto maisto tyrimų, kurie leistų tikėtis, kad žmogus bus išmintingas ir nesuardys natūralios gamtinės tvarkos, pagal kurią mūsų Žemėje gyvena beveik tiek pat vyrų ir moterų. Gamta žino ką daro. Žmogus, deja, ne visuomet gali taip įvertinti savo veiksmus, todėl turbūt protingiausia būtų nesiimti drastiškų priemonių „gamtai valdyti“, „žmonijai perkurti“, „kūdikiams tobulinti“.

Šiuolaikinis mokslas ir medicina turėtų stengtis rasti kuo natūralesnių būdų spręsti žmonijai kylančias problemas, išsiaiškinti „gamtos naudojamas technologijas“ ir padėti pačiai gamtai, kai jai per sunku atlikti savo darbą, o kartu ir žmogui, laukiančiam jam taip svarbių šio darbo rezultatų.