Bijau skristi

Atidėtos atostogos, atšauktos komandiruotės, nevisavertiškumo jausmas arba didžiulis stresas, panika, alkoholio upės ir raminamieji vaistai – tai tik keli epizodai iš lėktuvu skristi bijančio žmogaus gyvenimo.

Skrydžio baimė kamuoja nemažai žmonių, kai kurie iš jų dėl to visą gyvenimą atsisako kelionių lėktuvu ir pasirenka, jų manymu, saugesnes transporto priemones.

Negalintys išvengti kelionių lėktuvu (darbo reikalai, atostogos su šeima) bando įvairiomis priemonėmis slopinti šį jausmą. Tačiau baimė gali užplūsti paskutinę akimirką, ir tada jau į lėktuvą belipantis keleivis apsisuka ir lydimas oro uostų darbuotojų grįžta atgal. Arba skrendančiame lėktuve apniktas panikos pradeda isteriškai šaukti ir prašytis išleidžiamas.

Gerai informuoti bailiai

Nuo skrydžio baimės kenčiantys žmonės labiau už kitus yra susipažinę su savo fobija – jie skaito įvairius straipsnius šia tema, ieško medžiagos internete, dalyvauja bendraminčių pokalbiuose įvairiuose forumuose, domisi naujausiomis priemonėmis slopinančiomis baimę ir dalinasi receptais „kaip nebijoti“.

Tuo pačiu stebi naujienų reportažus apie lėktuvų katastrofas, atidžiai perskaito visus pranešimus apie nukritusius lėktuvus ir žuvusiųjų skaičių, todėl visada gali argumentuoti savo baimę.

Apsauginiai ritualai

Skrydžio bijantys žmonės prisigalvoja įvairiausių ritualų: prieš skrydį oro uosto bare būtina išgerti taurelę „už sėkmingą skrydį“, į lėktuvo saloną įžengti dešine koja, krėslo kaimynas turi būti moteris (arba vyras), per lėktuvo kabinos langą ar duris pamatyti pilotą ir taip toliau.

Skrydžio metu tokie žmonės gali elgtis labai skirtingai. Žiūrint į vienus apie baimę net neįtartum – jie ramiai sėdi ir skaito laikraštį (tiesa, kartais tą patį puslapį visą valandą), kiti neramiai sukinėjasi, kalbina stiuardeses ir kaimynus, skaito saugos instrukcijas ir vis tikrina sėdynių diržus, treti sėdi išblyškusiais veidais, per kuriuos teka prakaito lašeliai, o į krėslą įsikibusių pirštų pabalę krumpliai išduoda didžiulę įtampą. Ateistai pradeda melstis iki šiol neigtiems dievams, o fatalistai bando įsižiūrėti į lėktuvo keleivių veidus ir kažkokiu antgamtišku būdu nustatyti, ar nusprendė likimas paaukoti šiuos žmones, ar ne. Susitvardymas didžiąja dalimi priklauso nuo savitaigos.

Visos šios mažos gudrybės padeda nuo skrydžio fobijos kenčiantiems žmonėms suimti save į rankas ir nugalėti skrydžio metu. Jeigu esi iš tų laimingųjų, kurie tokios baimės nejaučia, geriau palaikyk bailiuko ranką skrydžio metu, o ne šaipykis iš šios fobijos.

Dangus „iki kelių“

Dar vienai kategorijai žmonių atsipalaiduoti prieš skrydį ar jo metu padeda alkoholis. Ne visi lėktuvuose alkoholį geriantys žmonės tai daro norėdami pasilinksminti ar dėl to, kad yra beviltiški alkoholikai. Jiems tai priemonė nors trumpam nuslopinti panikos jausmą, atsidūrus uždaroje lėktuvo erdvėje. Geriama nepaisant to, kad dideliame aukštyje alkoholio poveikis organizmui daro didesnę žalą negu įprastai, o apsvaigus nuo alkoholio trukdoma keleiviams ar net įgulai.

Apie skrydžio baimę ir būdus ją nugalėti, ieva.lt kalbasi su psichiatru Algirdu Dambrava.

Dėl kokių priežasčių atsiranda skrydžio baimė? Kokie žmonės bijo skristi lėktuvu?

Baimė skristi gali būti paveldėta, susiformavusi dėl traumuojančios patirties, dėl žiniasklaidos įtakos (straipsniai, radijo ir ypač televizijos reportažai), dėl tėvų netinkamų draudimų ar pamokymų, draugų įtakos ir kt.

Taip pat gali būti, kad aviafobija turi objektyvių priežasčių – tai gali būti susiję su širdies liga ar silpnu vestibiuliariniu aparatu, nes skrydžio metu keičiasi atmosferos slėgis, kas labai retai gali paveikti kraujo spaudimą, dėl sauso oro sukeltos dehidratacijos – kraujo krešumą (kraštutiniais atvejais kyla net trombozių pavojus).

Skristi dažniausiai bijo perfekcionistai ir labai daug pasiekę žmonės, kurie jaučia stiprų poreikį kontroliuoti situaciją, o skrydžio metu pats žmogus situacijos visiškai nebekontroliuoja. Dažniausiai jie yra turėję vos ne tobulumo iš jų reikalaujančius tėvus. Vidutiniškai moterys bijo skristi 2 kartus labiau negu vyrai.

Ar paplitusi ši baimės forma?

Labai paplitusi – įvairių tyrimų duomenimis, daugiau ar mažiau lėktuvu bijo skristi apie 50-80% žmonių. Išreikštą baimę jaučia apie 5% žmonių.

Kodėl kelerius metus ramiai į komandiruotes skraidęs žmogus vieną dieną staiga pradeda bijoti skristi lėktuvu?

Kaip minėjau, dažniausiai traumuojanti patirtis, žiniasklaidos įtaka, galimai blogėjanti somatinė būsena.

Ar skrydžio baimė išgydoma? Jei taip, ar gali vėl atsinaujinti?

Kaip ir visų fobijų, šios gydymas nelengvas. Dauguma neieško pagalbos. Galima bandyti baimę nugalėti pačiam, galvojant, pavyzdžiui, kad kasdien skraido apie 3 milijonai žmonių, kad skrydis yra saugiausias kelionės būdas, kad dažnai skraidant tikimybė žūti lėktuvo katastrofoje yra 1 iš 500 000 (kai tuo tarpu žūti važiuojant automobiliu tikimybė yra žymiai didesnė).

Dar siūloma pripažinti savo baimę ir apie tai kalbėti su kitais, pasitikėti pilotais ir komanda, nes jie yra profesionalai (prie automobilio vairo dažniausiai sėdi mėgėjai). Siūloma atvykti į oro uostą likus nedaug laiko iki registracijos, kad nereikėtų ilgai svarstyti apie galimybę neskristi, ir panašiai.

Šiuo metu yra organizuojami įvairūs kursai žmonėms, kamuojamiems skrydžių baimės. Juose mokoma aviacijos ir psichologijos.

Taip pat siūloma kreiptis į gydytoją psichiatrą, psichoterapeutą ar psichologą. Taikoma psichoterapija, o sunkesniais atvejais – ir medikamentinis gydymas – vienkartiniu trankviliantų grupės vaistų vartojimu (deja, sukeliančiais priklausomybę), arba ilgalaikiu gydymu, dažniausiai antidepresantų grupės preparatais.

Jeigu prieš skrydį jauti nerimą ir baimę, ką reikėtų sau pasakyti lipant į lėktuvą?

Pasakyti sau, kad nerimo šaltinis yra ne lėktuvas, o aš pats. Ir kad aš esu gerose rankose!