Bendrauju su drauge jau pusmetį ir jau prisirišau prie jos ne ką mažiau negu ji prie manęs. Tačiau, nors beveik iškart po susitikimo rašom viens kitam, kad jau pasiilgom, ji ėmė atsisakinėt susitikti - sako, bijo dar labiau prisirišt. Kaip padėti įveikti jos baimę?
Jūs galėtumėt:
1. Paklausti savo draugės, prie ko ji norėtu prisirišti. Jei prie jūsų nenori, tai ar yra kitas realus ar įsivaizduotas žmogus, prie kurio norėtų prisirišti?
2. Paklausti draugės, ko vertas gyvenimas be prisirišimų?
3. Paklausti draugės, ką Jūs galėtumėt padaryti, kad bendrauti abiem būtų lengviau, kad ji jaustųsi saugesnė.
4. Ir, aišku, rodyti dėmesį - kai tik bus proga, ar ir be jos.
DarniPora.lt angliškai
2008 11 04 10:41 pm
prisirisimas tam tikra priklausomybe-laisves praradimo pojutis.ne visiems laisves pojucio reikia nevisi yra kurejai o ir sugebejimai skiriasi nuo vienu kurybos apima palaima nuo kitu taso dar kiti taip prisirisa kad neatplesi.gal jai pritruko truputi erdves laikas nuolaiko turejai retkarciais truputi atitolti pavelavai ir tada emesi jinai.dabar manau turetum tapti taktiskai ikyriu.bandyk.
2009 01 08 1:38 pm
Mano situacija labai panasi, tik as mergina, jis vyras. Kai tik mes pabendraujam artimiau, svenciam ka nors, vaziuojam i kokia isvyka kelioms dienoms, ar susitinkam kelias dienas is eiles, po to jis tiesiog atsitraukia. Is pradziu labai nervinausi, nes yra tylenis ir mazai ka aiskina. Kai susitinkam atrodo, kad geriau ir buti negali, ir is jo puses. Bet tas noras neprisiristi keistas, nors is dalies suprantu, kad ko gero bijo apsirikti, ar nukenteti, jei kazkas nepavyks. Kuo ramiau ziuriu i jo laisves poreiki, tuo jis arciau yra… Keista, bet vistiek jis man patinka
2009 07 13 10:39 am
tiesiog dar gal bijo artimesniu sntyku o gal jau buvo nusviles perdaug prisirises
2009 08 14 6:17 pm
Na ir as sedziu tose pat rogese-jis nei prisileidzia,nei paleidzia…na nei pakarta nei paleista,bet man tai patinka